1b97f4f0-45fa-4e17-bb10-ccb65895c1d2 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-147-995/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00487-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.2.6.5 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, Sigitai Jonauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės R. M. atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, biudžetinės įstaigos Valstybinės miÅ¡kų urėdijos atstovui Dainiui Ratkeliui, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, - Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Valstybinių miÅ¡kų urėdija“ atstovei Laurai Petrikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, biudžetinei įstaigai (toliau – BÄ®) Valstybinei miÅ¡kų urėdijai, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Valstybinių miÅ¡kų urėdija, dėl kelio servituto turinio pakeitimo. Teismas nustatė:

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2022 m. sausio 4 d., patikslino, praÅ¡ydama: 1) pakeisti 2020 m. liepos 13 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, reg. Nr. 2366, kelio servituto turinį – leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektÄ Ä¯rengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtÄ 310 m2 ploto nuovaÅ¾Ä su projekte numatyta nuovažos danga;

2) leisti transporto priemonėmis pravažiuoti iÅ¡ Vytauto g. į žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis kelio servituto suteiktomis teisėmis ir iki kol bus įrengtas pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektÄ nuovaža, leisti ieÅ¡kovei servituto ribose įrengti laikinÄ kelio nuovažos dangÄ transporto priemonėms pravažiuoti iÅ¡ Vytauto g. į žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti BÄ® Valstybinės miÅ¡kų urėdijos 2022 m. sausio 20 d., reg. (39.6)-R2-170 atsisakymÄ taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ bei miÅ¡kų kadastro duomenis ir įpareigoti atsakovę BÄ® „Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ atstatyti R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimÄ su Vytauto g., iÅ¡taisant Å¡ioje dalyje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ bei miÅ¡kų kadastro duomenis;

4) įpareigoti atsakoves BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ bei Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos netrukdyti ieÅ¡kovei R. M. naudotis žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iÅ¡ Vytauto g., Palangoje, į namų valdos žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslinto ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes: 2.1. 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu (TPDR Nr.T00048066, toliau - Detalusis planas) buvo suformuotas ieškovės nuosavybės teise valdomas kitos paskirties, Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Gyvenamųjų teritorijų) žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su nuovažai iš Vytauto gatvės skirtu žemės plotu. 2.2.

IeÅ¡kovė nuo 2016 m. birželio 14 d. nuosavybės teise valdo 0,15 ha ploto kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Jos valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybės žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. 2.3. IeÅ¡kovė ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė Palangos miesto infrastruktÅ«ros plėtojimo (savanoriÅ¡kos paramos Palangos miesto infrastruktÅ«rai plėtoti) sutartį Nr. 101- DP (toliau - Sutartis), kuria buvo numatyta ieÅ¡kovės lėšomis parengti Aitvarų gatvės techninį darbo projektÄ ir atlikti Å¡ios gatvės statybos darbus, tačiau po sutarties sudarymo situacijai iÅ¡ esmės pasikeitus, sutartis tapo nebeįvykdoma, t. y. paaiÅ¡kėjo, kad įvažiavimas į žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vytauto gatvės per Detaliuoju planu suplanuotÄ Aitvarų gatvę, rengiant Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , per klaidÄ buvo įtrauktas į Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus.

IeÅ¡kovė teigia, kad per klaidÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, patvirtinus Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus ir 19 priedÄ - Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , faktiÅ¡kai buvo atimta galimybė privažiuojamaisiais keliais iÅ¡ Vytauto gatvės patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini). 2.4. 2020 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyrius, atstovaujantis Lietuvos RespublikÄ , sudarė Sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo (toliau - Servituto sutartis), kurios pagrindu valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieÅ¡kovei (servituto turėtojai) teisę naudotis 310,00 m2 ploto sklypo dalimi pravažiavimui iki savo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), pagal servituto planÄ .

Kelio servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. liepos 16 d.. 2.5. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 31 d. suderino Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), projekto sprendinius. Suvestiniame inžinerinių tinklų brėžinyje po Savivaldybės suderinimo nurodoma: 1) Dujotiekio įtaisų šulinėliai turi būti lygūs su dangos paviršiumi, esant reikalui dujotiekio įtaisus ilginti arba trumpinti (atstumas nuo apsauginio šulinėlio iki dujotiekio įtaiso atšakinio vamzdelio galinio paviršiaus turi būti 5-10cm);

2) Dangas įrengti išlaikant minimalius atstumus tarp dujotiekio vamzdžio viršaus ir dangos pagrindo. Neišlaikant minimalių atstumų numatyti dujotiekio apsaugojimo priemones pagal skirstomųjų dujotiekio įrengimo taisykles. 2.5. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji 2021 m. liepos 12 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinimui Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ribos privažiavimo projekto sprendinius atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje 2020 m. liepos 13 d. sandoriu nustatytas kelio servitutas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. SUVA-(8.53.E.) atsisakė derinti nuovažos sprendinius, remdamasi BĮ Valstybinės miškų tarnybos pozicija, kad kelio servituto vietoje nuovaža negali būti įrengta iki kol toje vietoje nebus pakeista žemės paskirtis. 2.6.

Tuomet ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę BÄ® Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , kuri 2022 m. sausio 20 d. raÅ¡te Nr.(3.9.6)-R2-170, ieÅ¡kovei nurodė, kad nesiruoÅ¡ia taisyti klaidos ir, kad nėra tam pagrindo. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį į tai, kad institucija visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl esmės - kaip rengiant miÅ¡kų schemÄ buvo iÅ¡spręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve. Nagrinėjamu atveju susisiekimas tiesiog buvo atimtas be jokios galimybės patekti į namų valdas.

IeÅ¡kovės vertinimu, tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, nes savininkas turi turėti nepertraukiamÄ teisę laisvai ir nevaržomai valdyti nuosavybės objektÄ pagal jo tiesioginę paskirtį. IeÅ¡kovė pažymi, kad Detalusis planas įrodo, kad namų valda buvo suformuota su patekimu iÅ¡ Vytauto gatvės, o ginčo schema patekimas į žemės sklypÄ atimtas. Be to, pasak Atsakovių miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Detaliuoju planu, o nagrinėjamu atveju Detalusis planas buvo de facto pakeistas ginčo schema, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teritorijų planavimo reglamentavimui.

Be to, Institucijos ieÅ¡kovei pateiktas atsisakymas taisyti klaidÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10straipsnio 5 dalie 5 punkto nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas. Tokiu bÅ«du Institucija pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus ir sukėlė neigiamas teisines pasekmes. 2.7. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi servitutÄ , nepagrįstai nederina nuovažos sprendinių, bÅ«tinų servituto suteikiamoms teisėms įgyvendinti.

Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba ydinga miÅ¡kų schema atimdama iÅ¡ savininko susisiekimo su namų valda galimybę piktnaudžiauja teisėmis ir pažeidė nuosavybės teisę, trukdo jÄ Ä¯gyvendinti, todėl turi bÅ«ti pakeistinas servituto turinys, o BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba įpareigotina iÅ¡taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ bei miÅ¡kų kadastro duomenis, atstatant ieÅ¡kovės R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimÄ su Vytauto gatve bei įpareigoti BÄ® Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ ir Nacionalinę žemės tarnybÄ netrukdyti R.

M. naudotis servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iÅ¡ Vytauto gatvės, Palanga su namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iki kol bus atstatytas susisiekimo klausimas, ieÅ¡kovės nuosavybės teisė privalo bÅ«ti užtikrinta ir ginama vadovaujantis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, Civilinio kodekso 4.43 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, o teisė atstatyti ne dėl ieÅ¡kovės kaltės prarastÄ susisiekimÄ turi bÅ«ti ginama ir pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad miÅ¡ko žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, iÅ¡skyrus miÅ¡ko infrastruktÅ«rai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, todėl, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės R.

M. patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti praÅ¡ymai gali bÅ«ti tenkinami tik patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ ir pravažiavimui į žemės sklypÄ (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) 310 m2 ploto nuovažai su Projekte numatyta nuovažos danga skirtÄ miÅ¡ko žemės plotÄ pavertus kitomis naudmenomis.

4. Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, nes jis nepagrįstas. 4.1. Atsakovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba nurodo, kad teritorija, kurioje ieÅ¡kovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, patenka į miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre kaip Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miÅ¡ko žemės taksacinis sklypas pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti pagal 2015 m. valstybės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miško žemės taksaciniame sklype yra 0,6 skalsumo pušų medynas (pušų amžius įvairuoja nuo 156 iki 46 metų). 4.2. Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba taip pat pažymi, kad teritorija, kurioje ieškovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

Atsakovė taip pat pažymi, jog duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre yra vieÅ¡i, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. 4.3. Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį žemė privalo bÅ«ti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , bei turi bÅ«ti laikomasi žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 95 straipsnio nuostatas, miÅ¡ko žemėje draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;

2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus;

3) privačiÄ miÅ¡ko valdÄ arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančiÄ miÅ¡ko žemę skaidyti į dalis, iÅ¡skyrus MiÅ¡kų įstatyme nustatytus atvejus. 4.4. Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovas jai pateikė 2021 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo paprašė iÅ¡taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , atstatant R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimÄ su Vytauto gatve.

Tarnyba pagal savo kompetencijÄ ir teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ ir 2022 m. sausio 20 d. raÅ¡tu Nr. (39.6)-R2-170 pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus dėl pateikto praÅ¡ymo. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo, 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali bÅ«ti iÅ¡registruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali bÅ«ti keičiami.

Nei vieno iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punkte nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė nagrinėdama ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ . 4.4. Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas yra numatęs ir galimybę, teisės aktų nustatyta tvarka, paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose galima tik po to, kai miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimÄ dėl tam tikrų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų. 4.5.

Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pažymi, kad jai nėra priskirta funkcija priimti sprendimus dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl Å¡ių funkcijų ji nevykdo ir už jas nėra atsakinga. MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 12 punkte nustatyta, kad sprendimÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ arba vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , arba žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡o Å¡alių ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad trečiojo asmens vykdomos valstybės funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme, veikla - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintuose Valstybinės miÅ¡kų urėdijos įstatuose.

Minėtuose teisės aktuose Valstybinė miÅ¡kų urėdija nėra nustatyta valstybės funkcija arba veiklos sritis, kuriÄ vykdant ji bÅ«tų atsakinga už žemės tvarkymo ir administravimo klausimus bei kitų asmenų teisių į žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto naudojimo galimybes. Nurodo, kad nei su ieÅ¡kove, nei su atsakovais trečiojo asmens nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o teismo, Å¡alių ginÄÄ spręsti savo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Trečiasis asmuo mano, kad servitutiniame miÅ¡ko keliuke negali bÅ«ti tiesiamas kelias, naudojant kietÄ sias dangas.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Saulius TamoÅ¡aitis palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog pagrindinis ginčas yra dėl prarasto susisiekimo. Jis yra įsitikinęs, kad miÅ¡ko schema per klaidÄ buvo nubraižyta ir ji negalėjo pakeisti Detalaus plano, kuriame yra numatytas infrastruktÅ«ros koridorius. IeÅ¡kovė, turėdama statybos leidimÄ , negali įsirengti kelio dangos pagal savivaldybės patvirtintÄ projektÄ .

IeÅ¡kovė pageidauja servitutiniame kelyje įrengti kelio dangÄ trinkelėmis, kad ja galėtų važiuoti visos transporto priemonės, be to, įrengus kelio dangÄ , teritorija atrodys tvarkingai, keliu bus galima važiuoti ir sunkiasvorėmis maÅ¡inomis. PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovei tektų važinėtis lauko keliuku, tačiau važiuojant juo, kyla nepatogumai, nes neÅ¡asi purvas į Vytauto gatvę, ir pan. IeÅ¡kovės atstovo nuomone, nors teritorijoje ir yra medžių, tačiau jų buvimas ginčo teritorijoje - nėra kliÅ«tis infrastruktÅ«rinio kelio naudojimui.

IeÅ¡kovė nepageidauja keisti miÅ¡ko sklypo kitomis naudmenomis, kadangi tai užtruktų daug laiko ir finansiÅ¡kai bÅ«tų labai brangu. Mano, kad valstybės institucijos pačios turi taisyti savo klaidas, nes bÅ«tent atsakovių veiksmai sÄ lygojo ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimus. Taip pat pažymi, kad Institucijų atsisakymas taisyti klaidÄ , derinti projektÄ su ieÅ¡kove, prieÅ¡tarauja tiek gerojo administravimo principui, tiek Konstitucijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės atstovas praÅ¡o teismo, kol bus atstatytas susisiekimas, jai leisti naudotis laikina kelio danga.

Kadangi yra sudarytos kliūtis ieškovei naudotis servitutiniu keliu, ieškovė taip pat prašo teismo pašalinti šias kliūtis.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Virginija Narmontaitė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais, nes jis nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovei nėra trukdoma naudotis servitutiniu keliu, nes yra sudaryta Servituto sutartis, kuri galioja ir nėra nuginčyta. IeÅ¡kovei buvo suteikta teisė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu – ji turi teisę neatlygintinai suteiktu servitutiniu keliu važiuoti visomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku ir Å¡iomis servituto suteiktomis teisėmis naudotis esama kelio danga, neįrengiant kietosios dangos. Taigi ieÅ¡kovei suteikta teisė patekti į savo namų valdÄ . Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu projektu, kuriuo projektuojama nuovaža su kietÄ ja kelio danga, nes teritorija, kurioje yra servitutinis kelias yra miÅ¡kas, o įstatymai draudžia miÅ¡ke statyti inžinerinius statinius.

9. Atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovas Dainius Ratkelis teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad valstybės miÅ¡kų kadastre ginčo sklypas yra miÅ¡kas. Yra miÅ¡kų tvarkymo schema, kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir valstybinių miÅ¡kų schema, kuri nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra miÅ¡kų žemėlapis. Miestų miÅ¡kai yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė pagal MiÅ¡kų įstatymÄ .

Kol teritorijoje bus miÅ¡kas, jame negalima statyti inžinerinių statinių, jei jie neskirti miÅ¡kų infrastruktÅ«rai, o kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos situacijos, ieÅ¡kovė siekia įsirengti įvaÅ¾Ä asmeniniam naudojimui. Norint statyti inžinerinį statinį, tokį kaip pageidauja ieÅ¡kovė, reikia, kad jame neliktų miÅ¡ko, t. y. miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Institucija neturi kompetencijos keisti žemės naudojimo paskirties. MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė.

SprendimÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ tvirtinanti institucija. Kai bus atlikti visi formalumai, miÅ¡kų tarnyba iÅ¡brauks teritorijÄ iÅ¡ miÅ¡kų kadastro. Å iai dienai teritorija yra miÅ¡kas, kuris yra inventorizuotas ir įtrauktas į miÅ¡ko kadastrÄ . Detalusis planas gali numatyti, kas bus planuojama teritorijoje ir pagal jį galima inicijuoti pakeitimus, tačiau kol neiÅ¡imta iÅ¡ kadastrų, teritorija yra miÅ¡kas.

Pastebi, kad nereiktų painioti Valstybinio miÅ¡ko schemos, kurios nėra teritorijų planavimo dokumentas, ir MiÅ¡kų tvarkymo schemos, kurios yra teritorijų planavimo dokumentas, sÄ vokos. IÅ¡ byloje esančių matyti, kad teritorijoje yra Å¡imtamečių medžių, be to, pažymi, kad miÅ¡ko statusas nepriklauso nuo to, ar teritorijoje yra medžių, ar ne. Kas yra miÅ¡kas apibrėžia Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad atskirais atvejais ir kadastre neįregistruotas miÅ¡kas gali bÅ«ti pripažįstamas miÅ¡ku.

Jei yra inventorizuota ir įtraukta į miÅ¡kų kadastrÄ , laikoma, kad tai yra miÅ¡kas. Inventorizacija daroma kas deÅ¡imt metų, apžiÅ«rint teritorijÄ faktiÅ¡kai bei vadovaujantis esamais duomenimis. Vyriausybės nutarimas neapsprendžia, ar teritorija yra miÅ¡kas. Tai vertina specialus darbuotojas, atlikdamas inventorizacijÄ . Pirminė inventorizacija atlikta pagal faktÄ 2005 metais, o 2015 m. duomenis buvo patikslinti. Atsakovės atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad nors detalusis planas yra privalomas, tačiau kadastro tvarkytojas duomenų pagal detalųjį planÄ nekeičia, privalo bÅ«ti sprendimas miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad miÅ¡kas inventorizuojamas pagal faktÄ ir ginčo teritorijoje yra Å¡imtamečių medžių, kas reiÅ¡kia, kad inventorizacijos metu nebuvo padaryta jokia klaida. Kodėl Detaliajame plane buvo suplanuoti infrastruktÅ«ros koridoriai miÅ¡ke ir joje buvo leidžiama statyba, jis negali pasakyti. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė su atsakove yra sudariusi Servituto sutartį, ir ieÅ¡kove gali naudotis keliu, nepažeidžiant miÅ¡kų paklotės bei laikantis MiÅ¡kų įstatymo nuostatų, todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad ji niekaip netrukdo ieÅ¡kovei naudotis ginčo keliu.

10. Trečiojo asmens VÄ® Valstybinės miÅ¡kų urėdijos atstovė Laura Petrikienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad teritorija, kurioje ieÅ¡kovė siekia pakeisti servituto turinį, priskirtina valstybinių miÅ¡kų teritorijai. Inventorizacija atlikta 2005 m., patikslinta 2015 metais. Duomenys teisingi, nenuginčyti. Pažymi, kad trečiasis asmuo neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės sÄ sajos su ginčo žemės sklypu, todėl praÅ¡o teismo Å¡alių ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys atmetamas. Faktinės bylos aplinkybės 11. Rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais byloje nustatyta: 11.1. 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu (TPDR Nr.T00048066, toliau - Detalusis planas) buvo suformuotas ieškovės nuosavybės teise valdomas kitos paskirties, Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Gyvenamųjų teritorijų) žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su nuovažai iš Vytauto gatvės skirtu žemės plotu. 11.2.

IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, kitos paskirties – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 11.3. IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kurio patikėtiniu yra atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. 11.4. Nagrinėjama teritorija, kurioje ieÅ¡kovė pageidauja įsirengti privažiavimÄ prie žemės sklypo patenka į miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre kaip Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 sklypas pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti pagal 2015 m. valstybės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nagrinėjama teritorija yra 0,6 skalsumo pušų medyno (pušų amžius įvairuoja nuo 156 iki 46 metų) dalis. Be to, nagrinėjama teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. 11.5.

IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė Palangos miesto infrastruktÅ«ros plėtojimo (savanoriÅ¡kos paramos Palangos miesto infrastruktÅ«rai plėtoti) sutartį Nr. 101- DP (toliau - Sutartis), kuria buvo numatyta ieÅ¡kovės lėšomis parengti Aitvarų gatvės techninį darbo projektÄ ir atlikti Å¡ios gatvės statybos darbus. 11.6. 2020 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę, sudarė sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, kurios pagrindu valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę ieÅ¡kovei (servituto turėtojai) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, t. y. naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi privažiavimui iki savo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) pagal servituto planÄ . 11.7.

Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybė suderino Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ieškovės pateikto statybos projekto (suvestinį inžinerinių tinklų plano) sprendinius. 11.8. Ieškovė 2021 m. liepos 12 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinimui Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ribos privažiavimo projekto sprendinius atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje 2020 m. liepos 13 d. sandoriu nustatytas kelio servitutas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. SUVA-(8.53.E.) atsisakė derinti nuovažos sprendinius, remiantis tuo, kad kelio servituto vietoje nuovaža negali būti įrengta iki kol toje vietoje nebus pakeista žemės paskirtis. 11.9.

IeÅ¡kovės atstovas advokatas Saulius TamoÅ¡aitis atsakovei BÄ® Valstybinei miÅ¡kų tarnybai pateikė 2021 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo paprašė iÅ¡taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , atstatant ieÅ¡kovės R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimÄ su Vytauto gatve. 11.10. 2022 m. sausio 20 d. raÅ¡tu Nr. (39.6)-R2-170 atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė atsakymÄ ieÅ¡kovės atstovui, kuriame nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus dėl pateikto praÅ¡ymo ir iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad ji neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ bei teikti siÅ«lymÄ Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ Nagrinėjamoje teritorijoje, nes nenustatė, nei vieno iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punkte nustatytų pagrindų, kuriais remiantis kadastro objektas gali bÅ«ti iÅ¡registruojamas ar keičiami kadastro duomenys.

Dėl servituto turinio pakeitimo 12. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

13. Byloje nustatyta, kad civiliniu sandoriu – 2020 m. liepos 13 d. ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybę, sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., ieškovės, viešpataujančiojo daikto savininkės, naudai buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę ieškovei (servituto turėtojai) naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi patekimui iš Vytauto gatvės, Palangoje, iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

14. IeÅ¡kovė, vieÅ¡pataujančio daikto savininkė kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pakeisti pirmiau paminėtu sandoriu nustatyto servituto turinį.

15. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ , jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taigi Å¡i teisės norma reglamentuoja galimybę keisti servituto turinį ar kelti servituto panaikinimo klausimÄ dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių.

16. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė siekia pakeisti servituto turinį, t. y. iÅ¡plėsti servituto turinį jos praÅ¡omu bÅ«du - leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektÄ Ä¯rengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtÄ 310 m2 ploto nuovaÅ¾Ä su projekte numatyta nuovažos (betoninių trinkelių) danga. IeÅ¡kovė bÅ«tinybę keisti nustatyto kelio servituto turinį, nustatant jai teisę įsirengti inžinerinį statinį servitutiniame kelyje, grindžia tuo, kad jai nutrÅ«ko susisiekimas su jos žemės sklypu, dėl ko ji negali į jį patekti, nes atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti ieÅ¡kovės pageidaujamos įsirengti betoninių trinkelių dangos nuovažos servitutiniame kelyje projektinius sprendinius.

17. Teismas pasisakydamas dėl nagrinėjamu atveju nustatyto servituto turinio pažymi, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis).

Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė servitutiniu keliu gali naudotis - prieiti, privažiuoti transporto priemonėmis prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taip pat nenustatyta, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį ieškovė neturi galimybės. Ieškovės nurodyti argumentai, jog servitutinis kelias yra tik lauko kelias, ir juo nepatogu važiuoti transporto priemonėmis, taip pat nepaneigia galimybės jai naudotis nustatytu servitutiniu keliu.

Šiame kontekste pasisakytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog servituto ar jo turinio pakeitimo (padidinimo) būtinybei pagrįsti nėra reikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog nepakeitus servituto turinio (neįsirengus ieÅ¡kovei pageidaujamos nuovažos), jai nebÅ«tų įmanoma daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

18. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nuosavybę – žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o teritorija, kurioje ieÅ¡kovė siekė pakeisti kelio servituto turinį, yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2005 m. valstybės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenų pagrindu, kurie buvo atnaujinti 2015 m. valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenimis. Dėl Å¡ių priežasčių, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ įsigydama nuosavybę turėjo galimybę kruopščiai iÅ¡sianalizuoti teritorijos ypatumus, ir įsivertinti egzistuojančias bei galimas kliÅ«tis, trukdančias visapusiÅ¡kam ieÅ¡kovės pageidaujamų sprendinių įgyvendinimui.

Galiausiai ir Servituto sutartyje, kuriÄ Å¡alys sudarė 2020 m. liepos 13 d., nurodyta, kad teritorija, kurioje ieÅ¡kovei suteikiamas servitutas, yra miÅ¡kų Å«kio paskirties, o naudojimo bÅ«das – rekreacinių miÅ¡kų sklypai, tačiau tai nesutrukdė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti Servituto sutartį su atsakove Nacionaline žemės tarnyba. Taigi nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo įsigijimo metu, tiek Servituto sutarties sudarymo metu, ieÅ¡kovei visos aplinkybės, susijusios su nustatyto servituto buvimo vieta, jos ypatumais, turėjo bÅ«ti ir/ar buvo žinomos, o jokių kitų pasikeitusių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių servituto turinio pakeitimui, ieÅ¡kovė nenurodė.

19. Taigi byloje nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad ieÅ¡kovės subjektinė teisė naudotis savo nuosavybe, t. y. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , buvo įgyvendinta, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai sudarius su ieÅ¡kove Servituto sutartį, pagal kuriÄ buvo nustatytas servitutas nuovažai iÅ¡ Vytauto g., Palangos m., suteikiantis teisę ieÅ¡kovei naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi patekimui iki savo žemės sklypo, o dėl nuovažos įrengimo ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du, kaip teisingai nurodo ir atsakovės, yra numatytos papildomos sÄ lygos ir imperatyvÅ«s draudimai.

20. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimo iÅ¡plėsti servituto turinį, suteikiant ieÅ¡kovei teisę statyti suprojektuotÄ inžinerinį statinį – betoninių trinkelių kelio dangÄ , aktualu tai, kad žemės sklypo dalis, kurioje ieÅ¡kovė siekia įsirengti pravažiavimo keliÄ jos pageidaujamu bÅ«du, yra priskirtina miÅ¡ko teritorijai, jos pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das – rekreacinių miÅ¡kų sklypai, Å¡i žemės sklypo dalis yra registruota Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre kaip Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 sklypas, Å¡i teritorija yra 0,6 skalsumo pušų medyno dalis.

Be to, Å¡i teritorija yra priskirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Taigi dėl Å¡ių paminėtų aplinkybių jos naudojimui taikomas tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas, taip pat ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas.

21. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad žemė privalo bÅ«ti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , bei turi bÅ«ti laikomasi žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 101 straipsnyje numatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos miÅ¡ko žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 95 straipsnyje numatyta, kad miÅ¡ko žemėje draudžiama:

1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;

2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus;

3) privačiÄ miÅ¡ko valdÄ arba privačiame ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančiÄ miÅ¡ko žemę skaidyti į dalis, iÅ¡skyrus MiÅ¡kų įstatyme nustatytus atvejus. MiÅ¡ko infrastruktÅ«ra - tai miÅ¡ko medelynuose įrengta infrastruktÅ«ra, miÅ¡ko žemėje esantys miÅ¡ko keliai, miÅ¡ko žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miÅ¡ko prieÅ¡gaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miÅ¡ko rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad statinių ir (ar) įrenginių statyba miÅ¡ko žemėje iÅ¡ esmės yra draudžiama, iÅ¡skyrus vienÄ iÅ¡imtį - miÅ¡ko infrastruktÅ«rai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Teritorija, kurioje ieÅ¡kovė pageidauja įsirengti nuovaÅ¾Ä yra miÅ¡ko žemėje ir Å¡io miÅ¡ko plotai yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotams. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, ir Å¡ioje teisės normoje detalizuota, kokie miÅ¡kai yra priskiriami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, t. y. miestų miÅ¡kai.

22. Atsižvelgdamas į ginčo materialiųjų teisinių santykių metu galiojusias pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad aptariamoje teritorijoje, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemėje statyti (įsirengti) ieÅ¡kovės pageidaujamÄ susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį - nuovaÅ¾Ä su kietÄ jÄ kelio (betoninių trinkelių) danga (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 5.2, 5.2.1, 8, 8.1 punktai), kuri bÅ«tų skirta privažiavimui į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , Å¡iuo metu nėra galimybės, nes toks statinys neatitiktų Lietuvos Respublikos miÅ¡kų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymų imperatyviųjų reikalavimų, o byloje duomenų, kad toks inžinerinis statinys yra bÅ«tinas miÅ¡ko rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti, nėra.

23. IeÅ¡kovė taip pat savo reikalavimÄ grindė argumentu, kad kai buvo tvirtinamas Detalusis planas, MiÅ¡kų tvarkymo schemos nebuvo, o MiÅ¡kų tvarkymo schema prieÅ¡tarauja Detaliajam planui, nes visiÅ¡kai neatsižvelgta į jo sprendinius, todėl Å¡iuo atveju privaloma vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiu žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, Å¡iuo konkrečiu atveju – Detaliuoju planu.

24. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį, teritorijų planavimo dokumentų rūšys yra:

1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai;

2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami:

1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu);

2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai;

3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai;

2) miškų tvarkymo schemos;

3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai;

4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai;

6) žemės gelmių naudojimo planai.

25. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir Å¡ių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sklypų projektų rengimo taisyklių 2 punkte taip pat nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ projekto sprendiniams.

27. Vadinasi, formuojant ar pertvarkant žemės sklypo projektÄ , svarbu, kad jis atitiktų ne tik detaliojo, bet ir savivaldybės bendrajam bei specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, o žemiausiojo lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano sprendiniai turi atitikti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Å iuo atveju, teritorijai, kurioje ieÅ¡kovė siekia didesnės apimties servituto, galioja specialusis teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas – MiÅ¡kų tvarkymo schema, t. y.

Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. MiÅ¡kų tvarkymo schemÄ tvirtina aukÅ¡tesnė institucija, Å¡iuo atveju schema yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl ja turėtų bÅ«ti vadovaujamasi, o pagal Å¡iÄ schemÄ ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ .

Vadinasi, kadangi žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ir, kurioje ieÅ¡kovė siekia pakeisti servituto turinį, patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , ir joje, be kitų draudimų, numatytas ir draudimas statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, iÅ¡skyrus miÅ¡ko infrastruktÅ«rai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Kaip ir ieÅ¡kovei skirtose atsakymuose nurodė atsakovės bei trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, klausimas dėl privažiavimo kelio įrengimo ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du gali bÅ«ti sprendžiamas tik žemės sklypÄ iÅ¡braukus iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės MiÅ¡kų tvarkymo schemos.

Tam reikalinga miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teisės aktų nustatyta tvarka paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, tačiau miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose galima tik tuo atveju, kai miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimÄ dėl tam tikrų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų (Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

28. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsisakymas sudaryti su ja jos pageidaujamÄ servitutÄ , praplečiant jo turinį, prieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui ir sukelia jai neigiamas teisines pasekmes, yra nepagrįsti, kadangi Å¡iuo atveju pati nuosavybės teisė nėra paneigiama, tik ji negali bÅ«ti įgyvendinama ieÅ¡kovės pageidaujamu bÅ«du, jÄ ieÅ¡kovė turi įgyvendinti laikydamasi galiojančių teisės aktų nuostatų, kurios teismo aptartos Å¡iame sprendime. Taigi ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos atsisakymas praplėsti jau nustatyto servituto turinį, kol nebus iÅ¡spręstas ginčo žemės sklypo dalies iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų tvarkymo schemos ir jos paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam žemės sklypo naudojimo bÅ«dui, pažeidė jos teises, yra atmestini.

29. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pabrėžė, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ ir veikti taip, kad bÅ«tų apsaugota natÅ«rali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad bÅ«tų užtikrintas racionalus gamtos iÅ¡teklių naudojimas ir jų atkÅ«rimas bei gausinimas; tam tikslui turi bÅ«ti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natÅ«raliÄ gamtinę aplinkÄ , atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ , atkÅ«rimÄ bei jų gausinimÄ ; iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais bÅ«tų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvÅ«nijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėta, kad miÅ¡kai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai; pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė; ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miÅ¡ko reikÅ¡mė aplinkai, vieÅ¡iesiems interesams lemia miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ ).

30. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti 2020 m. liepos 13 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, reg. Nr. 2366, kelio servituto turinį – leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektÄ Ä¯rengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtÄ 310 m2 ploto nuovaÅ¾Ä su projekte numatyta nuovažos danga, nėra pagrindo, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme.

31. Netenkinus ieÅ¡kovės pagrindinio reikalavimo, remiantis pirmiau paminėtu teisiniu reglamentavimu bei teismo iÅ¡dėstytais motyvais, netenkintini ir ieÅ¡kovės iÅ¡vestiniai reikalavimai, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o leisti transporto priemonėmis pravažiuoti iÅ¡ Vytauto g. į žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis kelio servituto suteiktomis teisėmis ir iki kol bus įrengtas pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektÄ nuovaža, leisti ieÅ¡kovei servituto ribose įrengti laikinÄ kelio nuovažos dangÄ transporto priemonėms pravažiuoti iÅ¡ Vytauto g.

į žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 32. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat prašė panaikinti atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2022 m. sausio 20 d., reg. (39.6)-R2-170, atsisakymÄ taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ bei miÅ¡kų kadastro duomenis ir įpareigoti atsakovę BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ atstatyti R.

M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimÄ su Vytauto g., iÅ¡taisant Å¡ioje dalyje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ bei miÅ¡kų kadastro duomenis.

33. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad duomenų, jog teritorija, kurioje ieÅ¡kovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, nepagrįstai buvo priskirta miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypui ir įtraukta į valstybinės reikÅ¡mės plotų miÅ¡kus, nenustatyta. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčo žemės sklype esantis miÅ¡kas nepagrįstai priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Teisė miÅ¡kus priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio nuostatas suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ieÅ¡kovės minimÄ teritorijÄ priskyrė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Vyriausybės nutarimu ginčo miškas valstybinės reikšmės miškams priskirtas iki ieškovei ir atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikos valstybę, sudarant Servituto sutartį. Taigi teritorija, kurioje nustatytas servitutas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams ir įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybinės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miško žemės taksacinis sklypas pagal 2005 m. valstybės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti 2015 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl teismas remiasi jomis kaip įrodytomis.

34. IeÅ¡kovės 2021 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymas pateiktas atsakovei BÄ® Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, patvirtina, kad ji siekia, jog bÅ«tų iÅ¡taisyta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema, todėl vertintina, ar atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atsisakymas iÅ¡taisyti klaidÄ yra pagrįstas.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra patvirtintas Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 1 punktu nustatyta, kad Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo tvarkos apraÅ¡as nustato valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarkÄ ir už tai atsakingas institucijas. Pagal ApraÅ¡o 2 punktÄ , valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams ir jų riboms nustatyti.

Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. ApraÅ¡o 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimÄ ir tikslinimÄ organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimÄ ir derinimÄ atlieka Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (toliau – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Å is sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose.

Pagal ApraÅ¡o 15 punktÄ praÅ¡ymus iÅ¡taisyti galiojančiose valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs Å¡iuos praÅ¡ymus, rengėjas sprendžia klausimÄ dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiÅ«lymais tikslinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raÅ¡tu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo Å¡iuos pasiÅ«lymus teikti.

36. Atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2022 m. sausio 20 d., atsakyme, reg. (39.6)-R2-170, nurodė ieÅ¡kovei, kad nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastrÄ bei teikti siÅ«lymÄ Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ ieÅ¡kovės nurodytoje teritorijoje. Teismas, atsižvelgdamas į ApraÅ¡u nustatytÄ schemų keitimo tvarkÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė ApraÅ¡o nuostatų nepažeidė.

Atsakovės atsisakymas tikslinti schemÄ atitinka ApraÅ¡o 15 punkto reikalavimÄ , kad procedÅ«ra dėl schemos keitimo pradedama, kai nustatomos miÅ¡kų inventorizacijos klaidos. Å iuo atveju atsakovė nenustatė, kad buvo padaryta klaida, todėl schemos keitimo procedÅ«ros nepradėjo. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė miÅ¡kų tarnyba turi kompetencijÄ atlikti miÅ¡kų inventorizacijÄ , periodiÅ¡kai tikslinti miÅ¡kų plotų duomenis, todėl, teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias ir kitas Å¡ios institucijos funkcijas (Valstybinės miÅ¡kų tarnybos nuostatų 9 p.) ir į tai, kad atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikti duomenys apie tai, kad dalis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko patenka į ginčo žemės sklypÄ , yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl neturi pagrindo tokiais įrodymais nesivadovauti ar, nesant kitų Å¡iuo metų aktualių duomenų, spręsti, jog nurodomi duomenys yra neteisingi ar nepatikimi.

37. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, taip pat gerojo viešojo administravimo bei atsakingo valdymo principus.

38. Kadangi atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis.

39. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pirmiau paminėtos nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

40. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atsakymas (sprendimas) visiÅ¡kai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, jame pateikta informacija yra tiksli ir aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka, yra nurodytos aiÅ¡kios praÅ¡ymo netenkinimo priežastys, detalizuotas teisinis pagrindas. Atsakovės atsakymas (sprendimas) yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Pagrindo teigti, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, nurodytus principus priimant ginčijamÄ sprendimÄ , nėra.

41. Nors ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės minėtÄ ginčijamÄ atsakymÄ , nurodo, kad institucija visiÅ¡kai raÅ¡te nieko nepasisakė dėl esmės - kaip rengiant miÅ¡kų schemÄ buvo iÅ¡spręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė BÄ® Valstybinė miÅ¡kų tarnyba nėra kompetentinga spręsti asmenų patekimo į jų nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias valdas, klausimus, priimti sprendimus dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis, ir atsakovei tokios funkcijos nėra priskirtos, ji jų nevykdo ir už jas nėra atsakinga.

Atsakovė, pateikdama atsakymÄ ieÅ¡kovei, iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas aplinkybes, detaliai iÅ¡dėstė teritorijos, kurioje ieÅ¡kovė siekė pakeisti kelio servituto turinį, ypatumus, nurodė teisinį reglamentavimÄ , taikytinÄ ginčo teritorijoje, bei iÅ¡dėstė savo pozicijÄ ieÅ¡kovės praÅ¡yme keliamais klausimais, todėl ir Å¡iuo ieÅ¡kovės nurodytu argumentu, kad skundžiamame raÅ¡te nieko nepasisakyta, kaip rengiant miÅ¡kų schemÄ buvo iÅ¡spręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

42. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2022 m. sausio 20 d. atsakymÄ (sprendimÄ ) pagal ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje bei jos atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutiniu keliu 43. IeÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ CK 4.98 straipsnio pagrindu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakoves BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ bei Nacionalinę žemės tarnybÄ netrukdyti ieÅ¡kovei naudotis žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iÅ¡ Vytauto g., Palangoje, į namų valdos žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

44. Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti: 1) nutraukti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės BÄ® Valstybinės miÅ¡kų tarnyba bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kokiais nors neteisėtais veiksmais, piktybiÅ¡kai, piktnaudžiaudamos teise bei sudarydamos kliÅ«tis neleidžia ieÅ¡kovei naudotis jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu į savo žemės sklypÄ neturi galimybių patekti, nes patekimÄ Ä¯ jai priklausantį žemės sklypÄ garantuoja Servituto sutartimi nustatytas servitutas.

Tai, kad ieÅ¡kovė negali naudotis servitutiniu keliu jos pageidaujamu bÅ«du, kurį, kaip minėta pirmiau draudžia imperatyvios įstatymų nuostatos, nepaneigia objektyvios galimybės buvimo, kadangi Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei susisiekimas yra užtikrintas Servituto sutartimi, kuria ieÅ¡kovei suteikta teisė patekti į savo žemės sklypÄ pagal servituto planÄ , todėl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovės jai trukdo naudotis, valdyti ar disponuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra ir duomenų, pagrindžiančių bÅ«simus atsakovių veiksmus, trukdysiančius ieÅ¡kovei patekti į savo žemės sklypÄ bei juo naudotis. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę patekti į savo žemės sklypÄ ir juo disponuoti, taip pat važiuoti ir transporto priemonėmis Å¡iuo metu egzistuojančiu keliu, tačiau nepažeidžiant Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo nuostatų reikalavimų.

Taigi ieÅ¡kovė, kaip žemės sklypo savininkė, neįrodė savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir bÅ«tinosios negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos, todėl ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

46. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

47. Kiti Å¡alių argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Pagrindinis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

49. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovės ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

51. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų nepatirta, jos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės R. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus. Teisėja Vaida Railienė Â