2018-10-03 Nr. AB-17722-3-62-3-00494-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2608-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, kadangi ankštoje 5 būrio gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma iki 18 asmenų (papildytame skunde nurodė, kad 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje neteisingi, nes patalpoje gyveno 22 asmenys). Gyvenamosios patalpos plotą dar labiau mažino joje įrengtų baldų užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos, pareiškėjas ne visada galėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu. Paaiškino, kad 5 būryje buvo laikoma apie 250 nuteistųjų, kuriems buvo skirta viena virtuvėlė, joje viena elektrinė viryklė, du šaldytuvai, kriauklė, stalas. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus nebuvo galimybės pasigaminti maisto ar laikyti jo šaldytuve. Virtuvėlės patalpoje taip pat buvo tarakonų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad sanitarinių mazgų patalpos buvo neremontuotos, netvarkingos, jose neįrengta vėdinimo sistema, dėl ko kaupėsi nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi jame neįrengtos kabinos su durelėmis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nemigą, fobiją aplinkai.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliko nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 2 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpą), kurio plotas 44,81 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjui kalint Alytaus pataisos namų 5 būrio 2 miegamajame ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Paaiškino, kad 5 būryje yra įrengtos dvi virtuvėlės, kurių plotai 17,85 kv. m. ir 17,80 kv. m., taip pat nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos susidėti maistą. Penktame būryje yra įrengta 11 tualetų, 9 pisuarai ir 22 prausyklės, sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija, švarą juose palaiko tvarkiniai. Akcentavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje ir pan.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar jo perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydytas dėl narkotikų vartojimo, ŽIV, hepatito C.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teiginiai abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio, kilusių pasekmių, taip pat nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo E. S. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

9. Teismas, vertindamas ieškinio senaties klausimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Teismas pažymėjo, kad gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Todėl teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. kovo 27 d. taikė trejų metų ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus pataisos namuose nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. birželio 3 d., nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. spalio 14 d., nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2015 m. sausio 27 d. ir nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) buvo laikomas Alytaus pataisos namų 5 būrio 2 miegamojoje patalpoje (bendrabučio tipo patalpa), kurios plotas 44,81 kv. m., patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,73 kv. m. (44,81/12) ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pirminiame skunde ir papildytame skunde duomenys apie nuteistųjų skaičių yra prieštaringi (t. y. 18, 22), todėl, teismas pareiškėjo pateiktais duomenimis nesirėmė ir padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu būrio 2 miegamojoje patalpoje pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punkte reglamentuota minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

11. Teismas nurodė, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismas, konstatavęs, kad minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentus, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nebuvo galimybės gaminti ar saugoti maistą, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kokio konkrečiai ploto turi būti pataisos namų būrio virtuvėlė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 5-me būryje buvo įrengtos dvi virtuvėlės (17,85 kv. m. ir 17,80 kv. m.), be to, nuteistieji yra maitinami greta esančioje pataisos namų valgykloje, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie virtuvėlių įrengimą pataisos namų būriuose. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl patiriamų sunkumų gaminant ar saugojant maistą.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad būrio virtuvėlėje buvo tarakonų, nes iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436 matyti, jog yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekami naikinimo darbai. Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę kenkėjų naikinimo paslaugų teikimo sutartį su V. M. įmone, byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus būryje jis ne visada galėjo pasinaudoti sanitariniu mazgu, sanitarinių mazgų patalpos buvo neremontuotos ir nešvarios, jose neįrengta vėdinimo sistema, dėl ko kaupėsi nemalonus kvapas. Teismas sprendė, kad įrengtų sanitarinių mazgų skaičius būryje atitiko Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – Aprūpinimo inventoriumi normos) nustatytus reikalavimus. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad pataisos namų patalpas valo ir tvarko tvarkiniai, jie yra aprūpinti specialiu inventoriumi (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), kiekvienos savaitės ketvirtadienį pataisos namuose organizuojamos sanitarinės dienos.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad sanitariniai mazgai buvo netinkamai atitverti (nebuvo durelių), kas sąlygojo diskomfortą, privatumo stoką, aplinkybę, jog atsakovo atstovas duomenų apie unitazų atskyrimą nuo sanitarinio mazgo patalpos (durų įrengimą) nepateikė, konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą. Teismas sprendė, kad Alytaus pataisos namai neįrodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 5 būrio sanitariniame mazge buvo užtikrinamas bent minimalus būtinas privatumas.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, įtampą, nemigą, fobiją aplinkai, atsižvelgė į bylą pateiktus medicinos dokumentų išrašus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas vartoja narkotines medžiagas (b. l. 39). Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo, todėl negalima konstatuoti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl minėto kalinimo sąlygų pažeidimo. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą, papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

18. Teismas, įvertinęs Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, todėl pareiškėjo reikalavimą iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl nutarė apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo skundą ir priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą.

21. Pareiškėjo nuomone, teismas išnagrinėjo bylą šališkai, neištyrė visų faktinių aplinkybių.

22. Pareiškėjas teigia, kad jam negali būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokių senaties terminų, taigi tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos pareiškėjas nemoka.

23. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė netikslius duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotus, skirtus vienam asmeniui, be to, nepateikė planų, brėžinių už ginčo laikotarpį, o pateikė tik lovų apskaitos duomenis už 2017 metus. Pabrėžia, kad viename aukšte gyvena apie 150–200 žmonių. Todėl prašo išreikalauti iš atsakovo visų patalpų užimtumo detalizacijos planą už ginčo laikotarpį.

24. Pareiškėjas pažymi, kad sanitarinis mazgas skirtas ne tik 5, bet ir 1 bei 7 būriui, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog įrengtų sanitarinių mazgų skaičius atitiko Aprūpinimo inventoriumi normų nustatytus reikalavimus.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2 bendrabučio patalpoms yra būtinas kapitalinis remontas, o šią aplinkybę patvirtintų Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai Nr. PA-369 ir Nr. PA-316, kuriuos pareiškėjas prašo išreikalauti iš Alytaus visuomenės sveikatos centro.

26. Pareiškėjas pažymi, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, t. y. priešingai, nei EŽTT priimtuose sprendimuose, kai nuteistieji buvo visiškai sveiki.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo teigimu, visa medžiaga ir duomenys buvo pateikti teismui, kuris tinkamai ir išsamiai įvertino ir išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Šiuo atveju nenustatytas ir neįrodytas realios žalos egzistavimo pagrindas, pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais.

29. Atsakovas pažymi, kad pripažinimas, kad pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Alytaus pataisos namuose galimai netinkamomis sąlygomis.

31. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. kovo 27 d. pareiškėjo reikalavimams taikė trejų metų ieškinio senatį, o išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas 2014 m. kovo 28 d. – 2015 m. gegužės 21 d. laikotarpiu, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir aplinkybę, kad atsakovo atstovas duomenų apie unitazų atskyrimą nuo sanitarinio mazgo patalpos (durų įrengimą) nepateikė, pripažino, jog pareiškėjo kalinimo Alytaus pataisos namuose metu tualeto patalpoje nebuvo užtikrinamas deramas privatumas, todėl sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, manydamas, kad teismas nevisapusiškai ir šališkai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai neišreikalavo pakankamai duomenų iš atsakovo ir kitų institucijų, taikė ydingą teisės aiškinimą ieškinio senaties klausimu, todėl teismas neteisingai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo manymu, jam turi būti priteista neturtinė žala pinigais padarytiems pažeidimams kompensuoti.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018 ir kt.).

36. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

39. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog senaties terminas šiuo atveju neturi būti taikomas, nes pareiškėjas nemoka prancūzų kalbos, dėl ko jis laiku nesužinojo apie EŽTT sprendimus dėl Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo, negali būti pripažintos pagrįstomis ir objektyviai trukdžiusiomis laiku ginti savo teises.

40. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nevisapusiškai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

41. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus įrodymus atskirai bei kartu visumoje, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo asmens bylą, kurioje yra ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai (b. l. 36–49), todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas neteikė į bylą objektyvių duomenų apie pareiškėjo laikymo sąlygas Alytaus PN ar pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo reikalavimas nėra tenkinamas jo pageidaujamu būdu, nesudaro pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir nevisapusiškai bei neteisingai išnagrinėjo bylą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija minėtu aspektu taip pat pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog asmens kalinimas pataisos namuose per se (lot. pats savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimu priteisti pinigų sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą, nes šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodamas, papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius