2025-04-16 Nr. AB-6805-3-61-3-03174-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1636-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03174-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 24S135302 „Panaikinti pabėgėlio statusą, panaikinti LNG“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nepritardamas (duomenys neskelbtini), 2004 metais atvyko į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje dirba, vadovauja (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas paaiškino, (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą bei kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka.

5. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas grindžiamas tinkamai nenustatyta ir neįrodyda faktine aplinkybe apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą. Anot pareiškėjo, kreipimasis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo ir priesaikos davimas savaime nereiškia (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą. Todėl jis, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, neprivalėjo pranešti apie šią procedūrą Migracijos departamentui.

6. Pareiškėjo tvirtinimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, privalėjo nustatyti konkrečią datą, kada jis įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, ir surinkti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

7. Pareiškėjo teigimu, įrodymų, patvirtinančių, jog jis įgijo pabėgėlio statusą apgaulės būdu, nėra. Anot pareiškėjo, apgaulei konstatuoti atsakovas turėjo nustatyti trijų aplinkybių sutaptį: i) pareiškėjas kreipimosi metu žinojo, kad įgijo (duomenys neskelbtini)pilietybę; ii) pareiškėjas kreipimosi metu žinojo apie tai, kad atsakovas pageidauja žinoti šią informaciją; iii) pareiškėjas sąmoningai nuslėpė šią informaciją nuo atsakovo, kadangi siekė gauti pabėgėlio statusą. Pareiga nustatyti ir įrodyti visas šias aplinkybes priklauso atsakovui.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jis sužinojo apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę tik gavęs (duomenys neskelbtini) pilietybę patvirtinantį asmens tapatybės dokumentą, t. y. po to, kai kreipėsi į atsakovą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Jis nepranešė atsakovui apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę, nes nežinojo, kad jis turėjo pranešti apie tai.

9. Be to, pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) pilietybė neturėjo jokios įtakos atsakovo sprendimui dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi pareiškėjas negyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jis neturi ir niekada neturėjo (duomenys neskelbtini) nei gyvenamosios vietos, nei darbo, nei verslo, nei turto, nei šeimos. Jokie socialiniai, ekonominiai ar šeiminiai ryšiai nesieja jo su (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pilietybės turėjimas negalėjo nulemti atsakovo sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar nesuteikimo. Pagrindiniai pabėgėlio statuso suteikimo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje, kuriuos pareiškėjas atitinka.

11. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu Sprendimu taikyta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga. Suteikto pabėgėlio statuso panaikinimas kelią realią grėsmę būti sulaikytam trečiojoje valstybėje ir perduotam (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pilietybė neapsaugo pareiškėjo nuo tokio sulaikymo ir perdavimo. Tik pabėgėlio statusas gali suteikti tokią apsaugą. Pareiškėjas mano, kad aplinkybė, jog jam nekyla persekiojimo grėsmė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, yra nereikšminga, nes grėsmė siejama ne su (duomenys neskelbtini), o su (duomenys neskelbtini), bendradarbiaujančia su daugeliu šalių ir turinčia galimybę siekti pareiškėjo ekstradicijos.

12. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad suteikto pabėgėlio statuso panaikinimas užkerta jam galimybę siekti Lietuvos Respublikos pilietybės, dėl kurios suteikimo jis yra kreipęsis. Remiantis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 ir 14 dalimis bei 24 straipsniu 9 punktu, pareiškėjas, norėdamas būti Lietuvos Respublikos piliečiu, privalo atsisakyti turimų kitų valstybių pilietybių, įskaitant (duomenys neskelbtini) pilietybės, nebent pateiks motyvuotus paaiškinimus, kad negali atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) keliamą pavojų, pareiškėjas negali nuvykti į (duomenys neskelbtini) įforminti pilietybės atsisakymą. Šiam pavojui įrodyti jam būtinas pabėgėlio statusas. Pabėgėlio statusas leidžia pareiškėjui įgyti ir išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant (duomenys neskelbtini) pilietybės, kadangi pareiškėjas negali tinkamai įforminti atsisakymą (duomenys neskelbtini) pilietybės dėl objektyvių priežasčių.

13. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsakovui panaikinus jam suteiktus legalizacijos dokumentus, jis neteko teisių ir galimybių, kurių (duomenys neskelbtini) pilietybė nesuteikia Lietuvos Respublikoje. Skundžiamas Sprendimas kelia akivaizdžią grėsmę šeimos vientisumui, kadangi riboja jo galimybę gyventi Lietuvos Respublikoje su savo šeimos nariais, gimusiais Lietuvos Respublikoje ir turinčiais (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjo vertinimu, jo šeimos nariai taip pat patenka į neapibrėžtumo situaciją dėl savo tolimesnio gyvenimo Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu pareiškėjas pabrėžė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos migracijos politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79, 10.1 punkto, 11.3 punkto, 11.4 punkto, 11.5 punkto, 12.2.3 papunkčio nuostatų.

14. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad jam, kaip ilgalaikiui gyventojui, turi būti taikoma sustiprinta apsauga.

15. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas neatliko išsamaus vertinimo, prašė vertinti byloje esančias abejones jo naudai.

16. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkto, 13 punkto, 10 straipsnio 5 punkto reikalavimų.

17. Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, įvertino kilmės valstybės informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimu ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo atveju (duomenys neskelbtini) piliečio pasas (asmens tapatybės kortelė) išduodami tik atlikus papildomus teisinius veiksmus (duodama priesaika, gaunamas pilietybės sertifikatas ir tik tada kreipiamasi dėl paso). Todėl, anot atsakovo, labai tikėtina, kad pareiškėjas, 2022 m. birželio 27 d. pateikdamas prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, žinojo, kad jam suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė. Asmens tapatybės kortelė išduota pareiškėjui 2022 m. liepos 13 d.

19. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju teisės principas ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) netaikomas, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato užsieniečiams teisinės atsakomybės už informacijos nepateikimą apie kitos valstybės įgytą pilietybę. Tokia užsieniečių pareiga yra numatyta Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, kitos valstybės pilietybė yra esminė aplinkybė, vertinant užsieniečio pateikto prieglobsčio prašymo pagrįstumą, t. y. ar užsienietis yra už kilmės valstybės ribų, o jeigu užsienietis turi dvi ar daugiau pilietybių, ar visose jose asmuo turi visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą dėl konvencinių priežasčių.

20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokole Nr. 24 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio“ (toliau – ir Protokolas Nr. 24) nurodoma, kad valstybė narė gali svarstyti kitos valstybės narės piliečio prašymą suteikti prieglobstį arba leisti nagrinėti juos tik šiais atvejais: a) jeigu, įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, valstybė narė, kurios pilietis pateikia prašymą ir kuri vykdo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio nuostatas, toliau taiko priemones, dėl kurių jos teritorijoje nėra iki galo vykdomi jos įsipareigojimai pagal šią konvenciją; b) inicijavus Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, kol Taryba arba tam tikrais atvejais Europos Vadovų Taryba nepriima atitinkamo sprendimo valstybės narės, kurios pilietis pateikia prašymą, atžvilgiu; c) jei Taryba yra priėmusi sprendimą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės, kurios pilietis pateikia prašymą, atžvilgiu arba jei Europos Vadovų Taryba yra priėmusi sprendimą pagal minėtos Sutarties 7 straipsnio 2 dalį valstybės narės, kurios pilietis pateikia prašymą, atžvilgiu; d) jeigu valstybė narė priimtų tokio pobūdžio vienašališką sprendimą dėl kitos valstybės narės piliečio pateikto praš ymo; šiuo atveju būtina nedelsiant informuoti Tarybą; prašymas nagrinėjamas remiantis prielaida, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau bet kuriuo atveju neturi jokios įtakos valstybės narės kompetencijai priimti sprendimus.

21. Atsakovo tvirtinimu, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime motyvuotai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra Europos Sąjungos valstybės narė, kuri laikoma saugia kilmės valstybe bei kurios atžvilgiu nenustatyta išimtinių atvejų, nurodytų Protokole Nr. 24. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) pilietybę turinčio pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neturėjo būti nagrinėjamas.

22. Migracijos departamento pareigūnas 2023 m. vasario 10 d. apklausos metu tikslinosi, kokius dokumentus pareiškėjas turi. Pareiškėjas, jau turėdamas (duomenys neskelbtini) pilietybę ir tai patvirtinantį dokumentą, nenurodė šios informacijos aiškiai ir nedviprasmiškai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo turima (duomenys neskelbtini) pilietybė turėjo esminę reikšmę, nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog jis nežinojo apie Migracijos departamento pageidavimą žinoti tokią informaciją, t. y. apie turimą antrą pilietybę ir kitus dokumentus (leidimus, pilietybes, pabėgėlio dokumentus), paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl apgaulės nebuvimo.

23. Pareiškėjas skundžiamu Sprendimu nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam nėra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo teiginiai apie šeimos vientisumo pažeidimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pažeidimą yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

24. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo skundo teiginiais dėl ilgalaikio gyventojo apsaugos pažeidimo ir Migracijos politikos gairių 10.1. punkto, 11.3.-11.5. punktų, 12.2.3. papunkčio nuostatų nesilaikymo. Nurodė, kad, prieš priimant ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas buvo informuotas apie prieglobsčio statuso panaikinimą, nurodytos priežastys, pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, 2024 m. gegužės 29 d. jis buvo apklaustas Migracijos departamento pareigūno.

25. Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme dėl prieglobsčio nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, profesija – teisininkas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl teisės aktų nežinojimo, vykstančius (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo, prieglobsčio procesus ir numatytas pareigas. Šie pareiškėjo skundo argumentai yra neįtikinantys ir savo esme prieštarauja tokio išsilavinimo ir profesijos asmens įgytai patirčiai, žinioms ir turimam suvokimui.

II. 26. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjo M. Z. skundą ir panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 24S135302 „Panaikinti pabėgėlio statusą, panaikinti LNG“.

27. Teismas nustatė, kad:

27.1 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 86 straipsnio 1 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) 105.1. papunkčiu, 2023 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S62760, kuriuo nusprendė: 1) (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Z. suteikti pabėgėlio statusą; 2) išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Z. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

27.2 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. birželio 22 d. raštu Nr. 18-6835 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VSD raštas, VSD 2023 m. birželio 22 d. raštas) informavo Migracijos departamentą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. Z., kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo įgijęs kitos Europos Sąjungos šalies pilietybę. Valstybės saugumo departamentas Rašte nurodė, kad pareiškėjui 2022 m. balandžio 28 d. suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė.

27.3 Migracijos departamentas pradėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą ir apie tai informavo pareiškėją 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 23SD19972.

27.4 Migracijos departamentas, atlikęs pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą, vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Prieglobsčio tvarkos aprašo VIII skyriumi, Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1V-588 „Dėl pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo tvarkos aprašas) 33.6. papunkčiu, 2024 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 24S135302 „Panaikinti pabėgėlio statusą, panaikinti LNG“, kuriuo nusprendė: 1) panaikinti M. Z. suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 2) įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo, panaikinti M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi; 3) panaikinus M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi, M. Z. išduotą kelionės dokumentą paskelbti negaliojančiu, įvedant į asmens dokumentų išdavimo sistemą duomenis apie kelionės dokumento negaliojimą.

28. Teismas sprendė, kad pabėgėlio statusas pareiškėjui panaikintas nustačius, kad jis, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nuslėpė, jog jis yra ir Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) – pilietis. Migracijos departamento tvirtinimu, M. Z. prieglobsčio suteikimo metu neatitiko bei šiuo metu neatitinka nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

29. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo). Prašyme dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, teisininkas. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. apklausos metu patvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė aplinkybės, jog jis yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pripažįsta šią aplinkybę.

30. Pareiškėjas apklausos, įvykusios 2024 m. gegužės 29 d., metu Migracijos departamento pareigūnui nurodė, kad jis nesuvokė, jog jam 2022 m. balandžio 28 d. buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė, nes jis gavo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą tik 2022 m. liepos mėnesį.

31. Pabėgelio statusas pareiškėjui suteiktas, atsižvelgus į Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. išvadą Nr. 23VD35880 (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė bei pilietybė nustatyta iš prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2019 m. lapkričio 16 d., galiojančio iki 2029 m. lapkričio 16 d. Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

32. (Duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. C134-23-281 patvirtino, kad M. Z. taip pat turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra ir (duomenys neskelbtini) pilietis.

33. Migracijos departamentas, atlikęs įvertinimą, ar dėl Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkte dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. ar dėl nutylėtos informacijos apie 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjui suteiktą (duomenys neskelbtini) pilietybę, pareiškėjas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, Sprendime nurodė, kad tyrimo dėl prieglobsčio panaikinimo metu nerasta informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento sprendimo suteikti prieglobstį išvadas. Tyrimo metu nustatyta, kad M. Z. ir toliau tęsia veiklą, dėl kurios rizika kilmės valstybėje nukentėti yra pakankamai reali (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad naujausia kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

34. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįsta.

35. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimo, kurį ginčija pareiškėjas, turinys patvirtina, kad pareiškėjo nutylėta informacija apie 2022 m. balandžio 28 d. suteiktą (duomenys neskelbtini) pilietybę neturėjo jokios esminės įtakos, priimant sprendimą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

36. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, vadovaudamasis Protokolu Nr. 24, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos, kurią suteikia Europos Sąjungos valstybės narės, lygį, tariama, kad, kalbant apie teisinius ir praktinius tikslus, susijusius su prieglobsčio klausimais, valstybės narės viena kitai yra patikimos kilmės šalys. Todėl valstybė narė gali svarstyti kitos valstybės narės piliečio prašymą suteikti prieglobstį arba leisti juos nagrinėti tik Protokole Nr. 24 nurodytais atvejais.

37. Atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 24 nuostatas, teismas darė išvadą, kad jos yra susijusios su prieglobsčio prašymo priimtinumu, o ne su prieglobsčio prašymo suteikimo kriterijais.

38. Prieglobsčio tvarkos aprašo 36 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas (36.1 punktas); ar kita ES valstybė narė gali būti atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš Eurodac sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsniais ir 17 straipsnio 2 dalimi, arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją, remiantis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi. Atlikdamas šį tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 22 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais II priede (36.2. papunktis); ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka (36.3. papunktis); ar yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas (36.4. papunktis).

39. Pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 47 punktą, pasirinkus 37.1 papunktyje nurodytą procedūrą ir sprendžiant prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – surinkti duomenis, reikalingus įsitikinti, kad egzistuoja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, taip pat suteikti galimybę prieglobsčio prašytojui argumentuotai pagrįsti, kodėl, jo nuomone, jo prašymas suteikti prieglobstį turi būti nagrinėjamas iš esmės.

40. Pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 48 punktą, sprendžiant prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo klausimą, jei būtina, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia paklausimus kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms, tarptautinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms.

41. Migracijos departamento Sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės patvirtina, kad pareiškėjo turima Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini), kuri laikoma saugia kilmės valstybe bei kurios atžvilgiu nenustatyta išimtinių atvejų, nurodytų Protokole Nr. 24 – pilietybė, buvo svarbi ir reikšminga aplinkybė, Migracijos departamentui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo priimtinumo, o ne su pabėgėlio statuso suteikimo kriterijais, nurodytais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

42. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas pabėgėlio statusą įgijo apgaulės būdu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

43. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.

44. Teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas neteisėtai panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą, darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi, taip pat yra neteisėta.

45. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, neįvertino ginčui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.

III. 46. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

47. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) – pilietis, (duomenys neskelbtini) persekiojimo grėsmė jam nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra Europos Sąjungos valstybės narė, kuri laikoma saugia kilmės valstybe bei kurios atžvilgiu nenustatyta išimtinių atvejų, nurodytų Protokole Nr. 24, (duomenys neskelbtini) pilietybę turinčio pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neturėjo būti nagrinėjimas.

48. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjui pabėgėlio statusas buvo suteiktas, jam nuslėpus informaciją, kad jis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę. Atsižvelgiant į tai, Sprendime pagrįstai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pilietybę turinčio pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neturėjo būti nagrinėjimas. Tačiau pareiškėjui nuslėpus ir Migracijos departamentui tyrimo metu neturint informacijos, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, jo prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas ir išnagrinėtas, pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Migracijos departamentas, 2023 m. birželio 23 d. gavęs VSD raštą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje, kuri 2023 m. rugpjūčio 25 d. patvirtino, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 7 dalimi, Migracijos departamentas pradėjo pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą, kurios metu informavo pareiškėją apie pradėtą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą, gavo pareiškėjo paaiškinimus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio suteikimo metu pareiškėjas neatitiko bei šiuo metu neatitinka nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Remiantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas buvo panaikintas.

50. Atsakovas mano, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos yra aiškios ir nėra pagrindo išvadai, kad jos gali būti taikomos tik dėl informacijos, kuri yra susijusi su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais.

51. Pirmosios instancijos teismas neatžvelgė į ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, netinkamai vertino susidariusią situaciją ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti ginčijamą Sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad turima (duomenys neskelbtini) pilietybė neapsaugo nuo (duomenys neskelbtini) persekiojimo pareiškėjo (pavyzdžiui, net ir turėdamas (duomenys neskelbtini) pilietybę, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašymu gali būti sulaikytas trečiojoje valstybėje sienos kirtimo metu ir perduotas (duomenys neskelbtini) pagal ekstradicijos procedūrą). Aktyvių kelionių po pasaulį reikalauja ne tik pareiškėjo mokslai pagal tarptautinę programą, bet ir visuomeninė veikla – pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Ryšių su (duomenys neskelbtini) neturėjimas yra teisiškai svarbi aplinkybė, kadangi, remiantis Įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, turima (duomenys neskelbtini) pilietybė galėtų būti kliūtis gauti pabėgėlio statusą tik tuo atveju, jei būdų pagrindas manyti, jo pareiškėjas ketintų apsigyventi (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo šeima, darbas, verslas, turtas ir kiti interesai yra Lietuvos Respublikoje.

54. Atsakovo nurodytas Protokolas Nr. 24 ir jo subjektyvi interpretacija nesudaro teisėto pagrindo panaikinti pareiškėjo įgytą pabėgėlio statusą (ypač atsižvelgiant į tai, kad baigtinis prieglobsčio panaikinimo atvejų sąrašas yra įtvirtintas Įstatymo 90 straipsnyje, kuriame šio protokolo sąlygos nėra paminėtos, tai supranta ir pats atsakovas, kuris nepagrįstai grindė Sprendimą Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punktu).

55. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėliui keliamų kriterijų, supainiojo du skirtingus teisės institutus: prašymo dėl pabėgėlio statuso priimtinumą ir prašymo dėl pabėgėlio statuso vertinimą iš esmės. Atsakovas, priėmęs nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pabėgėlio statuso, neturėjo teisės padaryti išvadą, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėliui keliamų reikalavimų, ir grįsti tokią išvadą Protokolu Nr. 24, kadangi pastarajame nėra įtvirtinta jokių pabėgėlio kriterijų.

56. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovui teigiant, kad tuo metu pareiškėjas buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, atsakovas turėjo pateikti įrodymą apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo momentą. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo momentą. Apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimo momentą atsakovas sprendžia, remdamasis išimtinai Valstybės saugumo departamento raštu Nr. 6835. Tačiau šiame rašte nėra paaiškinta, kokie konkrečiai „turimi duomenys“ leidžia teigti, kad pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę jau 2022 m. balandžio 28 d.

57. Atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje raštas taip pat neatsako į klausimą, kada tiksliai pareiškėjui buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė.

58. Pareiškėjas sužinojo apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą jau po to, kai kreipėsi į atsakovą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Tai įvyko, pareiškėjui gavus (duomenys neskelbtini) pilietybę patvirtinantį asmens tapatybės dokumentą. Atsakovo sprendime nurodyta, kad asmens tapatybės kortelė buvo išduota 2022 m. liepos 13 d., o pasas pareiškėjui buvo išduotas vėliau, kadangi, kaip nurodoma pase, jis buvo išleistas 2022 m. liepos 30 d. Tai reiškia, kad pilietybę patvirtinantys dokumentai pareiškėjui buvo įteikti jau po to, kai pareiškėjas kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo.

59. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato užsieniečiams pareigos pateikti informaciją apie antrą pilietybę tais atvejais, kai jie kreipiasi dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Bylos medžiagoje esančiuose apklausos garso įrašuose yra užfiksuota, kad atsakovo specialistai neklausė pareiškėjo, ar jis įgijęs antrą pilietybę. Jeigu atsakovas pageidavo žinoti tai, jis turėjo užduoti atitinkamą klausimą pareiškėjui. Atsakovui to nepadarius, atsakomybė už tai tenka išimtinai atsakovui.

60. Pareiškėjas neturėjo jokių motyvų slėpti nuo atsakovo informaciją apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę. Ši informacija yra viešai prieinama, kadangi įsakymai apie suteiktą pilietybę skelbiami oficialioje (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos svetainėje. Pareiškėjui siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės, pareiškėjas dar iki pabėgėlio statuso gavimo informavo Lietuvos Respublikos institucijas apie įgytą (duomenys neskelbtini) pilietybę, pateikdamas piliečio (duomenys neskelbtini) pasą, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į dvigubą pilietybę. Pareiškėjas vis tiek turėtų atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nebuvo jokios prasmės slėpti duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybę.

61. (Duomenys neskelbtini)pilietybė nedarė jokios įtakos atsakovo sprendimui dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar nesuteikimo. Pareiškėjas atitinka pagrindinius pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, kurie yra įtvirtinti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kadangi pareiškėjo kilmės valstybėje gresia reali persekiojimo grėsmė.

62. Jeigu būtų konstatuota, kad pareiškėjas kreipimosi metu žinojo, kad jis įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir sąmoningai nutylėjo tai, tai neturi jokios įtakos pabėgėlio statuso suteikimo teisėtumui.

63. Nebuvo apgaulės pareiškėjo veiksmuose, visa teisiškai reikšminga informacija buvo pateikta atsakovui.

64. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Apsaugą nuo perdavimo (duomenys neskelbtini) suteikta tik pabėgėlio statusas, kurio prašo pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 65. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 24S135302, kuriuo nuspręsta panaikinti M. Z. suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje panaikinimo, panaikinti M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi; panaikinus M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi, M. Z. išduotą kelionės dokumentą paskelbti negaliojančiu, į asmens dokumentų išdavimo sistemą įvedant duomenis apie kelionės dokumento negaliojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

66. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas įgijo pabėgėlio statusą apgaulės būdu.

67. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas mano, kad teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, grindė išvadas prielaidomis, nevisapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes.

68. 2025 m. kovo 26 d. teismo posėdyje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas balandžio 2025 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 9 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad papildomi paaiškinimai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, jie nėra pridedami prie bylos ir nėra vertinami.

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 23S62760 suteikė pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje.

70. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 23 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 6835, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, 2022 m. birželio 27 d. kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo įgijęs kitos Europos Sąjungos šalies pilietybę; pareiškėjui 2022 m. balandžio 28 d. buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė.

71. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 25 d. gavo patvirtinimą iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

72. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis gavo pabėgėlio statusą apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos, priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą. Prieglobsčio tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) 121 punkte nustatyta, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, arba sąmoningai nutylėta informacija turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį.

73. Prieglobsčio tvarkos aprašo 119 punkte nustatyta, kad prieglobsčio panaikinimo procedūros tikslas – įvertinti, ar dėl Įstatymo 90 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Vertinimą, ar užsienietis atitinka šiuos kriterijus, atlieka įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia (be kita ko) Prieglobsčio tvarkos aprašo VII skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Atliekant Prieglobsčio tvarkos aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą, vertinamos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, bet taip pat ir aplinkybės, kurios atsirado arba paaiškėjo po to, kai užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, jeigu jos susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais (Prieglobsčio tvarkos aprašo 120 p.).

74. Prieglobsčio tvarkos aprašo 123 punkte nustatyta, kad, jeigu atlikus Prieglobsčio tvarkos aprašo 119 punkte nurodytą vertinimą ir atsižvelgus į Prieglobsčio tvarkos aprašo 118 punkte nustatyta tvarka užsieniečio pateiktus paaiškinimus, nustatoma, kad užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, taikomos Įstatymo 90 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatos, Migracijos departamentas priima sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą ir užregistruoją jį MIGRIS.

75. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas gali būti panaikintas nustačius, kad užsienietis pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją ar nutylėjo informaciją, kuri yra susijusi su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais.

76. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

77. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

78. Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

79. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

80. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis dėl prieglobsčio suteikimo, nenurodė aplinkybės, kad jis yra įgijęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, t. y. (duomenys neskelbtini), pilietybę. Pareiškėjo vertinimu, jis neprivalėjo pateikti informacijos apie suteiktą (duomenys neskelbtini) pilietybę, nes Migracijos departamento pareigūnai neklausė jo apie turimas kitų valstybių pilietybes, be to, kreipdamasis į Migracijos departamentą, jis nežinojo, kad jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė.

81. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta užsieniečio pareiga pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus vertintina kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Tai, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, yra įgijęs kitos valstybės pilietybę ar siekia ją įgyti, yra esminė informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimu.

82. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo deklaruojama baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįsta. Tačiau pareiškėjas taip pat yra ir Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) – pilietis, byloje nėra įrodymų, kad jam (duomenys neskelbtini) kiltų persekiojimo grėsmė. (Duomenys neskelbtini) yra Europos Sąjungos valstybės narė, kuri laikoma saugia kilmės valstybe bei kurios atžvilgiu nenustatyta išimtinių atvejų, nurodytų Protokole Nr. 24 dėl prieglobsčio Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas ir išnagrinėtas, pareiškėjui nepateikus informacijos apie jo turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę (siekiamą įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybę) ir Migracijos departamentui tyrimo metu neturint šios informacijos.

83. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Byloje kyla klausimas, ar pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, žinojo (turėjo žinoti) apie jam suteiktą (duomenys neskelbtini) pilietybę ir ar jis sąmoningai nuslėpė šią informaciją.

84. Kaip minėta, pagal Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 dalį, užsieniečiui pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis pabėgėlio statusą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto teisinio reguliavimo turinys detalizuotas Prieglobsčio tvarkos aprašo 121 punkte, kuriame nurodyta, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, arba sąmoningai nutylėta informacija turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį.

85. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis jau buvo kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo.

86. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimu, ir nustatė, kad asmens tapatybės kortelė buvo išduota pareiškėjui 2022 m. liepos 13 d., t. y. jau po kreipimosi dėl prieglobsčio prašymo pateikimo. Migracijos departamentas, be kita ko, vertino tai, kad (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo atveju (duomenys neskelbtini) piliečio pasas (asmens tapatybės kortelė) išduodami tik atlikus papildomus teisinius veiksmus (duodama priesaika, gaunamas pilietybės sertifikatas ir tik po šių veiksmų atlikimo kreipiamasi dėl paso).

87. 2024 m. gegužės 29 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad jis nesuvokė, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu jis jau turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Tačiau Migracijos departamentas nelaikė tokių pareiškėjo paaiškinimų patikimais. Šiuo atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi informacija, pateikta oficialių (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų interneto svetainėse, vertino, kad įsakymas apie suteiktą pilietybę skelbiamas oficialioje (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos svetainėje bei asmuo informuojamas apie tai registruotu laišku; norint įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybę natūralizacijos būdu, be kita ko, reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės gavimo, gavus atsakymą apie teigiamą sprendimą, per 6 mėnesius reikia duoti priesaiką, tada išduodamas pilietybės sertifikatas ir tik tuomet gaminamas pasas ar asmens tapatybės kortelė; atkūrimo būdu gavus (duomenys neskelbtini) pilietybę, pirmiausia pateikiami reikalingi dokumentai, atlikus dokumentų vertinimą Teisingumo ministerijoje, išduodamas įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo, vėliau duodama priesaika bei gaunamas pilietybės sertifikatas ir tik tada asmeniui išduodamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas.

88. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo atliktus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) pilietybės gavimu, ir su šių veiksmų atlikimo terminais. Be to, pareiškėjas pagal jo išsilavinimo ir žinių lygį turėjo suprasti, kad, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jis turėjo nurodyti aplinkybę ir apie (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas sąmoningai nutylėjo informaciją apie įgytą kitos Europos Sąjungos valstybės narės (duomenys neskelbtini) pilietybę, o tai turėjo esminės įtakos, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

89. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Migracijos departamento Sprendime nurodytą informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietybės suteikimo procedūrą, būtinus atlikti veiksmus ir jų atlikimo terminus, į tai, kad pareiškėjas nepateikė šią informaciją paneigiančių duomenų, taip pat nepateikė jokių duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) pilietybės gavimo procedūra, jo atliktais veiksmais ir terminais, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, remdamasis VSD raštu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, buvo įgijęs kitos Europos sąjungos šalies (duomenys neskelbtini) pilietybę ir, vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

90. Migracijos departamento Sprendimu taip pat buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi.

91. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.

92. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo nuostatos, susijusios ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023; 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2139-789/2024).

93. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, kad pagrindinis Direktyvos 2003/109/EB tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta Direktyvos 2003/109/EB 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, C-636/16, ECLI:EU:C:2017:949 23 ir 24 p. ir juose nurodyta jurisprudencija).

94. Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tik tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

95. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini).

96. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimo dalį dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nevertino šių aplinkybių.

97. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo, nebuvo atliktas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo buvo priimta, neišnagrinėjus visų su pareiškėjo asmeniu ir jo gyvenimu Lietuvos Respublikoje susijusių reikšmingų aplinkybių, todėl ji naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

98. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl Sprendimo dalies, kuria panaikintas leidimas nuolat gyventi, ir dėl su leidimo nuolat gyventi panaikinimu susijusios Sprendimo dalies, kuria nuspręsta paskelbti negaliojančiu pareiškėjui išduotą kelionės dokumentą, įvedant į asmens dokumentų išdavimo sistemą duomenis apie kelionės dokumento negaliojimą, šio vertinimo pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant minėtas Sprendimo dalis ir įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

99. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

100. Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų dalies, proporcingos tenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą.

101. Pareiškėjas prašo atlyginti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra ir banko sąskaitos išrašas.

102. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

103. Pareiškėjo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 815 Eur (įskaitant PVM) sumą, apimančią atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

104. Rekomendacijų 8.11 papunktis numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 1,3 sandaugai.

105. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui apmokėjo 2025 m. kovo 11 d., todėl, vertinant patirtų išlaidų dydį, aktualus 2024 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 237,9 Eur.

106. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 815 Eur) neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, todėl jų dalis, proporcinga pareiškėjo patenkintų reikalavimų daliai, gali būti priteista pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento.

107. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 24S135302 „Panaikinti pabėgėlio statusą, panaikinti LNG“ dalį, kuria nuspręsta panaikinti M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi; panaikinus M. Z. išduotą leidimą nuolat gyventi, M. Z. išduotą kelionės dokumentą paskelbti negaliojančiu į asmens dokumentų išdavimo sistemą įvedant duomenis apie kelionės dokumento negaliojimą, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl M. Z. išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 24S135302 „Panaikinti pabėgėlio statusą, panaikinti LNG“ dalį palikti nepakeistą“.

Priteisti pareiškėjui M. Z. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis