1b8e2feb-9792-41fa-b350-a8302c9eff16 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-685-805/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01180-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 19 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Linai Stravinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. D., jo atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal R.

D. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims BirÅ¡tono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. D. kreipėsi į teismÄ patikslintu pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims BirÅ¡tono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o buvusios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esančiame Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos buvo I. Ž. priklausiusi sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo, statyto 1860 m. ir jo priklausinių – tvarto, statyto 1870 m. ir kluono, statyto 1934 m. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. D. iÅ¡ savo močiutės A. D. pagal (duomenys neskelbtini) testamentÄ paveldėjo 5,50 ha žemės sklypÄ , suformuotÄ atliekant preliminarius matavimus, buvusį kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime, dabar (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas nori atstatyti minėtame sklype buvusiÄ sodybÄ , todėl kreipėsi su praÅ¡ymu į Nemuno kilpų regioninio parko direkcijÄ , tačiau gavo atsakymÄ , kad prie praÅ¡ymo dėl buvusios sodybos atstatymo Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje reikia pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų patvirtintos valstybės archyve saugomas kartografinių dokumentų kopijas kaip nustatyta Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraÅ¡e. Tuomet kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ minėtoms dokumentų kopijoms gauti, tačiau gavo atsakymÄ , kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų patvirtintos valstybės archyve saugomos kartografinių dokumentų kopijos pateikti negali, nes Å¡io dokumento archyvas neturi.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 27 d. pažymoje „Apie turtÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Valstybės archeologijos komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities viensėdžiais iÅ¡skirstytų kaimų suraÅ¡ymo žinių byloje, (duomenys neskelbtini) žinių lape, skiltyje „Kieno sodybos liko nejudintos“ įraÅ¡yta „Ž. I.“ (pavardė - taip dokumente), skiltyje „Kada kokie trobesiai statyti“ atitinkamai įraÅ¡yta:

„gyv. namas 1860; kluonas 1934; tvartas 1870“. Nurodyta vietovė - (duomenys neskelbtini) kaimas. Pažymoje nurodyta PASTABA: „Daugiau žinių apie I.(I., J.) Ž. (Ž.) (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę ir pastatus, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomose fonduose nerasta.“ IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumento 1935-06-06 pavadinimu „Viensėdžiais iÅ¡skirstyti ir jau visai nusikėlę kaimai, kuriuose liko nejudintų sodybų“, nurodyta I. Ž. pavardė - „Ž.“, be to, Å¡is dokumentas patvirtina tÄ faktÄ , kad gyvenamasis namas buvo statytas 1860 m., kluonas buvo statytas 1934 m., tvartas buvo statytas 1870 m. ir nurodyta vietovė - (duomenys neskelbtini) kaimas.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, pavadinimu BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų 1942-01-20 (lydraščio data), kuriame sÄ raÅ¡e 97 numeriu įraÅ¡ytas Ž. I., bei nurodyta jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) k., turimos žemės plotas - 11 ha. Å is dokumentas patvirtina faktÄ , kad I. Ž. turėjo 11 ha žemės ir turėjo Å«kį, tai reiÅ¡kia turėjo ir sodybÄ . Dokumente iÅ¡ archyvo Buto-Å«kio lapas Nr. (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ymo apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini), Visuotinis Lietuvos Generalinės Srities Gyventojų suraÅ¡ymas 1942 m. gegužės mėn. 27 d., nurodyta Buto-Å«kio Å¡eimininko pavardė ir vardas Ž.

I.. ((duomenys neskelbtini)). Dokumente iÅ¡ archyvo pavadinimu Visi nuolatiniai buto – Å«kio gyventojai nurodyta „šeimynos galva“ Ž. I., iÅ¡vardinti jo Å¡eimos nariai. Testatorė A. D., t. y. pareiÅ¡kėjo R. D. senelė, 5,50 ha žemės sklypÄ (kuriame buvo sodyba) gavo atstatant nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos turėtÄ 11,00 ha žemės sklypÄ priklausiusį jos tėvui I. Ž.. 1995 m. birželio 29 d. teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nuosavybės teisės į žemę atstatymo tikslu, kad I.

Ž., miręs (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise turėjo 11 ha žemės valdÄ (dabar miÅ¡kas), esančiÄ (duomenys neskelbtini). (dabartiniame (duomenys neskelbtini)). 1955 m. spalio 17 d. Alytaus rajono Punios apylinkės agrarinės reformos tarnyba iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ paraÅ¡u patvirtino Punios apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininkas V. R., kurioje nurodyta, kad Alytaus apskrityje (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymÄ Alytaus rajone Punios apylinkėje (duomenys neskelbtini) kaime žemės savininkas I.

Ž. turėjo iÅ¡ viso 11,00 ha žemės. Nuosavybės teisę į žemės valdÄ praÅ¡o atstatyti Å¡ie asmenys: D. A. - 5,50 ha natÅ«ra, Ž. J. 5,50 ha ekv. natÅ«ra. Pažymėjo, kad J. Ž. 5,50 ha žemės sklypas, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, bei 5,50 ha žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės A. D., turi du atskirus kadastrinius numerius, Å¡ie žemės sklypai yra atskiri, be to (duomenys neskelbtini) J. Ž. atstatytÄ nuosavybę perkėlė į kitÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini)).

Sodyboje buvę statiniai (gyvenamasis namas; kluonas; tvartas) buvo A. D. 5,50 ha priklausiusioje žemės sklypo dalyje - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Testatorės A. D. (pareiÅ¡kėjo senelės) juridinis žemės sklypo (jo dalies) įsigijimo pagrindas: 2011-03-20 Apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-20 Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Sodyba (gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas) buvusi žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) likusi be priežiÅ«ros, sunyko dėl senumo, joje kažkurį laikÄ iki (duomenys neskelbtini) gyveno I.

Ž. sÅ«nus J. Ž., kuris Å¡iuo metu yra miręs, jam iÅ¡sikėlus sodyba liko neprižiÅ«rima ir sunyko, teliko tik jos pamatai. Gyvenamojo namo, tvarto ir kluono statyti pamatai akmens pagrindo, juos sudarė akmenys, kurių dalį iÅ¡ardė ir iÅ¡vežė žmonės, tačiau ir dabar yra iÅ¡likę akmens pagrindu statyti pamatai. PareiÅ¡kėjas nori atstatyti (atkurti) buvusiÄ sodybÄ , kuriÄ iki nacionalizacijos turėjo I. Ž.. PraÅ¡omÄ nustatyti faktÄ pareiÅ¡kėjas sieja su ketinimu atstatyti buvusiÄ sodybÄ .

PareiÅ¡kėjas R. D. pareiÅ¡kimÄ teismo posėdyje palaiko, praÅ¡o tenkinti. Nurodė, kad pradžioje kreipėsi į neteismines institucijas dėl sodybos atstatymo, kur buvo nurodyta kreiptis teismo tvarka. PaaiÅ¡kino, kad 5,50 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, priklauso jam nuosavybės teise. Šį sklypÄ pagal testamentÄ apie 1996 m. paveldėjo po močiutės A. D. mirties, kuriame pamatai yra iÅ¡likę iki Å¡iol. SklypÄ sudaro miÅ¡ko ir kitos paskirties žemė, kurios yra 30-40 arų.

Senovinių akmens pamatų liekanos iÅ¡likusios iki Å¡iol, juos antstolis irgi yra užfiksavęs. SodybÄ sudarė namas, tvartas, kluonas, buvo ir Å¡ulinys. PaaiÅ¡kino, kad I. Ž. buvo jo močiutės tėvas, jam priklausė iÅ¡ viso 11 ha sklypo plotas. PareiÅ¡kėjo močiutės brolis J. Ž. 5,50 ha žemės persikėlė pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o 5,50 ha teko jo močiutei, kuriai atstatė teises į tėvo turėtÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjas netoliese gyvena, jis Å¡iame sklype malkas pjauna, sausuolius tvarko.

Patvirtino, jog yra iÅ¡likę pamatai, apaugusiu miÅ¡ko keliuku, kuriuo faktiÅ¡kai niekas nevažinėja, patenkama link buvusios sodybos. Po Nepriklausomybės keitėsi vietovių pavadinimai, anksčiau sklypas (duomenys neskelbtini) kaime pateko į Alytaus rajono savivaldybės teritorijÄ , vėliau pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), priskirtas BirÅ¡tono savivaldybės teritorijon. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal naujÄ perskirstymÄ Ä¯ BirÅ¡tono pusę teritorija padidėjo 2-3 kilometrais. MiÅ¡ko žemė ribojasi su upe, o pats sklypas yra ant kalno, nuo vandens apie 700 metrų atstumu.

Palaiko pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o tenkinti, norėtų atstatyti buvusiÄ sodybÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. IÅ¡naudojo visas galimybes, kad gauti dokumentus, kreipsi į archyvus ir kitas institucijas. PaaiÅ¡kino dėl surinktų pažymų ir pavardžių atitikmens. Nurodė, kad I. Ž. nuosavybės teise turėjo 11 ha žemės, yra iÅ¡likę pamatai, kurie priklausė pareiÅ¡kėjo proseneliui. Per eilę metų keitėsi vietovės pavadinimai.

PareiÅ¡kėjas paveldėjo prosenelio žemę, minėtame 5,5 ha žemės sklype yra ir miÅ¡ko žemės, ribos pažymėtos riboženkliais, viena dalis miÅ¡ko, o kita – ne. Toje teritorijoje, kuri priklauso pareiÅ¡kėjui, randasi sodyba. Tokios aplinkybės užfiksuotos koordinatėse, antstolio protokole bei pateiktuose žemėlapiuose. Atstovės manymu pakanka duomenų, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, iki nacionalizacijos buvo I. Ž. priklausiusi sodyba, nes kitokia tvarka realizuoti savo teisių sodybos atkÅ«rimo tikslu pareiÅ¡kėjas negali, dėl ko kreipėsi į teismÄ .

Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu reikalavimu sutinka. Suinteresuotas asmuo BirÅ¡tono savivaldybės administracija per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo duomenų apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiÄ sodybÄ neturi.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad palieka teismui vertinti ar pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai ir patikslintame pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuotų asmenų BirÅ¡tono savivaldybės administracijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovai bÅ«dami tinkamai informuoti apie paskirtÄ teismo posėdį, į jį neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba.

Å i aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ). TokiÄ praktikÄ (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ nustatė, kad A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo I. Ž. dukra. Ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su J.

D., gimusiu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus J. D.. Pastarasis (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su O. C., jiems (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus R. D.. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pastaroji turėjo ir (duomenys neskelbtini) gimusį brolį J. Ž.. Alytaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1205/95, nuosavybės teisės į žemę atstatymo tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad I.

Ž., miręs (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizicijos asmeninės nuosavybės teise turėjo 11 ha žemės valdÄ (dabar miÅ¡kas), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu Alytaus rajono Punios apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1995 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad į I. Ž. turėtÄ 11 ha žemės nuosavybės teises natÅ«ra nori atkurti A. D. (5,50 ha) ir J. Ž. (5,50 ha) ekv. natÅ«ra. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A.

D. atstačius nuosavybės teisę į gražinamÄ 5,50 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo anÅ«kui R. D.. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. turtinių teisių perėmėjams nutarė atkurti nuosavybės teises į I. Ž. nuosavybės teisėmis valdytÄ 5.50 ha žemės sklypÄ (0,12 žemės ir 5,38 ha miÅ¡ko), esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M.

B. 2005 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , kadangi iÅ¡ R. D. pateiktų A. D. nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų sprendė, kad A. D. priklauso 5,50 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į kuriÄ jai 2001 m. kovo 30 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į Ž. I. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę. Testatorė R. D. paliko 5,50 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir jeigu R.

D. pateiks dokumentus, įrodančius, kad mirusioji A. D. (duomenys neskelbtini) paliko 5,50 ha žemės, tai į tÄ Å¾emę R. D. bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento BirÅ¡tono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2005 m. kovo 4 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal galiojantį administracinių vienetų teritorinį paskirstymÄ (duomenys neskelbtini) pavadinimo BirÅ¡tono seniÅ«nijoje nelikę, todėl VÄ® Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto inžinierius A.

K. paženklindamas A. D. grÄ Å¾inimui natÅ«ra buvusio žemės savininko I. Ž. 5,50 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkantį į BirÅ¡tono sen., BirÅ¡tono sav. teritorijÄ nurodė (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Minėtame dokumente nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 1995 m. birželio 29 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės savininkas I. Ž. iki žemės nacionalizacijos turėjo 11,00 ha žemės valdÄ (duomenys neskelbtini) ir, kad pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ 5,50 ha Å¡ios žemės patenka į (duomenys neskelbtini), į kurį A.

D. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietoje pilietei A. D.“ atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,12 ha žemės ir 5,38 ha miÅ¡ko (miÅ¡ku apaugusi žemė). Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , kuriame nurodė, jog paveldimÄ turtÄ sudaro 5,50 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio 5,38 ha sudaro miÅ¡kas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 5.5000 ha žemės sklypas, kurio kadastro vietovės numeris ir pavadinimas (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. liepos 13 d. priklauso R. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Nemuno kilpų regioninio parko direkcijÄ praÅ¡ydamas leisti atkurti buvusiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau praÅ¡ymas buvo netenkintas pareiÅ¡kėjui nepateikus Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartografinių dokumentų kopijos ir nurodžius, kad minėtas archyvas tokio dokumento neturi.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ CPK 444 straipsnio pagrindu. Vertinant pareiÅ¡kėjo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytus pagrindus darytina iÅ¡vada, kad jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog žemės sklype, kurį jam perleido jo močiutė, buvo sodyba. Å io fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų gauti leidimÄ atstatyti buvusiÄ sodybÄ , nes tokius reikalavimus numato teisės aktai, reglamentuojantys statybos vykdymo tvarkÄ valstybės saugomose teritorijose, kuriai priklauso pareiÅ¡kėjo nurodytas žemės sklypas.

Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė Å¡ios tvarkos nėra patvirtinusi, todėl pareiÅ¡kėjas priverstas kreiptis į teismÄ . Be to, kadangi pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomas sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, jame draudžiama naujų pastatų statyba, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kadangi pareiÅ¡kime nurodytas objektas nėra iÅ¡likęs, o galimybę nustatyti sodybos buvimo faktÄ teismo sprendimu numato specialÅ«s teisės aktai, Å¡io fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir tokio fakto nustatymas sukels pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus.

Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ , buvusios sodybos atstatymo teisė Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡dėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sÄ vokos. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 52 punktÄ , buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme. Ä®rodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio buvimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali bÅ«ti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto iÅ¡vada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais apraÅ¡ais ir schemomis), detalus planas, kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės. Teismo posėdyje liudytoja apklausta kaimynė O.

J., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) kaimas priklausė anksčiau Jieznui, paskui Alytuj, dabar patenka į BirÅ¡tono teritorijÄ . Ji gyvena maždaug kilometro atstumu, Å¡alimais gyveno I. Ž. (tėvas), motina A., jų vaikai buvo A., V., I., J., aplinkui buvo miÅ¡kas, vėliau namai nusigriovė. Tenai buvo medinis namas, Å«kinis, kluonas, jai atrodo, kad I. turėjo apie 7 ha žemės, buvo dirbama žemė, gyveno Å«kiÅ¡kai, gyvulius laikė. Truputį toliau stovėjo rÅ«sys, tvartas.

J. su Å¡eima, dvi jo dukros ir motina ilgai gyveno, A., pareiÅ¡kėjo močiutė, irgi ilgai gyveno, tačiau iÅ¡tekėjusi išėjo iÅ¡ Å¡itų namų. Kai ji pamena, tie namai jau stovėjo, o kada tiksliai jie pastatyti buvo, nežino. Nepamena nuo kada nebeliko statinių, vieni gyventojai iÅ¡mirė, kiti susituokė ir iÅ¡sikėlė, tiksliai nurodyti ar statinius nugriovė ar iÅ¡sivežė, negalinti dėl parėjusio ilgo laiko. Aplink puÅ¡ys, eglės auga, valdžia užsodino miÅ¡kÄ , eiguliai, darbininkai dirbo.

R. rÅ«pinosi tuo miÅ¡ku ir žeme, dėl prastos sveikatos jau daugelį metų ji pati iki tos vietovės savarankiÅ¡kai nenueina, todėl tiksliai nežino kÄ jis ten daro. PaaiÅ¡kino, kad kaimynystėje netoli Ž. buvo dar B. Å«kis, Å . dar pamiÅ¡kėje gyveno. Nurodė, kad Ž. žemėje buvo viena sodyba. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali bÅ«ti laikomas nustatyta tvarka iÅ¡ Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Å iuo atveju esminiu įrodymu dėl buvusios sodybos fakto nustatymo laikytini 2021 m. sausio 12 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų“, prie kurio pateiktame dokumente „Viensėdžiais iÅ¡skirstyti ir jau visai nusikėlę kaimai, kuriuose liko nejudintų sodybų“ nurodyta, kad I. Ž. (pavardė - kaip dokumente) turėjo namÄ , statytÄ 1860 m., kluonÄ , statytÄ 1934 m., tvartÄ , statytÄ 1870 m., vietovė – (duomenys neskelbtini) kaimas.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 27 d. pažyma apie turtÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Valstybės archeologijos komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities viensėdžiais iÅ¡skirstytų kaimų suraÅ¡ymo žinių byloje, BirÅ¡tono valsčiaus NemaniÅ«nų seniÅ«nijos 1935 m. birželio 6 d. žinių lape, skiltyje „Kieno sodybos liko nejudintos“ įraÅ¡yta „Ž. I.“ (pavardė - taip dokumente), skiltyje „Kada kokie trobesiai statyti“ atitinkamai įraÅ¡yta:

„gyv. namas 1860; kluonas 1934; tvartas 1870“. Nurodyta vietovė – (duomenys neskelbtini) kaimas. Alytaus apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, įvairių statinių žinių byloje, BirÅ¡tono valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 20 d. (lydraščio data) sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas Ž. J. (vardas – taip dokumente), gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, turėjęs 11 ha žemės. 2020 m. spalio 26 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog buvo nuvyta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini)), buvo užfiksuoti sklype esantys pamatai – akmenys.

VieÅ¡ai prieinamame internetiniame portale (https://www.geoportal.lt/map/) nuorodoje „Žemėlapių fondai“ esančiuose archyviniuose topografiniuose žemėlapiuose esančiame žemėlapyje Nr. N-35-49A(1940)) užfiksuota, kad pagal koordinates (duomenys neskelbtini) 1940 m. buvo sodyba. Pagal dabartinio žemėlapio koordinates Å¡i vietovė atitinka (duomenys neskelbtini) teritorijÄ . Suinteresuoti asmenys patikslintam pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais bei pareiÅ¡kėjo bei jo atstovės paaiÅ¡kinimais visų bylos duomenų kontekste.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytomis teismui aplinkybėmis sÄ sajoje su pateiktais bylos raÅ¡ytiniais dokumentais bei garbaus amžiaus liudytojos, apklaustos teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinimais. PareiÅ¡kėjui norint atstatyti buvusiÄ sodybÄ reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas, praÅ¡omas nustatyti faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjo patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Valstybė Å¡ioje byloje iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalÄ (EPP). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui R.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos buvo I. Ž. priklausiusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, statyto 1860 m. ir jo priklausinių – tvarto, statyto 1870 m. ir kluono, statyto 1934 m. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė