1b8fa6ae-dca0-497a-a42e-d76d0aeec710 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1237-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01116-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. Liepos 26 d.                                                                         Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, Liudos Uckienės (pranešėja), Alvydo Barkausko,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui N. B. dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokos priteisimo, NUSTATĖ:           I.GINČO ESMĖ IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Vilniaus skyriaus 2007-09-17 sprendimu Nr. 6-24-10039 atsakovui buvo paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa (toliau paÅ¡alpa) vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu nuo 2007-08-06 iki 2008-05-17, o 2008-05-28 sprendimu Nr. 6-24-16673 atsakovui paÅ¡alpos mokėjimas pratęstas vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiui nuo 2008-05-18 iki 2009-05-17.

Nurodė, kad remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro (toliau Registro) duomenimis atsakovas nuo 2007-10-01 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo padavimo vykdė individualiÄ veiklÄ , kad 2010-10-02 iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI) ieÅ¡kovas gavo duomenis apie atsakovo deklaruotÄ pajamų sumÄ ir privalomas sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau VSD įmokos) nuo pajamų iÅ¡ individualios veiklosuž 2009 metus (nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31), pagal Å¡iuos duomenis atsakovo deklaruota pajamų suma sudarė 106 398,11 Lt, o nuo 71 424,00 Lt sumos turėjo bÅ«ti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos.

Atsakovo gauta 2009 m. pajamų suma, nuo kurios apskaičiuotos ir VSD įmokos, Registro duomenų bazėje buvo iÅ¡dėstyta ketvirčiais taip : I-am ketvirčiui teko 13 833,90 Lt, II-am ketvirčiui – 29 307,60 Lt, III-am ketvirčiui – 14 141,30 Lt IV-am ketvirčiui – 14 141,20 Lt. Ä®vertinus atsakovo draudžiamÄ sias pajamas, pagal Registro duomenis, turėtas paÅ¡alpos gavimo laikotarpiu, ieÅ¡kovas 2011-03-21 sprendimu Nr. 6-13-1991 nustatė 8028,16 Lt paÅ¡alpos permokÄ už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17 ir 2011-04-05 raÅ¡tu Nr. (10.4)3-20661 apie Å¡iÄ permokÄ informavo atsakovÄ . 2011-07-20 ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ Nr. 5-27-11446 „D.

N. B., vykdančio individualiÄ veiklÄ , draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų tikslinimo VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva", kuriame atsakovo 2009 m. pajamų suma, nuo kurios buvo apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, Registro duomenų bazėje buvo iÅ¡dėstyta ketvirčiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tokia tvarka:    I-am ketvirčiui teko 17 611,40 Lt,    II-am ketvirčiui – 17 807,10 Lt,    III-am ketvirčiui – 18 002,80 Lt    IV-am ketvirčiui – 18 002,70 Lt pajamų.

Kadangi nuo Å¡ių sumų buvo sumokėtos sumažinto tarifo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ieÅ¡kovas laikė, kad atsakovo vieno mėnesio draudžiamosios pajamos paÅ¡alpai skaičiuoti 2009 metais buvo:   I-Ä jį ketvirtį buvo 2059,95 Lt (17 611,40 : 3 mėn. x 0,3509),    II-Ä jį ketvirtį - 2082,84 Lt (17 807,10 Lt : 3 mėn. x 0,3509). IeÅ¡kovas, įvertinęs patikslintus Registro duomenis, 2011-07-28 sprendimu Nr. 6-45-49 pripažino netekusiu galios 2011-03-21 sprendimÄ Nr. 6-13-1991 „D.

N. B. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokos nustatymo", ir 2011-07-28 sprendimu Nr. 6-13-2664 „D. N. B. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokos nustatymo" nustatė 7429,86 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokÄ už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17. Apie nustatytÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokÄ ir jos grÄ Å¾inimo tvarkÄ ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ 2011-08-03 raÅ¡tu, o 2011-10-25 atsakovui buvo iÅ¡siųstas raginimas grÄ Å¾inti 7429,86 Lt paÅ¡alpos permokÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 7429,86 Lt paÅ¡alpos permokÄ (b.l. 1-4).IeÅ¡kovo atstovė teisme palaikydama ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas atsakovo pajamas lygiomis dalimis ketvirčiais paskirstė remiantis Registro nuostatų 25.11 punktu. Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo duomenų iÅ¡ VMI apie individualios veiklos sustabdymÄ , todėl preziumavo, kad atsakovas vykdė individualiÄ veiklÄ visus 2009 metus. Nurodė, kad atsakovo pateiktos AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o 1 eilutėje nurodyta, jog pajamos gautos 2009-06-12, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „sausis, vasaris, kovas“, todėl tokį įraÅ¡Ä ieÅ¡kovas traktuoja kaip įrodymÄ , kad tais mėnesiais, t.y. motinystės (tėvystės) atostogų metu, atsakovas vykdė veiklÄ .

Nurodė, kad atsakovas socialinio draudimo įmokas mokėjo Sodrai kartÄ per metus, todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybės nustatyti, kada konkrečiai buvo gauti pinigai ir remėsi bendra suma už metus. PaaiÅ¡kino, kad pajamų dydis turi reikÅ¡mės, kadangi yra nustatyta maksimali riba – 48 draudžiamųjų pajamų dydžiai per metus. Nagrinėjamu atveju atsakovo pajamos buvo didesnės nei 48 draudžiamųjų pajamų dydžiai, todėl ieÅ¡kovas paėmė domėn tik 48 dydžių sumÄ , t.y. 71 424,00 Lt.

Å i suma buvo paskirstyta per visus 2009 metus ketvirčiais ir gauta tam tikra suma per mėnesį. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7429,86 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permokÄ už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17 bei 121,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteiktu atsakovui per antstolį (b.l. 138-142).Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Jis nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys remiasi vieninteliu Registro nuostatų 25.11 punktu, taikomu jam atgaline data.

Nurodė, kad minėtas punktas įsigaliojo 2009-05-28, t.y. kai atsakovas jau buvo grįžęs iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų, o paÅ¡alpos mokėjimas pasibaigęs. Nurodė, kad jis, bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose, realiai individualios veiklos nevykdė, o atnaujino individualiÄ veiklÄ nuo 2009-06-12 ir tęsė iki 2009-12-31, ir bÅ«tent tuo laikotarpiu gavo pajamas iÅ¡ individualios veiklos vykdymo. Tačiau ieÅ¡kovas Å¡ias pajamas paskirstė taip, kad Å¡ios pajamos dalinai buvo priskirtos ir laikotarpiui nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17, kai atsakovas realiai negavo jokių pajamų iÅ¡ individualios veiklos.

Atsakovo teigimu, jis iki 2009-05-17, t.y. bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose, negalėjo žinoti, jog jo pajamos gautos pasibaigus vaiko priežiÅ«ros atostogoms bus paskirstytos nauja tuo metu negaliojusia ir nepalankia jam tvarka, kuri įtakos paÅ¡alpos iÅ¡mokos dydį. Atsakovo manymu, tokia situacija prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Jis ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu patikslinti Registro duomenis pagal pajamų gavimo faktÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios problemos iÅ¡spręsti nesugebėjo(b.l. 48-49).Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Jis paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose žinojo, jog gaunamos draudžiamosios pajamos gali įtakoti jo paÅ¡alpos dydį, todėl tuo metu sÄ moningai nevykdė veiklos. Nurodė, procedÅ«riÅ¡kai veiklos nesustabdęs, nes negalėjęs žinoti, jog po dviejų savaičių grižus iÅ¡ atostogų bus priimtas sprendimas, kuris taip įtakos situacijÄ , todėl tuo metu negalėjo pasirinkti kito veiklos modelio. Bankų iÅ¡raÅ¡ai rodo, jog ginčo laikotarpiu atsakovas faktiÅ¡kai nedirbo ir pajamų negaudavo.

Atsakovo manymu, interpretuojant AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o pirmoje eilutėje nurodytÄ Ä¯raÅ¡Ä , ieÅ¡kovas nepagrįstai daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dirbo tuo laikotarpiu, nes atsakovas už tai, kÄ Ä¯raÅ¡o pinigų siuntėjas negali atsakyti, nes minėtas pinigų sumas jis gavo už veiklÄ , kuriÄ vykdė 2009-06-12 (b.l. 138-142). II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas skundžiamu 2012 05 23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė ieÅ¡kovui VSDF Vilniaus skyriui iÅ¡ atsakovo N. B. 121,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2007-09-17 sprendimu Nr. 6-24-10039 atsakovui N. B. buvo paskirta pašalpa, vaiko priežiūros atostogų metu, laikotarpiu nuo 2007-08-06 iki 2008-05-17 (b.l. 12). Ieškovo 2008-05-28 sprendimu Nr. 6-24-16673 atsakovui pašalpos mokėjimas, vaiko priežiūros atostogų metu, buvo pratęstas iki 2009-05-17 (b.l. 15). Viso motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas atsakovui nutruko iki 2009-05-18, o paskutinė išmoka buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-17.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau – LMSDP nuostatai) 481 p. ir 58 p., 2011-03-21 priėmė sprendimÄ Nr. 6-13-1991, kuriame nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17 atsakovui susidarė 8028,16 Lt paÅ¡alpos permoka, kadangi minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo draudžiamųjų pajamų (b.l. 18). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas 2011-04-05 raÅ¡tu Nr. (10.4)-3-20661 „Dėl paÅ¡alpos permokos nustatymo ir grÄ Å¾inimo“ pranešė atsakovui apie susidariusiÄ 8028,16 Lt paÅ¡alpos permokÄ ir paragino jį per 30 dienų grÄ Å¾inti minėtÄ permokÄ (b.l. 19-20).

Minėtame raÅ¡te ieÅ¡kovas nurodė, kad motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos permoka atsakovui susidarė dėl to, jog pagal Registro duomenis, atsakovas už 2009 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 106 398,11 Lt pajamų, gautų iÅ¡ individualios veiklos, kurios, remiantis Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Registro nuostatų 25.11 p., buvo atitinkamai iÅ¡dėstytos ketvirčiais proporcingai atsakovo savarankiÅ¡kai vykdomos veiklos vykdymo laikotarpiui. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2011-07-20 sprendimu Nr. 5-27-11446 patikslino atsakovo gautų draudžiamųjų pajamų už 2009 m. iÅ¡dėstymo ketvirčiais proporcijas (b.l. 21-22) ir tuo pagrindu 2011-07-28 sprendimu Nr. 2-45-49 panaikino savo ankstesnį 2011-03-21 sprendimÄ Nr. 6-13-1991 (b.l. 23).

Tuo pačiu ieÅ¡kovas 2011-07-28 priėmė naujÄ sprendimÄ Nr. 6-13-2664 dėl 7429,86 Lt atsakovui susidariusios paÅ¡alpos permokos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17 (b.l. 24). IeÅ¡kovas, patikslinęs paÅ¡alpos permokos sumÄ , 2011-08-03 raÅ¡tu Nr. (10.4)-3-47879 kreipėsi į atsakovÄ dėl 7429,86 Lt paÅ¡alpos permokos grÄ Å¾inimo (b.l. 25-26). Teismas pažymėjo, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojęs (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XI-71 redakcija) LMSDÄ® 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatė, jog asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms, ir asmenims, nurodytiems LMSDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skiriamos kol vaikui sueis dveji metai.

Jeigu asmuo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, mokant Å¡iÄ paÅ¡alpÄ atitinkamai taikomos LMSDÄ® 21 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (bendrÄ Å¡ių paÅ¡alpų sumÄ ), jam mokamas Å¡ios paÅ¡alpos (bendros Å¡ių paÅ¡alpų sumos) ir jo atitinkamÄ mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas Nuostatų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas (toliau KT) 2012-02-27 nutarime pripažino, jog LMSDĮ 5 straipsnio 5 dalies (2008 m. gruodžio 18 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 149-5999) 1 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad motinystės pašalpa neskiriama, jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogų metu turi iš ne per jas vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Teismas nurodė, kad minėtame KT nutarime, aiÅ¡kinant Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatytos konstitucinės mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantijos dirbančioms motinoms turinį nurodyta, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinę mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo paskirtį, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį atostogos bÅ«tų apmokamos atsižvelgiant į kitas jomis besinaudojančių moterų pajamas, gaunamas už Å¡ių atostogų metu atliktÄ darbÄ ;

įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimui turėtų įtakos pajamos, Å¡ių atostogų metu gautos už ne per jas atliktÄ darbÄ , nes tokiu darbu niekaip nėra paneigiama Å¡ių atostogų paskirtis. KT minėtame nutarime, be kita ko, akcentavo, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtis yra inter alia kompensuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų.

Å iame kontekste KT pažymėjo, kad LMSDÄ® 21 straipsnio 4 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d., 2008 m. birželio 17 d. redakcijos) vartojama formuluotė „turėtos draudžiamosios pajamos“ aiÅ¡kintina kaip reiÅ¡kianti apdraustojo asmens iÅ¡ darbinės veiklos realiai gautas draudžiamÄ sias pajamas. Kitoks Å¡ios formuluotės aiÅ¡kinimas, o bÅ«tent, kad ji reiÅ¡kia ir iÅ¡ darbinės veiklos realiai negautas pajamas (kaip antai privalomų socialinio draudimo įmokų tikslais priskaičiuotas realiai negautas pajamas), paneigtų LMSDÄ® 2 str. (2006 m. birželio 8 d. redakcija) įtvirtintÄ ligos ir motinystės socialinio draudimo paskirtį kompensuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims dalį dėl motinystės (tėvystės) prarastų darbo pajamų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau LVAT) praktika ir pažymėjo, kad LVAT, aiÅ¡kindamas LMSDÄ® nuostatų taikymÄ skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui, kuris užsiima tokia savarankiÅ¡ka veikla, kurios vykdymo sustabdymo atitinkamam laikotarpiui teisės aktai nenumato ir kuris teisės aktų nustatyta tvarka metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoja praėjusiais metais gautas pajamas, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl Å¡ių paÅ¡alpų skyrimo ir iÅ¡mokėjimo bei nustatant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų turi bÅ«ti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų iÅ¡raiÅ¡ka (LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/201, 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2657/2011).

Teismas konstatavo, kad remiantis VMI patvirtintos formos metine pajamų deklaracija negalima nustatyti, kuriais bÅ«tent mokestinių metų laikotarpiais savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo gavo draudžiamÄ sias pajamas, kadangi nurodoma tik bendra mokestiniais metais gautų pajamų suma. LVAT, 2012 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-242-12 sprendime pažymėjo, kad savarankiÅ¡kai dirbančio asmens metinėje pajamų deklaracijoje per metus gautų pajamų sumos iÅ¡skaidymas proporcingai ketvirčiais remiantis poįstatyminiu teisės aktu (Registro nuostatais) negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis realiai gautas deklaravimo metų konkrečiais laikotarpiais draudžiamÄ sias pajamas.

Minėtoje byloje LVAT pripažino VSDFV sprendimÄ dėl paÅ¡alpos permokos vaiko priežiÅ«ros laikotarpiu, nepagrįstÄ . Teismas atsižvelgdamas į teisinį ginčo teisinio santykio reglamentavimÄ , formuojama teismų praktikÄ , KT doktrinÄ , įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius duomenis konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-17 vykdė savarankiÅ¡kÄ veiklÄ ir iÅ¡ jos gavo draudžiamųjų pajamų. IÅ¡ atsakovo pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų (b.l. 50-56, 91-124) teismas sprendė jog atsakovas 2009 m. draudžiamÄ sias pajamas gavo laikotarpiu nuo 2009-06-12 iki 2009-12-31, jau pasibaigus vaiko priežiÅ«ros atostogoms, Atmesdamas ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, kad atsakovo vykdytÄ veiklÄ ginčo laikotarpiu patvirtina byloje pateiktas AB „Swedbank“ banko iÅ¡raÅ¡as (b.l.

50) iÅ¡ 2009-06-12 mokėjimo pavedimo, gauto iÅ¡ D-Profile SIA, mokėjimo paskirtis, kurioje nurodyta sausis, vasaris ir kovas, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ginčo laikotarpiu vykdė veiklÄ , teismas konstatavo jog Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas neįrodo veiklos vykdymo fakto ginčo laikotarpiu. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , jog atsakovas vaiko priežiÅ«ros atostogų metu galėjo sustabdyti individualios (savarankiÅ¡kos) veiklos vykdymÄ , remdamasis tuo, kad minėtu laikotarpiu galiojusiose VMI 2005-04-04 įsakymu Nr. VA-29 patviritntose Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrÄ /iÅ¡registravimo iÅ¡ mokesčių mokėtojų registro taisyklėse (2008 m. liepos 25 d. redakcija;

Žin., 2008, Nr. 89-3595) (toliau Mokesčių mokėtojų registro taisyklės) nebuvo įtvirtintas individualios veiklos sustabdymo institutas.Teismas nurodė, kad Registro nuostatų 25.11 punktas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas numato, kad teritorinė registro tvarkymo įstaiga savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų (iÅ¡skyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, Å«kininkus ir jų partnerius, kai žemės Å«kio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra ne mažesnis nei 4 europinio dydžio vienetai ir ne didesnis nei 14 europinio dydžio vienetų) praėjusių metų pajamų metinę sumÄ , nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumÄ vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka iÅ¡dėsto ketvirčiais proporcingai savarankiÅ¡kai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms.

Tuo tarpu teismų praktika individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens gautų draudžiamųjų pajamų už metus iÅ¡skaidymas proporcingai ketvirčiais laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., nesiaiÅ¡kinant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu faktiÅ¡kai vykdė veiklÄ ir ar turėjo draudžiamųjų pajamų, pripažįsta nepagrįstu bei paneigiančiu motinystės (tėvystės) atostogų paskirtį. Be to, Å¡io Registro nuostatų punktas, įsigaliojo tik 2009-05-29 (LR Vyriausybės 2009-05-20 nutarimas Nr. 451, 2009-05-28, Žin. 2009, Nr. 62-2480), t.y. atsakovui jau grįžus iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų ir buvo pritaikyta santykiams, kurie atsirado iki Å¡ios nuostatos įsigaliojimo.

Teismas pažymėjo jog KT 1994-04-21 nutarime pripažino, jog teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Ä®statymų leidyboje atgal galiojančių įstatymo normų priėmimas yra iÅ¡imtis. Tai įvyksta, kai apie įstatymo galiojimÄ atgal yra nurodyta pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar administracinę atsakomybę arba Å¡velninantys bausmę ar administracinę nuobaudÄ .

Kitose teisės srityse retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas gali neigiamai atsiliepti asmenų teisėms. KT 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Taigi, remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Registro nuostatų 25.11 p. santykiams, kurie buvo atsiradę iki minėto punkto priėmimo, kadangi toks poįstatyminio teisės akto taikymas pablogino atsakovo teisinę padėtį.Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas ir atsižvelgdamas į atsakovo elgesį įvertinęs priežastis, dėl kurių ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidass (CPK 93 straipsnio 4 dadils ) 121,00 Lt sumoje ryšium su su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį (b.l. 46, 74).

Nustatė, kad minėtos iÅ¡laidos susidarė dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisė 121,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 4 d.). III. APELIACINIO SKUDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 23 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 7429,86 Lt paÅ¡alpos permokÄ . Savo apeliacinį skundÄ apeliantas rėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau VSDÄ®) 2 straipsnio 8 dalies (redakcija galiojusia iki 2009 12 31) 7 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 4 ir 5 dalimis, VSDÄ® 10 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatančiomis mokėtinų socialinių draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ .

Taip pat rėmėsi Registro nuostatų 25.11 straipsnio nuorodomis apie mokėtinų socialinio draudimo įmokų iÅ¡dėstymÄ . Rėmėsi LMSDÄ® 4 straipsnio 2 dalimi nustatančia Å¡iuo įstatymų draudžiamus asmenis, 3 straipsnio 2 dalimi nustatan čia kokios pajamos laikytinos draudžiamosiosmis pajamomis, nuo kurių mokamos VSD įmokos, 21straipsnio 4 dalimi nustatančiu jog, tais atvejais kai esantis motinystės (tėvystės) atostogose gauna pajamų turi bÅ«ti mokamas gaunamų pajamų ir paÅ¡alpos skirtumas Apelianto nuomone teismas priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiÅ¡kai ir neteisingai nustatė bylai reikÅ¡minagas aplinkybes ir nepagrįstai konsatatvo jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2009 01 01 iki 2009 05 17 vykdė savarankiÅ¡kÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamų ir nepagrįstai laikė šį faktÄ neįrodytu.

Apeliantas Pažymėjo jog VSDÄ® 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys VSD įmokas moka nuo veiklos pradžios iki pabaigos. Pagal Registro duomenis atsakovas individualiÄ veiklÄ pradėjo vykdyti 2007 01 01, kadangi faktų patvirtinančių jog atsakovas Å¡iÄ veiklaÄ buvo nutraukęs byloje nėra, o faktÄ , kad jis 2009 metais vykdė individualiÄ veiklÄ patvirtina duomenys apie atsakovo VMI deklaruotas pajamas, sumokėtas VSD įmokas už 2009 metus, ieÅ¡kovas pagrįstai remdamasis Registro nuostatų 25.11. punktu 71 424 Lt pajamų sumÄ iÅ¡dėstė per visus keturis 2009 metų ketvirčius.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ jog iÅ¡ pateikto AB Swedbank 2009 06 12 mokėjimo pavedimo gauto iÅ¡ D-Profile SIA, kurio grafoje skirtoje mokėjimo paskirčiai pažymėti, aiÅ¡kiai nurodyta jog pajamos gaunamos už sausio, vasario ir kovo mėnesius, kas apelianto nuomone vertintina kaip įrodymas patvirtinantis jog 2009 pirmÄ ketvirtį atsakovas vykdė individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gavo pajamas. Teismas buvo įpareigojęs pateikti dokumentus kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai (b.l. 139), tačiau atsakovas Å¡io įpareigojimo neįvykdė.

Atsakovas faktinę aplinkybę jog nevykdė individualios veiklos iki 2009 05 17, įrodinėjo tik banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais ir žodžiu, kas apelianto nuomone negalėjo bÅ«ti vertinama kaip pakankami įrodymai iÅ¡vadai, kad atsakovas tokios veiklos minėtu laikotarpiu nevykdė, nes Å¡iam faktui patvirtinti atsakovas nepateikė nei sÄ skaitų – faktÅ«rų, nei paslaugų teikimo sutačių, nei darbų atlikimo aktų. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus pažeidė laisvo įrodymų vertinimo principÄ , pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pagrįstu visapusiÅ¡kų ir objektyviu visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliantas nesutiko su teismo argumentu jog ieÅ¡kovas nepagrįstai taikė Registro nuostatų 25.11 punktÄ santykiams, atsiradusiems iki jo priėmimo, neteisėtai pablogindamas atsakovo padėtį. Nurodė, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMÄ®) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo pareiga gavus per mokestinį laikotarpį pajamas jas deklaruoti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, mokesčio administratoriui pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ .

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ su registro nuostatų 25.11 punktu įgalinančiu teritorinę registro tvarkymo įstaigÄ (Å¡iuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius) praėjusių metų pajamų sumÄ , nuo kurios apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos iÅ¡dėstyti ketvirčiais proporcingai asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms VSD įmokoms, apelianto nuomone gaunasi jog apie praeitais metais gautas pajamas jis sužino tik praėjus kalendoriniams metams. Todėl Å¡iuo ateju Registro nuostatų 25.11 punktÄ apeliantas taikė pagrįstai, praėjus maždaug metams nuo jo įsigaliojimo.

Nurodė jog pagal LAT formuojamÄ praktikÄ , nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.237 straipsnio 1 dalis) laikoma ne tik atvejis kai asmuo absoliučiai nėra pagrindo bet ir atvejai kai asmuo turi teisinį pagrindÄ gauti turtÄ ar lėšas bet gauna jų daugiau nei turi gauti teisėtai (LAT 2008 03 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Apeliantas nurodė jog nagrinėjamoje byloje atsakovas pagal Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 481 punktÄ atsakovas teisę į paÅ¡alpÄ turi tik jei vaiko priežiÅ«ros atostogų metu neturi pajamų,VSD įmokos arba Å¡ių pajamų dydis yra mažesnis už paÅ¡alpÄ , tada jam iÅ¡mokamas pajamų ir paÅ¡alpos skirtumas  nuo kurių skaičiuojamas    Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė skundÄ atmesti.

Atsakovas nurodė jog apeliantas savo apeliaciniame skunde naujų argumentų neiÅ¡dėstė ir pakartojo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime bei bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytus argumentus, su kuriais jis teisgė nesutinkÄ s ir nurodė jog detalius argumentus yra nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį bei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Jis nurodė jog jo atveju Registro nuostatų 25.11. punktas buvo pritaikytas atbuline data, nesilaikant lex retro non agit principo nes jis skirtingai nei advokata, advokatų padėjėjai, notarai ar antstoliai neturi galimybės oficialiai sustabdyti savo veiklÄ .

Nurodė, po praÅ¡ymo gražinti permokÄ Ä—męsis visų priemonių, kad Registro duomenys bÅ«tų pakoreguoti pagal pajamų gavimo faktÄ remdamasis Registro nuostatų 16.2, bei 25.11. punktais, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė tai daryti. Prašė teismÄ remtis Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostata, kad visi mokesčių teisės aktų prieÅ¡taravimai ar neaiÅ¡kumai sprendžiami, aiÅ¡kinami mokesčių mokėtojo naudai.      IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).      Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.) Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos rėmėsi Konstitucine doktrina ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, kurie kaip parįstai atsiliepime pastebi atsakovas kartoja ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo motyvuose iÅ¡sakytus teiginius.

Byloje yra kilęs ginčas dėl tėvystės paÅ¡alpos atsakovui dydžio. LMSDÄ® 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2009 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-110 redakcija) nustatė, kad asmenims, privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms, ir asmenims, nurodytiems Å¡io įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, motinystės paÅ¡alpa skiriama pagal pateiktÄ nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ Å¡io įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu asmuo neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos.

VSDÄ® 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija) nustatė, kad savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys, iÅ¡skyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, inter alia privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) iÅ¡mokoms gauti (Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Taigi esminė sÄ lyga gauti paÅ¡alpÄ yra draudžiamųjų pajamų neturėjimas paÅ¡alpos mokėjimo laikotarpiu.

Kolegija pažymi jog apeliacinio skundo Apelianto argumentu, kad jeigu VSDÄ® 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys VSD įmokas moka nuo veiklos pradžios iki pabaigos, o atsakovas pagal Registro duomenis individualiÄ veiklÄ pradėjo vykdyti 2007 01 01, ir faktų patvirtinančių jog jis Å¡iÄ veiklÄ buvo nutraukęs byloje nėra, atsižvelgiant į jo 2009 metais VMI deklaruotas pajamas, bei sumokėtas VSD įmokas už 2009 metus, ieÅ¡kovas ieÅ¡kovas remdamasis Registro nuostatų 25.11. punktu, pagrįstai 71 424 Lt pajamų sumÄ iÅ¡dėstė per visus keturis 2009 metų ketvirčius, nesutinka ir pažymi kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje savo sprendie nuosekliai iÅ¡dėstė argumentus, kodėl remiantis teismų praktika bei KT jurisprudencija toks uÅ¡dėstymas Å¡iuo atveju buvo negalimas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir ieÅ¡kovopateiktÄ Ä¯rodymÄ AB Swedbank 2009 06 12 mokėjimo pavedimÄ gauto iÅ¡ D-Profile SIA, kurio grafoje skirtoje mokėjimo paskirčiai nurodyta jog pajamos gaunamos už sausio, vasario ir kovo mėnesius, vertintino kaip nepakankamÄ konstatuoti jog 2009 pirmÄ ketvirtį atsakovas vykdė individualiÄ veiklÄ , už kuriÄ gavo pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ nustatė ieÅ¡kovui, o ne atsakovui.

Todėl apelianto teiginiai, kad įrodymus apie veiklos nevykdymÄ turėjo pateikti atsakovas neatitnka įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo Å¡ioje byloje. Apelianto teiginiai, kad atsakovas faktui jog nevykdė veiklos nuo 2009 01 01 iki 2009 05 17 patvirtinti nepateikė nei sÄ skaitų – faktÅ«rų, nei paslaugų teikimo sutačių, nei darbų atlikimo aktų prasilenkia su logika, nes veiklos nevykdymo faktas tokiais įrodymais negali bÅ«ti įrodytas, nes akivaizdu jog atsakovas nevykdydamas veiklos darbų nepridavinėjo, aktų nesuraÅ¡inėjo ir sÄ skaitų – faktÅ«rų už atliktus darbus neiÅ¡raÅ¡inėjo.

Vienintelis Å¡iuo ateju tinkamas įrodymas, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu nevykdė veiklos bÅ«tų oficialus veiklos sustabdymas, kurio kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė atsakovas galiojantys teisės aktai nenumato, be to atsakovas negalėjo teikdamas praÅ¡ymÄ tėvystės atostogoms ir bÅ«damas jose, protingai numatyti jog ateityje (jo tėvystės atostogoms pasibaigus) keisis normatyviniai aktai įtakojantys draudžiamų pajamų paskirstymo ketvirčiais tvarkÄ , tuo pačiu galintys įtakoti paÅ¡alpos paÅ¡alpos skaičiavimo tvarkÄ .

Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog jis netaikė atgal Registro nuostatų 25.11 punkto nuostatų, nes remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPMÄ®) 27 straipsnio 1 dalimi pajamos gautos per mokestinį laikotarpį deklaruojamos iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ . Todėl jo nuomone Registro nuostatų 25.11 punktÄ Ä¯galinantį jį sumÄ , nuo kurios apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos iÅ¡dėstyti ketvirčiais proporcingai asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms VSD įmokoms, jis sužinojo tik praėjus kalendoriniams metams, ir taikė pagrįstai, praėjus maždaug metams nuo jo įsigaliojimo po minėto Registro nuostatų 25.11 punkto įsigaliojimo pagrįstai.

Kolegijos nuomone Å¡ie apelianto argumentai nepaneigia fakto jog Registro nuostatų 25.11 punktas pablogino atsakovo padėtį, (sudarė sÄ lygas perskaičiuoti jau paskirtÄ paÅ¡alpÄ ) todėl negalėjo bÅ«ti taikomas atgal. Kolegija iÅ¡samiau Å¡iais kalusimais nepasisako, kadangi teismas Å¡samiai ir visapusiÅ¡kai situacijÄ apibÅ«dino savo sprendime Nustačius faktÄ , kad paÅ¡alpa buvo perskaičiuota neteisėtai netaikytinos ir CK nuostatos dėl nepagrįsto parturtėjimo, kuriomis remiasi apeliantas savo apeliaciniame skunde.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nekeičia bylos esmės ir neeliminuoja sprendimo pagrįstumo. Todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                              NUTARIA : Vilniaus 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                   Teisėjai                                                      RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė                                                                                        Alvydas Barkauskas                                                                                                 Liuda Uckienė         Â