2021-04-28 Nr. AB-9291-3-62-3-01993-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-304-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01993-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 4 d. buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigė, kad pataisos namų 14 būrio, 15 būrio dušų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra įrengta persirengimo kambarių, dėl to permirksta drabužiai, nėra suoliukų, šiukšliadėžės, užuolaidų, užtikrinančių privatumą, dvokia iš kanalizacijos vamzdžių, blogai veikia ventiliacija, skysto muilo dozatoriai tušti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų gyvenimo sąlygų Alytaus PN jis patiria visokius nepatogumus ir yra žalojamas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN dušo patalpos atitinka teisės aktų reikalavimams, yra įrengta ventiliacija, sudaromos galimybės nusirengti persirengimo kambaryje. Atsakovo atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo žalos atlyginimui.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., atlyginimo.

8. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl to, kad 14 ir 15 būrių dušų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra įrengta užuolaidų, kurios užtikrintų jo privatumą, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo perkeltas ir laikomas 6 lokalinio sektoriaus 14 būryje. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato reikalavimų pataisos namų dušų įrengimui. Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad tarp dušų yra įrengtos pertvaros, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, todėl teismas sprendė, jog privatumas naudojantis dušu pareiškėjui buvo užtikrintas.

9. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad dušo patalpoje nėra įrengta persirengimo kambarių, suoliukų, šiukšliadėžės, nėra skysto muilo dozatoriuose, nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punkte numatyta, jog dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) - 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė - 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės -1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis - 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams - 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms - 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai - pagal poreikį.

10. Teismas nustatė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog dušų patalpose yra sieninės pakabos, dozatoriai, kilimėliai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad rūbus nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose, arba savo miegamajame. Atkreipė dėmesį, kad nei Aprūpinimo normos, nei Eksploatavimo taisyklės nenumato šiukšliadėžių ir persirengimo kambarių įrengimo, todėl pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl prausiklių nebuvimo pataisos namų administracijai nesiskundė, todėl teismas atmetė deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginį apie tai, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai buvo visada tušti.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad blogai veikė ventiliacija, dvokė iš kanalizacijos, teismas nurodė, kad Alytaus PN atsiliepime į skundą paaiškino, jog visuose sanitariniuose mazguose ir dušinėse yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Byloje pateiktas ginčo laikotarpiu atlikto 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie SAM atlikto periodinio patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)-PA-9545 patvirtina, kad Lietuvos higienos normos HN135:2015 16 punkto reikalavimai nepažeisti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ventiliacija dušo patalpose buvo nepakankama.

12. Dėl sėdimų vietų nebuvimo dušų patalpoje atsakovo atstovas duomenų nepateikė, tokiu būdu pripažindamas, kad sėdimų vietų dušo patalpoje nėra. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis nenurodė, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl sėdimų vietų nebuvimo. Byloje tokiu duomenų taip pat nėra. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė hipotetiniais samprotavimais, nukreiptais į ateitį, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti neturtines žalos atsiradimą.

13. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimus, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 14. Pareiškėjas G. P. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant pareiškėjui 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atmestinai ir neobjektyviai. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie 14 ir 15 būrių dušus, persirengimo kambarius, nors visus įrodymus turėjo pateikti, kadangi pareiškėjas neturi galimybės tokių įrodymų gauti.

16. Pažymi, kad Alytaus PN kalinamas nuo 2018 m. sausio 4 d. iki šiol. Dušų įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi dušuose nėra persirengimo kambario, todėl drabužius ir rankšluostį turi pasikabinti ant duše esančių pakabų. Išsimaudžius, drabužiai bei rankšluosčiai būna drėgni nuo garų, į kamerą turi eiti šlapiais drabužiais, todėl gali susirgti. Teigia, kad jis serga (duomenys neskelbtini), todėl tokios sąlygos duše jam yra labai pavojingos. Be to, jis yra dirbantis, todėl jam būtina praustis kiekvieną dieną. Dušai yra labai netvarkingi, galima paslysti ir susižaloti. Dušai be galvučių, todėl tenka praustis po vandens čiurkšle, taip pat neužtikrinamas privatumas. Kanalizacijos vamzdžiai dušuose netvarkingi, sklinda nemalonus kvapas, vandens nubėgimo angos yra be apsauginių grotelių, todėl bet kuriuo metu galima susižaloti. Dušuose nėra šiukšliadėžių, muilo dozatoriai visada tušti.

17. Teigia, kad atsakovo atstovas teismui pateikė neteisingą informaciją, kadangi 14 ir 15 būriuose dušuose yra ne po 5 ragelius, bet po šešis, įrengtos 6 kabinos, tačiau persirengimo kambarių nėra. Jis nėra gavęs fotonuotraukų, todėl nežino, kokios yra pateiktos teismui, tačiau tikrai ne 14 ar 15 būrio dušinių. Nepagrįsti yra atsakovo atstovo teiginiai, kad nusirengti galima kameroje ar tualete, kadangi jo kamera yra būrio gale, o tualeto dušuose nėra.

18. Pareiškėjas prašo įvertinti visas jo nurodytas aplinkybes, taip pat išreikalauti 14 ir 15 būrių dušų fotonuotraukas, pažymas apie jo sveikatą, kad jis ilgą laiką vartoja raminamuosius dėl patiriamo streso. Taip pat pažymą, kad dušinėse buvo užsikrėtęs (duomenys neskelbtini), jog serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikia planus, iš kurių matyti, kad persirengimo kambarių dušuose nėra.

19. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris visus įrodymus tinkamai įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

21. Atsakovo atstovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė Alytaus PN, kuomet jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos bausmės atlikimo sąlygos.

23. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atmestinai ir neobjektyviai, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, o jeigu pateikė, tai ne tų būrių dušinių. Prašo objektyviai išnagrinėti bylą ir įvertinti įrodymus, taip pat išreikalauti įrodymus iš atsakovo atstovo apie dušinių įrengimą bei pareiškėjo sveikatą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais apie dušų įrengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dušai yra atskirti pertvaromis, pareiškėjas priešingų įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais nurodytu aspektu.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų aplinkybių, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių plačiau nepasisako.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė