1ba4959d-e7e7-452a-abb6-c040ebab832a · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-677-319/2016                      Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00273-2016-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Å virinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato (Institucija) atstovo apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo R.

L. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, bylos teisena R. L. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo R.

L. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir pripažinti R. L. kaltu padarius šį pažeidimÄ bei skirti sankcijoje ribose numatytÄ baudÄ . Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus. Skunde nurodoma, kad pareigÅ«no įžeidimo objektyvusis požymis - valstybės tarnautojo ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas.

Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Skunde nurodo, kad įstatyme nėra numatytų aplinkybių, kurios pateisintų pareigÅ«no įžeidinėsimÄ , todėl nei galimi pareigÅ«nės padaryti procesiniai pažeidimai, nei didelis asmens susijaudinimas nėra atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės.Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepatikimais laikė liudytojos I.

K. parodymus, nurodydamas, kad ji yra įžeistosios pareigÅ«nės kolegė, virÅ¡ininkė, nes jos Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtino net pats R. L., be to, liudytoja parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . O skundo autoriaus nuomone, patraukto atsakomybėn asmens artimųjų parodymai kelia abejonių, nes jie vertintini kaip siekimas padėti R. L. iÅ¡vengti atsakomybės. Skunde taip pat nurodoma, kad konfliktas užfiksuotas saugos kamera, kurioje matyti, kad įvykio metu pro minėtÄ kabinetÄ praėjo kiti pareigÅ«nai – G.

B., K. B., J. T., kurie taip pat galėjo matyti ir girdėti konfliktÄ ar jo dalį, todėl praÅ¡o Å¡iuos asmenis iÅ¡kviesti ir apklausti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ R. L. praÅ¡o teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes teismas įrodymus vertino teisingai ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Å i teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytÄ valdymo tvarkÄ . Kaip matyti, kad bÅ«tų Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėtis, bÅ«tina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iÅ¡ keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigÅ«nas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi bÅ«ti teisėti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­Å¾ei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. BylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui), Å¡iuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimÄ dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant R.

L. veiksmuose ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymių. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino bylos duomenis. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, nukentėjusiÄ jÄ bei liudytojus, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ nebuvimÄ pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.R. L. savo kaltės dėl policijos pareigÅ«nų įžeidimo nepripažino ir parodė, kad dėl tėvo mirties buvo susijaudinęs, nuvažiavus į policijos komisariatÄ , pareigÅ«nė pasakė, kad lavonas iÅ¡vežtas į KaspinÄ , jam atrodė, kad taip neturėjo bÅ«ti pasielgta, kad turėjo paskambinti artimiesiems, todėl jis, suprasdamas, kad pareigÅ«nės veiksmai nebuvo tokie, kokie turėtų bÅ«ti atlikti, paklausęs jos, kÄ ji baigusi, pasidomėjęs, kodėl ji nepaskambino jam.

Kad bÅ«tų pavadinęs pareigÅ«nę ,,avimi ir durne“, neatsimenantis, tokių žodžių nesakęs. Nukentėjusioji, policijos pareigÅ«nė E. Å . nurodė kitokias aplinkybes, kad pas jÄ Ä¯ kabinetÄ Ä¯Ä—jo trys asmenys, buvo agresyviai nusiteikę, neprisistatė, iÅ¡ karto pradėjo ant jos Å¡aukti, rėkauti, pasakė iÅ¡ karto - kÄ , paskambinti nereikia, maiÅ¡Ä ant gatvės radai. Ji liepusi nusiraminti, paaiÅ¡kinusi, kad žmogaus ant gatvės palikti nereikėjo, reikėjo iÅ¡ vietos iÅ¡ karto paimti, kad ilgai negulėtų.

Atėjo kriminalinio skyriaus virÅ¡ininkė I. K., prie jos, jos akivaizdoje asmuo nenusiramino, pradėjo rėkauti, įžeidinėti, pavadino avimi, pasakė – kÄ tu esi baigusi, iÅ¡vadino ,,durne“, ji dėl to patyrusi stresÄ , dėl ko negalėjusi kurį laikÄ atlikti savo darbo. Viskas greitai vyko, ta sumaiÅ¡tis, ji liepusi nusiraminti, bet asmuo toliau nenusiramino. Kai pasakė tuos žodžius, ji tuo metu iÅ¡ viso nesusigaudžiusi, stresÄ patyrusi. Ji savo pareiga atlikto tinkamai. Kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas po to, kai R.

L. kreipėsi su skundu į generalinę prokuratÅ«rÄ , nežinanti, neturinti jokios informacijos. Kodėl pradėta byla vėlai, kad jos tarnybinis paraÅ¡ytas kovo mėnesį, o administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas balandžio 12 dienÄ , nežinanti. E. Å . versijÄ palaikė liudytoja I. K., kuri apklausta teismo posėdyje parodė, kad yra VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausia tyrėja. Nukentėjusioji Å¡iuo metu yra jos pavaldinė, jų santykiai tarnybiniai.

Ä®vykio dienÄ ji užėjo į operatyvinės grupės kabinetÄ , ten jau buvo didelis triukÅ¡mas, garsiai rėkė R. L., iÅ¡ triukÅ¡mo girdėjusi tokius žodžius - kaip „avie, ar nemoki elgtis telefonu, kÄ tu baigusi“, jis tÄ savo kalbÄ toliau tęsė, nes vienas tiktai ir kalbėjo. Atsimenanti, kad tyrėja paaiÅ¡kino, kad rastas lavonas neturėjo prie savęs asmens dokumentų, nebuvo žinoma asmenybė. VisÄ tÄ laikÄ tai tikrai nepertraukiamai rėkė, vis tuos pačius žodžius – „avie, durne“ pasakė.

Kiek ji buvusi, tai gal truko kokiÄ minutę laiko tas visas sÄ myÅ¡is. Kabinete buvo ji ir tyrėja E. Å . bei R. L., jo sutuoktinė ir mama. Liudytojos įsitikinimu, Å¡ie asmenys įžeidimo žodžius turėjo girdėti, nes kabinetas nėra didelis. Kai ji užėjusi, jau buvo konfliktas, ji nebuvo konflikto pradžioje, Å¡ituos žodžius ji tikrai iÅ¡girdusi, nes jis juos kartojo pastoviai. Kad kartojo pastoviai tuos žodžius, kad tarnybiniuose to nėra, ji nežinanti, kaip ten iÅ¡sireiÅ¡kusi, trumpai suraÅ¡iusi, atėjusi į teismÄ , paliudijusi.

BÅ«tent tokiais Å¡ių pareigÅ«nių parodymais ir grindžiamas kaltinimas bei Institucijos skundas, siekiant įrodyti, jog R. L. pavadino E. Å . „avimi ir durne“, tokiais savo veiksmais įžeidė pareigÅ«nę. Tačiau teismui iÅ¡tyrus visus bylos duomenis ir juos sugretinus, skundžiamame nutarime buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad E. Å . ir I. K. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės nėra objektyviai atitinkančios įvykio metu buvusiÄ situacijÄ .Apklausiamos teismo posėdyje liudytojos J.

L. ir J. L. parodė, kad trise, kartu su R. L. nuvažiavę į policijÄ , nuėję į pirmÄ pasitaikiusį kabinetÄ , jame buvo pareigÅ«nė. Jiems įėjus ir pasakius, dėl ko atvyko, pareigÅ«nė nemandagiai, kramtydama gumÄ pasakė, kad mirusysis iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini). J. L. pasakė jai ,,kÄ , maiÅ¡Ä radot ant gatvės“, pareigÅ«nė pastÅ«mė maiÅ¡elį, su mirusiojo daiktais. Jos matė, kad R. L. susinervavo, dėl tokios pareigÅ«nės elgesio, jis paklausė ,,kÄ tu esi baigusi“, daugiau R.

L. nieko jai nesakė ir jie visi išėjo iÅ¡ kabineto. Žodžių ,,avis, durnė“ jos negirdėjo.Taigi, neginčijamai nustatyta tik ta aplinkybė, kad R. L. paklausė pareigÅ«nės ,,kÄ tu baigus?“, kas, vertinant situacijos kontekste, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinta kaip jos darbo kritika ir laikytinas kritikos ribų peržengimu, bei jos įžeidimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat teigiama, kad R. L. įžeidė policijos pareigÅ«nę E. Å . pavadindamas ,,avimi“, ,,durne“ kurie laikytini įžeidimu.

Tačiau aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad būtent dėl šių R. L. atliktų veiksmų byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų. Kaip jau minėta trečiajame nutarties punkte, situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių, yra gaunama skirtinga informacija, kaip yra ir šiuo atveju, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nurodė, kad teismas be pagrindo šališkais laikė liudytojos I.

K. parodymus, nes ji yra pareigÅ«nė, su nukentėjusiÄ ja jÄ sieja tik tarnybiniai santykiai, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kas patvirtina jos parodymų teisingumÄ . Ir tuo pačiu kėlė abejones dėl patrauktos atsakomybėn asmens Å¡eimos narių parodymų teisingumo. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens artimųjų giminaičių parodymai gali bÅ«ti vertintini, kaip bandymas padėti iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, tik tuo atveju, kai jų parodymus neginčijamai ir neabejotinai paneigia kitos bylos aplinkybės, kadangi nei vieno asmens parodymai neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ kito.

Tačiau nukentėjusiosios policijos pareigūnės parodymus patvirtina tik jos viršininkės I. K. parodymai. Jokių kitų įrodymų, kuriais būtų galima patikrinti šios liudytojos ir nukentėjusiosios parodymus nėra. Abejoti liudytojos I. K. parodymais duoda pagrindo ir jų neatitikimas pačios nukentėjusiosios E. Š. parodymams. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad girdėjo, kaip R. L. nepertraukiamai rėkė, nesivaldė, kartojo vis tuos pačius žodžius – ,,avie, durne“, jis vis kartojo pastoviai tuos žodžius.

Tuo tarpu E. Å ., tarnybiniame praneÅ¡ime ir duodama parodymus teisme visur nurodė vienodai, kad „R. L. pavadino mane avimi, iÅ¡vadino durne“, neakcentuodama, kad jis Å¡iuos žodžius kartojo daugybę kartų. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, Å¡i liudytoja tokiu bÅ«du siekė palaikyti E. Å . pozicijÄ , todėl nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad ji gali nebÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Skunde Institucijos atstovas nurodo, jog įvykį matė ir girdėjo daugiau policijos darbuotojų, kuriuos reikėtų apklausti ir peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä .

AukÅ¡tesnysis teismas tokį argumentÄ laiko nepagrįstu. Kaip matyti iÅ¡ paties skundo, minimi asmenys tik ėjo pro Å¡alį kabineto, kuriame vyko konfliktas, todėl nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad kuris nors iÅ¡ jų galėtų pateikit tokius duomenis, kurie neginčijamai patvirtintų R. L. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Be to, aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, paaiÅ¡kinančių, kodėl Å¡ie asmenys, apie kuriuos, akivaizdu, pažeidimÄ tyrusi institucija žinojo nuo pat jo tyrimo pradžios, nebuvo apklausti, o daiktiniai įrodymai iÅ¡tirti, nebuvo nepateikti teismui, ar nebuvo praÅ¡yta pirmosios instancijos teismo Å¡iuos asmenis apklausti, įrodymus iÅ¡tirti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. L. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Å¡ioje dalyje teisingai ir pagrįstai nutraukta, nesant R.

L. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas n u t a r i a : Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato atstovo apeliacinį skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Rimas Švirinas