Legislator Case Law & Legislation
1bae118e-e41b-4493-ab19-50d29a1856d7 AI generated

1bae118e-e41b-4493-ab19-50d29a1856d7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 1bae118e-e41b-4493-ab19-50d29a1856d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovo A. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; ieÅ¡kovės R. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

1bae118e-e41b-4493-ab19-50d29a1856d7 · Klaipėdos apygardos teismas: prieÅ¡ įvykį buvo sustojusi pagrindinio kelio kairiajame kelkraÅ¡tyje ir tada, nepastebėdama iÅ¡ galo pagrindiniu keliu atvažiuojančio ieÅ¡kovo automobilio ir nerodydama posÅ«kio į deÅ¡inę signalo, įstrižai kirto abi juostas siekdama sukti deÅ¡inėn į Å¡alutinį keliÄ , tačiau vėliau, jau po įvykio slėpdama savo veiksmus, paslinko automobilį „Volvo“ į deÅ¡inę, pakeitė jo kryptį ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams tvirtino buvusi sustojusi ne kairiajame, o deÅ¡iniajame pagrindinio kelio kelkraÅ¡tyje ir prieÅ¡prieÅ¡inėje pagrindinio kelio juostoje apskritai nebuvusi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-689-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00293-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.1.1; 3.1.7; 3.1.7.13; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

Ž. ir R. Ž. (apeliantų) apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. Ž., R. Ž., N. B., K. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei L. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) ieÅ¡kovo A. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) ieÅ¡kovės R. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) ieÅ¡kovo N. B. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

4) ieÅ¡kovo K. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) visiems ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteisti 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) ieÅ¡kovų A. Ž. ir R. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas A. Ž. atsisakė reikalavimo, pareikÅ¡to atsakovei dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieÅ¡kovė R. Ž. atsisakė reikalavimo, pareikÅ¡to atsakovei dėl 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieÅ¡kovas N. B. atsisakė reikalavimo, pareikÅ¡to atsakovei dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieÅ¡kovas K.

Ž. atsisakė reikalavimo, pareikÅ¡to atsakovei dėl 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po dalies ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų atsisakymo likę ieÅ¡kinio reikalavimai – ieÅ¡kovo A. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu L. V. nubausta 225,00 Eur bauda už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje. Dėl atsakovei priimto nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukta įvykio kaltininkė L. V. teikė skundÄ Plungės apylinkės teismui, taip pat apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, jog L.

V. sukėlė eismo įvykį, dėl to nuobauda jai paskirta pagrįstai. 1.2. Ä®vykus eismo įvykiui prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ A. Ž. buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, jo metu atsakovė nuolat klaidino pareigÅ«nus ir nuo pat eismo įvykio momento ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas A. Ž. bÅ«tų pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, o ji bÅ«tų laikoma nukentėjusiÄ ja. Ä®rodyti, jog teisena turėtų bÅ«ti pradėta ne prieÅ¡ jį, o prieÅ¡ atsakovę L.

V., ieÅ¡kovui A. Ž. užtruko daugiau nei pusę metų, dar beveik tiek pat tęsėsi apskundimo procesai. Beveik metus ieÅ¡kovas aukojo savo lėšas ir laikÄ vien tam, kad iÅ¡aiÅ¡kintų atsakovės tikslingai suregztÄ apgaulę. 1.3. Atsakovės apgaulingi veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio, kol dar nebuvo atvykę policijos pareigÅ«nai, atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, tyčia perstatė savo transporto priemonę taip, kad susidarytų jos pageidaujamas įspÅ«dis: atsakovė L.

V. prieÅ¡ įvykį buvo sustojusi pagrindinio kelio kairiajame kelkraÅ¡tyje ir tada, nepastebėdama iÅ¡ galo pagrindiniu keliu atvažiuojančio ieÅ¡kovo automobilio ir nerodydama posÅ«kio į deÅ¡inę signalo, įstrižai kirto abi juostas siekdama sukti deÅ¡inėn į Å¡alutinį keliÄ , tačiau vėliau, jau po įvykio slėpdama savo veiksmus, paslinko automobilį „Volvo“ į deÅ¡inę, pakeitė jo kryptį ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams tvirtino buvusi sustojusi ne kairiajame, o deÅ¡iniajame pagrindinio kelio kelkraÅ¡tyje ir prieÅ¡prieÅ¡inėje pagrindinio kelio juostoje apskritai nebuvusi.

Tokiais savo veiksmais atsakovė siekė sudaryti įspÅ«dį, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas važiavo pernelyg greitai ir nepastebėjo jos, darančios posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ . 1.4. IeÅ¡kovas A. Ž., siekdamas įrodyti tikrÄ jÄ tiesÄ , pasitelkė į pagalbÄ kvalifikuotÄ teisininkÄ , kuris ieÅ¡kovui paruošė atitinkamus procesinius dokumentus, susijusius su ieÅ¡kovo gynybine pozicija, ir atstovavo ieÅ¡kovui tiriant šį administracinio nusižengimo atvejį ir bylÄ nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

IeÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų kaina siekė 1 000,00 Eur sumÄ . 1.5. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė sÄ moningu melavimu policijos pareigÅ«nams ir savo kaltės neigimu. Jei atsakovė bÅ«tų pateikusi faktus taip, kaip jie įvyko, administracinio nusižengimo protokolas dėl sukelto eismo įvykio iÅ¡ karto bÅ«tų buvęs suraÅ¡ytas atsakovei ir tokiu atveju ieÅ¡kovui nebÅ«tų tekę samdyti atstovo teisinei pagalbai teikti ir patirti atitinkamų iÅ¡laidų.

Tarp atsakovės veiksmų manipuliuojant eismo įvykio faktiniais duomenimis ir ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovo už teisinę pagalbÄ sumokėta 1 000,00 Eur suma yra laikytina ieÅ¡kovo nuostoliais, kurie nebÅ«tų susidarę, jei atsakovė bÅ«tų pasielgusi sÄ Å¾iningai.

2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas A. Ž. reikalauja priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur turtinei žalai, kuri susidarė dėl ieškovui teiktos teisinės pagalbos administracinio nusižengimo tyrimo ir skundų nagrinėjimo teismuose metu, atlyginti. 2.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas A. Ž. įstatymo leidėjo jam suteiktomis specialiosiomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664, 665, 666 straipsniuose, nepasinaudojo, nors jo atstovas advokato padėjėjas V.

T. dalyvavo Plungės apylinkės teismo surengtame teismo posėdyje, taip pat atstovaujant ieÅ¡kovui buvo teikiamas atsiliepimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje, iÅ¡keltoje pagal atsakovės apeliacinį skundÄ . Paminėtose bylose ieÅ¡kovui nepateikus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir administracinio nusižengimo bylas nagrinėjusiems teismams nesprendus bei nepriteisus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, taip pat nepripažinus ieÅ¡kovo teisės į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , atskiras civilinis procesas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo nėra galimas, todėl ieÅ¡kinys dėl 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. IeÅ¡kovas A. Ž. teismo prašė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , kuri susidarė ieÅ¡kovui pasikreipus teisinės pagalbos į kvalifikuotÄ teisininkÄ , kuris ieÅ¡kovui atstovavo vykdant administracinio nusižengimo tyrimÄ byloje Nr. 78-ANR-N-16402019, Plungės apylinkės teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 11-118-404/2019 ir Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ Nr. AN2-38-255/2020. 3.2. 2019 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovas A.

Ž. savo atstovui advokato padėjėjui V. T. minėto administracinio nusižengimo teisenoje sumokėjo 1 000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. 3.3. IeÅ¡kovas minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje nereiÅ¡kė praÅ¡ymo iÅ¡ atsakovės L. V. iÅ¡ieÅ¡koti jo patirtas 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovo suteiktas teisines paslaugas. 3.4. Apibendrindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į nagrinėjamu klausimu suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo A.

Ž. praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimas (nuostoliai) yra ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už ieÅ¡kovo atstovo teisinę pagalbÄ , suteiktÄ administracinio nusižengimo teisenoje, kurioje Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai negali bÅ«ti daroma ir Å¡ioje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to minėta ieÅ¡kinio dalis yra atmestina. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantai A.

Ž. ir R. Ž. prašo:

1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl 1 000,00 Eur turtinės žalos atllyginimo nepriteisimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti;

2) apeliantų naudai iÅ¡ atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1. Apeliantai nurodo, kad A. Ž. pradėto administracinio nusižengimo tyrimo metu atsakovė nuolat klaidino pareigÅ«nus ir nuo pat eismo įvykio momento ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tent A. Ž. bÅ«tų pripažintas kaltu sukėlęs eismo įvykį, o atsakovė bÅ«tų laikoma nukentėjusiÄ ja. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantai buvo priversti kreiptis į profesionalų teisininkÄ dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje suteikimo.

Už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliantas A. Ž. savo atstovui advokato padėjėjui V. T. sumokėjo 1 000,00 Eur sumÄ . Jei atsakovė bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga, apeliantui nebÅ«tų tekę kreiptis į advokato padėjėjÄ dėl teisinių paslaugų suteikimo. BÅ«tent poreikis gintis nuo atsakovės neteisėtų veiksmų lėmė 1 000,00 Eur nuostolių, apimančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidarymÄ . 4.2. Bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo stadijoje – administracinio nusižengimo tyrimo, kuris buvo vykdomas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariate, procese, apeliantai neturėjo nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieÅ¡kovų statuso, kadangi į bylos nagrinėjimÄ dalyviais apskritai nebuvo įtraukti.

IÅ¡ Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio mėnesio Å¡aukimo į teismo posėdį matyti, kad apeliantai buvo traktuojami ne kaip bylos dalyviai, o kaip liudytojai. Dėl Å¡ios priežasties apeliantas A. Ž. nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nukentėjusiojo teisėmis apeliantas įtrauktas į procesÄ tik įsibėgėjus apeliacinės bylos nagrinėjimui Plungės apylinkės teisme, kai atsakovė apskundė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK jai paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . 4.3.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apeliantai neturėjo galimybės kreiptis dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo administraciniame procese, nes apie pasikeitusį atsakovės statusÄ sužinojo tik tada, kai teismo Å¡aukimais buvo pakviesti į atsakovės inicijuotÄ apeliacinį procesÄ . A. Ž. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo galėjo pateikti tik iki Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priėmimo.

Formaliai vertinant, apeliantas to padaryti negalėjo, kadangi apie tolesnį administracinio nusižengimo tyrimo procesÄ jis nebuvo informuotas, taip pat jam nebuvo pateiktas susipažinti 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas. 4.4. Nurodo, kad galimybių apeliantui A. Ž. reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo neatsirado, apeliacinio administracinio proceso metu apeliantai ne kartÄ pabrėžė, jog nuostolius, apimančius teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas administracinėje byloje, sieks prisiteisti atskiroje byloje, kuri bus nagrinėjama civilinio proceso tvarka, atsakovė apie tokius apeliantų ketinimus buvo informuota. 4.5.

Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo pripažino 1 000,00 Eur apeliantų praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos atlyginimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidomis, patirtomis administraciniame procese. Formaliai Å¡i suma negali bÅ«ti pripažinta procesinėmis iÅ¡laidomis, kadangi to tiesiogiai nenumato joks teisės aktas, Å¡iuo atveju žalos klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas tik per bendrÄ sias civilinės teisės normas bei civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ , atsakovės naudai iÅ¡ apeliantų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 5.1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo dalykas yra bylinėjimosi iÅ¡laidos. Todėl pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos dėl iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties. Tai reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turėjo bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Â pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. 5.2.

Pažymi, kad praÅ¡ydami patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlyginti kaip patirtÄ Å¾alÄ apeliantai turėjo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę. Atsižvelgiant į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes apeliantai tokių aplinkybių neįrodė, todėl jų apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas – ieÅ¡kovo A. Ž. naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta: 9. 2019 m. kovo 23 d., apie 18.15 val., Plungės rajone, kelyje PauoÅ¡niai–Plateliai, atsakovė, vairuodama automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir važiuodama prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta keitė važiavimo kryptį į deÅ¡inę (į nuovaÅ¾Ä Ä¯ Å¡alutinį keliÄ ), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir susidÅ«rė su iÅ¡ galo atvažiuojančiu ieÅ¡kovo A.

Ž. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiu savo transporto priemonių judėjimo krypties eismo juosta, taip sukeldama eismo įvykį. 9.1. Administracinio nusižengimo tyrimo pradžioje, analizuojant administracinio nusižengimo sudėtį ir aiÅ¡kinantis aplinkybes, buvo manoma, kad už nurodytÄ administracinio nusižengimo atvejį yra atsakingas A. Ž., tačiau, įvertinus visas eismo įvykio aplinkybes 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu L.

V. nubausta 225,00 Eur bauda už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje. 9.2. L. V. apskundus 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimÄ , Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-118-404/2019, L. V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas. 9.3.

L. V. apeliaciniu skundu apskundus Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, 2020 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020, administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista. 9.4. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas A. Ž. savo atstovui advokato padėjėjui V. T. minėto administracinio nusižengimo teisenoje sumokėjo 1 000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo 10. Å ioje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti A. Ž. iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur nuostolių atlyginimÄ . Apeliantas Å¡iÄ sumÄ laiko turtine žala (nuostoliais), atsiradusia dėl to, kad atsakovė nepripažino savo kaltės dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir dėl to ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, kad nėra kaltas dėl eismo įvykio, turėjo kreiptis į savo atstovÄ dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo teisenoje suteikimo, kurios vertė siekė 1 000,00 Eur sumÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas nustatytas faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į nagrinėjamu klausimu suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pripažino, kad ieÅ¡kovo A. Ž. praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimas (nuostoliai) yra ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos už ieÅ¡kovo atstovo teisinę pagalbÄ , suteiktÄ administracinio nusižengimo teisenoje, kurioje Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai negali bÅ«ti daroma ir Å¡ioje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to minėta ieÅ¡kinio dalis yra atmestina.

12. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo pripažino 1 000,00 Eur apeliantų praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ bylinėjimosi iÅ¡laidomis, patirtomis administraciniame procese. Formaliai Å¡i suma negali bÅ«ti pripažinta procesinėmis iÅ¡laidomis, kadangi to tiesiogiai nenumato joks teisės aktas, Å¡iuo atveju žalos klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas tik pagal bendrÄ sias civilinės teisės normas ir įvertinant civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

13. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo dalykas yra bylinėjimosi iÅ¡laidos. Todėl pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos dėl iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties. 14.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentare aptariant CPK 79 straipsnį yra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmens, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme.

Svarbiausi bylinėjimosi išlaidų požymiai: bylinėjimosi išlaidos visada išreiškiamos pinigais; šias išlaidas apmoka šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai – asmenys, kurie materialiuoju požiūriu suinteresuoti bylos baigtimi; bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos; šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla.

15. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu;

10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizuodamas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų paskirstymÄ reglamentuojančias CPK nuostatas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai bylÄ Å¡aliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos siekiant apginti pažeistÄ teisę, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).

17. Nagrinėjamu atveju bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo A. Ž. praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000,00 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra jo patirtos iÅ¡laidos atstovo teisinei pagalbai apmokėti minėtoje administracinio nusižengimo teisenoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto A. Ž. patirtų 1 000,00 Eur iÅ¡laidų atsiradimo pagrindÄ ir esamÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog A.

Ž. praÅ¡omas priteisti 1 000,00 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimas yra apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios administracinio nusižengimo teisenoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir patys apeliantai savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neneigia, jog 1 000,00 Eur iÅ¡laidos yra bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos administracinio nusižengimo teisenoje. A. Ž. susidÅ«rus su teisiniais nesklandumais – jo atžvilgiu pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ , Å¡is į pagalbÄ pasitelkė kvalifikuotÄ teisininkÄ â€“ advokato padėjėjÄ , su kuriuo sudarė atstovavimo sutarį, kurios pagrindu advokato padėjėjas administracinio nusižengimo teisenoje – tiek įvykį tiriant administracinio nusižengimo tyrėjui, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – atstovavo A.

Ž. ir teikė jam reikiamas teisines paslaugas, už kurias A. Ž. dar 2019 m. liepos 29 d. savo atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur sumÄ . Nekyla jokių abejonių, kad apelianto A. Ž. nurodomos 1 000,00 Eur iÅ¡laidos yra bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliantui sumokėjus savo atstovui – advokato padėjėjui už administracinio nusižengimo teisenoje A. Ž. suteiktas teisines paslaugas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad anksčiau nurodyti apeliantų teiginiai, kuriais apeliantai administracinio nusižengimo teisenoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apibÅ«dina kaip nuostolius, yra nepagrįsti, nes Å¡iuos teiginius paneigia byloje esantys A. Ž. patirtų 1 000,00 Eur iÅ¡laidų pagrindÄ Ä¯rodantys dokumentai – 2019 m. liepos 29 d. SÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 16/2019, kurioje nurodytas apeliantui suteiktų paslaugų pobÅ«dis – teisinės paslaugos pagal 2019 m. balandžio 30 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 16/2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 0119000141829, ir paminėtos sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinantis 2019 m. liepos 29 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1032689.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, kad, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai atliekant administracinio nusižengimo tyrimÄ , taip pat administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant Plungės apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme, apeliantas jokių praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės nei Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimÄ , nei minėtiems teismams neteikė – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pačių apeliantų procesiniuose dokumentuose iÅ¡reikÅ¡ta pozicija.

20. Apeliantų teigimu, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo jie administracinio nusižengimo tyrimo, kuris buvo atliekamas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, metu neteikė, nes apeliantai neturėjo nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieÅ¡kovų statuso, kadangi į bylos nagrinėjimÄ dalyviais nė nebuvo įtraukti. Pažymi, kad nukentėjusiųjų teisėmis apeliantai įtraukti į procesÄ tik įsibėgėjus apeliacinės bylos nagrinėjimui Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose, kuri iÅ¡kelta atsakovei apskundus Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK jai paskirtÄ administracinę nuobaudÄ .

21. Tokie apeliantų teiginiai apeliacinės instancijos vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Pabrėžtina tai, kad, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjai nagrinėjant administracinio nusižengimo atvejį, preliminariai buvo nustatyta, kad už sukeltÄ eismo įvykį atsakingas yra A. Ž.. Apeliantui supratus, kad jis nepagrįstai – nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, administracinio nusižengimo byloje yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, jis, dar tebevykstant administracinio nusižengimo tyrimui, savo interesams atstovauti pasitelkė advokato padėjėjÄ V. T., kuris teisinių paslaugų sutarties pagrindu apeliantui teikė teisinę pagalbÄ , už kuriÄ apeliantas atstovui sumokėjo 1 000,00 Eur sumÄ .

22. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 578 straipsnyje yra pažymėta, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar teismo nutartimi.

23. Å iuo atveju apeliantų nurodoma priežastis, dėl kurios jie administracinio nusižengimo tyrimo metu nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. nei nukentėjusiųjų, nei civilinių ieÅ¡kovų statuso apeliantams nebuvimas, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip visiÅ¡kai neobjektyvi ir deklaratyvi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas A. Ž. paminėtoje administracinio nusižengimo byloje žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomÄ tyrimÄ , net ir nustačius kitÄ atsakomybėn traukiamÄ asmenį, suprasdamas ir suvokdamas, kad paminėtame administraciniame procese yra patyręs atitinkamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių vertė siekia 1 000,00 Eur, galėjo ir turėjo teisę reikÅ¡ti su Å¡ių iÅ¡laidų priteisimu ir iÅ¡ieÅ¡kojimu susijusius reikalavimus.

Tuo labiau pabrėžtina ir tai, kad apelianto A. Ž. interesus administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokato padėjėjas V. T., kuris bÅ«damas kvalifikuotu teisininku turėjo pareigÄ atstovaujamųjų vardu įgyvendinti atitinkamas jiems tenkančias teises, taip pat ir administracinio nusižengimo byloje reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl apeliantų įtraukimo į bylÄ nukentėjusiaisiais ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos medžiagÄ , nustatyta, kad nei apeliantai, nei jų atstovas su tokiais praÅ¡ymais į administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantį tyrėjÄ nesikreipė, objektyvių priežasčių, dėl kurių toks kreipimasis nebuvo galimas, taip pat nenurodė.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020 2019 m. spalio 5 d. nutartimi teismas nutarė į posėdį apklausti kviesti liudytojus A. Ž. ir R. Ž.. Pamintoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad, teismui bylÄ nagrinėjant 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, apeliantai Å¡ios bylos nagrinėjime dalyvavo kaip nukentėjusieji, tÄ patvirtina ir 2019 m. gruodžio 9 d. teismo nutartis, kuria pareiÅ¡kėjos L.

V. skundas netenkintas ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1640-2019 paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-38-255/2020, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinis skundas netenkintas ir 2019 m. gruodžio 9 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis palikta nepakeista, apeliantai taip pat užėmė nukentėjusiųjų pozicijas.

Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuriuose apeliantai užėmė nukentėjusiųjų pozicijas, jie teismams neteikė praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nors, kaip jau minėta anksčiau, ir Å¡iuose teisminiuose procesuose apeliantų interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokato padėjėjas V. T..

25. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantai ir jų atstovas, dalyvaudami administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo procese, privalėjo atidžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti jiems tenkančias teises, Å¡iuo atveju – administracinio nusižengimo tyrimo procese ar bylos nagrinėjimo metu tyrėjai arba teismams pateikti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau dėl savo aplaidumo ir neapdairumo teise į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ nepasinaudojo.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo A. Ž. praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra specialių normų, reguliuojančių proceso iÅ¡laidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarkÄ , inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali bÅ«ti taikomos dėl iÅ¡ esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sÄ vokÄ , žalai prilyginamos ir kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka.

Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimo klausimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinio naujoje byloje negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861-2001).

30. Nagrinėjamu atveju reikalavimo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių iÅ¡laidų kompensavimÄ gynimo bÅ«das turėtų bÅ«ti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) praÅ¡yti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

31. Tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles. Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias administracinių bylų teisenÄ reglamentuojančias normas.

Å iuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iÅ¡ CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia bylÄ , kurioje buvo patirtos tos iÅ¡laidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati iÅ¡vada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti iÅ¡imties dėl administracinių nusižengimų bylų.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir pateiktÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atskiroje byloje civilinio proceso nuostatų tvarka nenagrinėtinas, Å¡is klausimas nagrinėtinas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės – administracinį nusižengimÄ nagrinėjusio teismo byloje.

Dėl bylos procesinės baigties 33. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimo dalį remiantis ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ antrosios Å¡alies.

36. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios atsakovės turėtos iÅ¡laidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, nevirÅ¡ija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų, kurių apeliacinis skundas atmestas, lygiomis dalimis, t. y. po 150,00 Eur, priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei L. V. iÅ¡ apelianto A. Ž. 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovei L. V. iÅ¡ apeliantės R. Ž. 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Eur 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas