1ba9d1fc-eea5-4014-a8af-54e656d3bc1c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-348/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37993-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo G. P. gynėjui advokatui Liudui Paltanavičiui, nukentėjusiajai M.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta bausmė – 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 26 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios M. G. rankinės pastarosios vardu iÅ¡duotas dvi banko „(duomenys neskelbtini)“ korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas laikė savo namuose, iki kol 2019 m. spalio 17 d. kratos metu pateikė jas policijos pareigÅ«nams, tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo ir laikė dvi nukentėjusiajai M. G. priklausančias elektronines mokėjimo priemones. Be to, jis toje pačioje vietoje ir laiku, pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios M. G. rankinės pastarosios vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. 14444052 ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė Å¡iuos dokumentus savo namuose, iki kol 2019 m. spalio 17 d. kratos metu pateikė juos policijos pareigÅ«nams.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta, jis neteisėtai įgijo nukentėjusiosios elektronines mokėjimo priemones – banko korteles, ir jas laikė, bei pagrobė nusikentėjusiosios asmens dokumentus ir juos laikė, todėl jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Atsižvelgiant į G. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, įvertinus jo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumÄ , už nusikalstamų veikų padarymÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam skirta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį ir nuteistojo G. P. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais naudojimo ir disponavimo tvarka. Nors Å¡ios veikos sudėtis yra formali, tačiau vien formaliais teisiniais argumentais, atitrauktais nuo konkrečios situacijos, nuo konkrečiai atliktų veiksmų, be tyčios turinio atskleidimo, kurie turi bÅ«ti įrodyti tik teisinėmis priemonėmis, asmens pripažinti kaltu ir nuteisti, anot gynėjo negalima.

Konkrečiu atveju – G. P. tyčia nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ä®statymų leidėjas suformulavo taisyklę, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 214 straipsnį užtraukia tik neteisėtas svetimo instrumento įgijimas, laikymas, realizavimas, perdavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tina nustatyti ir įrodyti G. P. neteisėtų veiksmų įgyjant ir laikant mokėjimo priemones neteisėtumo pobÅ«dį.

Veiksmų neteisėtumas visų pirma pasireiÅ¡kia tokia asmens ar asmenų veikla, kuri prieÅ¡tarauja norminiams aktams, įstatymams, ar teisei apskritai, ar kitokioms valstybės nustatytoms taisyklėms, t. y. veiksmai turi prieÅ¡tarauti teisei. Pasak skundÄ pateikusio gynėjo, Å¡ios konkrečios bylos aplinkybės liudija visai kÄ kitÄ ir jokių neteisėtų G. P. veiksmų byloje nėra nustatyta. Tačiau prieÅ¡ingai – po kivirčo 2019 m. liepos 26 d. G. P. ieÅ¡kojo kontakto, grÄ Å¾ino buvusios sugyventinės pamirÅ¡tus daiktus, siekė susitaikyti, dovanojo gėles ir jokių nukentėjusiosios vardu mokėjimo kortelių ar asmens tapatybės dokumentų nebuvo užvaldęs. 3.2.

Teigiama, kad randant pamestus daiktus įstatymui ar teisei prieÅ¡ingo veikimo požymių nėra. Vien ta aplinkybė, kad 2019 m. spalio mėnesį rastų mokėjimo kortelių G. P. neperdavė bankui ar nukentėjusiajai, su kuria siekė susitikti, tačiau prisiskambinti nepavyko, nes jo skambučiai buvo blokuojami, negali bÅ«ti pagrindu traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 214 straipsnį ir yra nepakankama kaltei pagal minimÄ BK straipsnį įrodyti, nes G. P. veiksmuose nebuvo ir nėra nustatytas neteisėtumas BK 214 straipsnio prasme, juo labiau, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo artimi.

Byloje taip pat nėra nustatyta, kad elektronine mokėjimo kortele G. P. bÅ«tų pasinaudojęs ir tai bÅ«tų sukėlę padarinių. Nėra ir duomenų ar po menamo praradimo banko kortelėmis nesinaudojo ir pati nukentėjusioji. 3.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija ir G. P. nuteisimÄ pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad G. P. neteisėtu bÅ«du užvaldė nukentėjusiosios asmens tapatybės kortelę.

PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenys, kad M. G. asmens tapatybės kortelę prarado 2019 m. rugpjūčio 27 d. Be to, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų yra žinoma, kad nukentėjusioji 2019 m. rugpjūčio 18 d. laimėjo valiutos keityklų tinklo (duomenys neskelbtini) loterijoje. Loterijos taisyklėse nurodyta, kad laimėto prizo atsiėmimui bÅ«tina pateikti asmens dokumentÄ , todėl anot skundÄ pateikusio gynėjo, daugiau nei akivaizdu, kad po įvykio 2019 m. liepos 26 iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusioji asmens dokumentÄ turėjo.

TÄ patį neva patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai teisme – ji aiÅ¡kiai nurodė, kad dokumentų reikėjo pateikimui į jachtklubÄ , tačiau jų renginio organizatoriai neva neprašė ir į renginį ji pateko. Tačiau gynėjo manymu, tai kertasi su elementaria logika, nes joks protingai besielgiantis asmuo nevyktų į renginį, į kurio patekimÄ gali bÅ«ti pareikalauti asmens dokumentai, jų neturėdamas. 3.4. Pažymima, jog nuosprendis priimtas remiantis iÅ¡imtinai tik liudytojų parodymais, kurie neva patvirtina kaltinamojo kaltę, atmetant liudytojų parodymus, kurie paneigia kaltinamojo kaltę, o taip pat kitus byloje pateiktus įrodymus, kurie sudaro pagrindÄ abejoti nusikalstamos veikos buvimu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas cituoja nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus ir teigia, kad nei vienas iš liudytojų nematė konflikto pabaigos, vykusio prie namo išėjimo, o ir negalėjo matyti, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad visi asmenys M. G. išeinant iš namo sėdėjo taksi automobilyje. Atitinkamai niekas nepaneigė ir negali paneigti G. P. parodymų, jog konflikto metu M. G. rankinė nukrito ant žemės ir iš jos iškrito joje buvę daiktai. 3.5. Gynėjo teigimu, nėra jokių duomenų apie tai, jog konflikto metu M.

G. piniginė su dokumentais buvo jos rankinėje. Kaip nurodė pati M. G., ji keletÄ mėnesių gyveno kartu su G. P. jo mamai priklausančiame name. Be to, M. G. parodė, jog Å¡iame name ji laikė savo asmeninius daiktus. Todėl gynėjo manymu, negali bÅ«ti atmetama galimybė, jog savo piniginę su dokumentais ji galėjo pamesti kur kas anksčiau nei įvyko konfliktas. Pažymima ir tai, kad G. P. M. G. piniginę savo žinioje turėjo tik vienÄ dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pati M. G. bei jos motina teigė, jog jos abi užblokavo G.

P. telefono numerį, todėl G. P. neturėjo jokių galimybių su jomis susisiekti. G. P. taip pat nespėjo pristatyti rastos piniginės policijos pareigÅ«nams, nes jis jÄ rado dienÄ prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati M. G. patvirtino, jog visus jai priklausančius daiktus nuteistasis G. P. grÄ Å¾ino jai nusprendus nutraukti santykius. Be to, ji nurodė, jog pati buvo atvykusi į G. P. namus ir pasiėmė daiktus. Atitinkamai M. G. turėjo visas galimybes bandyti surasti ir pamestÄ piniginę.

Kadangi to nedarė, manytina, jog pati nebuvo tikra, kad piniginę pametė būtent pas G. P. namuose.

4. Atsiliepimų nuteistojo G. P. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ , nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir G. P. atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija G. P. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl praÅ¡o nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kurios yra pagrįstos ir atitinka faktines bylos aplinkybes, t. y. kad pagal nustatytas aplinkybes G.

P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

8. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, taigi norint veikÄ kvalifikuoti pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių realizavimÄ ; subjektyvusis požymis reiÅ¡kiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami Å¡io BK straipsnio dispozicijoje apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo kortelės.

9. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ banko kortelė, kaip elektroninė priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę iÅ¡davusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014).

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėtas įgijimas, laikymas, perdavimas ar realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nustačius, jog svetima mokėjimo priemonė ir šios mokėjimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, yra tikri. Aktualu, kad mokėjimo priemone yra laikoma personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 27 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ir elektroninių atsiskaitymų bÅ«dų įvairovę, mokėjimo nurodymui inicijuoti gali bÅ«ti pakankami, be kita ko, mokėjimo kortelės numeris, naudotojo vardas ir pavardė, galiojimo laikas bei CVV/CVC kodas. Å iuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operacijÄ ), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad vertinamu atveju G. P. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios M. G. rankinės pastarosios vardu iÅ¡duotas dvi „(duomenys neskelbtini)“ korteles ir jas laikė savo namuose, iki kol 2019 m. spalio 17 d. kratos metu pateikė jas policijos pareigÅ«nams, t. y. tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo ir laikė dvi nukentėjusiajai M.

G. priklausančias elektronines mokėjimo priemones. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei teisiamųjų posėdžių metu apklaustų proceso dalyvių parodymus, skundžiamu nuosprendžiu sprendė, kad G. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, prieÅ¡ingai nei tai konstatuojama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra.

12. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad nuteistasis G. P. pagrobė iš nukentėjusiosios M. G. rankinės pastarosios vardu išduotas dvi „(duomenys neskelbtini)“ korteles ir jas laikė savo namuose iki kol kratos metu jas pateikė policijos pareigūnams. Tai, kad nuteistasis G. P. neteisėtu būdu užvaldė nukentėjusiajai priklausančias mokėjimo priemones, patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys bei liudytojų parodymai. Pažymima, kad nukentėjusioji su pareiškimu į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl to, jog tarp jos ir nuteistojo G.

P. vykusio tarpusavio konflikto metu, nuteistasis pagriebė iš jos rankinę, kurioje buvo M. G. asmeniniai daiktai, tame tarpe mokėjimo priemonės. Iš jos apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad dar iki kreipiantis į teisėsaugos institucijas nukentėjusioji siekė atgauti minėtus daiktus, tačiau neatgavusi neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pats nuteistasis viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigė, jog M.

G. priklausančių mokėjimo priemonių jis nepagrobė, jų neužvaldė, piniginę su minėtais daiktais rado kieme praėjus beveik trims mėnesiams nuo įvykio. Tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ laiko pasirinkta gynybine pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios M. G. parodymus patvirtina byloje apklausti liudytojai – Ž. B., G. P., D. K. ir A. G.. O bÅ«tent, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž.

B. parodė, kad įvykio metu iš M. buvo paimta rankinė, žino, kad ji liko be piniginės, dokumentų ir raktų. Visų aplinkybių jis neatsiminė, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 84-91). Liudytoja G. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu visų įvykio aplinkybių neatsiminė, todėl buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino ir kuriuose parodė, kad nematė kas įvyko prie taksi automobilio, tačiau ji kartu su M. nuėjo į G. namų vidų atsiimti daiktų, tačiau šis pasakė, kad jų neatiduos.

Vėliau ji paliko juos dviese, nes nenorėjo kiÅ¡tis, o po kelių minučių prie taksi automobilio grįžusi M. buvo susinervinusi ir su savimi nieko neatsinešė (2 t., b. l. 84-91). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas D. K. parodydamas, kad nuteistasis G. P. įvykio dienÄ M. G. rankinės su dokumentais bei ten buvusiais raktais neatidavė. Jis pats kreipėsi į G., kad Å¡is grÄ Å¾intų nukentėjusiajai dokumentus, pasakė, kad matė kai jis juos atėmė, tačiau G. į kalbas nesileido.

Be to, iÅ¡ Å¡io liudytojų parodymų nustatyta, kad jis matė ant laiptų vykusį konfliktÄ , matė kaip nuteistasis ir nukentėjusioji tÄ sėsi ir paskui nuteistasis nukentėjusiosios nebeįsileido (2 t., b. l. 84-91). Tačiau jo parodymuose neužfiksuota, kad ant laiptų vykusio konflikto metu M. G. rankinėje esantys daiktai bÅ«tų iÅ¡sibarstę, kÄ viso proceso metu teigė nuteistasis ir savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Minėti liudytojai betarpiÅ¡kai matė įvykio aplinkybes, tiek iki įvykio ir po jo bendravo su nukentėjusiÄ ja, visi jie parodė, kad nuteistasis G. P. neteisėtai paėmė nukentėjusiajai priklausančiÄ rankinę su joje buvusiais daiktais.

Skirtingai nei anksčiau minėti liudytojai, liudytojas T. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duodamas parodymus esminių ir bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodė, tik teigė, jog jo žiniomis nuteistasis visus daiktus nukentėjusiajai grÄ Å¾ino (2 t., b. l. 84-91).

13. Aptartų liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymus, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistojo gynėjas, patvirtina ir kita baudžiamojoje byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. Be liudytojų parodymų nukentėjusiajai M. G. priklausančių mokėjimo priemonių pagrobimÄ ir laikymÄ patvirtina byloje esantis kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos metu kartu su G. P. nuėjus į prie gyvenamojo namo esančiÄ malkinę Å¡is parodė ir pateikė juodÄ piniginę bei paaiÅ¡kino, kad piniginė ir joje esantys dokumentai priklauso M.

G. (1 t., b. l. 88-92). Atlikus daiktų apžiÅ«rÄ nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. kratos metu buvo paimta juodos spalvos piniginė ir jos viduje esantys dokumentai: asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimas ir dvi banko kortelės „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, visi minėti dokumentai iÅ¡duoti M. G. vardu (1 t., b. l. 93-99). Taigi prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas, mokėjimo kortelių pagrobimÄ bei laikymÄ patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir duomenys, užfiksuoti atliekant procesinius veiksmus.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis G. P. teigė, jog tyčios pasisavinti M. G. priklausančios mokėjimo priemones neturėjo, tÄ teigia ir nuteistojo gynėjas, pateikęs apeliacinį skundÄ . Pirminių apklausų metu, apklausiamas įtariamuoju G. P. parodė, kad įvykio metu pats iÅ¡nešė nukentėjusiajai rankinę, norėjo jÄ atiduoti, tačiau pati M. G. buvo agresyvi ir puolė jį draskyti. Tuo metu rankinė su daiktais nukrito ant žemės, nukentėjusioji išėjo, jai iÅ¡važiavus jis išėjo į kiemÄ , surinko jos daiktus, kurie mėtėsi ant žemės, sudėjo juos į rankinę ir parnešė namo (1 t., b. l. 132-134).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus G. P. davė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad piniginę su joje esančiais dokumentais tvarkydamasis rado krÅ«muose diena iki kratos atlikimo, t. y. 2019 m. spalio 16 d. (2 t., b. l. 16-24). Tačiau tikėti Å¡iais nuteistojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Analizuojant nuteistojo duotus parodymus visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad gretinant juos kartu su liudytojų, o būtent G. P. ir D. K., parodymais, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko ne prie laiptų, o ant laiptų, kuomet nukentėjusioji įėjo į namo vidų ir buvo iš jo išstumta nuteistojo G. P.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, pateiktos fotonuotraukos iš kurių matyti, kad arti laiptų jokių krūmų nėra, išskyrus krūmus prie apatinių laiptų pakopų (1 t., b. l. 16-29).

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu visiškai nelogiška, jog dalis rankinėje buvusių daiktų išsibarstė ant žemės, o piniginė nukrito į krūmus. Tokius nuteistojo parodymus paneigia ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės. O būtent, atmesdamas šiuos nuteistojo argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino prie apžiūros protokolo pateiktas piniginės ir joje esančių dokumentų fotonuotraukas (1 t., b. l. 93-99) ir nurodė, kad tiek piniginė, tiek joje buvę dokumentai ir banko kortelės yra švarūs, nematyti jokių požymių, kad daiktai galėjo beveik tris mėnesius gulėti lauke, krūmuose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Å¡iems pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildomai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad daiktai neva gulėjo beveik tris mėnesius krÅ«muose, jie niekaip nepaveikti besikeičiančių oro sÄ lygų (lietaus, saulės, drėgmės ir pan.), daiktai visiÅ¡kai Å¡varÅ«s, ant piniginės nematyti jokių iÅ¡orinių pažeidimų, kurie galėtų patvirtinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog minėti daiktai buvo rasti praėjus beveik trims mėnesiams po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo.

15. Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo G. P. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas mėginama paneigti ir duomenų trÅ«kumu baudžiamojoje byloje. Gynėjas nurodo, jog byloje nėra pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai, teigia, jog nukentėjusiajai asmens tapatybės kortelės buvo reikalingos tiek įvykio dienÄ patenkant į renginį, tiek atsiimant laimėtÄ prizÄ , todėl jo teigimu, tai rodo, jog asmens tapatybės kortelę nukentėjusioji privalėjo turėti, tačiau Å¡ie teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir teisėjų kolegijos vertinami kaip dar viena pasirinkta gynybinė pozicija.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skunde minimi banko iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ tiesų galėtų patvirtinti ar banko kortelėmis buvo naudojamasi, ar buvo atlikti kokie nors mokėjimai, pinigų iÅ¡gryninimas ir pan., tačiau Å¡iuo atveju tai tik pablogintų nuteistojo padėtį inkriminuojant ir BK 215 straipsnį, kadangi neginčijamai nustatyta, jog piniginė su joje esančiomis banko kortelėmis buvo rastos bÅ«tent pas nuteistÄ jį atlikus kratÄ jo namų valdoje – malkinėje. Dėl Å¡ios priežasties teigti, kad nukentėjusioji galėjo naudotis tiek banko kortele, tiek ir asmens dokumentais (asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimais), nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji pati nebuvo tikra kur minėtus dokumentus pametė.

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo ir tai, kad byloje nėra nustatyta, kad elektronine mokėjimo kortele G. P. bÅ«tų pasinaudojęs ir tai bÅ«tų sukėlę padarinių. Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus, be kita ko, pažymima, kad taikant BK 214 straipsnį nebÅ«tina nustatyti nei tikslo, nei padarinių. PrieÅ¡ingu atveju, kaip jau buvo paminėta anksčiau, mokėjimo kortelės panaudojimas inicijuojant tam tikras finansines operacijas, sudarytų pagrindÄ inkriminuoti nuteistajam G. P. dar vienos – BK 215 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Nagrinėjamu atveju nuteistasis, siekdamas apriboti nukentėjusiosios galimybę iÅ¡vykti, pagrobė jos rankinę su joje esančia pinigine ir dokumentais, ir juos laikė iki kol kratos metu jie buvo rasti. Nuteistasis suvokė, kad jo atliekami BK 214 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apraÅ¡yti veiksmai yra neteisėti, ir jis, vedinas asmeninių paskatų, norėjo taip veikti. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

16. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu G. P. taip pat nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalį. Pagal minėtÄ straipsnį G. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose pagrobė iÅ¡ nukentėjusiosios M. G. rankinės pastarosios vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ , ir laikė Å¡iuos daiktus savo namuose, iki kol 2019 m. spalio 17 d. kratos metu pateikė juos policijos pareigÅ«nams.

17. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ . Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikÅ¡ti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebÅ«tinas. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentÄ laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentÄ neturint tam teisėto pagrindo Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudÄ , spaudÄ , dokumentÄ ar griežtos atskaitomybės blankÄ , ir nori taip elgtis.

18. Kaip ir inkriminuojant BK 214 straipsnį, taip ir inkriminuojant BK 302 straipsnį, nebÅ«tina nustatyti nei tikslo, nei padarinių, o minėtos nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo veikos padarymo momento. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl G. P. pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija jau pasisakė dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų, byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos ir kt., todėl Å¡ių argumentų papildomai nekartoja.

Tie patys argumentai taikytini ir sprendžiant G. P. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina tai, kad abi Å¡ios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis, pagrobdamas iÅ¡ nukentėjusiosios rankinę su joje esančiais daiktais, padarė tiek BK 214 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad piniginėje, kuri kratos atlikimo metu buvo rasta pas nuteistÄ jį, be banko kortelių buvo rasta ir nukentėjusiosios M. G. asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktikÄ dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas.

Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ juridinį faktÄ . Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, asmens tapatybės kortelė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę.

Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, vairuotojo pažymėjimas patvirtina teisę vairuoti tų kategorijų transporto priemones, kurios nurodytos vairuotojo pažymėjime. Pagal minėtus įstatymus, tiek asmens tapatybės kortelė, tiek ir vairuotojo pažymėjimas įvardijami kaip asmens dokumentas ir jis pagal BK 302 straipsnio prasmę gali bÅ«ti Å¡ios nusikalstamos veikos dalyku. Atsižvelgiant į paminėtÄ , G. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

19. Tiek nuketėjusioji, tiek ir pats nuteistasis neneigė, jog kartu gyveno, tam tikrÄ laikotarpį vedė bendrÄ Å«kį, po įvykusio konflikto G. P. siekė atkurti santykius su nukentėjusiÄ ja M. G., tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį. IÅ¡ tiesų, baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Esant mokėjimo instrumento savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, tokie trečiojo asmens veiksmai neturėtų bÅ«ti laikomais neteisėtais pagal BK 214 straipsnį.

Vien tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusioji buvo davusi sutikimÄ naudotis jos vardu iÅ¡duotus mokėjimo instrumentus – banko korteles. Tačiau prieÅ¡ingai, ji reikalavo juos grÄ Å¾inti, o neatgavusi kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vertinant ir paties nuteistojo veiksmus pažymima, kad net ir radus ne jam priklausančius dokumentus (nagrinėjimu atveju mokėjimo kortelę, asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimÄ ), nors Å¡ios aplinkybės buvo paneigtos, jis privalėjo grÄ Å¾inti juos teisėtam savininkui ar praneÅ¡ti apie juos įgaliotoms institucijoms.

Juo labiau, kad remiantis liudytojo D. K. parodymais, nuteistajam iki kratos atlikimo jau buvo žinoma apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ , todėl bÅ«damas iÅ¡silavinęs ir socialiai brandus asmuo privalėjo numatyti, kad minėtų dokumentų bus ieÅ¡koma. Tačiau neva radęs M. G. priklausančius dokumentus padėjo juos malkinėje ir niekam apie minėtų dokumentų radimÄ nepranešė.

20. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G.

P. pritaikytas tinkamai. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o G. P. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. P. gynėjo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis