1bb0b7c0-2f8a-4d78-929f-5fc7d545e44a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-2807-1131/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38997-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Modestai Jusytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam D. C. (D. C.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, skirta 50 MGL dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 19.12 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ .

Å iais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio neatsimena. Pripažįsta, kad galimai jis vairavo. Atsimena, kad buvo ne vienas, gali patikinti, kad tikrai nebuvo prie vairo, tačiau kas vairavo automobilį, neatsimena. Nurodė, kad kai vartojo alkoholį buvo su E., ir po to jau nieko neatsimena. Žino, kad vairÄ perdavė E., jis dirba taksi vairuotoju. Be to, žino tik jo vardÄ , gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, važinėja su ,,Audi A4“ automobiliu.

Å iuo metu su juo nebendrauja, kontaktinių duomenų nežino. Važiavo su jam priklausančiu automobiliu ,,VW Passat“. Papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykis nutiko Å¡. m. rugsėjo mėnesį, tamsiu paros metu. PrieÅ¡ įvykį gėrė degtinę, kiek iÅ¡gėrė, neatsimena. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dienÄ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ten, kur ir įvyko tas įvykis, prieÅ¡ jį važiavo Å¡itas pilietis, esantis teismo posėdžių salėje, kurį atpažįsta.

Jį atpažįsta iÅ¡ veido. Važiavo gana sudėtingai, laviravo po keliÄ , dažnai sustodavo. Jam pasirodė, kad kaltinamajam maÅ¡ina genda, tai sustoja, tai avarinį signalÄ Ä¯jungia, tai vėl pradeda važiuoti. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis parodė posÅ«kio signalÄ , kad ruoÅ¡iasi sukti į Å¡onÄ , atrodė, kad nori sustoti, o jis tuo tarpu norėjo jį aplenkti, tačiau jis vėl pradėjo spausti greičio pedalÄ ir nuvažiavo. Po to įvažiavo tiesiai į automobilį „Toyota“, automobilis buvo Å¡viesiai žalios spalvos.

SmÅ«gis jį numetė į Å¡onÄ , į kairę pusę, atsitrenkė į kitÄ â€žToyota“. Jis sustojo prieÅ¡ais ir aiÅ¡kiai viskÄ matė. Padėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir toliau laukė policijos. Papildomai nurodė, kad automobilis buvo tamsios spalvos ,,VW Passat“. Matėsi, kad smÅ«gis į keleivio pusę, į priekinį stiklÄ . Jis buvo sužalotas, todėl jis pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Be to, nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo aiÅ¡ku, kad jis yra neblaivus.

Automobilyje jis buvo vienas, nors teigė, kad vairavo ne jis, o D. Norėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Po įvykio nematė, kad jis vartotų alkoholį. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, įsuko į kiemÄ , kieme iÅ¡leido bendradarbę, tada iÅ¡girdo avarijos smÅ«gį, garsÄ . Kai atsisuko, jau buvo atsitrenkęs automobilis. IÅ¡girdo pirmos avarijos garsÄ , o ji buvo antra, į kuriÄ jis atsitrenkė. Jis atsitrenkė į jos automobilio sparnÄ iÅ¡ vairuotojo pusės. (duomenys neskelbtini) buvo gerai apÅ¡viesta, gerai matoma.

Pribėgo dar vienas liudytojas, padavė raktelius nuo kaltininko maÅ¡inos, kad nepabėgtų iÅ¡ įvykio vietos. Aplink maÅ¡inÄ vaikščiojo valandÄ laiko, laukė kol atvažiuos policija. Papildomai paaiÅ¡kino, kad salėje esantį žmogų atpažįsta iÅ¡ bendrų bruožų (jaunas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m., trumpais plaukais). Tai yra tas pats asmuo, kuris įvykio metu vairavo automobilį, jame buvo vienas. Kaltinamasis teigė, kad vairavo ne jis, o D. Suprato, kad jis yra neblaivus, nes negalėjo normaliai artikuliuoti.

Jo kalba buvo neriÅ¡li. Po įvykio nematė, kad kaltinamasis vartotų alkoholį. Automobilio spalva buvo tamsi. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , jog girtas vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir po to gavo papildomÄ informacijÄ , kad asmuo padarė eismo įvykį. Toje įvykio vietoje buvo daug liudininkų, kurie patikino, kad tai kaltinamasis vairavo automobilį. Tačiau kaltinamasis teigė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Taip pat buvo nustatytas kaltinamojo neblaivumas.

Kaltinamasis buvo neblaivus, nes iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, kalbėjo neriÅ¡liai. Taip pat pats kaltinamasis minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu, nustatytas neblaivumas. Atpažįsta kaltinamÄ jį, esantį teismo posėdžių salėje, iÅ¡ bendrų veido bruožų, taip pat ir iÅ¡ kÅ«no sudėjimo. Jis eismo įvykio metu buvo purvinas, neblaivus, tačiau iÅ¡ veido bruožu tikrai matyti, kad tai tas pats asmuo. Po eismo įvykio nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų vartojęs kažkokius gėrimus.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 19.18 val. buvo gautas pranešėjos R. B. pranešimas dėl to, kad galimai neblaivus vairuotojas kieme automobiliu ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra (b. l. 8-12). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės veidrodėlis, priekinės dešinės pusės žibintas, priekinės dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Pridėtos transporto priemonės fotonuotraukos (b. l. 13-17).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio V. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 19.38 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), kieme, neblaivus vairuotojas ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra. Atvykus į įvykio vietÄ , rasti 3 apgadinti automobiliai. Ä®vykio vietos liudininkai nurodė, kad prie ,,VW Passat“ buvęs vyriÅ¡kis yra Å¡io automobilio vairuotojas.

Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, judesiai nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Po to paaiškėjo, kad tai buvo D. C.. Jis kategoriškai neigė, kad vairavo transporto priemonę. Eismo įvykio liudininkai D. M. ir R. B. pateikė paaiškinimus. Automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. P. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 10.00 val. paliko savo automobilį stovėti (duomenys neskelbtini), ir apie 20.00 val. pastebėjo, kad į jo automobilį įvažiavo ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 39-40). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. D. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo patikrinimo metu 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. nustatytas 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 45). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikatÄ Nr. 1218662 jis tinkamas naudoti iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 46). IÅ¡ alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad D.

C. 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. ? 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 47). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,VW Passat 1.6“ (sedanas, benzinas, 1595 m3, 74 kW/100 AG, 1997 m.) kaina su PVM Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn. – 1000 eurų (b. l. 50). VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas nuo 2020 m. birželio 19 d. yra D.

C. (b. l. 51). Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, taip pat raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.:

1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas;

2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai;

3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. C. pozicija dėl kaltės ir įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli – jis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau taip pat nurodė, kad paties įvykio neatsimena, gal ir jis vairavo automobilį, vėliau teigė, kad automobilį vairavo Eugenijus, Ženia.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Tai, kad D. C. vairavo transporto priemonę, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. M. ir R. B.. Liudytojas D. M. nurodė, kad įvykio dienÄ važiavo bÅ«tent kaltinamasis, automobilyje buvo vienas.

D. M. atpažino teismo salėje esantį kaltinamÄ jį D. C. kaip vairuotojÄ , kuris įvykio metu keistai ir pavojingai manevravo, buvo sustojęs. KaltinamÄ jį stebėjo iki pat eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad iki aptariamo įvykio prieÅ¡ jį važiavo kaltinamasis, kuris parodė posÅ«kio signalÄ , kad ruoÅ¡iasi sukti į Å¡onÄ , atrodė, kad nori sustoti, o jis tuo metu norėjo jį aplenkti, tačiau jis vėl pradėjo spausti greičio pedalÄ ir nuvažiavo.

Po to kaltinamasis įvažiavo tiesiai į automobilį „Toyota“. SmÅ«gis jį numetė į Å¡onÄ , į kairę pusę, atsitrenkė į kitÄ â€žToyota“. Jis sustojo prieÅ¡ais ir aiÅ¡kiai viskÄ matė. Padėjo iÅ¡lipti kaltinamajam iÅ¡ automobilio ir toliau laukė policijos. Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu iÅ¡girdo avarijos garsÄ . Neužilgo į jos automobilį atsitrenkė kaltinamasis. Ä®vykio vieta buvo gerai apÅ¡viesta ir gerai matoma.

R. B. atpažino teismo salėje esantį kaltinamÄ jį D. C. kaip vairuotojÄ , kuris įvykio dienÄ atsitrenkė į jos automobilio vairuotojo pusės sparnÄ . Be to, pažymėjo, kad kaltinamasis automobilyje buvo vienas. Å ias jų nurodomas aplinkybes patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. P., kuris paaiÅ¡kino, jog po to, kai gavo iÅ¡kvietimÄ , kad girtas vairuotojas važiuoja gatve ir po to, kai gavo papildomÄ informacijÄ , kad asmuo padarė eismo įvykį, policijos pareigÅ«nas atvyko į eismo įvykio vietÄ .

PaaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje buvo daug liudininkų, kurie parodė, kad bÅ«tent D. C. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Nors pareigÅ«nas V. P. tiesiogiai nematė, kaip kaltinamasis vairavo ir padarė eismo įvykį, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kurias jam papasakojo įvykio metu liudytojai D. M. ir R. B. sutampa su Å¡ių liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Be to, liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu atpažino kaltinamÄ jį D. C. kaip vairuotojÄ , kurį nurodė minėti liudytojai.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis D. C. teismo posėdžio metu teigė, kad galėjo bÅ«ti taip, jog jis įvykio dienÄ vairavo minėtÄ automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, tačiau paties įvykio neatsimena. Tai, kad kaltinamasis D. C. buvo neblaivus, patvirtina liudytojų D. M., R. B. ir V. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojai nurodė, kad kaltinamasis jiems pasirodė neblaivus ne tik iÅ¡ pavojingo manevravimo gatvėje, bet ir iÅ¡ jo iÅ¡vaizdos ir elgesio – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li, taip pat ir iÅ¡ kaltinamojo veiksmų, vairuojant automobilį – sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, bandymas pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Jų parodymai dėl kaltinamojo neblaivumo sutampa tarpusavyje ir su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio dienÄ vartojo alkoholį. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. D. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo patikrinimo metu 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. nustatytas 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 45).

Be to, iÅ¡ alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 47). Taigi, Å¡ių faktų visuma, pagrįsta teisiamajame posėdyje apklausto kaltinamojo ir liudytojų paaiÅ¡kinimais ir byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad įvykio dienÄ kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei nustatytas net 2,69 promilių girtumo laipsnis.

Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas Å¡ių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamÄ jį, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina raÅ¡ytinė ir bylos medžiaga.

Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jog automobilį vairavo kitas asmuo, kurio kontaktų jis nežino, o jis pats įvykio neatsimena, teismas laiko gynybine versija, nes jai prieÅ¡tarauja byloje esančių jau aptartų bei teismo įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamojo versijÄ , jog jo automobilį vairavo kitas asmuo, paneigia nuoseklÅ«s liudytojų D. M., R. B. ir V. P. parodymai, pagal kuriuos D. M. kaltinamojo vairuotÄ automobilį nepertraukiamai stebėjo dar iki eismo įvykio, o R.

B. kaltinamÄ jį stebėjo iÅ¡kart po to, kai jis sukėlė eismo įvykį ir tuo pačiu atsitrenkė ir į jos vairuotÄ automobilį. Po įvykio kaltinamÄ jį matė ir liudytojas V. P., kuris nustatė jam girtumo požymius ir patikrino neblaivumÄ . Visi liudytojai nurodė, kad kaltinamasis D. C. automobilyje buvo vienas bei nė vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė matęs, kad kaltinamasis vartojo alkoholį jau po įvykio. Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis D.

C. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 19.12 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ , ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo D. C. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo D. C. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiÅ¡kai. Bausmės skyrimas BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis teigė, kad jis savo kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau nurodydavo, kad įvykio tai neatsimena, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kad galėjo bÅ«ti ir taip, kad automobilį vairavo jis ir pan. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai vertintini, kaip kaltės nepripažinimas, kadangi jis byloje kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu pirmÄ kartÄ jo iÅ¡kvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo koncentracijÄ ir antrÄ kartÄ 2,69 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ .

Kaltės pripažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvimas, eliminuoja ir nuoÅ¡irdaus gailesčio pripažinimo galimybę, juolab kaltinamojo parodymai teisme buvo nenuoseklÅ«s. Dėl to nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), buvo neblaivus, vairuodamas tokios bÅ«klės Å¡iurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sÄ moningai Å¡io draudimo nepaisė ir sėdo už vairo.

Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,69 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, pavojingai manevravo, ir sukėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams – sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadintos net dvi transporto priemonės, taip pat pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir liudytojai nurodė, kad jis buvo susižalojęs, kaltinamasis taip pat buvo nubaustas nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – D. C. ankščiau teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), bauda sumokėta 2017 m. liepos 18 d. (b. l. 59-60), administracine tvarka baustas už važiavimÄ be bilieto, pasirodymÄ girtam vieÅ¡oje vietoje (b. l. 55-58), pagal Sodros duomenis nedirba (b. l. 54), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra, tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra gydytas dėl alkoholio vartojimo.

Be to, kaltinamasis jau kartÄ teistas už vairavimÄ neblaiviam, o tai rodo itin ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į KET laikymosi privalomumÄ , kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai. Pažymėtina, kad paskirta baudos bausmė teigiamos įtakos nepadarė ir nesustabdė D. C. nuo prieÅ¡ingo teisei elgesio. Pavojingi D. C. veiksmai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti tik neabejingiems ir pilietiÅ¡kiems asmenims pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir iÅ¡kvietus policijÄ . Ä®vertintina ir tai, kad kaltinamasis nedirbantis, nors yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 54), teismo posėdžio metu teigė, jog pinigų baudai sumokėti neturės, turi skolų dėl anksčiau jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos.

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis gautų pastovias pajamas, iÅ¡ kurių galėtų iÅ¡gyventi. Kad asmeniui trÅ«ksta piniginių lėšų, teismo nuomone, rodo ir tai, jog kaltinamasis iki Å¡iol nėra sumokėjęs paskirtos jam baudos administracine tvarka, taip pat važinėja be bilietėlių. Be to, Å¡ioje byloje paskyrus bausmę kaltinamajam, jam dar bus taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o tai dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Be kita ko, sprendžiant dėl bausmės rÅ«Å¡ies, atsižvelgtina ir į įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ ir aplinkybes.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ D. C. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Å iuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam bÅ«tų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui, t. y. 45 parų (BK 49 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo metu D.

C. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.22 val., t. y. vienÄ dienÄ (b. l. 83, 86), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Å is terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.). D. C. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. D. C., bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,69 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, pavojingai manevravo, sukėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam, sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, susižalojo pats ir tik pilietiÅ¡kų asmenų, kurie paskambino policijai, dėka buvo iÅ¡vengta skaudesnių pasekmių.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ . Taigi D. C. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, Å¡is terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtÄ sprendimÄ , praneÅ¡tina VĮ „Regitra“. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Å iuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D.

C., iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog D. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D.

C. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. C. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 1000 Eur (su PVM), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumÄ nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo neblaivus, tai darė mieste, pavojingai manevruodamas sukėlė eismo įvykį, ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats D. C.. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo D. C. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad D. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , laikinai apribotos nuosavybės teisės į D.

C. priklausančiÄ transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), apribojant visiÅ¡kai nuosavybės teisę, uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti nurodyta transporto priemone, nustatant terminÄ nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 88-89). Å is laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam D. C. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-75, 77-78, 80-81) – paliktinos galioti iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VÄ® ,,Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. C. (D. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, D. C. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.22 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigÄ areÅ¡to bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. C. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminÄ skaičiuoti nuo tada, kai D. C. atliko bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡ti VÄ® „Regitra“;

2) turto konfiskavimÄ , konfiskuojant D. C. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , laikinai apribotas nuosavybės teises į D. C. priklausančiÄ transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), apribojant visiÅ¡kai nuosavybės teisę, uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti nurodyta transporto priemone, turto saugotoju paliekant Vilniaus miesto 2-Ä jį PK, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti, o dokumentÄ , t. y. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

D. C. išaiškinti, kad:

1) areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ ;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieÅ¡kos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl areÅ¡to bausmės paskyrimo ir praneÅ¡dama teismui, kad areÅ¡to bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė