2017-05-02 Nr. AB-9557-3-61-3-05211-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1704-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05211-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti po 50 Eur už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis sąlygomis, neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–3).

Skunde paaiškino, kad buvo kalinamas kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m, dažniausiai dar su trimis asmenimis, todėl trūko ploto, be to, dar dalį ploto užimė baldai, tualetas. Nurodė, kad buvo kalinamas žmogaus orumą pažeidžiančiomis, nežmoniškomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra neįgalus. Kamerose sienos daug kur buvo apaugusios grybeliu, visur pilna tarakonų, kurie lindo į maistą ir į drabužius, į ausis. Kamerose ištisus metus vyrauja drėgmė. Prie įrengtų kamerose stalų vienu metu gali sėsti valgyti tik 2 žmonės, o maistas visiems pateikiamas vienu metu. Dėl to, norint valgyti šiltą maistą, dažnai kyla konfliktai. Nurodė, kad dėl netinkamo kamerų apšvietimo trinka jo regėjimas. Kameroje įrengtas tualetas, iš kurio visą parą sklinda nemalonūs kvapai, dėl to jį dažniai pykina, atsiranda kitų virškinimo sutrikimų. Patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus, jaučia, kad sumažėjusi jo savivertė, pašlijo sveikata. Lukiškių TI-K gydytojas dėl to jam buvo vieneriems metams išrašęs dietinį maitinimą. Dėl patirtų pergyvenimų tapo irzlus, prastėja jo psichinė būklė.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 24–32).

Pažymėjo, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengia kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus.

Pažymėjo, jog suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 409 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 183–191).

Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, HN) 6 punktu. Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 30 d., tam tikrais laikotarpiais buvo perkeliamas į kitas įstaigas. Per visą nurodytą laikotarpį pareiškėjo teisė į minėtą minimalią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista 16 dienų. Tomis dienomis pareiškėjui teko gyvenamojo ploto nuo 2,12 kv. m iki 3,51 kv. m.

Nustatyta, kad pareiškėjas per buvimo Lukiškių TI-K dėl jo laikymo sąlygų du kartus kreipėsi su skundais į administraciją: 1-as skundas buvo dėl maitinimo, pareiškėjui pateiktas atsakymas. Kitas skundas buvo Kalėjimų departamentui dėl dažno perkėlimo iš kameros į kamerą, kuris buvo persiųstas Lukiškių TI-K, pareiškėjui pateiktas atsakymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiskundžia nei dėl maitinimo, nei dėl dažno perkėlimo iš kameros į kamerą. Aplinkybę dėl dietinio maitinimo nurodo tik kaip įrodymą, kad jo sveikata dėl laikymo sąlygų sutriko.

Byloje yra Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose atžymimi rasti HN 76:2010 punktų pažeidimai atitinkamose kamerose, taip pat žymimi pažeidimų pašalinimo atvejai, pateikiama vaizdinė medžiaga (toliau – ir Aktai). Dėl švaros ir kenkėjų kamerose, atsakovas nurodė, kad yra sudaręs atitinkamas sutartis su įmonėmis, vykdančiomis dezinfekavimo ir kenkėjų naikinimo darbus. Į bylą pateikta Lukiškių TI-K sutartis su UAB „Dezinfa“, sudaryta 2013 m. gruodžio pabaigoje, ir 2015 m. sausio 2 d. Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Skunde nurodoma, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos ir žeminančios orumą. Teismas atsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Europos žmogaus teisų teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Pareiškėjas nenurodė pažeidimų padarymo trukmės, t. y. laikotarpio, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, tačiau iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 30 d. Ne visą šį laiką pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ne ištisai, o tik tam tikrais laikotarpiais. Teismas nustatė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas gana ilgai nebūdavo Lukiškių TI-K.

Susipažinus su Aktais, nustatyta, kad dalyje jų nurodomos kameros, kuriose buvo ir pareiškėjas, tačiau iš esmės jose tokių pažeidimų, kaip nurodo pareiškėjas, nerasta: 2015 m. balandžio 9 d. Akte yra nurodyta, kad kameros Nr. 108 vizualiai nešvarūs langų stiklai, kas neatitiko HN 54 punkto reikalavimų; 2015 m. birželio 19 d. Akte nurodomi HN reikalavimų neatitikimai kamerose 105, 390, kur nustatyti sienų ir lubų nelygumai, trukdantys tinkamai valyti (HN 28 p. pažeidimas), nustatytas terminas pažeidimams pašalinti; 2015 m. vasario 10 d. Akte 124 kameroje reikalavimų neatitiko apšvieta; 2015 m. liepos 10 d. Akte nustatyta, kad kamerose Nr. 105, 106 normų neatitiko apšvieta, viename Aktų konstatuojama, kad apšvieta neatitiko reikalavimų ir 405 kameroje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl blogo apšvietimo genda jo regėjimas, o teiginį dėl apšvietos normos trūkumo nurodyti aktai patvirtina. Kitais atvejais pateiktuose aktuose buvo tikrinamos ir kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau juose konstatuojama, kad jokių HN normų pažeidimų nenustatyta. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose neilgais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, rasti nežymūs HN 76:2010 normų pažeidimai, kurie buvo taisomi, daugiau atvejų, kai pareiškėjo buvimo kamerose, pažeidimų nerasta. Pareiškėjo paaiškinimai dėl tualetų įrengimo atitveriant juos pertvara nėra paneigti, todėl teismas darė išvadą, kad visais atvejais Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai yra sienele atitvertos patalpos (ne atskiros). Dalyje Aktų pasakyta apie pagal sutartis vykdomą patalpų dezinfekavimą. Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K sudarytos sutartys su UAB „Dezinfa“, Kenkėjų kontrolės tarnyba, tačiau, kada ir kokie darbai buvo atliekami, atsakovo atstovas nenurodė, įrodymų nepateikė. Kita vertus, Aktuose nepažymėta, kad kamerų patalpos būtų nevalytos, išskyrus vienos kameros lango stiklą. Atsižvelgiant į nurodytus bylos duomenis, daroma išvada, kad kamerose, kuriose nedideliais laiko tarpais buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyti HN 76:2010 nuostatų pažeidimai. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ploto trūkumas nustatytas tik 16 dienų, HN pažeidimai palyginti nežymūs, laikomas Lukiškių TI-K pareiškėjas teikė skundus, tačiau nesusijusius su skunde teismui pateiktais nusiskundimais.

Pareiškėjo teiginiai, jog sanitariniai mazgai atitverti tik nedidele sienele nuo kameros, atsakovo atstovo nepaneigti, be to, prie vieno iš Aktų yra tokio sanitarinio mazgo nuotrauka. Teismas atsižvelgė į Higienos normos 76:2010 21 ir 2 punktų normas. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, taip pat nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjo tvirtinimu sanitarinio mazgo sienelė ne tik nesuteikia privatumo, bet ir, nesant tinkamos ventiliacijos ir izoliavimo, nesulaiko nuo to, kad kamerose nuolat tvyro negeras kvapas, o jose yra valgoma. Atsižvelgiant į sanitarinių mazgų įrengimo ypatybes Lukiškių TI-K, konstatuota, kad Lukiškių TI-K tokiu būdu pažeidė pareiškėjo orumą, sukėlė neigiamus dvasinius pergyvenimus ir stresą.

Pagal HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad kamerų lango angoje yra įstatytos grotos, tačiau tai netrukdo kamerų vėdinimui per langus. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kameros yra vėdinamos natūraliai, asmenys, kurie vėdina ir prižiūri bei tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pernelyg didele drėgme, pelėsiu yra gana abstraktaus pobūdžio. Minėtais bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tokie pažeidimai Aktuose nenustatyti. Šiuo aspektu, pažymėta, kad šalis (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) paprastai objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (pavyzdžiui, tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į visa tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuotini, išskyrus pirmiau minėtą apšvietos trūkumą.

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtino, kad kamerose trūko kėdžių, pavalgyti gali tik du asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (toliau – Aprūpinimo baldais norma) nustatyta, kad taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K šiuo klausimu įrodymų neteikė, nors buvo prašoma du kartus pateikti visą su keliamu ginču susijusią medžiagą. Iš pateiktų atsiliepime duomenų, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kiek asmenų jose buvo, buvo daroma išvada, kad dažnai kamerose būdavo daugiau kaip 3 asmenys, o atsakovo atstovas nenurodė ir nepagrindė įrodymais, kiek kokių baldų buvo kamerose, todėl tikima pareiškėjo teiginiais, kad buvo ne daugiau kaip po dvi taburetes, nes įrodymais byloje yra ir proceso šalių paaiškinimai. Atsakovo atstovas atsiliepime bendrais bruožais nurodė, kiek ir kokių baldų yra kamerose, tačiau iš to paaiškinimo visai neaišku, ar visiems laikomiems asmenims yra pakankamai taburečių. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad didelę ginčo laikotarpio dalį, pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar 2-3 asmenimis, konstatuota, kad Lukiškių TI-K pažeidė minėtą Aprūpinimo baldais normą.

Pareiškėjas nurodė apie daugybę tarakonų. Atsakovo atstovas pateikė sutartis su įmonėmis, kurios turėtų naikinti tokius vabzdžius, tačiau duomenų, kad tokie darbai buvo atlikti ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Lukiškių TI-K nepateikė. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuota, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 6 ir 60 punktus.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (Konvencijos 3 straipsnio, Įsakymo 1.3.1 punkto, HN 76:2010 6 ir 60 punktų ir kitų Aktuose nurodytų punktų bei Aprūpinimo baldais normos pažeidimai), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu. Pareiškėjas nurodo, kad yra neįgalus, nors teismui ir nepateikta jo asmens sveikatos istorija, tačiau netikėti pareiškėjo nurodytai aplinkybei pagrindo nebuvo, taip pat pasitvirtino, kad pareiškėjui buvo nustatyta speciali dieta (jis skundėsi administracijai, kad jos nesilaikoma), kas įrodo jo sveikatos sutrikimą.

Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad pareiškėjas patyrė pakankamai intensyvius dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu pastebėta, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių į Lukiškių TI-K administraciją su skundais nesikreipė. Nepaisant to, teismo vertinimu, šiuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą ir ypač į tai, kad buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytus įvairius pažeidimus, pažeidimų mastą, trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 160 Eur, skaičiuojant 10 Eur už vieną parą, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o būtent ploto reikalavimų. Atsižvelgiant į kitus pažeidimus, už buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, viso 83 dienas (atmetus išvykimus), įvertinus, kad buvo laikotarpių, kai pareiškėjas buvo vienas kameroje, ar joje buvo du asmenys, priteistina už dieną po 3 Eur, taigi 249 Eur, o viso – 409 Eur.

III. Pareiškėjas A. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo ir prašo jam priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (II t., b. l. 1–2).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris pažeidimą nustatė 83 dienas, kadangi jis Lukiškių TI-K iš viso buvo 149 paras. Pareiškėjo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo žiaurios, nežmoniškos, žeidžiančios jo orumą. Pareiškėjas patyrė didelių fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą, depresiją, kuri pasireiškė pasitikėjimo savimi sumažėjimu, miego sutrikimais, dirglumu, fobija aplinkai, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Lukiškių TI-K sąmoningai siekė žeminti pareiškėjo orumą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (II t., b. l. 8–11).

Pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Pareiškėjas A. Ž. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą teigia, kad pagal Europos teisę jokiais būdais negali būti pateisintas plotas, mažesnis nei 3 kv. m. Langas turi būti švarus, pakankamai didelis ir laisvai praleisti natūralią šviesą. Turi būti ventiliacija. Temperatūra negali būti žemesnė už 18 oC. Turi būti švarus tualetas, kuriame galima užsirakinti. Ant sienų negali būti grybelio. Negali būti jokių žiurkių, tarakonų. Taip nėra Lukiškių TI-K. Pažymi, kad EŽTT praktikoje išaiškinta, kad vienam asmeniui negali tekti mažiau nei 3 kv. m ploto, į šį plotą negali būti įskaičiuoti baldai, sanitarinis mazgas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos jį laikant Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: pareiškėjo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista 16 dienų; buvo pažeista Aprūpinimo baldais norma; kamerose, kuriose nedideliais laiko tarpais buvo laikomas pareiškėjas, nustatyti HN 76:2010 nuostatų pažeidimai, tačiau šie pažeidimai yra palyginti nežymūs; laikomas Lukiškių TI-K pareiškėjas teikė skundus, tačiau nesusijusius su skunde teismui pateiktais nusiskundimais; atsižvelgęs į sanitarinių mazgų įrengimo ypatybes Lukiškių TI-K, konstatavo, kad Lukiškių TI-K tokiu būdu pažeidė pareiškėjo orumą, sukėlė neigiamus dvasinius pergyvenimus ir stresą. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma iš viso yra 409 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo skunde buvo nurodęs, kad Lukiškių TI-K yra nuo 2015 m. balandžio 22 d., būtent nuo šios datos vykdomi jo nurodomi pažeidimai (I t., b. l. 1–3). Šią pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K datą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (I t., b. l. 9, 42). Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, turėjęs pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius ir kameras, nurodė kito asmens asmenvardžius (K. A.) ir kitą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 22 d. (I t., b. l. 24–32). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas į skundą yra susijęs ne su pareiškėju, o su kitu asmeniu, todėl atsiliepimas į pareiškėjo A. Ž. skundą šiuo atveju iš esmės nebuvo pateiktas. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui buvo pateikęs patikslintus duomenis apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K, kuriame jau nurodė kameras, kuriose buvo laikomas A. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. spalio 30 d. (I t., b. l. 109–111), tačiau nėra duomenų, jog šie atsakovo teismui pateikti duomenys būtų siųsti pareiškėjui susipažinti, be to, bet kokiu atveju atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl kitų, t . y. nesusijusių su asmeniui tenkančiu plotu kameroje, pareiškėjo skunde nurodytų laikymo sąlygų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad šie nesusipratimai dėl duomenų pateikimo klaidino ir teismą: pavyzdžiui, sprendime nurodoma, jog iš atsiliepimuose nurodytų duomenų bei asmens įskaitos kortelių nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nors tiek pats pareiškėjas, tiek teismui pateikti duomenys patvirtina pareiškėją čia buvus nuo 2014 m. balandžio 22 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su higienos normos pažeidimais, teismas vadovaujasi Aktais, priimtais patikrinus kameras, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu, pagal Lukiškių TI-K teismui pateiktus patikslintus duomenis (I t., b. l. 109–111), laikomas nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. ABTĮ 81 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo būti aktyvūs. Nagrinėdamas bylą, teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Siekiant apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas ir klausimus, ABTĮ nustato reikalavimus pateikiamam skundui (ABTĮ 23 str.). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai).

Pagal ABTĮ 72 straipsnį teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų. Kai atsakovas yra administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jei pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas). Atsiliepime į skundą (prašymą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo) reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Jeigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo pradžios, pareiškėjui nusiunčiamas gautas iš atsakovo rašytinio atsiliepimo nuorašas (skaitmeninė kopija).

Taigi, nagrinėjant administracinę bylą turi būti gautas konkrečiai su pareiškėjo skunde apibrėžtu ginču susijęs atsiliepimas, tokį atsiliepimą turi teisę gauti ir pats pareiškėjas. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsiliepimas į būtent pareiškėjo skundą, iš kurio būtų galima vertinti pareiškėjo A. Ž. laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, nebuvo pateiktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir tai sudaro pagrindą administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė