Legislator Case Law & Legislation
1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c AI generated

1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c · Kauno apygardos teismas

Case Number 1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-478/2016Teisėjas Jonas Malinauskas                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64802-2015-1                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Viktoro Preikšo, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

1b9a9831-e3e3-4809-9a1a-2b177cf3003c · Kauno apygardos teismas: apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-478/2016Teisėjas Jonas Malinauskas                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64802-2015-1                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Viktoro Preikšo, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, nuteistojo M.

D. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuoM. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 27 (dvideÅ¡imt septynių) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 18 (aÅ¡tuoniolikos) parų areÅ¡tas, areÅ¡to pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-11-24 iki 2015-11-25.IÅ¡ M. D. iÅ¡ieÅ¡kotina 23,16 Eur valstybei turėtoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : M. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 24 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybiniame automobilyje ,,VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio vyresniajam patruliui E. D. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių bÅ«rio patrulei K.

V. pasiÅ«lė 150 eurų kyšį už tai, kad policijos pareigÅ«nai nesuraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra dėl to, kad vairavo automobilį, kuomet jam atimta teisė vairuoti, vairavo neįregistruotÄ nustatyta tvarka automobilį, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir automobilio priekyje nebuvo valstybinio numerio ženklo.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba nepavykusį savanoriÅ¡kÄ atsisakymÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jam paskirtÄ bausmę pakeisti bauda.Skunde apeliantas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma - reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius - bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K- 526/2011, 2K-406/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ , reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) - turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ kilusios abejonės nebuvo vertinamos jo naudai, pirmenybė buvo teikiama liudytojų parodymams vien dėl to, kad jie yra policijos pareigÅ«nai, jo versija buvo atmesta be pagrįstų įrodymų.

Dėl tokių teismo veiksmų buvo pažeisti rungimosi ir nekaltumo prezumpcijos principai. Be to, teismas neapklausė visų įvykio liudytojų, neatliko visų tyrimo veiksmų, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien liudytojų (policijos pareigūnų), kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Jo kaltę paneigia prieštaringi policijos pareigūnų parodymai bei faktas, kad nebuvo pinigų perdavimo fakto, t. y. pinigai pareigūnams perduoti nebuvo, todėl nebuvo galimybės ant pinigų rasti pirštų atspaudų, jis nebuvo pinigų padėjęs nei ant sėdynės, nei tarp sėdynių, pinigai su likusiais daiktais buvo jo rankose.

Policijos pareigÅ«nai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, nes, įtarę jį papirkimu, privalėjo iÅ¡saugoti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ tokį, koks jis iki tol buvo, ir toliau jo nepildyti. Apelianto nuomone, jo padaryta nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio l dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas papirkti, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta byloje Nr. 2K-612/2004. Å ioje nutartyje analogiÅ¡ka situacija buvo teisiÅ¡kai įvertinta kaip pasikėsinimas papirkti, ir nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius 2007 m. sausio 4 d. aprobavo Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgÄ . Å ios apžvalgos iÅ¡vadų 21 punkte nurodyta: jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyÅ¡io nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Tačiau jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, nes jis pats bandė savo noru atsisakyti pabaigti, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos.Skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jo tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nų supratimas, kad jo pasakyti žodžiai yra kyÅ¡io pasiÅ«lymas, savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siÅ«lant kyšį ir siekiant papirkti policijos pareigÅ«nÄ .Nuteistasis tai pat praÅ¡o jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti kita bausme – bauda.

Apeliantas nurodo, jog atlikdamas areÅ¡to bausmę jis negalės slaugyti sergančio dėdės, taip pat laiku sugrįžti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , kur nuo 2016-02-01 turi pradėti darbÄ . Darbas Didžiojoje Britanijoje yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis, ir netekus Å¡io darbo, galimybės vėliau susirasti kitÄ darbÄ yra nedidelės. Jo darbo pobÅ«dis yra nenutrÅ«kstamas, darbdavys neturi galimybės laukti jo 18 parų. Tuo tarpu pakeitus areÅ¡to bausmę bauda, jis iÅ¡saugotų darbo santykius, gautų lėšų pragyvenimui bei tinkamai galėtų slaugyti savo sergantį dėdę.Apelianto teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Jo padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naikintinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina jam nepadarius veikos, turinčios BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, taip pat panaikintinos jam taikytos kardomosios priemonės, t. y. raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M.

D. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai M.

D. pripažino kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad byloje nėra įgyvendinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, be to, teigia, kad jo versija teisme buvo atmesta be pagrįstų įrodymų, o pirmenybė buvo teikiama liudytojų parodymams, vien dėl to, kad jie yra policijos pareigūnai.

Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.M.

D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, valstybės tarnautojams – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyresniajam patruliui E. D. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patrulei K. V. pasiūlė 150 eurų kyšį už tai, kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, Å¡ios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-406/2011).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ , reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) – turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).Å ioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra.

Nors nuteistasis M. D. su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, tvirtindamas, kad nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamÄ versijÄ . Tokie įrodymai yra paties nuteistojo M. D. parodymai (b. l. 32-33, 72-73), kuriose jis nurodė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, supratęs, kad policijos pareigÅ«nai raÅ¡ys jam protokolÄ už KET pažeidimus, laikydamas rankoje pasiÅ«lė jiems 150 eurų kyšį, kad protokolas nebÅ«tų raÅ¡omas ir jis bÅ«tų paleistas, policijos pareigÅ«nų E. D. ir K.

V. tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 1-2), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su foto nuotraukomis (b. l. 8-13), kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo įraÅ¡u kelių policijos automobilio viduje apžiÅ«ros protokolas (b. l. 14-17), pati kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u, esanti prie bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolo, suraÅ¡yto M. D., kopija (b. l. 55), kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl M.

D. padarytos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas.Nors apeliantas skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien policijos pareigÅ«nų, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi parodymais, tačiau teismas tokį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas savo kaltę pilnai pripažino, todėl byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojų neapklausiant.

SutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

BPK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (2 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 71-76) turinys patvirtina, jog teismo posėdžio metu pats apeliantas kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be liudytojų, jų apklausti nepageidavo, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, jog neapklausęs visų įvykio liudytojų, teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir todėl buvo pažeisti rungimosi bei nekaltumo prezumpcijos principai. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog policijos pareigūnai net ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojais, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir pats nuteistasis, prieštaravimų tarp pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nenustatyta, be to, pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti anksčiau minėti rašytiniai įrodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas.

Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigÅ«nai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pilnai pripažino ir jokios gynybinės versijos iÅ¡kėlęs nebuvo, todėl kaip deklaratyvus ir nepagrįstas vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo versija buvo atmesta be pagrįstų įrodymų.VisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog nuteistasis, sėdėdamas policijos pareigÅ«nų automobilyje, pasiÅ«lė susimokėti 150 Eur, kad bÅ«tų mažiau problemų. Jis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė pinigus, laikydamas juos rankoje, rankÄ padėjo tarp priekinių vairuotojų sėdynių sakydamas „nu ponas praÅ¡au labai“, žadėjo, kad pareigÅ«nams neteks jo daugiau matyti ir sakė, kad jeigu pastarieji suraÅ¡ys jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jis turės labai daug problemų.

Nuteistasis primygtinai prašė pareigÅ«nų neraÅ¡yti protokolo net tada, kai Å¡ie paaiÅ¡kino, jog dėl baudos spręs teismas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog pareigÅ«nai mažiausiai du kartus nuteistÄ jį perspėjo dėl gresiančios atsakomybės už bandymÄ juos papirkti. Å ias aplinkybes savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose patvirtino abu policijos pareigÅ«nai, be to, ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme pripažino, jog siÅ«lė pareigÅ«nams pinigų tam, kad jie jį paleistų.

Visi Å¡ie duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis M. D., siekdamas neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, veikė tyčia, suprato savo veikos pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, siÅ«lė statutiniams valstybės tarnautojams kyšį siekdamas, kad pastarieji neraÅ¡ytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, siekė iÅ¡vengti didesnės administracinės nuobaudos, todėl teismas skundo argumentÄ , jog, neva, nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus, vertina kaip gynybinę versijÄ ir jį atmeta.Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigÅ«nai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigÅ«nas privalo, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Taigi, policijos pareigÅ«nai privalo reaguoti į daromÄ teisės pažeidimÄ ir užfiksavę veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo faktÄ (bandymÄ papirkti) privalo praneÅ¡ti apie tai policijos komisariatui, kÄ jie ir padarė – budėtojui pranešė apie bandymÄ papirkti pareigÅ«nus, dėl ko buvo atsiųsta operatyvinė grupė. Dėl to, jog policijos pareigÅ«nai baigė užpildyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , pažymėtina, kad tai juos padaryti įpareigoja to paties Policijos veiklos įstatymo nuostatos.

Be to, tai, jog pareigÅ«nai užbaigė pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jų suinteresuotumo niekaip neįrodo, kadangi nuobaudÄ už padarytus pažeidimus M. D. paskyrė teismas. Pažymėtina ir tai, kad tariamas pareigÅ«nų padarytas pažeidimas baigiant pildyti protokolÄ , kurį nurodo apeliantas, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas papirkti.

Kaip jau minėta, papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta pasiūlius duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225. 226, 227. 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga (toliau – Apžvalga) Nr. 2-2007, p. 19). Apžvalgos išvadų 21 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

AnalogiÅ¡kÄ teismų praktikÄ patvirtina ir teismų sprendimai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-53/2008). Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog M. D. nusikalstama veika buvo baigta jam pasiÅ«lius duoti kyšį policijos pareigÅ«nams, o tai, kad nebuvo pinigų perdavimo fakto, jokios teisinės reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui neturi, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. D. padaryta nusikalstama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, tokia kvalifikacija atitinka tiek Å¡ios BK normos dispozicijÄ , tiek teismų praktikÄ , todėl perkvalifikuoti M.

D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, nėra jokio pagrindo. Å ių aplinkybių kontekste atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, nes jis bandė savo noru atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ir tai turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Atsižvelgiant į tai, kad M. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, įvertinus jo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nesikeičia, todėl apeliacinio skundo praÅ¡ymas dėl taikomų kardomųjų priemonių panaikinimo taipogi atmestinas, kadangi paskirtos kardomosios priemonės yra adekvačios padarytos nusikalstamos veikos ir apelianto pavojingumui, pagrindai jų taikymui nėra iÅ¡nykę ir aptariamu atveju padės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti bauda ir motyvuoja tuo, jog taip jis iÅ¡saugotų darbo santykius, gautų lėšų pragyvenimui bei galėtų tinkamai slaugyti savo sergantį dėdę.Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu M.

D. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys.

Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).

Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Å iuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad M. D. padarė apysunkį nusikaltimÄ , kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad praeityje M. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, daug pažeidimų jis yra padaręs ir užsienyje, todėl įvertinęs visas minėtas aplinkybes paskyrė M. D. areÅ¡to bausmę. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog M. D. yra vienÄ kartÄ teistas (teistumas iÅ¡nykęs, bauda sumokėta), tačiau su Å¡iais teiginiais nesutiktina, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog M. D. 2015-07-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d. padarymÄ , o teistumÄ užtraukia tik nusikaltimo padarymas (BK 97 str. 1 d.), be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nuteistasis, kad jis skirtÄ teismo baudÄ sumokėjo.

Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 37-40, 42-48) matyti, jog M. D. jam paskirtų baudų nemoka, jis ne kartÄ yra ne tik baustas, bet ir teistas užsienyje už nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jam skyrė areÅ¡to bausmę, kurio trukmę nustatė žymiai mažesnę, nei vidurkis. Be to, byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta areÅ¡to bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant 18 parų areÅ¡tÄ .

Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei areštas, bausme.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M.

D. pritaikytas tinkamai, paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              Gytis Večerskas