1b9dbbb0-8fd1-42d9-944b-cd366c6f1ab9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-22-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00607-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1; 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės ir Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Ž.

L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui Ž. L. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovo Ž. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos teisės pripažinimo ir kitų su žemės sklypo formavimu susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovÄ Å½. L. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtÄ valstybinę žemę, paÅ¡alinti valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį sunykusį pastatÄ â€“ kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkyti teritorijÄ .

2. Atsakovas Ž. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad 1) jis turi teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ koreguoti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ , patvirtintÄ Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), teritorijoje, kad bÅ«tų suformuotas kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypas pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 3) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ organizuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, koregavimo procedÅ«rÄ , kurios tikslas – suformuoti kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypÄ pastatui – kavinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 4) įpareigoti Aplinkos ministerijÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimÄ koreguoti PajÅ«rio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planÄ , patvirtintÄ aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. D1-601, ir teritorijoje, reikalingoje pastatui – kavinei eksploatuoti, nustatyti kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ , kurios apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimams neprieÅ¡tarautų kitos paskirties (komercinės paskirties) objektų teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypo suformavimas pastatui – kavinei eksploatuoti, 5) įpareigoti Aplinkos ministerijÄ organizuoti PajÅ«rio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, koregavimo procedÅ«rÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas ir atsakovas Ž. L. įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtÄ valstybinę žemę, paÅ¡alinti teritorijoje valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esantį sunykusį pastatÄ â€“ kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir sutvarkyti teritorijÄ valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki tinkamos naudoti bÅ«klės.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas 1995 m. vasario 14 d. sutartimi iÅ¡ UAB „Rimba“ nusipirko medinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), be vietos nusikėlimui. Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 25/97UK-205 atsakovui iÅ¡nuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotÄ pastatui – kavinei eksploatuoti, nuomos terminas – iki 3 metų. Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Å¡is 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis daiktas, pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. rugsėjo 23 d., jos pagrindas – nurodytas teismo sprendimas.

5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas atsakovo kavinės pastatui eksploatuoti nebuvo suformuotas ir valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta ar sudaryta iÅ¡ naujo. Pagal detalųjį teritorijos ir miesto planÄ , Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ ginčo valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu patikslinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys dėl Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 miÅ¡ko kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, nes 2016 m. spalio 3 d. padaryta iÅ¡vada, kad miÅ¡ko plotas (duomenys neskelbtini), neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų, kadangi teritorija yra užstatyta.

Tačiau teismas pažymėjo, kad Å¡ių duomenų pagrindu valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų schemos tikslinimas neatliktas ir teritorija pagal minėtÄ schemÄ yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, o Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos duomenys laikomi teisingais, kol nepaneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

6. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. liepos 3 d. atsakovui priklausantis medinis pastatas sudegė, 2022 m. gegužės mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimÄ vietoje ir nustatė, kad vizualiai apžiÅ«rėjus objektÄ (duomenys neskelbtini), matomos objekto nudegusios medinių konstrukcijų dalys: nudegę / apanglėję rÄ stiniai pastato pamatų poliai, nudegusios medinės grindų sijos ir kiti medinių pastato konstrukcijų nudegusių dalių fragmentai.

Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kapitalinio remonto darbus panaikintas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu. Statybos leidimas panaikintas dėl to, kad nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas (susitarimas) atlikti statybÄ leidžiančiame dokumente nurodytus statybos darbus. Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo sutartį, kuria atsakovui valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikta teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Ieškovės teigimu, sutartis sudaryta dar galiojant teisme nuginčytam statybos leidimui, jį nuginčijus sutartis taip pat nutrūko, tačiau neatlikti sutarties nutraukimo formalumai.

7. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punktÄ gali bÅ«ti parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 28 punkte.

8. Teismas nurodė, jog, statiniui sunykus, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal paskirtį, o žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti, todėl kitos paskirties žemės sklypas prie pastato likučių negali bÅ«ti formuojamas. Pastato liekanos nėra ir negali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį, nes pastatas nefunkcionuoja ir nėra eksploatuojamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog nuo pastato įsigijimo 1995 metais ir vėliau iki 2011 metais įvykusio gaisro pastatÄ eksploatavo ir naudojo pagal tikslinę kavinės paskirtį.

9. Teismas taip pat nurodė, kad teisė be aukciono iÅ¡sinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiÅ¡kai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti Å¡iems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto nuomos sutartį. Asmeniui suteikiama galimybė be aukciono iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ po esančiais savarankiÅ¡kai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius (kvartalas (duomenys neskelbtini), žymėjimas – (duomenys neskelbtini)) teritorijoje (duomenys neskelbtini), nurodytas laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, dušai, 15 vietų) ir laikinas žemės sklypo plotas 400 kv. m (20x20), teritorijos naudojimo paskirtis – rekreacinė. Teismas nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m sausio 2 d.

įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2, 3 punktų nuostatas detaliuoju planu suplanuotose teritorijose formavimo ir pertvarkymo projektu negali bÅ«ti formuojami nauji žemės sklypai. Be to, pagal Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ir pakeistÄ 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kuriuose jokie statiniai, taip pat ir kavinė, negali bÅ«ti statomi ar pastatyti, remontuojami ar rekonstruojami.

11. Teismas nusprendė, jog natÅ«ra likusio pastato nėra, žemės sklypas jam eksploatuoti neformuojamas, o likę griuvėsiai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų bÅ«ti suformuotas žemės sklypas. Teismas pažymėjo, jog suprasdamas teisines pasekmes atsakovas neskundė atsisakymo formuoti sklypÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad 1995 m. vasario 14 d. atsakovas įsigijo pastatÄ be vietos nusikėlimui, pagal Palangos miesto detaliojo plano sprendinius atsakovo įsigytÄ pastatÄ numatyta nugriauti, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 8 punkte nurodyta, kad pastatas įsigytas nugriauti.

Taigi, atsakovo pastatas (jo liekanos) nėra skirtas eksploatuoti, o nesant objektyvių duomenų ir įrodymų apie jo eksploatavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pastatas niekada pagal paskirtį nebuvo eksploatuojamas. Teismas pažymėjo, kad po 2011 metų pastato gaisro jo liekanos ir sklypas iki Å¡iol nėra sutvarkyti, iÅ¡valyti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ne tik niekada neeksploatavo pastato, bet ir nesirÅ«pina sudegusio pastato liekanų sutvarkymu, o pastatas faktiÅ¡kai yra iÅ¡nykęs, neiÅ¡likęs, likusi tik jo teisinė registracija, taigi, formuoti žemės sklypÄ prie tokio statinio nėra teisinių prielaidų.

Teismas konstatavo, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teisės reikalauti žemės sklypo suformavimo prie nugriauti įsigyto pastato liekanų, dėl to yra nepagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos.

12. Vertindamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas nurodė, jog pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo valdymo. Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra valstybės turtas, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas nurodė, jog atsakovas, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jokių teisių į žemės sklypÄ nebeturėjo, todėl, gera valia neatlaisvinęs valstybinės žemės sklypo, įpareigotinas tai padaryti Å¡iuo teismo sprendimu.

Netenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas remdamasis tais pačiais argumentais konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai 13. Atsakovas Ž. L. (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atmesti, o jo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai taikytos ir aiÅ¡kintos valstybinės žemės nuomÄ be aukciono reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad byloje nėra įrodymų apie pastato eksploatavimÄ iki 2011 m. kilusio gaisro. Mano, kad Å¡ios aplinkybės egzistavimas ar neegzistavimas nėra reikÅ¡mingas ir nesudarė pagrindo atmesti reikalavimÄ dėl teisės į nuomÄ pripažinimo. Mano, kad teismas turėjo vertinti ne situacijÄ , buvusiÄ iki 2011 m., o situacijÄ , buvusiÄ po 2011 m., kuri patvirtina jo teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės dalį, reikalingÄ pastatui eksploatuoti.

16. Pažymi, kad buvo ėmęsis aktyvių veiksmų atstatyti pastatÄ , o Nacionalinė žemės tarnyba iki pat 2018 m. pabaigos, kol 2018 m. rugpjūčio 24 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro raÅ¡tÄ su reikalavimu imtis priemonių pažeidimams paÅ¡alinti, jokių pretenzijų dėl žemės atlaisvinimo ir pastato netinkamo eksploatavimo nereiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, tiek Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba manė, kad jis pagrįstai naudojasi žeme, t. y.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Nr. 314, derino maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto (atstatymo) projektÄ , 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LSKR-33-180328-00003, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-302-(14.16.104) neprieÅ¡taravo dėl pastato kapitalinio remonto ir 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto sutartį žemės sklypui.

Taigi, jis savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, kad pastatas bÅ«tų atstatytas ir eksploatuojamas dar iki reikalavimo atlaisvinti žemės sklypÄ , todėl teismas turėjo vertinti bÅ«tent Å¡ias aplinkybes.

17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ir sprendimÄ pagrindė tik formaliai konstatavęs, kad pastatas Å¡iuo metu yra sunykęs ir nėra ir negali bÅ«ti eksploatuojamas. Argumentuoja, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas Å¡ioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas; bÅ«tina sÄ lyga valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.

Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , o asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikÅ¡mę turinti aplinkybė, kurios pagrindu Å¡io teisinio santykio subjektams gali bÅ«ti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

18. Apelianto nuomone, egzistuoja visos sÄ lygos iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, t. y. sklypas yra užstatytas statiniais ar įrenginiais; statiniai turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę ar apibrėžtÄ naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį; sklypas užstatytas statiniais ar įrenginiais, kuriuos savininkas ketina naudoti. Pirmosios instancijos teismas situacijÄ vertino formaliai ir konstatavo, kad pastatas yra sunykęs, jis nėra ir negali bÅ«ti eksploatuojamas, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl statybos leidimo panaikinimo net nebuvo ginčo, jog maitinimo paskirties pastato kapitalinio remonto (atstatymo) projekte ir statybos leidime yra teisingai nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is – kapitalinis remontas, t. y. vieÅ¡osios institucijos pripažino aplinkybę, kad pastatas nėra visiÅ¡kai sugriuvęs / sunaikintas.

19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 suformuotÄ precedentÄ . Nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl Nekilnojamo turto registre registruoto pastato, kuris dėl iÅ¡orinių jėgų poveikio – gaisro neteko didžiosios dalies savo konstrukcijų (liko tik pamatai), savininko teisės atstatyti pastatÄ ir ne aukciono tvarka įgyti valdymo teises į valstybinę žemę pastatui eksploatuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principus ir nurodė, kad nustatant, ar statinys yra iÅ¡nykęs, reikia vadovautis požymiais, įtvirtintais statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“, pagal kurio 8.5 punktÄ statinys laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Neegzistuojant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad statinys yra iÅ¡nykęs, kad statinio iÅ¡nykimo juridinis faktas turėtų bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o nuosavybės teisės – iÅ¡registruotos.

Tik nustačius, jog statiniai yra iÅ¡nykę ir nenaudojami ir negali bÅ«ti atkurti, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinių prielaidų žemės sklypui apie tokį statinį formuoti. Teigia, kad pastatas nėra visiÅ¡kai sunaikintas ir gali bÅ«ti atstatytas, jis aktyviai siekia tai padaryti ir naudoti pastatÄ pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

20. Argumentuoja, kad ginčijamu sprendimu buvo visiÅ¡kai paneigta jo nuosavybės teisė ir iÅ¡ jos kylanti teisė atstatyti jam priklausantį gaisro suniokotÄ pastatÄ . Pažymi, kad statybos leidimo panaikinimo priežastis – teisių į žemę neturėjimas. Valdžios institucijos elgesys, kai iÅ¡ asmens reikalaujama atlikti tai, kas objektyviai yra neįmanoma dėl pačios institucijos draudimo, t. y. gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ neturint žemės valdymo ir naudojimo teisių, tuo pačiu atsisakant Å¡ias teises suteikti, yra nepateisinamas.

21. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pastato užimamÄ teritorijÄ jis tik aptvėrė, tačiau teritorija yra apleista, neprižiÅ«rėta, apaugusi daugiamečiais medžiais, krÅ«mais. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams – iÅ¡ prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 13 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-906 pridėtų fotofiksacijų aiÅ¡kiai matyti, kad aptverta teritorija nėra apžėlusi nei krÅ«mais, nei medžiais, žolė nuÅ¡ienauta. Å ie įrodymai patvirtina, kad jis rÅ«pinasi pastato užimama teritorija, jÄ prižiÅ«ri nuosekliai, ilgÄ laikÄ .

22. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pastato pirkimo–pardavimo sutarties nuostata apie pastato įsigijimÄ nukelti, taip pat ta aplinkybe, kad 1997 m. nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs. Teigia, kad teisę į lengvatinę valstybinės žemės nuomÄ valstybinėje žemėje esančiam pastatui eksploatuoti garantuoja įstatymas, o ne tokio pastato pirkimo sutarties sÄ lygos ar anksčiau galiojusios nuomos sutarties terminas. Pažymi, kad Å¡iuo metu egzistuoja visos įstatymo nustatytos prielaidos tam, kad jam bÅ«tų iÅ¡nuomota pastatui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, ir tai yra vienintelė reikÅ¡minga aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl teisės į nuomÄ vadovavosi ne įstatymu, garantuojančiu lengvatinę nuomos teisę, tačiau kitomis aplinkybėmis, kurios negali bÅ«ti laikomos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis.

23. Taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teritorijÄ . Mano, jog tai nepaneigia jam įstatymo garantuojamos teisės į lengvatinę valstybinės žemės, reikalingos pastatui eksploatuoti, nuomÄ . Be to, byloje buvo nustatyta, kad ginčo teritorija iÅ¡ tiesų nepatenka į miÅ¡kų teritorijÄ , t. y. tiek Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendime, tiek ir atsiliepime nurodyta, jog Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys, įregistruoti Kadastre, tikslintini, iÅ¡braukiant iÅ¡ miÅ¡ko žemės ploto 0,015 ha teritorijÄ , kuri neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų (žemės naudmenos – užstatyta teritorija).

Taigi, pastato eksploatavimui aktuali žemės sklypo dalis nėra miÅ¡kas, o toks teisinis statusas nepanaikintas tik dėl Aplinkos ministerijos neveikimo. Be to, MiÅ¡kų įstatymas numato savarankiÅ¡kÄ miÅ¡ko naudmenų pavertimo kitomis naudmenomis pagrindÄ â€“ teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

24. Argumentuoja, jog pripažinus teisę į pastatui eksploatuoti reikalingos sklypo dalies nuomÄ , turi bÅ«ti tenkinti ir iÅ¡vestiniai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, o ieÅ¡kinys atmestas.

25. IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, jokių teisių į užimtÄ Å¾emę valstybinės žemės sklype neturėjo. Pastatas – kavinė buvo įsigytas nugriauti, todėl, pasibaigus su Palangos miesto savivaldybe sudarytos 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25/97ŪK-205 terminui (3 metai) ir atsakovui gera valia neatlaisvinus valstybinės žemės, jis pagrįstai įpareigotas tai padaryti Å¡iuo teismo sprendimu.

26. Pažymi, kad vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis kitos paskirties valstybinės žemės nuomÄ ir pardavimÄ ne aukciono bÅ«du, t. y. lengvatine tvarka, valstybinė žemė iÅ¡nuomojama su esmine sÄ lyga – reikalingumu užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamÄ naudojimÄ ir tik tokio ploto, koks yra bÅ«tinas Å¡iai eksploatacijai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260).

27. Taip pat pažymi, kad žemės sklypas pastatui – kavinei eksploatuoti nebuvo suformuotas ir valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir Ž. L. nebuvo sudaryta. Susiklostė faktinė situacija, kad nors valstybinės žemės sklypas suformuotas kitu tikslu ir pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ galėjo bÅ«ti naudojamas tik miÅ¡ko Å«kiui, tačiau sutapo, kad pastatas pateko į teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas.

28. Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Taip pat Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai.

29. Taip pat nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte yra iÅ¡skirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du. Tik tokių statinių, kurie turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukcionu bÅ«du sÄ lygÄ .

30. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra abstraktÅ«s, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

31. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu atsakovo Ž. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus ir tinkamai įvertino ginčo žemės sklypo paskirtį, iÅ¡samiai argumentavo padarytas iÅ¡vadas.

32. Nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato teisę asmenims iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę be aukciono, jeigu tokia žemė užstatyta asmenims priklausančiais statiniais, ir tokiÄ teisę sieja su bÅ«tinybe eksploatuoti statinį pagal paskirtį. Pažymi, kad asmenų teisė iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę nėra absoliuti ir, jeigu nustatoma, kad statinys sunykęs, statinys ir valstybinė žemė nenaudojami, iÅ¡nyksta teisė tokiÄ valstybinę žemę nuomoti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 metais įvykus gaisrui virš žemės buvusios pastato konstrukcijos sudegė, ginčo pastatas yra sunykęs, neeksploatuojamas. Dėl to valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomojamas ar parduodamas statiniui eksploatuoti be aukciono. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog netenkinus atsakovo reikalavimo pripažinti teisę išsinuomoti valstybinę žemę be aukciono, netenkintini ir kiti atsakovo reikalavimai, susiję su sklypo suformavimu.

Taip pat mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, nes valstybinės žemės sklypas yra valstybės turtas.

33. Trečiasis asmuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymi, kad Tarnybai nėra priskirtos funkcijos vykdyti valstybinės žemės nuomos procedÅ«ras, detaliųjų planų koregavimo procedÅ«ras ir priimti sprendimus dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl Å¡ių funkcijų Tarnyba nevykdo ir už jas nėra atsakinga. Tarnyba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios yra numatytos įstatymų leidėjo, todėl Å¡iame ginče teismo sprendimas neturės jokios įtakos Tarnybos teisių apimčiai, nesukels jokio Å¡io juridinio asmens teisinės padėties pasikeitimo, todėl Tarnyba turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl teisės iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono pripažinimo ir kitų reikalavimų ir patenkintas ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kinys įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti užimtÄ valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

38. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikÅ¡mingas vieÅ¡asis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).

39. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ valstybinė žemė iÅ¡nuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (iÅ¡skyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Detaliau šiuos santykius reglamentuojančių jau minėtų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Pagal Taisyklių 28 punktÄ iÅ¡nuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

40. Vadinasi, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ teisė nuomoti statiniams naudoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka yra garantuojama visiems valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams visÄ statinių saugaus naudojimo laikotarpį, jeigu jie tinkamai įgyvendina nuosavybės teisę ir, be kita ko, vykdo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti statinius ir tokiu bÅ«du užtikrina galimybę naudoti juos pagal paskirtį, tai reiÅ¡kia ir galimybę gauti tÄ ekonominę naudÄ , kuri paprastai gali bÅ«ti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises.

Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti, nes valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams, kurie nuosavybės teisę įgyvendina ir pareigÄ prižiÅ«rėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, o tai reiÅ¡kia ir netekimÄ galimybės gauti tÄ ekonominę naudÄ , kuri paprastai gali bÅ«ti gaunama tinkamai įgyvendinant savininko teises, nėra garantuojama teisė nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka valstybinės žemės sklypÄ , kuris bÅ«tų reikalingas statiniams naudoti, jeigu statinius bÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį.

Tokiu reguliavimu užtikrinama teisinga visuomenės interesų ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkų teisių pusiausvyra.

41. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimus atmetė iš esmės dėl to, kad konstatavo, jog atsakovui priklausantis pastatas faktiškai yra sunykęs ir neeksploatuojamas bei nenaudojamas pagal paskirtį, todėl tokiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas ir be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

42. Nustatyta, kad atsakovas Ž. L. 1995 m. vasario 14 d. sutartimi iÅ¡ UAB „Rimba“ nusipirko medinį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), be vietos nusikėlimui. Palangos miesto savivaldybė 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 25/97UK-205 atsakovui iÅ¡nuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotÄ pastatui – kavinei eksploatuoti, nuomos terminas – iki 3 metų. Duomenų, kad nuomos sutartis bÅ«tų pratęsta, galiojanti ar sudaryta nauja, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, apeliantas bÅ«tent ir siekia, kad bÅ«tų suformuotas ir be aukciono iÅ¡nuomotas valstybinės žemės plotas, jo teigimu, reikalingas pastatui eksploatuoti.

43. Įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-02/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovo įsigytas 134,44 kv. m ploto pastatas yra nekilnojamasis daiktas. 2011 m. liepos 3 d. kilo gaisras ir atsakovui priklausantis medinis pastatas sudegė. Nekilnojamojo turto registre pastatas – kavinė įregistruotas 2011 m. rugsėjo 23 d., pastato paskirtis – maitinimo.

44. Nustatyta, kad atsakovui priklausantis pastatas yra valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Å is miÅ¡kų Å«kio paskirties rekreacinių miÅ¡kų naudojimo bÅ«do žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 16SK-248-(14.16.110.) „Dėl žemės sklypo (Palangos miestas, 108 kvartalas (duomenys neskelbtini) sklypai) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“ pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija).

Valstybinės žemės sklypas nebuvo formuojamas pastatui eksploatuoti, o pagal patvirtintÄ teritorijų planavimo dokumentÄ buvo formuojamas kaip miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio teritorijoje yra minėto teismo sprendimo pagrindu įregistruotas atsakovui priklausantis pastatas. IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad atsakovas ne kartÄ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ ir Nacionalinę žemės tarnybÄ praÅ¡ydamas suformuoti valstybinės žemės sklypÄ jam priklausančiam pastatui eksploatuoti, tačiau buvo atsisakyta tai daryti, iÅ¡ esmės konstatavus, jog atsakovui priklausantis pastatas yra sunykęs, neeksploatuojamas, o teritorija, kurioje yra pastatas, apleista, neprižiÅ«rėta.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.

32. Detaliojo plano kvartalo Nr. 1 sprendiniuose nurodyta: objektas (duomenys neskelbtini) – laikinas pastatas (baras, daiktų saugojimas, nuoma, duÅ¡ai 15 vietų): nugriovus pastatÄ užstatymo plotas nedalinamas, laikinas pastatas siÅ«lomas su Å¡laitiniu stogu; kraigo aukÅ¡tis iki 6 m: laikinas nuomojamo sklypo plotas 400 kv. m (20 m x 20 m); maksimalus laikino pastato užimamas plotas – 20 proc., teritorijos naudojimo paskirtis – rekreacinė. Pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ , patvirtintÄ 2008 m. gruodžio 30 d.

Tarybos sprendimu Nr. T2-317 (TPDR Nr. T00046543), ginčo teritorija suplanuota kaip valstybinis pajÅ«rio miÅ¡kas, ginčo pastatas patenka ir į PajÅ«rio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, teritorijÄ , kuri priskiriama MRe – ekstensyvaus pritaikymo (miÅ¡ko parkai) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonai. Taip pat žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje); patenka į teritorijÄ , esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotuose bei pajÅ«rio juostoje; jam nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, nustatyta nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorija ir apsaugos zonos ir miÅ¡ko naudojimo apribojimai.

46. Vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymÄ Nr. 205-16-V atliktas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre ir priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo duomenys, įregistruoti MiÅ¡kų valstybės kadastre, tikslintini ir iÅ¡ miÅ¡ko žemės ploto iÅ¡brauktina 0,015 ha teritorija, kuri neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų, kadangi yra užstatyta teritorija.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 buvo patikslinti Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenys, tačiau Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos tikslinimo procedÅ«ros nebuvo baigtos. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba parengė Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos pakeitimo projektÄ , tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip viena iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos derintojų, nepritarė parengtai Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemai nurodžiusi, jog vyksta teisminiai ginčai pagal Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. LSKR-33-180328-00003 atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus panaikinimo ir Å¡i civilinė byla.

47. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 176-20-V sudaryta komisija atliko patikrinimÄ Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype ir nustatė, kad Å¡is taksacinis sklypas atitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (apie 2,5 ha ploto) ties objektu – pastatu – kavine pagrįstai priskirta miÅ¡ko žemei, nes joje nustatyti iÅ¡kirstų medžių kelmai (6 vnt.), o iÅ¡likusių pastato – kavinės pamatų vietoje esanti teritorija (kuri Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. S-1611-19 iÅ¡registruota iÅ¡ MiÅ¡kų kadastro) neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei nustatytų reikalavimų, nes Å¡ioje teritorijoje yra teisėtas pastatas.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2020 m. liepos mėn. raÅ¡te (elektroninis dokumentas be tikslios datos ir numerio) nurodyta, jog rengiami dokumentai ir Aplinkos ministerijai bus siÅ«loma patikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų iÅ¡braukiant 0,015 ha ploto teritorijÄ , kuri neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei nustatytų reikalavimų. Apeliantas pats nurodo, kad galutinis sprendimas Å¡iuo klausimu dar nėra priimtas, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teritorija Å¡iuo metu yra priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teritorijai.

48. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tai, kad pastatas iki gaisro 2011 metais buvo neeksploatuojamas, bet tai, kad jis savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų atstatyti pastatÄ (atlikti jo kapitalinį remontÄ ), t. y. siekia naudoti pastatÄ pagal paskirtį, kad buvo iÅ¡duoti specialieji architektÅ«ros reikalavimai ir statybos leidimas atlikti kapitalinį pastato remontÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai nepagrįsti.

49. Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus pastato kapitalinio remonto projektui rengti. IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad tik po trejų metų, t. y. 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d., Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Palangos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sklypo suformavimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , o Å¡i 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ ir 2017 m. vasario 22 d. raÅ¡tu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydama inicijuoti 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25/97UK-205 nutraukimÄ , jeigu sutartis vis dar yra galiojanti, ir pastato iÅ¡registravimÄ .

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raÅ¡tas siųstas ir atsakovui, taigi, nepagrįsti jo teiginiai, kad iki pat 2018 m. pabaigos pretenzijų jam niekas nereiÅ¡kė. Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 15 d. atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad minėtu adresu esantis pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas, teritorija apleista, neprižiÅ«rėta, o žemės sklypas prie Å¡io pastato liekanų nenaudojamas, apaugęs daugiamečiais medžiais, krÅ«mais, žole, priverstas Å¡iukÅ¡lių ir atliekų.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 21 d. sprendimu nurodė, jog faktiškai nesant pastato žemės sklypas prie jo negali būti formuojamas, nepaisant Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. rašte ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 21 d. sprendime nurodytų aplinkybių, atsakovo užsakymu 2018 m. parengtas statinio kapitalinio remonto (atstatymo) techninis projektas, kuriame nurodyta, kad po kapitalinio remonto darbų bus formuojamas sklypas pastatui eksploatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog techniniame projekte pateiktos pastato 2011 m. birželio 13 d. fotonuotraukos, kuriose užfiksuota pastato būklė, buvusi iki gaisro.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LSKR-33-180328-00003, Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. sudarė servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo sutartį, kuria atsakovui, kaip servituto turėtojui, valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikta teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Tačiau 2018 m. kovo 28 d. iÅ¡duotas statybos leidimas atlikti maitinimo paskirties neypatingojo pastato kapitalinio remonto darbus panaikintas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pagal prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä interesÄ , pareiÅ¡kimÄ , o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų gavęs naujÄ statybos leidimÄ , kad statyba (kapitalinis remontas) ginčo teritorijoje iÅ¡ viso bÅ«tų galima atsižvelgiant į teritorijos statusÄ .

Taigi, faktinė situacija ir pastato bÅ«klė nėra pakitusios lyginant su situacija po 2011 m. liepos 3 d. kilusio gaisro, o byloje esančių atliktų vėlesnių faktinių patikrinimų vietoje duomenys patvirtina aplinkybę, kad pastatas yra sugriuvęs, sudegęs, apleistas ir neeksploatuojamas iki pat Å¡iol: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. gegužės 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte konstatuota, kad yra iÅ¡likę objekto apdegusių / apanglijusių rÄ stinių pamatų polių, apdegusių medinių grindų sijų, medinių grindų fragmentų, medinių terasų dalių, kitos statinio dalys nėra iÅ¡likusios, o žemės sklypas prie Å¡io pastato liekanų nėra naudojamas ir pridėtos fotonuotraukos patvirtina Å¡ias aplinkybes.

50. Teisėjų kolegija pažymi ir aplinkybę, jog pastatÄ atsakovas 1995 m. vasario 14 d. įsigijo be vietos nusikėlimui. Taigi, jau nuo pat įsigijimo momento 1995 m. apeliantui tai buvo žinoma ir suvokiama, Å¡ios aplinkybės nekeičia faktas, kad vėliau įsigytas pastatas pripažintas nekilnojamuoju daiktu, o apeliantas negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio, kad pastato nukelti nereikės. Juo labiau tai nėra apelianto nuosavybės teisių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, bÅ«tent Å¡i aplinkybė yra esminė.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog 1995 m. įsigijęs pastatÄ â€“ medinį namelį be vietos nusikėlimui – tik 2002 m. kreipęsis į teismÄ dėl jo pripažinimo nekilnojamuoju daiktu, o jo teisinę registracijÄ atlikęs tik po gaisro 2011 m., kai faktiÅ¡kai pastatas buvo sunaikintas, ir iki 2016 m. pabaigos daugiau neatlikęs jokių veiksmų, rodančių realų ketinimÄ eksploatuoti pastatÄ , panaikinus 2018 m. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir nesant duomenų apie jokius kitus atsakovo atliktus veiksmus, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad apelianto teiginiai apie jo aktyvius veiksmus ir siekį atstatyti pastatÄ bei ketinimÄ jį naudoti yra labiau deklaratyvÅ«s nei pagrįsti.

Apeliantas, įsigydamas iÅ¡ esmės bevertį pastatÄ , kurį iÅ¡ karto pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta nugriauti, t. y. 1995 m. vasario 14 d. sutartyje suformuluota „be vietos nusikėlimui“, ir neketindamas naudoti bei nenaudojęs jo pagal paskirtį, pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia įgyvendinti tariamÄ teisę į valstybinės žemės nuomÄ ne aukciono tvarka, suteikiamÄ tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį.

Nagrinėjamu atveju pastatas buvo maitinimo paskirties – kavinė, jis nei pagal Å¡iÄ , nei pagal jokiÄ kitÄ paskirtį iÅ¡ viso nebuvo naudojamas ne tik iki 2011 m. liepos 3 d. gaisro, bet ir iki Å¡iol, ilgiau kaip 27 metus nuo pat įsigijimo. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad, neturėdamas teisės į sklypÄ , atsakovas dėl valstybės institucijų kaltės negalėjo įgyvendinti pastato savininko teisių ir pastato prižiÅ«rėti ar rekonstruoti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui visus 27 metus nuo pastato įsigijimo buvo trukdoma įgyvendinti savo teises tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausantį statinį. 51.

Vien faktinis pastato, o Å¡iuo atveju – jo liekanų, egzistavimas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, savaime nėra ta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, savaime sudaranti pagrindÄ konstatuoti teisę į lengvatinę (ne aukciono tvarka) valstybinės žemės nuomÄ . Nustatyta, kad žemės sklype nėra jokių savarankiÅ¡kai funkcionuojančių ar galinčių funkcionuoti statinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas bylose dėl valstybinės žemės suteikimo ar perdavimo naudotis yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022).

52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas visiÅ¡kai sunykęs, nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pastatu iÅ¡ viso bÅ«tų naudojęsis ir jį prižiÅ«rėjęs. Aplinkybė, kad sklype egzistuoja statinio liekanos, leidžia konstatuoti, kad statinio eksploatuoti nėra galimybės, o iÅ¡likusi tik jo teisinė registracija. Taigi bÅ«tina sÄ lyga valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.

Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2022), t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu faktiniu, o ne tariamu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, ir yra bÅ«tina Å¡io asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022).

Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

53. Taigi, akivaizdu, kad per 27 metus apeliantas nei naudojo (iki gaisro), nei atstatė sunykusį pastatÄ , nei pateikė įrodymus, kad turi realių ketinimų tai padaryti ateityje. Antstolės 2017 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat neįrodo teritorijos priežiÅ«ros ir pastato naudojimo pagal paskirtį. Tai, kad atsakovas, prieÅ¡ antstolei užfiksuojant faktines aplinkybes, teritorijÄ nuÅ¡ienavo, iÅ¡pjovė krÅ«mus ir pan. sutvarkė, niekaip nepaneigia fakto, kad pastatas nėra naudojamas.

54. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 suformuotu precedentu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje byloje buvo kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo derinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį (gyvenamÄ jį namÄ ) egzistavimo ir Å¡ių teisių įgyvendinimo, formuojant žemės sklypÄ Å¡iam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį (nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 27, 30 punktai).

Taigi apelianto nurodytos civilinės bylos ir Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos dalykai nesutampa. Be to, nesutampa ir kitos faktinės aplinkybės: apelianto nurodytoje byloje pastatas nebuvo įgytas su sÄ lyga – be vietos nusikėlimui, o teritorija nepriklausė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir PajÅ«rio juostai, kaip yra nagrinėjamu atveju.

55. Pažymėtina, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-302-(14.16.104) neprieÅ¡taravo pastato kapitaliniam remontui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-876-438/2021 pagal prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo bÅ«tent ir buvo konstatuota, jog byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡to „Dėl sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus“ vertinimo, t. y. dėl to, ar Å¡iuo raÅ¡tu žemės sklypo, kuriame yra ginčo statinys, patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba davė atsakovui sutikimÄ atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, ar ne.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡tu nebuvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡ios institucijos valia dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo, o tai, kad pati institucija nevertino savo 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡to kaip sutikimo atsakovui vykdyti kapitalinio remonto darbus, patvirtina ir vėlesnis, 2018 m. rugsėjo 26 d., Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir reikalavimo paÅ¡alinti sunykusį pastatÄ .

Taigi, apeliantas nepagrįstai iš naujo siekia, kad kitaip būtų įvertintos aplinkybės ir administracinis aktas, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

56. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo ginčo, jog maitinimo paskirties pastato kapitalinio remonto (atstatymo) projekte ir statybos leidime yra teisingai nurodyta statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje administracinėje byloje tai iš viso nebuvo nagrinėjimo dalykas ir nebuvo vertinama, ar statybos rūšis nurodyta teisingai ir ar iš viso tokia statyba yra galima ginčo teritorijoje.

Dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tokiu bÅ«du, t. y. nekeldamos ginčo dėl statybos rÅ«Å¡ies, nurodytos statybÄ leidžiančiame dokumente, vieÅ¡osios institucijos pripažino aplinkybę, kad pastatas nėra visiÅ¡kai sugriuvęs / sunaikintas. Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje taip pat nebuvo aiÅ¡kintasi pastato bÅ«klė, o, kaip minėta, statybos leidimas yra panaikintas ir duomenų apie tai, kad atsakovas Å¡iuo metu turėtų galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , byloje nėra ir atsakovas nenurodo.

57. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, Å¡io asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, bÅ«dais, teikiančiais valstybei didžiausiÄ naudÄ . Dėl to Å¡i teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Taigi, ieÅ¡kovė, kaip valstybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, gindama valstybės interesus, nustačiusi, kad atsakovas jokiais pagrindais neturi teisės valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypu, su ieÅ¡kiniu pagrįstai kreipėsi į teismÄ siekdama, kad bÅ«tų atlaisvintas valstybinės žemės sklypas. Įvertinusi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes ir ieÅ¡kinio dalykÄ teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovui atlaisvinti valstybinę žemę paÅ¡alinant pastato liekanas, sutvarkant žemės sklypÄ ir panaikinant sunykusį pastatÄ , įsigytÄ nugriauti, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.95 straipsnis).

58. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieÅ¡tarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialinės ar proceso teisės normas jis pažeidžia.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo pagrįstų teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

59. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartoja, taip pat ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta klaida ir neteisingai nurodytas (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo kadastro numeris, t. y. vietoje Nekilnojamojo turto registre nurodyto kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnis) ir tai nelaikytina apeliacinio skundo patenkinimu.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi Å¡alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant teisingÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis