2021-11-26 Nr. AB-25324-4-44-3-00145-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4228-624/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00145-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei K. B. R.,

jos atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjaujant A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės K. B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei K. B. R. taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas (duomenys neskelbtini) pilietei K. B. R., kurios pase nurodyti vardas ir pavardė – K. B. R. (pavardė – R.) (toliau – ir Užsienietė), pratęsti taikomo sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Teikime buvo nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 11 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r. Rimšės sen. ribose buvo pastebėti 6 tamsaus gymio asmenys. Apie 03.50 val. minėti asmenys buvo sulaikyti. Apklausus juos, visi prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, jie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tarp šių asmenų buvo ir Užsienietė. Tą pačią dieną Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti prašymą iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino ją Centre. 2021 m. liepos 9 d. Užsienietė pasišalino iš Centro. Tos pačios dienos 20.45 val. Holny Mejera vietovėje (Lenkijos Respublika) Seinų užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, kaip keleiviai kartu su juo vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų ir Užsienietė. Lenkijos Respublikos pareigūnai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl buvo sulaikyti. 2021 m. liepos 10 d. Užsienietė ir kartu važiavę (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatę asmenys buvo perduoti Lietuvos Respublikai. 2021 m. liepos 10 d. 15.50 val. Užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatyta į Centrą. 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 12 d. Šį sprendimą Užsienietė apskundė. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsienietės skundą atmetė. 2021 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė su sprendimu buvo supažindinta 2021 m. rugsėjo 7 d., su sprendimu nesutiko ir jį apskundė.

2.2. Užsienietė nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jos atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinama su savo teisine padėtimi, taip pat jai buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau ji pasišalino iš Centro ir vėliau buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teikime buvo daroma išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsienietės tikslas.

3. Užsienietės atstovė teismo posėdyje palaikė savo į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad teikime dėl sulaikymo pratęsimo nepagrįstai nurodomas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Užsieniečio sulaikymas gali būti taikomas tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti Užsienietės tapatybę, tačiau byloje papildomi veiksmai dėl jos tapatybės nustatymo neatliekami. Be to, siekdama parodyti savo bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis, Užsienietė pateikė savo asmens dokumento neišverstą kopiją. Duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai byloje nėra. Taip pat pažymėjo, kad bendraujant su Užsieniete, ši nurodė, kad gailisi savo poelgio – pasišalinimo iš Centro, supranta savo teisinę padėtį, t. y., kad galutinai neišsprendus jos prieglobsčio suteikimo prašymo Lietuvos Respublikoje, ji vėl būtų grąžinta, todėl neketina daugiau bėgti.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu buvo pratęstas Užsienietės sulaikymo terminas Centre iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašytojo byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvą atvyko ir buvo sulaikyta 2021 m. birželio 11 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r. Rimšės sen. Apklausus, ji prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete K. B. R. 2021 m. birželio 11 d. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino ją Centre. 2021 m. liepos 9 d. Užsienietė pasišalino iš Centro ir 2021 m. liepos 9 d. 20.45 val. buvo sulaikyta Holny Mejera vietovėje (Lenkijos Respublika). 2021 m. liepos 10 d. 15.50 val. Užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatyta į Centrą. 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietę Centre iki 2021 m. spalio 12 d.. Minėtą sprendimą Užsienietė apskundė. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsienietės skundą atmetė. Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo Užsienietei nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas.

6. Teismas nurodė, kad byloje egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas. Užsienietė pateikė asmens dokumentų kopijas, tokiu būdu siekdama padėti nustatyti jos tapatybę. Kaip ir nurodė teismo posėdyje Užsienietės atstovė, byloje papildomi veiksmai dėl jos tapatybės nustatymo neatliekami. Atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio Užsienietei nesuteikimo yra apskųstas, teismas darė išvadą, kad galutinis įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsienietės prieglobsčio prašymo nėra priimtas.

7. Teismo vertinimu, Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė jau buvo pažeidusi laikino išvykimo iš Centro tvarką ir išvykusi į Lenkijos Respubliką. Nors, kaip nurodė Užsienietės atstovė, ji gailisi savo poelgio ir neketina daugiau bėgti, vis tik nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad Užsienietė neketina pažeisti apgyvendinimo tvarkos ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Išlieka tikimybė, kad taikant Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus pasiekti Įstatyme numatyti tikslai, todėl nėra pagrindo jai skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietei taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma:

9.1. Apeliantės prieglobsčio prašymas jau išnagrinėtas, šiuo metu vyksta ginčas dėl Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu Užsienietė vis dar turi galimybę pateikti jos prieglobsčio prašymą pagrindžiančius papildomus įrodymus automatiškai nereiškia, jog vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Kaip minėta, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9.2. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

9.3. Apeliantė nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9.4. Svarbu įvertinti, kad apeliantės elgesys yra pasikeitęs, t. y., yra pateikta jos asmens dokumento tapatybės kopija pareigūnams dar iki sulaikymo pratęsimo klausimo nagrinėjimo teisme (tai rodo Užsienietės siekį bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis). Ji yra sulaikyta už netinkamą elgesį (bandymą išvykti) jau daugiau nei 4 mėnesius, todėl jos nubaudimas už netinkamus veiksmus yra įgyvendintas. Be to, Užsienietė pasimokė iš savo klaidų bei neketina daugiau pažeidinėti jokių Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymų. Apeliantė supranta, kad pasišalinus pakartotinai, gali būti sulaikyta iki 18 mėnesių, nesuteikiant galimybės pateikti prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, nes pagal Dublino procedūrą, toks asmuo būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką. Apeliantei pasimokius iš savo klaidų, nuoširdžiai gailintis dėl tokio poelgio ir jos pasikeitusį elgesį grindžiant objektyviais įrodymais (asmens dokumento pateikimas institucijoms su tikslu parodyti kooperavimąsi su institucijomis), jos sulaikymo pratęsimas, nesant duomenų apie jos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, nelaikytinas proporcinga priemone jos padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės tapatybė yra nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui ir kompetentingoms institucijoms nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, galima taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

9.5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

9.6. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J. N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

9.7. Užsienietė supranta savo klaidą, gailisi ir prašo teismo įvertinti, kad supranta savo netinkamą poelgį ir jo nebekartos. Įvertinus nurodytą, bei tai, kad asmens tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad apeliantė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Ji bendradarbiauja su institucijomis nustatant jos teisinę padėtį (dalyvavo apklausose, teikė institucijoms reikalingus duomenis), todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pritaikius nurodytą priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra saugoma VSAT pareigūnų – būtų užtikrinta, kad apeliantė neišvyks iš VSAT prižiūrimos teritorijos, netaikant griežčiausios priemonės – sulaikymo. Tokiu būdu būtų užtikrinti nelegalios migracijos prevencijos tikslai.

10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo:

11.1. Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

11.2. Apeliantei atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jos dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas elektroninio pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Taip pat, užsieniečiai visada jiems suprantama kalba yra supažindinami su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka. Užsienietė buvo informuota, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, ji privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Priešingu atveju, ji iš Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino III Reglamentą bus perduota Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jos prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Nepaisant to, Užsienietė pasišalino iš Centro, buvo sulaikyta ir perduota Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos. Nors Užsienietės atžvilgiu prieglobsčio procedūra dar nebuvo baigta, tokie jos veiksmai leidžia abejoti jos atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad ji piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojos, teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

11.3. Apeliantė skunde nurodo, kad pateikė asmens dokumentų kopijas ir siekia bendradarbiauti. Užsienietė pateikė savo asmens dokumento nuotrauką tik po teismo sprendimo. Tačiau, oficialiai nepatvirtinta asmens dokumento kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Kompetentingos institucijos privalo atlikti veiksmus, susijusius su dokumento autentiškumo, tikrumo tyrimu, įvertinti ar nėra klastojimo požymių.

11.4. Apeliantė pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens dokumentų. Tai suponuoja, jog ji yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

11.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Sulaikymas šiuo atveju yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra bei jos metu prieglobsčio prašytojai teikiamomis garantijomis. Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas yra priėmęs neigiamą sprendimą Užsienietės atžvilgiu. Apeliantė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

11.6. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai tai, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jos apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, ji pasišalins iš Centro.

11.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybes ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsienietės sulaikymo terminas Centre iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio prašytojo byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsienietė, kuri yra prieglobsčio prašytoja, esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 11 punkte numatytoms sąlygoms, yra sulaikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

14. Užsienietė padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia argumentais dėl išvadų, susijusių su taikomos priemonės proporcingumu ir pagrindų taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nebuvimu, pagrįstumo. Užsienietė nurodo, kad gailisi dėl savo netinkamo poelgio, t. y. laikino išvykimo tvarkos pažeidimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos, jo nebekartos. Jos elgesys yra pasikeitęs, apeliantė bendradarbiauja su valstybės institucijomis nustatant jos tapatybę.

15. Įstatymas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 4 dalies 1-5 punktuose nustatytais atvejais, iš jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 4 dalies 1-5 p). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

16. Užsienietė neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, kuriuo vadovaujantis ji gali būti sulaikyta, tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip matyti Migracijos departamento sprendimo, kuriuo Užsienietei atsisakyta suteikti prieglobstį, Užsienietės prašymas dėl prieglobsčio suteikimo grindžiamas iš esmės tik jos paaiškinimu dėl baimės patirti persekiojimą kilmės šalyje.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsienietei vietoj sulaikymo taikyti jos nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad įstatymų nustatyti tikslai – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį – negali būti pasiekti kitais būdais, t. y. pritaikius prašomą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietės apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Užsienietės tapatybe, t. y. kad ji nėra (duomenys neskelbtini) pilietė K. B. R., kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat kad ji pastaruoju metu tiek, kiek pagrįstai gali būti tikimasi jos situacijoje, atsisakytų teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos Departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

20. Pažymėtina ir tai, kad VSAT nagrinėjamu atveju nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Užsienietės ir jos atstovės teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad, įvertinus Užsienietės fizinius duomenis, akivaizdu, jog pasišalinti iš apgyvendinimo vietos priklausančios teritorijos, kuri aptverta aukšta tvora, yra įrengtos stebėjimo kameros, ji neturi ir realios galimybės.

21. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimas keičiamas.

22. Pažymėtina, kad Užsienietė iš sulaikymo turi būti paleista nedelsiant po šios nutarties paskelbimo (Įstatymo 119 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės K. B. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę K. B. R., gim. 1999 m. gruodžio 2 d., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė