1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja JÅ«ratÄ JakubonienÄ                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-478/2016TeisÄjas Jonas Malinauskas                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64802-2015-1                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos JÅ«ratÄs JakubonienÄs, teisÄjų Viktoro PreikÅ¡o, GyÄio VeÄersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Inetui VolungeviÄiui, nuteistojo M.
Legislator headnote
AI generated1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c · Kauno apygardos teismas: apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M.
Full text
PraneÅ¡Äja JÅ«ratÄ JakubonienÄ                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-478/2016TeisÄjas Jonas Malinauskas                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64802-2015-1                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos JÅ«ratÄs JakubonienÄs, teisÄjų Viktoro PreikÅ¡o, GyÄio VeÄersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Inetui VolungeviÄiui, nuteistojo M.
D. gynÄjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuoM. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 27 (dvideÅ¡imt septynių) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu ir galutinÄ bausmÄ paskirta 18 (aÅ¡tuoniolikos) parų areÅ¡tas, areÅ¡to pradžiÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-11-24 iki 2015-11-25.IÅ¡ M. D. iÅ¡ieÅ¡kotina 23,16 Eur valstybei turÄtoms valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ n u s t a t Ä : M. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkriÄio 24 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje ,,VW Passatâ, v. n. (duomenys neskelbtini) siekdamas paperkamų valstybÄs tarnautojų neteisÄto neveikimo, valstybÄs tarnautojams â (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyresniajam patruliui E. D. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio patrulei K.
V. pasiÅ«lÄ 150 eurų kyšį už tai, kad policijos pareigÅ«nai nesuraÅ¡ytų administracinio teisÄs pažeidimo protokolo už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra dÄl to, kad vairavo automobilį, kuomet jam atimta teisÄ vairuoti, vairavo neįregistruotÄ nustatyta tvarka automobilį, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinÄ techninÄ apžiÅ«ra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu ir automobilio priekyje nebuvo valstybinio numerio ženklo.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba nepavykusį savanoriÅ¡kÄ atsisakymÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ pripažinti jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe ir jam paskirtÄ bausmÄ pakeisti bauda.Skunde apeliantas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma - reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius - bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.
KaltÄs, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K- 526/2011, 2K-406/2011).
NagrinÄjamos bylos kontekste atkreiptinas dÄmesys į tai, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant asmens kaltumo dÄl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ , reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkÄjo) veiksmus suprato valstybÄs tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybÄs tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) - turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkÄjas suvokia, jog jis valstybÄs tarnautojui neteisÄtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybÄs tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).NagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ kilusios abejonÄs nebuvo vertinamos jo naudai, pirmenybÄ buvo teikiama liudytojų parodymams vien dÄl to, kad jie yra policijos pareigÅ«nai, jo versija buvo atmesta be pagrįstų įrodymų.
DÄl tokių teismo veiksmų buvo pažeisti rungimosi ir nekaltumo prezumpcijos principai. Be to, teismas neapklausÄ visų įvykio liudytojų, neatliko visų tyrimo veiksmų, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai rÄmÄsi vien liudytojų (policijos pareigÅ«nų), kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Jo kaltÄ paneigia prieÅ¡taringi policijos pareigÅ«nų parodymai bei faktas, kad nebuvo pinigų perdavimo fakto, t. y. pinigai pareigÅ«nams perduoti nebuvo, todÄl nebuvo galimybÄs ant pinigų rasti pirÅ¡tų atspaudų, jis nebuvo pinigų padÄjÄs nei ant sÄdynÄs, nei tarp sÄdynių, pinigai su likusiais daiktais buvo jo rankose.
Policijos pareigÅ«nai nesilaikÄ Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, nes, įtarÄ jį papirkimu, privalÄjo iÅ¡saugoti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ tokį, koks jis iki tol buvo, ir toliau jo nepildyti. Apelianto nuomone, jo padaryta nusikalstama veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio l dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, kaip pasikÄsinimas papirkti, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta byloje Nr. 2K-612/2004. Å ioje nutartyje analogiÅ¡ka situacija buvo teisiÅ¡kai įvertinta kaip pasikÄsinimas papirkti, ir nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2007 m. sausio 4 d. aprobavo Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgÄ . Å ios apžvalgos iÅ¡vadų 21 punkte nurodyta: jeigu valstybÄs tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyÅ¡io nepriima dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo papirkÄjo valios, papirkÄjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
TaÄiau jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, nes jis pats bandÄ savo noru atsisakyti pabaigti, todÄl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos.Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinÄjamoje byloje nÄra pakankamo pagrindo manyti, kad jo tyÄia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nų supratimas, kad jo pasakyti žodžiai yra kyÅ¡io pasiÅ«lymas, savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyÄios siÅ«lant kyšį ir siekiant papirkti policijos pareigÅ«nÄ .Nuteistasis tai pat praÅ¡o jam paskirtÄ areÅ¡to bausmÄ pakeisti kita bausme â bauda.
Apeliantas nurodo, jog atlikdamas areÅ¡to bausmÄ jis negalÄs slaugyti serganÄio dÄdÄs, taip pat laiku sugrįžti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , kur nuo 2016-02-01 turi pradÄti darbÄ . Darbas Didžiojoje Britanijoje yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis, ir netekus Å¡io darbo, galimybÄs vÄliau susirasti kitÄ darbÄ yra nedidelÄs. Jo darbo pobÅ«dis yra nenutrÅ«kstamas, darbdavys neturi galimybÄs laukti jo 18 parų. Tuo tarpu pakeitus areÅ¡to bausmÄ bauda, jis iÅ¡saugotų darbo santykius, gautų lÄšų pragyvenimui bei tinkamai galÄtų slaugyti savo sergantį dÄdÄ.Apelianto teigimu, nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje nÄra įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes.
Jo padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todÄl teismo sprendimas nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje naikintinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina jam nepadarius veikos, turinÄios BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, taip pat panaikintinos jam taikytos kardomosios priemonÄs, t. y. raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paÄmimas.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistojo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M.
D. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M.
D. pripažino kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Jo kaltÄ visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Apeliantas ginÄija savo kaltÄ, tvirtindamas, kad byloje nÄra įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti visas bylos aplinkybes, be to, teigia, kad jo versija teisme buvo atmesta be pagrįstų įrodymų, o pirmenybÄ buvo teikiama liudytojų parodymams, vien dÄl to, kad jie yra policijos pareigÅ«nai.
TaÄiau pažymÄtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis, įvertinÄs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .
Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dÄl duomenų įrodomosios vertÄs, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todÄl vien tai, kad teismo iÅ¡dÄstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisÄtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltÄ, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkanÄių ir papildanÄių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizÄs nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltÄ ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados.M.
D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas paperkamų valstybÄs tarnautojų neteisÄto neveikimo, valstybÄs tarnautojams â Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyresniajam patruliui E. D. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio patrulei K. V. pasiÅ«lÄ 150 eurų kyšį už tai, kad policijos pareigÅ«nai nesuraÅ¡ytų administracinio teisÄs pažeidimo protokolo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lÄ, pažadÄjo ar susitarÄ duoti arba davÄ kyšį valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba treÄiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisÄto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Papirkimo nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali, Å¡ios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadÄjimas jį duoti. Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybÄs tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisÄtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyÄia. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma â reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius â bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.
PažymÄtina, kad kaltÄs, jos formos, rūšies subjektyvių (vidiniųâpsichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-406/2011).
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant asmens kaltumo dÄl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ , reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkÄjo) veiksmus suprato valstybÄs tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybÄs tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) â turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkÄjas suvokia, jog jis valstybÄs tarnautojui neteisÄtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybÄs tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).Å ioje byloje pagrindo netikÄti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nÄra.
Nors nuteistasis M. D. su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, tvirtindamas, kad nusikalstamos veikos nepadarÄ, taÄiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinÄs instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamÄ versijÄ . Tokie įrodymai yra paties nuteistojo M. D. parodymai (b. l. 32-33, 72-73), kuriose jis nurodÄ, jog pilnai pripažįsta savo kaltÄ, supratÄs, kad policijos pareigÅ«nai raÅ¡ys jam protokolÄ už KET pažeidimus, laikydamas rankoje pasiÅ«lÄ jiems 150 eurų kyšį, kad protokolas nebÅ«tų raÅ¡omas ir jis bÅ«tų paleistas, policijos pareigÅ«nų E. D. ir K.
V. tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 1-2), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su foto nuotraukomis (b. l. 8-13), kompaktinÄs plokÅ¡telÄs su vaizdo įraÅ¡u kelių policijos automobilio viduje apžiÅ«ros protokolas (b. l. 14-17), pati kompaktinÄ plokÅ¡telÄ su vaizdo įraÅ¡u, esanti prie bylos medžiagos, administracinio teisÄs pažeidimo protokolo, suraÅ¡yto M. D., kopija (b. l. 55), kita bylos medžiaga. TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dÄl M.
D. padarytos nusikalstamos veikos, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikÄ Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindÄ apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas.Nors apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rÄmÄsi vien policijos pareigÅ«nų, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi parodymais, taÄiau teismas tokį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas savo kaltÄ pilnai pripažino, todÄl byla buvo iÅ¡nagrinÄta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojų neapklausiant.
SutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nÄra kaltinamas padarÄs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kÄ, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kÄs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynÄjas.
BPK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posÄdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, suraÅ¡ytus ikiteisminio tyrimo ar anksÄiau teisiamojo posÄdžio metu, paskelbia byloje esanÄius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. Tuo atveju, kai nagrinÄjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kia, jog jie su visais ar dalimi byloje esanÄių įrodymų yra susipažinÄ ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posÄdžio pirmininkas gali apsiriboti tik Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu (2 dalis), kas nagrinÄjamu atveju ir buvo padaryta.
Pirmos instancijos teismo posÄdžio protokolo (b. l. 71-76) turinys patvirtina, jog teismo posÄdžio metu pats apeliantas kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinÄjama be liudytojų, jų apklausti nepageidavo, todÄl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog neapklausÄs visų įvykio liudytojų, teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir todÄl buvo pažeisti rungimosi bei nekaltumo prezumpcijos principai. Å ių aplinkybių kontekste pažymÄtina ir tai, jog policijos pareigÅ«nai net ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojais, o policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir pats nuteistasis, prieÅ¡taravimų tarp pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų aplinkybių nenustatyta, be to, pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti anksÄiau minÄti raÅ¡ytiniai įrodymai bei byloje esantis vaizdo įraÅ¡as.
Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigÅ«nai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodÄ ir apeliaciniame skunde. Be to, kaip jau minÄta, nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltÄ pilnai pripažino ir jokios gynybinÄs versijos iÅ¡kÄlÄs nebuvo, todÄl kaip deklaratyvus ir nepagrįstas vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo versija buvo atmesta be pagrįstų įrodymų.VisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nÄra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo tyÄia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus.
IÅ¡ byloje esanÄio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nuteistasis, sÄdÄdamas policijos pareigÅ«nų automobilyje, pasiÅ«lÄ susimokÄti 150 Eur, kad bÅ«tų mažiau problemų. Jis iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡traukÄ pinigus, laikydamas juos rankoje, rankÄ padÄjo tarp priekinių vairuotojų sÄdynių sakydamas ânu ponas praÅ¡au labaiâ, žadÄjo, kad pareigÅ«nams neteks jo daugiau matyti ir sakÄ, kad jeigu pastarieji suraÅ¡ys jam administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , jis turÄs labai daug problemų.
Nuteistasis primygtinai praÅ¡Ä pareigÅ«nų neraÅ¡yti protokolo net tada, kai Å¡ie paaiÅ¡kino, jog dÄl baudos sprÄs teismas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pareigÅ«nai mažiausiai du kartus nuteistÄ jį perspÄjo dÄl gresianÄios atsakomybÄs už bandymÄ juos papirkti. Å ias aplinkybes savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose patvirtino abu policijos pareigÅ«nai, be to, ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme pripažino, jog siÅ«lÄ pareigÅ«nams pinigų tam, kad jie jį paleistų.
Visi Å¡ie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis M. D., siekdamas neteisÄtų pareigÅ«nų veiksmų, veikÄ tyÄia, suprato savo veikos pavojingumÄ ir norÄjo taip veikti, siÅ«lÄ statutiniams valstybÄs tarnautojams kyšį siekdamas, kad pastarieji neraÅ¡ytų administracinio teisÄs pažeidimo protokolo, siekÄ iÅ¡vengti didesnÄs administracinÄs nuobaudos, todÄl teismas skundo argumentÄ , jog, neva, nuteistojo tyÄia nebuvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus, vertina kaip gynybinÄ versijÄ ir jį atmeta.Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigÅ«nai nesilaikÄ Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų.
Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigÅ«nas privalo, gavÄs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisÄs pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidÄliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisÄs pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.
Taigi, policijos pareigÅ«nai privalo reaguoti į daromÄ teisÄs pažeidimÄ ir užfiksavÄ veikos, turinÄios nusikaltimo požymių, padarymo faktÄ (bandymÄ papirkti) privalo praneÅ¡ti apie tai policijos komisariatui, kÄ jie ir padarÄ â budÄtojui praneÅ¡Ä apie bandymÄ papirkti pareigÅ«nus, dÄl ko buvo atsiųsta operatyvinÄ grupÄ. DÄl to, jog policijos pareigÅ«nai baigÄ užpildyti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , pažymÄtina, kad tai juos padaryti įpareigoja to paties Policijos veiklos įstatymo nuostatos.
Be to, tai, jog pareigÅ«nai užbaigÄ pildyti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , jų suinteresuotumo niekaip neįrodo, kadangi nuobaudÄ už padarytus pažeidimus M. D. paskyrÄ teismas. PažymÄtina ir tai, kad tariamas pareigÅ«nų padarytas pažeidimas baigiant pildyti protokolÄ , kurį nurodo apeliantas, nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas, todÄl teismas plaÄiau apie tai nepasisako.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, kaip pasikÄsinimas papirkti.
Kaip jau minÄta, papirkimo nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali, todÄl nusikalstama veika laikoma baigta pasiÅ«lius duoti kyšį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybÄs tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225. 226, 227. 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga (toliau â Apžvalga) Nr. 2-2007, p. 19). Apžvalgos iÅ¡vadų 21 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu valstybÄs tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyÅ¡io nepriima dÄl aplinkybių, nepriklausanÄių nuo papirkÄjo valios, papirkÄjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
AnalogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ patvirtina ir teismų sprendimai (kasacinÄ nutartis byloje Nr. 2K-53/2008). Taigi, atsižvelgiant į minÄtas aplinkybes konstatuotina, jog M. D. nusikalstama veika buvo baigta jam pasiÅ«lius duoti kyšį policijos pareigÅ«nams, o tai, kad nebuvo pinigų perdavimo fakto, jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs nuteistojo veiksmų kvalifikavimui neturi, todÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. D. padaryta nusikalstama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, tokia kvalifikacija atitinka tiek Å¡ios BK normos dispozicijÄ , tiek teismų praktikÄ , todÄl perkvalifikuoti M.
D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, nÄra jokio pagrindo. Å ių aplinkybių kontekste atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, nes jis bandÄ savo noru atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ir tai turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.Atsižvelgiant į tai, kad M. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, įvertinus jo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nesikeiÄia, todÄl apeliacinio skundo praÅ¡ymas dÄl taikomų kardomųjų priemonių panaikinimo taipogi atmestinas, kadangi paskirtos kardomosios priemonÄs yra adekvaÄios padarytos nusikalstamos veikos ir apelianto pavojingumui, pagrindai jų taikymui nÄra iÅ¡nykÄ ir aptariamu atveju padÄs pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o jam paskirtÄ areÅ¡to bausmÄ pakeisti bauda ir motyvuoja tuo, jog taip jis iÅ¡saugotų darbo santykius, gautų lÄšų pragyvenimui bei galÄtų tinkamai slaugyti savo sergantį dÄdÄ.Kaip jau minÄta, skundžiamu nuosprendžiu M.
D. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas padarÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisÄto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvÄs atÄmimu iki penkerių metų.Ä®statymas nenustato konkreÄių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turÄtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmÄs rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmÄs rūšys.
TaÄiau vienas fundamentalių bausmÄs skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse â bausmÄs teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklÄ â teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , taÄiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilÄ kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvaÄiÄ nusikalstamai veikai bausmÄ.
Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmÄs paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmÄs paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmÄ turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai â bausmÄ už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).
Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmÄs rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybÄs įvertinimas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmÄ už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ , bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidÄ, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltÄs formÄ ir rūšį, atsižvelgÄ Ä¯ padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dÄl bausmÄs paskirties, ir paskyrÄ tinkamos rūšies ir dydžio bausmÄ.
PažymÄtina ir tai, jog bausmÄs skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ. Å iuo atveju, tokia situacija nÄra susidariusi. ApylinkÄs teismas, skirdamas bausmÄ, įvertino tai, kad M. D. padarÄ apysunkį nusikaltimÄ , kad jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmÄ teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad praeityje M. D. turi galiojanÄių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, daug pažeidimų jis yra padarÄs ir užsienyje, todÄl įvertinÄs visas minÄtas aplinkybes paskyrÄ M. D. areÅ¡to bausmÄ. Nors teismas nuosprendyje nurodÄ, jog M. D. yra vienÄ kartÄ teistas (teistumas iÅ¡nykÄs, bauda sumokÄta), taÄiau su Å¡iais teiginiais nesutiktina, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog M. D. 2015-07-09 Kauno apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d. padarymÄ , o teistumÄ užtraukia tik nusikaltimo padarymas (BK 97 str. 1 d.), be to, byloje nÄra jokių duomenų, jų nepateikÄ ir nuteistasis, kad jis skirtÄ teismo baudÄ sumokÄjo.
Vertinant nuteistojo asmenybÄ, atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 37-40, 42-48) matyti, jog M. D. jam paskirtų baudų nemoka, jis ne kartÄ yra ne tik baustas, bet ir teistas užsienyje už nusikalstamas veikas, todÄl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jam skyrÄ areÅ¡to bausmÄ, kurio trukmÄ nustatÄ Å¾ymiai mažesnÄ, nei vidurkis. Be to, byla buvo iÅ¡nagrinÄta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todÄl paskirta areÅ¡to bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu, galutinÄ bausmÄ paskiriant 18 parų areÅ¡tÄ .
Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, paskirta bausmÄ tikrai nÄra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, prieÅ¡ingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybÄ neigiamai charakterizuojanÄioms aplinkybÄms bei jo pavojingumui, ir todÄl yra tinkamai individualizuota. BausmÄs tikslas nÄra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų â apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, taÄiau Å¡iuo atveju, atsižvelgus į minÄtas aplinkybes, nÄra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡velnesnio pobÅ«džio, nei areÅ¡tas, bausme.
Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M.
D. pritaikytas tinkamai, paskirta bausmÄ individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todÄl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä : Nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ             JÅ«ratÄ JakubonienÄ TeisÄjai             Viktoras PreikÅ¡as              Gytis VeÄerskas