2022-06-15 Nr. AB-16110-3-61-3-00881-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2854-5752022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) O. L. D. D. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38035 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė (šalis), (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo parduotuvėje, prekiaujančioje alkoholiu. Išvyko iš kilmės valstybės, nes yra (duomenys neskelbtini). Vietos gyventojai sužinoję, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat kad jam negali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, nes nekyla reali grėsmė grąžinimo į kilmės valstybę atveju, be to, jo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neįpareigoja suteikti pabėgėlio statuso. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus. Pareiškėjas kilmės šalyje negali pasilikti, nes jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaitos duomenimis nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog nepagrįsti argumentai, kad (duomenys neskelbtini). Pagal EPPB duomenis, nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas, remdamasis kilmės šalies informacija, nurodė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) apėmusi ekonominė krizė ir aukštas nedarbo lygis, o dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjas teigė, jog jo išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio nežymus.

8. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo rėmėsi Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimtimi. Pareiškėjo atveju šios išimties nėra, kadangi savo elgesiu jis niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Pareiškėjas laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis, kad būtų nustatyti prieglobsčio motyvai, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų. Išvykimą iš kilmės valstybės lėmė baimė patirti persekiojimą. Be to, pareiškėjas buvo geranoriškas, todėl nėra objektyvių prielaidų daryti išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos, pagrįstos.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pritaikė maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, nepiktnaudžiavo ir laikėsi nustatytos tvarkos. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti prieglobsčio prašymą, nesurinko visos aktualios informacijos. Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo, sprendimo formos ir turinio trūkumų.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, kadangi jis neatitiko Įstatyme numatytų reikalavimų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatė nei tikėtino konkretaus persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo grėsmė. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje. Informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovo teigimu, tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta reali ir individuali grėsmė pareiškėjui, taip pat, tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Atsižvelgęs į individualias pareiškėjo savybes ir į tai, kad kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nekyla realios rimtos žalos rizikos, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

13. Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jį pareiškėjas grindė bendra kolektyvine grėsme, o konkrečių ir individualių aplinkybių nenurodė, t. y. ar buvo persekiojamas, diskriminuojamas dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Apklausos metu patikslinus klausimą, ar asmeniškai pareiškėjui buvo grasinama, pareiškėjas atsakė neigiamai. Nors pareiškėjas pasakojo apie (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovo nuomone, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, kad kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Migracijos departamentas pabrėžė, jog pirminę apsaugą suteikti savo piliečiams turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė pareigą perima tik tuo atveju, jeigu kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, ar kad tokį negalėjimą ar nenorą būtų lėmusios konvencinės priežastys, pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo daryti tokią prielaidą. Be kita ko, pareiškėjas jau ne pirmą kartą neteisėtais būdais mėgina atvykti į Europą: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dėl neaiškių aplinkybių ir tikslų kelia nelegalios migracijos grėsmę.

15. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, o pareiškėjas nenurodė, kaip jį asmeniškai diskriminavo dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjas grįsdamas prieglobsčio prašymą nenurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini).

17. Migracijos departamento nuomone, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Prieglobsčio prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi jame suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nurodė, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė. Nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus: uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nusprendė į C.SIS II sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos Šengeno erdvėje; kitos pareiškėjo skundo dalies netenkino.

19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 1 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

20. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, iš (duomenys neskelbtini).

21. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad: pareiškėjas 2021 m. lapkričio 4 d. vykusioje apklausoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, konstatavo, jog pareiškėjas pavojaus gyventi kilmės valstybėje dėl jo (duomenys neskelbtini) neindividualizavo, jokių konkrečių grasinimų nenurodė, priešingai, nuosekliai tvirtino, kad asmeniškai jokių grasinimų nesulaukė. Teismas vertino, kad pareiškėjas paaiškinimus grindė bendro pobūdžio argumentais dėl (duomenys neskelbtini). Nors pagal EPPB duomenis (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovas Sprendime detaliai išanalizavo situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastys neįpareigoja jam suteikti tarptautinę apsaugą.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Sprendime išdėstytą kilmės valstybės informaciją, sutiko su išvada, kad nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti prielaidą, kad, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, grėstų reali individualaus persekiojimo rizika dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai Migracijos departamento Sprendimu nenustatyta reali tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, o pagal EPPB 2021 m. paskelbtas gaires, nors (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, noras gyventi geresnėmis gyvenimo sąlygomis nesuteikia teisės suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Nors pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), išmano vietos papročius ir kultūrą ir nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad jis gali įsikurti ir saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, kilmės valstybėje yra likę jo artimi giminaičiai, kurie pareiškėjui grįžimo atveju galėtų padėti arba jis galėtų pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba, taip pat (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamomis programomis. Todėl pagrįstai šiuo atveju konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti tokią išvadą. Prašydamas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, pareiškėjas turi nurodyti grėsmes ir baimes, susijusias su grįžimu į kilmės šalį, o Migracijos departamentas turi atlikti tyrimą tik dėl prieglobsčio prašytojų nurodytų ir identifikuotų grėsmių ir baimių, susijusių su grįžimu į kilmės šalį. Tokių grėsmių pareiškėjas nenurodė, kaip nenurodė ir jokių duomenų, kad dėl savo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jam nesuteikta papildoma apsauga.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas, todėl įvertinęs jo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas pareiškėją apibūdinančias aplinkybes (amžių, profesiją, darbingumą, šeiminius ryšius, deklaruojamus keliavimo tikslus ir pan.), konstatavo, jog ir ši skundžiamo sprendimo dalis nepagrįsta ar neteisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina Migracijos departamento išvada, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, nesuteikdamas laikotarpio savanoriškai išvykti, ir pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 33 punktu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

26. Teismas nesutiko su Migracijos departamento nustatytu maksimaliu draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminu, todėl jį sumažino iki 2 metų. Atitinkamai pakeitė ir kitą sprendimo dalį, nustatydamas įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 27. Pareiškėjas O. L. D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia analogiško pobūdžio argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta naujausia ir aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę bei jo padėtį joje, taip pat, neparengta pažyma apie kilmės valstybę, surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodyti trūkumai nepašalinti. Nesurinkta medžiaga apie (duomenys neskelbtini) asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Migracijos departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, turėtų būti naikintinas, nes šis sprendimas priimtas pažeidus proceso teisės normas.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismas vertino, jog pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingas, todėl teismas pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nei teismas, nei Migracijos departamentas tinkamai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos, kilmės valstybės informacijos, nerinko aktualiausios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

36. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali patikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

39. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

42. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

43. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (iš lot. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

44. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje, jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyrimą, o pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam arba kankinamam. Pareiškėjas pavojaus gyventi kilmės valstybėje dėl jo (duomenys neskelbtini) niekaip neindividualizavo, jokių konkrečių grasinimų nenurodė, priešingai, apklausos metu patikino, jog jokių grasinimų asmeniškai nesulaukė. Pareiškėjas savo paaiškinimus iš esmės grindė bendro pobūdžio argumentais dėl (duomenys neskelbtini).

46. Migracijos departamentas surinko ne tik aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir jo gyvenamojoje vietoje, bet ir įvertino (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantys veiksnys. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Be to, kurį laiką pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame iš viso nevyko jokie kariniai veiksmai ir ten yra ganėtinai stabili padėtis. Nors (duomenys neskelbtini).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, lėmusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro, hipotetinio pobūdžio, abstraktus, grindžiamas visuotinai žinomais faktais apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė konkrečių ir individualių aplinkybių, jog pareiškėjas buvo persekiojamas, ar diskriminuojamas dėl to, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė konkretaus persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei grasinti susidoroti, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų apsaugoti pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių patiriamos diskriminacijos, bei, kad toks nenoras arba negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis priežastimis“ (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjo pasakojimas apie incidentą, įvykusį parduotuvėje, kurioje dirbo pareiškėjas, taip pat yra abstraktus, nekonkretus, keliantis pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Pareiškėjo pasakojimo trūkumai, nesant kitų, šias aplinkybes, patvirtinančių įrodymų, sudaro pagrindą kritiškiau vertinti šį pasakojimą ir jo tikrumą. Taigi, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė vertintina, kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina pagrįsta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos jam suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Taip pat, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo skunde minima (duomenys neskelbtini) nevaldo pareiškėjo gyvenamosios vietos teritorijų, todėl abejotina, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo gyvybei, sveikatai, laisvei ir saugumui kiltų grėsmė. Atsakovas, remdamasis EPPB gairėse pateikiama informacija nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos, neparengė pažymos, pažymi, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir aktualiausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias pareiškėjo atvejo aplinkybes. Byloje surinkti duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis ir įrodymus.

50. Pažymėtina, jog įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį (Aprašo 168 p.). Iš šios nuostatos turinio matyti, kad pažymos (ne) rengimas priklauso nuo specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinio poreikio (atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo prašymo motyvus ir kitą informaciją). Vadinasi, šios pažymos rengimas pagal Aprašo nuostatas nėra privalomas ir priklauso Migracijos departamento diskrecijai. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje savaime nereiškia, jog nebuvo surinkta reikiama informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl surinktos informacijos neaktualumo ir nepakankamumo atmestini kaip nepagrįsti.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimu jį išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas; pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo O. L. D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Neringa Švedienė

Jūratė Varanauskaitė