1bb6ea1a-71d3-48da-bcae-e40abe8ffada · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog iki įsakymo priėmimo jis tarnavo Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KAM pagal profesinės karo tarnybos sutartisAdministracinė byla Nr. I-3103-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-01138-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. K. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z.) dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. J. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-03-04 sprendimÄ Nr. (23.25-08)-328-3897 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2013-02-18 VMI buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir Vokietija) Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės praÅ¡ymas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių taikymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

VMI 2013-03-04 priėmė ginčijamÄ sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ mokesčių mokėtojo A. J. K. 10 117,88 Lt pagal Vokietijos 2013-02-18 praÅ¡ymÄ . Savitarpio pagalbos iÅ¡ieÅ¡kant mokesčius įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 str. 4 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informacijÄ , kad praÅ¡ančioji institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko tam tikras iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas nėra gavęs jokių praneÅ¡imų iÅ¡ Vokietijos ar VMI su reikalavimu sumokėti kokias nors pinigines sumas, susijusias su priskaičiuotais mokesčiais, iÅ¡skyrus 2013-03-15 VMI praneÅ¡imÄ .

Be to, VMI nėra pateikusi pareiÅ¡kėjui jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog praÅ¡ančioji Vokietijos institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko kokias nors iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras. Dėl Vokietijos institucijų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«rų neatlikimo, t. y. dėl to, kad Vokietijos institucijos neinformavo pareiÅ¡kėjo apie turimas mokestines prievoles Å¡iai valstybei, pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo Vokietijoje pasinaudoti Å¡ių aktų apskundimo teise, o apskundimo teisė, taip pat veiksmingos ir efektyvios teisminės gynybos teisė yra reikÅ¡mingi Lietuvos vieÅ¡osios tvarkos elementai.

Todėl Lietuvos mokesčių administratorius turėjo atsisakyti vykdyti Vokietijos praÅ¡ymÄ .PaaiÅ¡kino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 28 str. taip pat reglamentuoja bendradarbiavimÄ su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, kurio 2 d. 5 p. nustatyta, kad jei kitaip nenustato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiÅ¡kumas ir užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra iÅ¡naudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog VMI bÅ«tų vertinusi Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ . Atkreipė dėmesį, kad VMI, prieÅ¡ priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nesuteikė pareiÅ¡kėjui galimybės pasisakyti, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka ir gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę ir įtvirtintÄ pareigÄ administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 16–17) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad, gavus Vokietijos muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės praÅ¡ymÄ vykdyti reikalavimÄ dėl skolos, laikytina, jog pareiÅ¡kėjas turi mokestinę skolÄ Vokietijai, o skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡ios valstybės naudai turėjo bÅ«ti vykdomos vadovaujantis MAÄ® 29 str. 3 d. bei Ä®statymu. PaaiÅ¡kino, kad Å¡is iÅ¡ieÅ¡kojimas yra susijęs su tam tikra specifika, nes turi bÅ«ti taikomos ne tik MAÄ®, bet ir atsižvelgiama, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Vokietijoje leidžiantis dokumentas nebuvo užginčytas ir jo nebuvo galima įvykdyti Å¡ioje Å¡alyje, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas yra tęsiamas Lietuvos Respublikoje.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Ä®statymo 11 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog sprendimas, kuriuo leidžiama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pareiÅ¡kėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, reiÅ¡kia, kad kompetentinga Lietuvos institucija nevertina kompetentingos Europos SÄ jungos valstybės narės institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant įstatymo nustatytų iÅ¡imčių, jį vykdo. Be to, pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , valstybės narės, kurioje yra institucija, į kuriÄ kreipiamasi, teismai iÅ¡ principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymÄ leidžiantis dokumentas yra vykdytinas.Be to, VMI 2013-10-01 praÅ¡yme (b. l. 54–56) papildomai paaiÅ¡kino, kad suvienodintas dokumentas yra vienintelis ir pakankamas pagrindas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir taikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad Lietuvos Respublikos institucija ne visais atvejais turi turėti informacijÄ , kad praÅ¡ančioji institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko tam tikras iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras, nes Ä®statymo 10 str. 4 d. nustato dvi minėtos pareigos turėti informacijÄ iÅ¡imtis. Atkreipė dėmesį, kad pagal Ä®statymo 10 str. 5 d. praÅ¡ančioji institucija gali, bet neprivalo pridėti kitus praÅ¡ančiosios institucijos valstybėje narėje iÅ¡duotus su reikalavimu susijusius dokumentus.

Nurodė, kad suvienodintas dokumentas, kurį pateikia praÅ¡ančioji institucija, negali bÅ«ti kokiu nors bÅ«du pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje, t. y. negali bÅ«ti vertinamas jo tinkamumas vykdyti. Pažymėjo, kad, gavusi Vokietijos praÅ¡ančiosios institucijos praÅ¡ymÄ , VMI neturėjo pagrindo atsisakyti jį vykdyti. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta VMI pareiga prieÅ¡ priimant sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti pagal užsienio valstybės praÅ¡ymÄ gauti papildomus paaiÅ¡kinimus iÅ¡ skolininko ar pateikti jam dokumentus, patvirtinančius, jog praÅ¡ančioji Vokietijos institucija prieÅ¡ pateikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko kokias nors iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras.

PaaiÅ¡kino, kad Vokietijos praÅ¡ančioji institucija praÅ¡yme vykdyti reikalavimÄ pažymėjo, kad praÅ¡ančiojoje valstybėje buvo atliekami atitinkami vykdymo veiksmai. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimo nepateikė. Skundas atmestinas.Ginčas kilo dėl VMI 2013-03-04 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-3897 „IÅ¡ieÅ¡koti pagal užsienio valstybės praÅ¡ymÄ â€œ MAÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ mokesčių mokėtojo A. J. K. 10 117,88 Lt sumÄ teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI gavo iÅ¡ Vokietijos Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės 2013-02-18 raÅ¡tÄ su praÅ¡ymu vykdyti reikalavimÄ (b. l. 20–31, 36) ir 2013-02-22 iÅ¡duotÄ suvienodintÄ dokumentÄ (b. l. 32–34).

VMI Tarptautinių informacijos mainų skyrius 2013-02-25 raÅ¡tu Nr. (25.5-09)-65-293 persiuntė Nepriemokų administravimo departamentui minėtus iÅ¡ Vokietijos gautus dokumentus (b. l. 35). VMI virÅ¡ininkas 2013-03-04 priėmė ginčijamÄ sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 10 117,88 Lt (b. l.

6) ir  2013-03-15 raÅ¡tu Nr. (23.1-08)RNA-9551 iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui skundžiamÄ sprendimÄ ir suvienodintÄ dokumentÄ (b. l. 5). Ginčijamas sprendimas priimtas vykdant Vokietijos Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės praÅ¡ymÄ dėl 10 117,88 Lt akcizų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Tiek suvienodintame dokumente, tiek praÅ¡yme vykdyti reikalavimÄ nurodyta, kad A. J. K. Vokietijoje nesumokėjo 2792,84 EUR akcizų ir 137,50 EUR palÅ«kanų iki praÅ¡ymo iÅ¡siuntimo dienos, o bendra reikalavimo suma yra 2930,34 EUR, t. y. 10 117,88 Lt (b. l. 26, 32).Ginčo santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja 2010-03-16 Tarybos direktyva Nr. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva), MAÄ® ir Savitarpio pagalbos iÅ¡ieÅ¡kant mokesčius įstatymas.MAÄ® 29 str. 1 d. nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetencijÄ bendradarbiauja su Europos SÄ jungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) pagal Europos SÄ jungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) praÅ¡ymus iÅ¡ieÅ¡kodamas mokestines nepriemokas.

Direktyvos 10 str. 1 d. nustatyta, kad praÅ¡ančiosios institucijos praÅ¡ymu institucija, į kuriÄ kreipiamasi, vykdo reikalavimus turėdama dokumentÄ , kuriuo leidžiama juos vykdyti praÅ¡ančiojoje valstybėje narėje. Europos SÄ jungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) praÅ¡ymai dėl pagalbos iÅ¡ieÅ¡kant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Ä®statymo nustatyta tvarka, o praÅ¡ymuose nurodytos sumos, už kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Ä®statymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, iÅ¡ieÅ¡komos kaip mokestinė nepriemoka MAÄ® nustatyta tvarka (MAÄ® 29 str. 3 d.).

Pagal MAÄ® 33 str. 8 p. mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ asmenų mokestines nepriemokas. Pagal Ä®statymo 10 str. 1 d. Lietuvos Respublikos institucija vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Lietuvos Respublikoje praÅ¡ančiosios institucijos naudai gavusi praÅ¡ančiosios institucijos praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir nustatytos formos suvienodintÄ dokumentÄ , kuriuo leidžiama vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir taikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informacijÄ , kad praÅ¡ančioji institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko tam tikras iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu:

1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto;

2) taikant iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras, praÅ¡ančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sÄ naudų (Ä®statymo 10 str. 4 d.). Ä®statymo 10 str. 6 d. nustatyta, kad suvienodintas dokumentas, kurį pateikia praÅ¡ančioji institucija, negali bÅ«ti kokiu nors bÅ«du pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje. Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama praÅ¡ančiosios institucijos praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atlieka jos veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams iÅ¡ieÅ¡koti (Ä®statymo 11 str. 1 d.).PraÅ¡ančioji institucija Vokietijos Federalinė muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės pateikė VMI praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir nustatytos formos suvienodintÄ dokumentÄ , kuriuo remiantis leidžiama vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Lietuvos Respublikoje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad praÅ¡yme vykdyti reikalavimÄ nurodyta, kad dėl reikalavimo yra iÅ¡duotas dokumentas, leidžiantis vykdymÄ praÅ¡ančioje valstybėje, reikalavimas neužginčytas ir akivaizdu, kad praÅ¡ančiojoje valstybėje nėra turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , arba, kad taikant reikalavimo vykdymo procedÅ«ras, visa suma nebus iÅ¡ieÅ¡kota, o praÅ¡ančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kuriÄ kreipiamasi (b. l. 22). Taigi matyti, kad Å¡iuo atveju Vokietijos praÅ¡ančioji institucija patvirtino, kad egzistuoja Ä®statymo 10 str. 4 d. nustatytos taisyklės, jog Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informacijÄ , kad praÅ¡ančioji institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko tam tikras iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras, iÅ¡imtis.

Todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad tai, jog VMI nėra pateikusi jam jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog praÅ¡ančioji Vokietijos institucija prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atliko kokias nors iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ras, yra esminis pažeidimas ir todėl Vokietijos praÅ¡ymas neturėjo bÅ«ti vykdomas. Pažymėtina, kad, pareiÅ¡kėjui skundžiant sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojimo, ginčo dalykas yra ne mokesčio apskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas, o tai, ar VMI, priimdama sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kuriÄ kreipiamasi, teismai iÅ¡ principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymÄ leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2010-01-14 sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Å i pozicija atsispindi ir LVAT praktikoje, kurioje teismas yra nurodęs, kad Ä®statymo nuostatos suponuoja, kad, iÅ¡ieÅ¡kant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, pagal Europos SÄ jungos valstybės narės praÅ¡ymÄ , pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje yra praÅ¡ančiosios Å¡alies kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo leidžiama iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pareiÅ¡kėjo valstybėje.

Toks sprendimas pripažįstamas, t. y. sutinkama, jog jis yra galiojantis Lietuvos Respublikoje. Pastaroji norma reiÅ¡kia, kad kompetentinga Lietuvos institucija nebevertina kompetentingos valstybės, Europos SÄ jungos narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo ir, nesant teisės aktais nustatytų iÅ¡imčių, jį vykdo (LVAT 2007-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-398/2007). LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad kompetentingos Lietuvos administravimo institucijos ir Lietuvos administraciniai teismai, esant tinkamai užpildytam praÅ¡ymui ir deklaracijai dėl aptariamų priemonių iÅ¡naudojimo, Å¡ioje byloje apskritai negali vertinti, ar minėtos priemonės buvo tinkamai iÅ¡naudotos institucijos pareiÅ¡kėjos valstybėje narėje (LVAT 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgęs į teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VMI, gavusi iÅ¡ Vokietijos kompetentingos institucijos praÅ¡ymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Lietuvos Respublikoje, įgijo teisinį pagrindÄ pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisinę procedÅ«rÄ Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai priėmė ginčijamÄ sprendimÄ . Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos teismas negali vertinti vykdymÄ leidžiančio dokumento teisėtumo ir vykdytinumo, o vykdymÄ leidžiančiame dokumente pateikta pakankama esminė informacija, teismas konstatuoja, jog vykdymÄ leidžiantis dokumentas yra tinkamai parengtas, todėl jis tiesiogiai pripažįstamas ir, nesant Ä®statymo 16 str. nustatytų pagalbos neteikimo ar vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos taikymo pagrindų, privalo bÅ«ti vykdomas, t. y.

Lietuvos kompetentinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis turi pareigÄ suteikti pagalbÄ kitai Europos SÄ jungos valstybės kompetentingai institucijai. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad Lietuvos mokesčių administratorius turėjo atsisakyti vykdyti Vokietijos praÅ¡ymÄ , nes Vokietijos institucijos neinformavo jo apie turimas mokestines prievoles Å¡iai valstybei, pareiÅ¡kėjas objektyviai negalėjo Vokietijoje pasinaudoti Å¡ių aktų apskundimo teise, o apskundimo teisė, taip pat veiksmingos ir efektyvios teisminės gynybos teisė yra reikÅ¡mingi Lietuvos vieÅ¡osios tvarkos elementai.

Ä®statymo 16 str. įstatymų leidėjas nustatė pagalbos neteikimo atvejus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad Å¡iuo atveju egzistuotų Ä®statymo 16 str. nustatyti pagrindai atsisakyti teikti pagalbÄ .Pažymėtina, kad pagal Ä®statymo 15 str. 1–2 d. ginčus dėl praÅ¡ančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ praÅ¡ančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos praÅ¡ymo nagrinėja praÅ¡ančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, o ginčai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto praneÅ¡imo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimÄ nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad dėl reikalavimo užginčijimo, praÅ¡ymo vykdyti reikalavimÄ ar suvienodinto dokumento trÅ«kumų jis bÅ«tų kreipęsis į kompetentingas institucijas Vokietijoje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad tokia situacija pažeidžia Lietuvos vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir pareiÅ¡kėjo teises į veiksmingÄ teisminę gynybÄ , kuri Å¡iuo atveju turi bÅ«ti analizuojama ne iÅ¡imtinai nacionalinės teisinės sistemos ir jos institucijų požiÅ«riu, bet atsižvelgiant į Å¡ioje byloje egzistuojančius Europos SÄ jungos teisės veiksmingo funkcionavimo ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimo aspektus.

PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat teigė, kad VMI, prieÅ¡ priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nesuteikė pareiÅ¡kėjui galimybės pasisakyti, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka ir gero valdymo principo. Nors prieÅ¡ priimant sprendimÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė pateikti paaiÅ¡kinimus nuo pat mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros pradžios, tačiau, teismo nuomone, nesant abejonių dėl pareigos imtis iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai nebÅ«tų turėję įtakos priimtam sprendimui, todėl minėtas pareiÅ¡kėjo argumentas nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo panaikinti sprendimÄ .Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinti VMI 2013-03-04 sprendimÄ Nr. (23.25-08)-328-3897 „IÅ¡ieÅ¡koti pagal užsienio valstybės praÅ¡ymÄ â€œ, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).PareiÅ¡kėjai savo skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. J. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Rasa Ragulskytė-Markovienė