1b8e6f30-d214-447c-866f-e5f2d8963736 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-6645-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00881-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, nuotoliniame teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų technologijas dalyvaujant pareiškėjo atstovams G.

Å . ir advokatui Algimantui Å indeikiui, 2021 m. rugsėjo 7 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundÄ atsakovams Å ilutės rajono savivaldybės administracijai ir Å ilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. dėl dalies protokolo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Jonaičių medžiotojų klubas (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 4 (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria buvo nutarta, kad <...> žala Å«kininkui padaryta ir nuostoliai dėl Å¡ernų suniokotų kukurÅ«zų lauko – 3 ha apskaičiuoti.

Padaryta žala – 2396,85 Eur. Teigia, kad Komisija 2020 m. spalio 23 d. surašė žemės Å«kio pasėlių apžiÅ«ros aktÄ , kuriame buvo pažymėta, kad buvo iÅ¡matuoti 3 bareliai. Bendras žemės pasėlio bÅ«klės įvertinimas atliktas drono pagalba pažeistų plotų matavimams. 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktas UAB „GeoNovus“ paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d. buvo atliktas Å«kininko T. K. (toliau – ir Å«kininkas) kukurÅ«zų laukų matavimai padarytos žalos nustatymui.

Matavimai atlikti profesionaliu geodeziniams matavimams skirtu dronu ir fotogrametrine programine įranga. Gautame fotogrametriniame modelyje buvo pažymėti sunaikinti plotai ir apskaičiuota, jog sunaikintų plotų suma yra 3 ha, o tai sudaro apie 13.64 proc. viso lauko ploto. Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu konstatavo, jog Å«kininkui žala buvo padaryta, nuostoliai dėl Å¡ernų suniokoto kukurÅ«zų lauko – 3 ha. Padaryta žala – 2396,85 Eur. Atsižvelgdamas į tai Å«kininkas 2020 m. lapkričio 30 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui pretenzijÄ , kurioje prašė atlyginti 2396,85 Eur žalÄ bei 786,5 Eur iÅ¡laidas susijusias su žalos nustatymu.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nesutikdamas su Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu padaryta iÅ¡vada, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus ir prašė panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo dalį. Teismas 2021 m. kovo 2 d. administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 priėmė sprendimÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , panaikino skundžiamo protokolo dalį ir įpareigojo KomisijÄ priimti naujÄ sprendimÄ . Komisija, vykdydama teismo sprendimÄ , 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio metu priėmė ProtokolÄ , kuriame dar kartÄ buvo nutarta, jog žala Å«kininkui padaryta ir nuostoliai dėl Å¡ernų suniokoto kukurÅ«zų lauko – 3 ha apskaičiuoti.

Padaryta žala – 2396,85 Eur. PareiÅ¡kėjo nuomone Komisija atlikdama sunaikintų pasėlių apžiÅ«rÄ ir priimdama sprendimÄ nukrypo nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatų.

Atkreipia dėmesį, jog Komisija priimdama naujÄ sprendimÄ nesivadovavo teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir iÅ¡ esmės priėmė tapatų sprendimÄ . Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvÅ«nų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktÄ â€“ sprendimÄ .

Tokio sprendimo turiniui taikyti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiÅ¡kia, jog Komisijos sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Å¡is subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių: nustatytos faktinės aplinkybės privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtos.

Pažymi, kad Protokolas buvo suraÅ¡ytas apžiÅ«ros akto pagrindu, tai yra pagrindas analizuoti apžiÅ«ros akto trÅ«kumus, kadangi tai yra esminis dokumentas, kurio pagrindu yra nusprendžiama kokia žala padaryta, ar žala bus atlyginta ir kokio dydžio žala bus atlyginta medžiojamiesiems gyvÅ«nams sunaikinus žemės Å«kio pasėlius. Akcentuoja, jog Komisija priimdama naujÄ sprendimÄ , naujos apžiÅ«ros neatliko ir vadovavosi tuo pačiu apžiÅ«ros aktu, kuris turėjo esminių trÅ«kumų ir kuriame nebuvo nurodyta esminė informacija apie Å«kininko patirtos žalos nustatymÄ .

Å iuo atveju neįmanoma nustatyti ar apskaičiuojant medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å«kininko žemės Å«kio pasėliams buvo laikomasi Metodikos nuostatų. ApžiÅ«ros akte nėra pažymėtas bendras plotas, kuriame nustatyti žemės Å«kio pasėlių pažeidimai, nėra nurodyta kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta bei nėra nurodyta, kokio dydžio plote jie buvo sunaikinti. Visose minėtose apžiÅ«ros akto grafose yra palikti tik tuÅ¡ti langeliai. Taip pat nebuvo iÅ¡skirti atskiri pažeistų pasėlių laukai, kuriuose bÅ«tu nustatomas atskiras pažeistų pasėlių pažeidimo intensyvumas.

Tik Komisijos protokole teigiama, kad buvo pažeistas 3 ha dydžio plotas, tačiau dėl apžiūros akto trūkumų neįmanoma nustatyti nei kaip šis plotas buvo apskaičiuotas, nei kurioje vietoje šis plotas yra nustatytas. Pažymi, jog ir teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendime konstatavo, jog apžiūros aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi jame nėra pateikti duomenys, kurie pagrįstu apskaičiuotos žalos dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėmis, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis.

IÅ¡ Protokolo turinio matyti, jog Komisija priimdama sprendimÄ vadovavosi UAB „GeoNovus“ drono pateiktais matavimais, Taip pat Komisija Protokole neneigia, kad dronui, kurio pagalba Komisija nustatė Å«kininko patirtÄ Å¾alÄ nebuvo atlikta metrologinė patikra. Pabrėžia, jog teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendime jau buvo konstatavęs minėtÄ aplinkybę, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti. Akivaizdu, kad Komisija dar kartÄ priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuris dėl tų pačių priežasčių buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl skundžiama Protokolo dalis taip pat turėtu bÅ«ti panaikinta kaip nepagrįsta.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo atstovai G. Å . ir advokatas Algimantas Å indeikis prašė skundÄ tenkinti, jame pateiktų argumentų pagrindų. Atsakovė Å ilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog Lietuvos Respublikos laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato kada Å¡i prievolė atsiranda.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, valdytojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ar hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės ploto naudotojas. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Nagrinėjamu atveju tokia Komisija buvo sudaryta 2019 m. lapkričio 21 d. Å ilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Å ioje administracinėje byloje Protokolas priimtas vykdant teismo sprendimÄ byloje Nr. eI2-2728-583/2021, kurioje priimtu sprendimu teismas panaikino Komisijos protokolÄ Nr.

3. PareiÅ¡kėjas tiek pirmÄ kartÄ , tiek šį kartÄ teikdamas skundÄ , iÅ¡ esmės ginčija nustatytÄ Å¾alÄ , kurios dydis abiem atvejais yra identiÅ¡kas. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas skunde neginčija 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 23 d. apžiÅ«ros aktų, kurių pagrindu suraÅ¡ytas Protokolas. Teigia, kad apžiÅ«ros aktuose buvo užfiksuoti visi reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, juos pasirašė pareiÅ¡kėjo atstovas. ApžiÅ«ros aktai buvo suraÅ¡yti pasėlių pakenkimo vietoje, Å«kininko pateikto praÅ¡ymo pagrindu.

Tiek apžiÅ«ros aktų, tiek Protokolų turinys patvirtina, jog Å¡iuose administraciniuose aktuose nurodytos faktinės aplinkybės apie padarytÄ Å¾alÄ . PaaiÅ¡kino, jog Komisija apskaičiuodama Å«kininkui padarytos žalos dydį vadovavosi Metodikos 7, 7.1 ir 7.2 punktais, Protokole nurodydama konkretų plotÄ , kuriame pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvÅ«nų, iÅ¡ Protokolo turinio matyti, kad iÅ¡ 19,80 ha kukurÅ«zų lauko ploto visiÅ¡kai sunaikinti 3 ha ploto, taip pat įvertintas Å«kininko pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog nėra aiÅ¡ku kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta, kokio dydžio plote Å¡ie pasėliai buvo sunaikinti.

Protokole taipogi buvo nustatyta, jog ūkininkui nereikėjo imtis jokių pasėlių apsaugos priemonių, kadangi kukurūzų laukas nėra miško apsuptyje ir yra didesnis negu 3 ha sklypo ploto. Teigia, kad apžiūros vietoje nebuvo galimybės fiziškai atlikti pakenktų pasėlių plotų matavimų, kadangi kukurūzai - aukšti augalai ir kitomis matavimo priemonėmis išmatuoti pakenkto ploto dalis buvo neįmanoma, bendru Komisijos narių, Pareiškėjo atstovų ir ūkininko sutarimu buvo kreiptasi į UAB „GeoNovus“ dėl pažeistų plotų išmatavimo.

Svarbu pažymėti tai, kad nei vienas apžiūroje dalyvavęs asmuo, tarp jų ir Pareiškėjo atstovai, tuo metu nepareiškė jokių pretenzijų dėl netinkamų matavimo priemonių. 2020 m. lapkričio 20 d. buvo gautas UAB „GeoNovus“ paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad profesionaliu geodeziniams matavimams skirtu dronu ir fotogrametrine programine įranga buvo atlikti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių kukurūzų laukų padarytos žalos matavimai, tokiu būdu nustatyta, kad sunaikintų laukų plotų suma yra 3 ha, kas sudaro 13,63 % nuo viso lauko ploto, visi šie duomenys užfiksuoti Komisijos protokole.

Taigi, pažeistų pasėlių plotas, jo dydis nustatytas pagal UAB „ GeoNovus“ pažymoje pateiktus duomenis. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sÄ raÅ¡o 1.2. punkte numatyti ilgio matai, naudojami medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (iÅ¡skyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus), kas reiÅ¡kia, kad dronui, kaip matavimo priemonei, naudojančiai globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus, metrologinė patikra nėra privaloma.

Administracijos nuomone minėtas teisinis reguliavimas įrodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad matavimo priemonėmis, kuriomis buvo nustatyta ūkininko patirta žala nebuvo atlikta metrologinė patikra, yra teisiškai nereikšmingos. Administracija akcentuoja, kad Protokolas, kuriuo apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįstas išsamiais skaičiavimais. Komisijos visapusiškai nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina pasėlių pakenkimo būklę ir žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalos apskaičiavimui.

Abejoti tiek apžiūros aktuose, tiek pačiame Protokole nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, fotonuotraukomis, kuriuose matosi pasėlių pakenkimo intensyvumas, nėra jokio pagrindo. Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta Protokole, nepateikė. Taigi nėra pagrindo abejoti nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 4 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala Å«kininkui padaryta ir nuostoliai dėl Å¡ernų suniokoto kukurÅ«zų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigia, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas Å«kininko praÅ¡ymas „Dėl Å¡ernų daromos žalos“, kuriame buvo praÅ¡oma atlyginti Å¡ernų padarytÄ Å¾alÄ kukurÅ«zų laukams.

Medžioklės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01) 18 straipsnio 1 dalis teigia, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ pagal Aplinkos ir Žemės Å«kio ministerijų patvirtintÄ Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikÄ apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, 2019 m. lapkričio 21 d.

įsakymu Nr. A1-1125 „Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisija“ sudarė KomisijÄ . IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Komisija nagrinėdama Å«kininko 2020 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ dėl Å¡ernų padarytos žalos atlyginimo, 2021 m. spalio 1 d. nuvyko į pažeistÄ kukurÅ«zų laukÄ ir surašė žemės Å«kio pasėlių apžiÅ«ros aktÄ . Analizuojant minėto akto turinį nustatyta, kad patikrinime dalyvavo keturi Komisijos nariai, Å«kininkas ir Klubo atstovas G.

Å .. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuojama, jog Å¡iuo metu nėra galimybės atlikti bendro žemės Å«kio pasėlių bÅ«klės įvertinimÄ , kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrÄ vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurÅ«zų derlius. Pakartotinė pažeisto kukurÅ«zų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje metu nustatytos aplinkybės buvo įformintos 2020 m. spalio 23 d. žemės Å«kio pasėlių apžiÅ«ros akte (toliau – ir Aktas).

Akte teigiama, kad kukurÅ«zų lauko bendras plotas – 19,81 ha, patikrinimo metu buvo iÅ¡matuoti 3 bareliai nepažeistų kukurÅ«zų, pažeistų plotų matavimas atliktas drono pagalba. Patikrinimo metu dalyvavo ir AktÄ pasirašė keturi Komisijos nariai, Å«kininkas ir trys Klubo atstovai. Akto pagrindu Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė protokolÄ Nr.

3. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo Å«kininko 2020 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ , susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru Å«kininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „GeoNovus“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurÅ«zų ploto lauke. Å ie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros bÅ«klės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha.

Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur. Pažymėtina, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 3 buvo skundo administracinėje byloje dalyku. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ir teismo prašė panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolo Nr. 3 dalį, kurioje buvo nuspręsta, kad žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokotų kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti.

Padaryta žala – 2396,85 Eur. Teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti ir Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolÄ Nr. 3 panaikino. Protokolo panaikinimas grÄ Å¾ino Å¡alis į status quo ante ir sukÅ«rė Komisijai pareigÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti Å«kininko 2020 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, jog proceso Å¡alys 2021 m. kovo 2 d. sprendimo neskundė apeliacine tvarka ir jis 2021 m. balandžio 2 d.

įsiteisėjo. 2021 m. kovo 2 d. sprendimu teismas konstatavo, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. protokolas Nr. 3 neatitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų – jame nebuvo nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės Å«kio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumÄ ar dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Taip pat teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad Å«kininko patirtos žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotÄ matavimo priemonę – UAB „GeoNovus“ dronÄ , yra pagrįsti, kadangi tai prieÅ¡tarauja Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms.

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judcata (liet. teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo Å¡iems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalyje  įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios iÅ¡raiÅ¡ka. AiÅ¡kinant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės:

1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės;

2) prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims;

2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.). IÅ¡ Protokolo turinio nustatyta, jog Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. posėdis buvo organizuotas siekiant įvykdyti teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021.

Protokole teigiama, kad Komisija sudaryta vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 21 d. įsakymu ir nagrinėjo Å«kininko praÅ¡ymÄ dėl Å¡ernų padarytų nuostolių kukurÅ«zų lauke. Protokole paaiÅ¡kinama, kad sunaikintų pasėlių matavimai buvo atlikti pasitelkiant profesionalų geodeziniams matavimams skirtÄ UAB „GeoNovus“ dronÄ . Nurodoma, kad dronui meteorologinė patikra neatlikta, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, jog remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymo Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sÄ raÅ¡o patvirtinimo” nuostatomis matavimo priemonėms, naudojančioms globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus, metrologinė patikra nėra bÅ«tina. Protokole nurodoma, kad Å«kininkui nereikėjo imtis jokių pasėlių saugos priemonių, kadangi kukurÅ«zų laukas nėra miÅ¡ko apsuptyje ir jo plotas yra didesnis nei 3 ha.

Pateikiama informacija kaip buvo apskaičiuota Å«kininko patirta žala ir konstatuojama, jog padarytos žalos dydis – 2396,85 Eur. Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Komisija pakartotinai nagrinėdama Å«kininko 2020 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ ir apskaičiuodama Å«kininko patirtos žalos dydį naujų duomenų nerinko ir pakartotinai rėmėsi 2020 m. spalio 23 d. patikros vietoje surinktais duomenimis. Protokole laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sÄ raÅ¡o patvirtinimo” patvirtinto Teisinio metrologinio reglamentavimo skirtims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sÄ raÅ¡o (toliau – ir SÄ raÅ¡as) 1.2 punkto nuostatomis, 2020 m. spalio 23 d. drono pagalba surinkti duomenys neprieÅ¡tarauja Metrologijos įstatyme įtvirtintoms teisės normoms ir gali bÅ«ti naudojami apskaičiuojant medžiojamųjų gyvÅ«nų žemės Å«kio pasėliams padarytos žalos dydį.

SÄ raÅ¡o 1.2 punktas numato, kad metrologinė patikra yra bÅ«tina ilgio matams, naudojamiems medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (iÅ¡skyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus). IÅ¡ minėtos nuostatos turinio akivaizdu, kad metrologinė patikra nėra bÅ«tina matavimo priemonės turinčioms GPS imtuvus tik tuo atveju kai yra atliekami medienos ir žemės naudmenų matavimai. Nagrinėjamu atveju GPS imtuvÄ turinti matavimo priemonė (dronas) buvo naudojamas ne medienos ar žemės naudmenoms apskaičiuoti, o Å«kininko patirtai žalai sunaikinat pasėlius nustatyti ir apskaičiuoti.

Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Vadovaujantis nurodyta teisės norma darytina išvada, jog tais atvejais, kai matavimo priemonės naudojamos apskaičiuojant patirtos žalos dydį, teisinė metrologinė patikra yra imperatyvaus pobūdžio ir išimtis GPS imtuvus turinčioms matavimo priemonės nėra numatyta.

Taip pat pabrėžtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-2728-583/2021 konstatavo, jog UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų naudojimas apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį prieštarauja Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-2728-583/2021 šalys yra identiškos, todėl 2021 m. kovo 2 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės yra privalomos visoms šalims ir remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų panaudojimo nelegitimumus nėra įrodinėjamas iš naujo.

Kaip ir anksčiau minėta Protokolu nustatytos aplinkybės ir apskaičiuotos Å«kininko patirtos žalos dydis yra iÅ¡ esmės grindžiamas UAB „GeoNovus“ drono pagalba surinktų duomenų pagrindu, t. y. žalos dydis apskaičiuotas remiantis matavimo priemone, kuriai nebuvo atlikta teisinė metrologinė patikra. Komisija savarankiÅ¡kai tik trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotÄ liniuotę, iÅ¡matavo po vienÄ kvadratinį metrÄ sunaikintų pasėlių plotÄ skirtinguose kukurÅ«zų lauko vietose ir atliko kukurÅ«zų stiebų bei burbuolių skaičiavimÄ ir iÅ¡matavo pasirinktinai paimtų kukurÅ«zų burbuolių ilgį.

Å ie duomenys nėra pakankami padarytos žalos dydžio nustatymui, todėl konstatuojama, kad tiek sunaikintų pasėlių plotas, tiek padaryta žala nėra tinkamai nustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojant dronÄ jo surinktÄ informacija (net nevertinat legitimumo aspektu) nei planine nei skaitmenine ar kokia kitokia forma nebuvo pateikta susipažinimui nei Komisijos nariams, Klubo atstovams, nei teismui, todėl iÅ¡ vis nėra galimybės jos patikrinti ar Protokole nurodomi duomenys apie medžiojamųjų gyvÅ«nų galimai sunaikinto kukurÅ«zų lauko plotÄ , procentÄ , sunaikinimo incentyvumÄ ir t.t. yra teisingi.

ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytu konstatuojama, jog 2021 m. balandžio 21 d.

Å ilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti posėdžio protokolas Nr. 4 neatitinka teisės aktų reikalavimų – apskaičiuotos patirtos žalos dydis yra grindžiamas matavimo priemone, kuri nebuvo įvertinta pagal Metrologijos įstatymo nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundas tenkintintas ir Protokolas naikintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas Jonaičių medžiotojų klubas teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės Å ilutės rajono savivaldybės administracijos praÅ¡ymÄ priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 1354,00 Eur.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2021 m. gegužės 20 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 21-05-03, 2021 m. rugsėjo 2 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 21-09-01, 2021 m. gegužės 21 d. mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ir 2021 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä . Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas už suteiktas teisines paslaugas advokatui Algimantui Å indeikiui iÅ¡ viso sumokėjo 1354,00 Eur. 968,00 Eur už skundo parengimÄ , 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 363,00 Eur už susipažinimÄ su Administracijos atsiliepimu, konsultacijas, pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusiame teismo posėdyje.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skundas teismui pateiktas 2021 m. gegužės 21 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2020 m.

IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1524,2 Eur. Už praÅ¡ymo parengimÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už praÅ¡ymo parengimÄ maksimalus priteistinas užmokestis – 3810,5 Eur (1524,25 * 2.5). PareiÅ¡kėjas už skundo parengimÄ advokatui sumokėjo 968,00 Eur, t. y. pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėta byla iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka teisme nagrinėtai administracinei bylai Nr. eI2-2728-583/2021. Minėtoje byloje Å¡alys, ginčo dalykas, teisinė argumentacija iÅ¡ esmės tapačios. Bylose pareiÅ¡kėjÄ atstovavo tas pats atstovas – advokatas Algimantas Å indeikis. Akivaizdu, jog Å¡i nagrinėjama byla yra kartotinė, joje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naujų teisinių klausimų, pareiÅ¡kėjo atstovui situacija buvo puikiai žinoma ir abejose skunduose pateikiami analogiÅ¡ki argumentai.

Teisėjų kolegijos nuomone įvertinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog visos praÅ¡omos sumos už skundo paregimÄ priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priteistinos sumos dydis mažintinas ir pareiÅ¡kėjo naudai priteistina 50 proc. praÅ¡omos sumos – 484,00 Eur (968 ; ½ ). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017), tokie veiksmai, kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais negali bÅ«ti iÅ¡skirti į savarankiÅ¡kus teisinius veiksmus, o turi bÅ«ti laikomi sudėtine skundo rengimo dalimi. Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali bÅ«ti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Vadovaujantis cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, jog advokato iÅ¡vados pateikimas dėl Protokolo teisėtumo, susipažinimas su kitų procesų Å¡alių pateiktais atsiliepimais į skundÄ , pasirengimas atstovauti klientÄ teismo posėdyje nėra atskiras savarankiÅ¡kas veiksmas, o apima atstovavimÄ teisme, todėl Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1.

Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Remiantis teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. informacinės pažymos duomenimis, 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio pradžia – 13.21 val., pabaiga – 14.08 val. (iš viso 47 min). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra viena valanda. Šiuo atveju aktualus yra 2021 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1566,4 Eur. Ä®vertinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ maksimali priteistina suma siekia 156,64 Eur (1566,4 * 0.1). Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo, už jo interesų atstovavimÄ teisme, praÅ¡oma priteisti 363,00 Eur dydžio suma virÅ¡ija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistinÄ užmokestį, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Å¡ioje apimtyje tenkintinas iÅ¡ dalies.

Vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Å ilutės rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas už skundo parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje – 640,64 Eur (484,00 + 156,64) bei sumokėto 23,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundÄ tenkinti. Panaikinti Å ilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti 2021 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolÄ Nr. 4, kuriuo nutarta, kad: „<...> žala Å«kininkui padaryta ir nuostoliai dėl Å¡ernų suniokotų kukurÅ«zų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.“. PareiÅ¡kėjui Jonaičių medžiotojų klubui iÅ¡ atsakovės Å ilutės rajono savivaldybės administracijos priteisti 640,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo Jonaičių medžiotojų klubo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė