1bb1ba49-c843-47bf-825d-973fcbc2af9c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-177/2014                                                                                     Proceso Nr. 2-55-3-00698-2011-2                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 87. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

ArtÅ«ro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lausna“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1206-258/2012 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei S. P. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras), n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Lausna“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 7 dalies pagrindais, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) Apeliacinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-1287; pripažinti negaliojančia atsakovės S. P. nacionalinio žodinio prekių ženklo „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ registracijÄ Nr. 59342 (paraiÅ¡kos padavimo data 2008-07-16, registracijos data – 2009-03-09, prekių ženklas įregistruotas 43 klasės paslaugoms: maisto ir gėrimų parÅ«pinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas); priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 – 7 b. l.).Nurodė, kad jam priklauso nacionalinis figÅ«rinis prekių ženklas „M MARGIS“, registracijos Nr. 55263 (paraiÅ¡kos padavimo data – 2006-06-23, registracijos data – 2007-07-13), įregistruoto 43 klasės paslaugoms (maisto ir gėrimų parÅ«pinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas), todėl VPB Apeliaciniam skyriui pateikė protestÄ Nr. 2430 dėl atsakovės S. P. prekių ženklo „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ (registracijos Nr. 59342) pripažinimo negaliojančia Lietuvoje, kuris buvo atmestas VPB Apeliacinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2Ap-1287.

IeÅ¡kovo nuomone, jo ir atsakovės prekių ženkluose esantys žodiniai elementai „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“ yra klaidinamai panaÅ¡Å«s pagal bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, Å¡alių prekių ženklai registruoti tapačioms paslaugoms 43 klasėje, todėl egzistuoja supainiojimo galimybė; taigi atsakovės prekių ženklo registracija naikintina.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike (24 – 27, 59 - 61 b. l.) prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Å¡alių prekių ženklai visiÅ¡kai skirtingi ir nėra panaÅ¡Å«s: skirtingas regimasis įspÅ«dis, ženklų ilgiai, tariant ženklus sutampa tik maža dalis panaÅ¡iai tariamų garsų; prasminiu požiÅ«riu ženklai nėra vienareikÅ¡miai, nes žodis „MARGIS“ nebÅ«tinai reiÅ¡kia ežerÄ Trakų rajone, bet ir kÄ nors margÄ , margumÄ , taip pat gyvulį, o atsakovės prekių ženkle esančios nuorodos į kaimo turizmo sodybÄ ir Margio krantÄ aiÅ¡kiai identifikuoja, kad paslaugos teikiamos ant Margio kranto, taigi nėra tikimybės, kad visuomenė bus klaidinama, nes prekių ženklai skirtingi.Trečiasis asmuo VPB nurodė, kad ginčijamas jo Apeliacinio skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl vaizdinių elementų svarbos kombinuotuose ženkluose, ieÅ¡kovas netinkamai interpretuoja VPB sprendimu nustatytÄ silpnųjų protestuojamo ženklo elementų „Kaimo turizmo sodyba“ reikÅ¡mę ženklų panaÅ¡umo vertinime, nes mažesnį skiriamÄ jį požymį turintys ženklo komponentai taip pat turi tam tikrÄ Ä¯takÄ bendram ženklų sukuriamam įspÅ«džiui; silpnieji elementai ne lemia, tačiau sustiprina lyginamų ženklų vizualų, fonetinį ir semantinį skirtingumÄ ; protestuojamame ženkle akcentuojamas daiktavardis „KRANTAS“, o ieÅ¡kovo prekių ženkle vienintelis žodinis elementas „MARGIS“ yra suprantamas nevienareikÅ¡miÅ¡kai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dauguma vartotojų ieÅ¡kovo ženklÄ â€žM MARGIS“ supras kaip konkretaus ežero pavadinimÄ (93, 94 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (95 – 99 b. l.).             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo prekių ženklo „M MARGIS“ registracija yra ankstesnė už atsakovės prekių ženklo „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ registracijÄ ; paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai yra registruoti 43 klasės tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms „maisto ir gėrimų parÅ«pinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas“.             Teismas pažymėjo, kad kiekvienas prekių ženklas turi bÅ«ti saugomas toks, koks yra įregistruotas, vadinasi, yra saugomi visi prekių ženklÄ sudarantys elementai, o visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspÅ«dis, kaip bendriausias prekių ženklo panaÅ¡umo kriterijus, lemia iÅ¡vadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ženklų tikėtinas panaÅ¡umas siejamas su lyginamuosiuose ženkluose esančiais žodiniais elementais; ieÅ¡kovo ženkle esantis vaizdinis elementas – rudos spalvos apskritimas, apibrėžtas balta linija, su stilizuota „M“ raide ženkle turi pagalbinį vaidmenį, jis nelaikytinas iÅ¡skirtiniu ar įsimenamu, kad ieÅ¡kovo prekių ženkle esantis vienas žodinis elementas „MARGIS“ laikytinas stipriuoju bei lemiančiu bendrÄ suvokimo įspÅ«dį žodiniame – vaizdiniame prekių ženkle;

ženkle vaizdinis elementas stilizuota „M“ nėra apibrėžta, todėl tikėtina, kad kiekvienas asmuo, priklausomai nuo jo iÅ¡prusimo, amžiaus, kitų aplinkybių, jį suvoks skirtingai, o tai lemia, kad ženklas turės kelias reikÅ¡mes. Teismas konstatavo, kad atsakovės ženklo skiriamÄ jį požymį sudaro žodiniai elementai „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“, kur žodžiai Kaimo turizmo sodyba yra apraÅ¡omieji, tiesiogiai identifikuojantys paslaugÄ , o pagrindiniu elementu Å¡iame prekių ženkle yra žodžiai „MARGIO KRANTAS“.

             Pasak teismo, ginčo prekių ženklai turi tik vienÄ panašų elementÄ â€žMARGIS“ ir „MARGIO“, tačiau visi kiti ženklÄ sudarantys elementai yra skirtingi ir jų yra daugiau. Teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus iÅ¡vada, kad Å¡ių ženklų bendras regimasis įspÅ«dis yra pakankamai skirtingas, nes ieÅ¡kovo prekių ženklas trumpas, atliktas grafiÅ¡ku Å¡riftu, tam tikromis spalvomis, pradedamas grafiÅ¡ka raide „M“, o atsakovės įregistruotas ženklas „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ – ilgas, sudarytas iÅ¡ penkių žodžių, užraÅ¡ytas standartiniais raÅ¡menimis, neturi jokių grafinių elementų, o jį lyginant su ieÅ¡kovo prekių ženklu „M MARGIS“, turi žymiai daugiau savarankiÅ¡kų, prekių ženklÄ individualizuoti padedančių elementų, ir tai formuoja eilinio vartotojo bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, kurį sukelia prekių ženklas ir jo prasmė.

Teismas teigė, kad Å¡iuo atveju visi ženklus sudarantys elementai kaip visuma turi tam tikrÄ Ä¯takÄ Å¾enklo regimojo įspÅ«džio formavimui, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog lyginamieji ženklai yra panaÅ¡Å«s; labiausiai tikėtina, kad vartotojai ieÅ¡kovo ženkle iÅ¡tars žodį „MARGIS“, o atsakovės ženkle - „MARGIO KRANTAS“; tariant ženklus sutampa viena garsų dalis, skiemuo „MAR“, likusi skiemens dalis „mar-„gis“, „mar-„gio“ nesutampa, atsakovės ženkle „mar-gio kran-tas“ skiemenų skaičius dvigubai didesnis, todėl tarp ženklų egzistuoja ir fonetinis skirtumas.

Teismo vertinimu, atsakovės prekių ženklo elementų - „MARGIO KRANTAS“ semantinis turinys nėra vienareikÅ¡miÅ¡kas turiniui „MARGIS“, nes lietuvių kalbos žodynas žodžio „margis“ reikÅ¡mę sieja su naminiu gyvÅ«nu: margas arklys, kumelė; gyvuliu: margas gyvulys (galvijas, Å¡uo); spalva-margumas; taigi dalis vartotojų, ieÅ¡kovo prekių ženklo „nesies“ su ežeru, o atsakovės ženklÄ Â â€žKaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ „sies“ tiesiogiai su paslaugų vieta prie vandens telkinio;

žodis „margis“ nesietinas tiesiogiai su ežeru ar kaimo turizmo sodyba, todėl nagrinėjamų ženklų panaÅ¡umas nėra pakankamas, kad galima bÅ«tų teigti, jog vartotojai gali ženklus supainioti.              Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo potencialÅ«s klientai buvo supainioti atsakovės prekių ženklo ir (ar) jos paslaugų klaidinančio pateikimo, o įvertinus nurodytus atsakovės ir ieÅ¡kovo prekių ženklų vizualinius, fonetinius ir semantinius panaÅ¡umus, prekių ženklai „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ ir „M MARGIS“ pagal bendrÄ suvokimo įspÅ«dį nėra klaidinamai panaÅ¡Å«s, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl to egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p., 179 str., 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Lausna“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kinį ir panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-1287; pripažinti prekių ženklo „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ registracijÄ Nr. 59342 negaliojančia (108 – 112 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:Teismas, palyginęs ginčo ženklus, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, nes, viena vertus, konstatavo, kad pagrindiniai dominuojantys elementai prekių ženkluose yra „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“, kurie ir lemia ženklų bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, kita vertus, ženklus pripažino nepanaÅ¡iais vizualiai pagal kitus ženklus sudarančius elementus, kuriuos buvo pripažinęs silpnais (grafiniai elementai ir raidė „M“ ieÅ¡kovo prekių ženkle, žodžiai „Kaimo turizmo sodyba“ atsakovės ženkle); vizualinis ženklų palyginimas turėjo bÅ«ti atliktas tik pagal dominuojančius elementus „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“, kurie vizualiai yra panaÅ¡Å«s, nes žodis „MARGIS“ atkartojamas junginyje „MARGIO KRANTAS“, kuriame žodis „MARGIO“ yra junginio pradžioje;Teismas netinkamai atliko žodžių „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“ fonetinį palyginimÄ .

Nors fonetiÅ¡kai ženklai skiriasi elementu „krantas“, tačiau pagal Europos SÄ jungos teismų praktikÄ , vartotojas paprastai svarbesne laiko žodžių pradžiÄ , todėl elementų „MARGIS“ ir „MARGIO“ didelis panaÅ¡umo laipsnis nulemia bendrÄ Å¾enklų fonetinį panaÅ¡umÄ ;Teismas, vertindamas lyginamų žymenų semantinį panaÅ¡umÄ , turėjo atsižvelgti į tai, kad didelė dalis vartotojų tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo prekių ženklus sies su Margio ežeru, kurio pavadinimas atkartojamas atsakovės ir ieÅ¡kovo prekių ženkluose, kuriais žymimos paslaugos yra teikiamos prie to paties Margio ežero, taigi vartotojai, kurie ieÅ¡kovo prekių ženklo elemento „MARGIS“ reikÅ¡mę suvoks kaip ežero pavadinimÄ , manys, kad ženklai yra semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s;Teismas, vertindamas suklaidinimo tikimybę, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovo potencialÅ«s klientai buvo supainioti atsakovės prekių ženklo ir jos paslaugų klaidinančio pateikimo, tačiau pagal PŽĮ reikia įrodyti ne suklaidinimo faktÄ , o suklaidinimo tikimybę.

Be to, byloje ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡tas dėl 48 atvejų, kai žmonės, painiodami atsakovės ir ieÅ¡kovo prekių ženklus, buvo suklaidinti dėl paslaugų kilmės, tačiau teismas Å¡ių įrodymų nenagrinėjo ir nevertino;Teismas neįvertino to, kad Å¡alių teikiamos paslaugos yra tapačios, o tai sustiprina atsakovės ir ieÅ¡kovo prekių ženklų panaÅ¡umÄ ; nežymÅ«s ženklų skirtumai neturi vaidinti lemiančio vaidmens, nes vartotojas dažniausiai negali palyginti dviejų ženklų, o vadovaujasi bendru regimuoju įspÅ«džiu apie anksčiau matytÄ Å¾enklÄ ir labiau įsidėmi panaÅ¡umus, nei skirtumus.

             Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė S. P. praÅ¡o jį atmesti, palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (117 – 121 b. l.). Nurodo, kad jai priklausantis prekių ženklas „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ yra žodinis, o atsakovo „M MARGIS“ – kombinuotas, sudarytas tiek iÅ¡ žodžių, tiek iÅ¡ vaizdinių elementų; ieÅ¡kovo prekių ženkle dominuojantis elementas yra grafinis atlikimas, raidė „M“ ir žodis „MARGIS“, o atsakovės prekių ženkle dominuoja žodžių junginys „MARGIO KRANTAS“, kuriame esminis žodis yra „KRANTAS“, taigi ginčo prekių ženkluose esantys dominuojantys elementai yra skirtingi.

Atsakovės nuomone, ženklų žodiniai elementai, jų grafinis atlikimas vizualiai yra visiÅ¡kai skirtingi; tariant ženklus sutampa tik maža dalis garsų žodiniuose ženklų elementuose – vietovardyje Margis, panaÅ¡iai tariamų garsų vieta prekių ženkluose visiÅ¡kai skirtinga; tariant apelianto prekių ženklÄ , akcentuojama raidė „M“, esanti prekių ženklo pradžioje, atsakovės – paskutinis žodis „KRANTAS“, sutampantis prekių ženkluose skiemuo „mar-“ nelemia fonetinio panaÅ¡umo.

Atsakovės teigimu, prekių ženklų semantinis panaÅ¡umas yra menkas, nes apelianto prekių ženklas tiesiogiai nėra asocijuojamas su ežeru Trakų rajone, kadangi „margis“ nebÅ«tinai reiÅ¡kia ežerÄ , bet ir kÄ nors margo, margumÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas dėl tam tikrų asmenų suklaidinimo neįrodo, kad visuomenė klysta bÅ«tent dėl atsakovės prekių ženklo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas, teisingai iÅ¡sprendė bylÄ . Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Å¾enklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikÅ¡tam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu.

Paryžiaus Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau - Paryžiaus Konvencija) 6 quinquies straipsnio „A“ dalies 1 punktas nustato, kad prekių ženklas, užregistruotas kilmės Å¡alyje, gali bÅ«ti pareikÅ¡tas kitose SÄ jungos Å¡alyse ir turi bÅ«ti saugomas toks, koks jis yra, su nurodytomis Å¡iame straipsnyje iÅ¡lygomis.Nustatant prekių ženklų panaÅ¡umÄ ir tapatumÄ , vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Metodinių nurodymų 2.2 punktas nustato, kad bendriausias ženklų panaÅ¡umo kriterijus yra bendras suvokimo įspÅ«dis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai Å«kinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktÄ , tikrinant kombinuotų ženklų (kuris yra įvairių skirtingų elementų - žodinių, vaizdinių, erdvinių derinys) panaÅ¡umÄ , vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais; jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neiÅ¡siskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panaÅ¡umo.Metodinių nurodymų 3.1 punkto nuostatomis žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali bÅ«ti panaÅ¡Å«s grafinis atlikimas (vizualus panaÅ¡umas), tarimas (fonetinis panaÅ¡umas), prasmė (semantinis panaÅ¡umas); dažniausiai ženklų panaÅ¡umas atsiranda, kai veikia visi Å¡ie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai bÅ«tų panaÅ¡Å«s. Jeigu ženklai paraÅ¡yti neįprastomis raidėmis arba ženklų raidės atliktos ypatingu Å¡riftu, tokie ženklai tikrinami kaip žodiniai ir vaizdiniai ženklai, ir jų panaÅ¡umas priklauso nuo juos sudarančių elementų stiprumo; stipriam ženklui neturės reikÅ¡mės grafinis užraÅ¡ymas (Metodinių nurodymų 3.1.1 punkto b) dalis).

Metodinių nurodymų 3.1.2 papunkčio 3 dalyje numatyta, kad stipriems ženklo elementams yra bÅ«dingas originalumas bei skambesio savitumas; silpni elementai atskirai paimti ženklų panaÅ¡umo nesukuria, tačiau jį gali sustiprinti derinyje su kitais panaÅ¡iais elementais.Pagal teismų praktikÄ , regimasis prekių ženklų palyginimas parodo jų panaÅ¡umus ir skirtumus, todėl prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas bendru lyginamųjų prekių ženklų daromu įspÅ«džiu, nes ir eilinis vartotojas prekių ženklÄ paprastai suvokia kaip visumÄ , jis paprastai neanalizuoja atskirų jo dalių, o pagal Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (OHIM) aiÅ¡kinimÄ , vertinant vartotojų suklaidinimo rizikÄ , reikia remtis bendru jų susikurtu įspÅ«džiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus; nagrinėjant prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ , turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005).

Europos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nagrinėjant, ar yra galimybė supainioti prekių ženklus, dviejų prekių ženklų panaÅ¡umo vertinimas nereiÅ¡kia, kad reikia atsižvelgti tik į vienÄ sudėtinio prekių ženklo elementÄ ir jį palyginti su kitu prekių ženklu; palyginimÄ bÅ«tina naudoti, vertinant kiekvieno iÅ¡ ženklų visumÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bendro įspÅ«džio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai; panaÅ¡umas gali bÅ«ti vertinamas, remiantis vien dominuojančiu elementu, tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklų sudedamosios dalys yra nesvarbios (Europos Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Vidaus rinkos derinimo tarnyba v.

Shaker di L. L. & C. Sas, Nr. C-334/05 P).Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas UAB Lausna“ yra savininkas nacionalinio figÅ«rinio prekių ženklo „M MARGIS“, įregistruoto 43 klasės pagal Nicos tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikacijÄ (toliau - Nicos klasifikacija) paslaugoms – maisto ir gėrimų parÅ«pinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas (paraiÅ¡kos padavimo data 2006-06-23, registracijos data 2007-07-13, reg. Nr. 55263; 12 b. l.). Atsakovė S. P. yra savininkė nacionalinio žodinio prekių ženklo „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“, įregistruoto 43 klasės pagal Nicos klasifikacijÄ paslaugoms – maisto ir gėrimų parÅ«pinimo paslaugos; laikinas apgyvendinimas (paraiÅ¡kos padavimo data 2008-07-16, registracijos data 2009-03-09, reg.

Nr. 59342; 11 b. l.).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apygardos teismas teisingai nurodė dominuojančius ginčo prekių ženklų elementus „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“, tačiau neturi pagrindo ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡alių prekių ženklų palyginimas turėjo bÅ«ti atliktas tik pagal Å¡iuos nurodytus prekių ženklų dominuojančius elementus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo, palygindamas ieÅ¡kovo ir atsakovo prekių ženklus, vertinti ne tik dominuojančius elementus „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“, ar žodžius „MARGIS“ ir „MARGIO“, bet ir Å¡alių prekių ženklus papildančių elementų (ne)panaÅ¡umus, t. y. prekių ženklus sudarančių elementų visumÄ , nes Å¡alių prekių ženklai, kaip minėta, yra saugomi tokie, kokie yra įregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005;

Paryžiaus Konvencijos 6 quinquies str. „A“ d. 1 p.). Juolab kad ieÅ¡kovo prekių ženklas yra figÅ«rinis (jį sudaro stilizuotomis raidėmis atliktas įraÅ¡as „M MARGIS“, raidė „M“ yra prekių ženklo pradžioje, paraÅ¡yta rudame apskritime), o atsakovės prekių ženklas „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“ yra žodinis, susideda iÅ¡ 5 žodžių, užraÅ¡ytų standartinėmis raidėmis. Neturi pagrindo apelianto argumentas, jog apygardos teismas netinkamai įvertino prekių ženklų fonetinį panaÅ¡umÄ , neatsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo prekių ženklo elementas „MARGIS“ yra atsakovės prekių ženklo dominuojančio elemento „MARGIO KRANTAS“ pradžioje.

Nors apygardos teismas, vertindamas ginčo prekių ženklų fonetinį panaÅ¡umÄ , nagrinėjo tik elementų „MARGIS“ ir „MARGIO KRANTAS“ (ne)panaÅ¡umÄ , tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog neteisingai buvo konstatuotas prekių ženklų fonetinis nepanaÅ¡umas. Kaip minėta, prekių ženklai yra saugomi tokie, kokie yra įregistruoti, o aukščiau apraÅ¡yta ieÅ¡kovo prekių ženklo pradžia ir atsakovės prekių ženklo pradžia - nepanaÅ¡ios. Juolab kad, nustačius, jog ginčo prekių ženklų žodiniuose elementuose (ieÅ¡kovo– „MARGIS“, atsakovės - „Kaimo turizmo sodyba MARGIO KRANTAS“) sutampa tik vienas skiemuo „MAR“, yra pagrindo teigti, kad apygardos teismas teisingai sprendė, jog ginčo prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s ir fonetiÅ¡kai.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl ženklo (ženklo elemento) atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kitų asmenų interesÄ , kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems;

ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamÄ jÄ â€“ ženklo funkcijÄ yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimÄ dėl ženklo registracijos teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės prekių ženklo registracijÄ negaliojančia iÅ¡ esmės tik dėl to, kad jos prekių ženklÄ sudaro elementas „MARGIO“, nukreipiantis į vietÄ , kurioje ji bei ieÅ¡kovas teikia paslaugas, bei kuris atkartojamas ieÅ¡kovo prekių ženkle, iÅ¡ esmės siekia uždrausti atsakovei naudoti žymenį, į kurį turi teisėtÄ interesÄ ir kiti asmenys (tarp jų ir atsakovė).

Tačiau yra pagrindo teigti, kad atsakovės prekių ženklas sugeba atlikti prekių ženklo skiriamÄ jÄ funkcijÄ , net ir atkartojus ieÅ¡kovo prekių ženklo „M MARGIS“ elementÄ â€žMARGIS“ kitokia forma („MARGIO“) atsakovės prekių ženkle, nes prie Å¡io elemento pridėtas dar vienas skiriamasis žodis „KRANTAS“, o ženklo pradžioje – papildomi apraÅ¡omojo pobÅ«džio žodžiai „Kaimo turizmo sodyba“. Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad ginčo prekių ženklai nėra ir semantiÅ¡kai panaÅ¡Å«s. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad atsakovės prekių ženklas turi aiÅ¡kiÄ prasmę – sodybÄ , esančiÄ ant vandens telkinio, pavadinimu „Margis“, kranto, o ieÅ¡kovo prekių ženklÄ sudarantis žodis „MARGIS“, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, turi daug prasmių ir nebÅ«tinai reiÅ¡kia Margio ežerÄ .

Beje, Didžiajame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio „margis“ reikÅ¡mės: margumas, margas, margas jautis ar karvė, kas margas (apie Å¡unį, katę, paukščius) (http://www.lkz.lt/startas.htm). Nurodytos iÅ¡vados dėl Å¡alių prekių ženklų semantinio nepanaÅ¡umo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad didžioji dalis vartotojų ieÅ¡kovo prekių ženklÄ sies su Margio ežeru.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru jų sukuriamu įspÅ«džiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais, o tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamÄ vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės; vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje, taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas, priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų; turi bÅ«ti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundu argumentu, jog pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , bÅ«tina įrodyti ne suklaidinimo faktÄ , bet tikimybę, tačiau, apygardos teismui teisingai nustačius, jog ieÅ¡kovo prekių ženklai nėra panaÅ¡Å«s pagal bendrÄ suvokimo įspÅ«dį, byloje nebuvo pagrindo naikinti atsakovės prekių ženklo registracijÄ pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

IeÅ¡kovas suklaidinimo tikimybę įrodinėjo jo paties parengtu raÅ¡tu apie klientų suklaidinimo atvejus dėl pavadinimų „MARGIS“ ir „Margio krantas“ (49, 50 b. l.), pasiraÅ¡ytu genralinio direktoriaus V. L., kuriame nurodoma, jog nuo poilsio komplekso „Margio krantas“ veiklos pradžios nuolat susiduria su atvejais, kai ieÅ¡kovo klientai, suklaidinti dėl pavadinimų „MARGIS“ ir „Margio krantas“ panaÅ¡umo, nuvyksta į atsakovės poilsio kompleksÄ â€žMargio krantas“, ir atvirkščiai – „Margio kranto“ klientai atvyksta pas ieÅ¡kovÄ ; pateikiamas ieÅ¡kovo darbuotojų nurodytas sÄ raÅ¡as atvejų, ieÅ¡kovo teigimu, dėl klientų suklaidinimo, tačiau Å¡is ieÅ¡kovo raÅ¡tas neįrodo jame nurodytų aplinkybių, o kitų, objektyvių įrodymų dėl vartotojų suklaidinimo tikimybės apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 197 str., 314 str.).

Teisėjų kolegija ginčo prekių ženklų vizualinių, fonetinių ir semantinių skirtumų visumÄ vertina kaip pakankamai žymiÄ , todėl nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog Å¡alių teikiamų paslaugų panaÅ¡umas sustiprina jų prekių ženklų panaÅ¡umÄ (CPK 185 str.). Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog vartotojai gali bÅ«ti suklaidinti dėl atsakovės prekių ženklo ir (ar) jos paslaugų klaidinančio pateikimo, t. y., kad dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.;

CPK 185 str.). Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).Nepatenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, iÅ¡ jo priteistina atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).Atsakovė praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo praÅ¡o priteisti 2500 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl nagrinėjamo ginčo, t. y. iÅ¡laidas, turėtas VPB ir pirmosios instancijos teisme, bei 1000 Lt iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ (124 b. l.).

PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, todėl atsakovei priteistina tik teisinės pagalbos iÅ¡laidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (122 – 125 b. l.; CPK 93 str. 1 d., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 11 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lausna“ (juridinio asmens kodas 300048222; buveinės adresas Trakai, GiluÅ¡io g.

6) atsakovės S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Trakai, M. Riomerio g.

4) naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                    ArtÅ«ras Driukas                                                                                                   Audronė Jarackaitė                                                                                                   Gintaras Pečiulis