1b8bf48b-e2d7-479e-80e9-3420af83d5b5 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-19-446/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00474-2011-9Procesinio sprendimo kategorija :45.1.; 45.12.; 99.5.; 99.7.; 114.4.; 116.1.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 16 d.Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui B. K., jo atstovui advokatui T. J., atsakovų atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

K. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“ ir Č. A. dėl skolos priteisimo ir              n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ 1100 Lt skolos už parduotÄ medienÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             IeÅ¡kovas nurodė, kad jis jam priklausančiÄ medienÄ iÅ¡ nuosavo miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“. Su Å¡ios įmonės direktoriumi jį supažindino jo geras pažįstamas D. T.. RaÅ¡ytinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, tačiau su įmonės direktoriumi Č. A. susitarė, kad UAB „RAR kompanija“ jam sumokės tokiÄ kainÄ , kokiÄ gaus pardavus medienÄ UAB „Sakuona“, atskaičius 5 procentų gyventojų pajamų mokestį ir medienos gabenimo iÅ¡laidas, kurias skaičiavo po 27 Lt už kubinį metrÄ medienos, prie Å¡ios sumos pridėjus pridėtinės vertės mokestį.

Už tai, kad UAB „RAR kompanija“ jam sumokės tokiÄ sumÄ , kuriÄ gaus pardavus medienÄ , buvo sutarta, kad UAB „RAR kompanija“ iÅ¡ jo miÅ¡ko pasiima visas medienos atraižas, kurias Å¡i įmonė turėjo sunaudoti biokuro gamybai. 2011 m. pradžioje didžiausiÄ medienos supirkimo kaina Klaipėdos regione buvo bÅ«tent UAB „Sakuona“, tačiau Å¡i įmonė medienÄ supirkinėjo tik iÅ¡ juridinių asmenų, todėl jis tokiomis sÄ lygomis ir pardavė medienÄ . MedienÄ jis perdavė uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“.

Beržo rÄ stai iÅ¡ jo miÅ¡ko buvo vežami 2011 m. sausio 14, 15 ir vasario 17 dienomis UAB „Transjuda“ automobiliais, kuriuos samdė UAB „RAR kompanija“. MedienÄ kraunant į automobilius buvo sumatuojama, gabenamos medienos kiekis nurodytas medienos gabenimo lapuose ir krovinio važtaraščiuose. Jis asmeniÅ¡kai pats dalyvavo sumatuojant rÄ stus, juos iÅ¡vežant iÅ¡ miÅ¡ko. RÄ stai buvo gabenami tiesiai į UAB „Sakuona“, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Su UAB „RAR kompanija“ direktoriumi buvo susitarta, kad po medienos iÅ¡vežimo jis atvyks pasiraÅ¡yti pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje bÅ«tų aptartos visos Å¡io sandorio sÄ lygos, tačiau Č.

A. nuo jo ėmė slapstytis, už medienÄ galutinai neatsiskaitė, iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė tik 6000 Lt, tačiau tokia suma už parduotÄ beveik 100 m3 beržo medienos yra ženkliai per maža. Kadangi UAB „RAR kompanija“ iÅ¡ jo miÅ¡ko neiÅ¡sivežė medienos atraižų, todėl jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ Å¡ios įmonės tik 11000 litų.              Atsakovės UAB „RAR kompanija“ atstovas ir atsakovas Č. A. ieÅ¡kinio nepripažino. Jis nurodė, kad medienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo jis pirkęs kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

Jokių sutarčių jo vadovaujama įmonė „RAR kompanija“ su ieÅ¡kovu nesudarinėjo, medienos iÅ¡ jo nepirko. Kad B. K. parduoda medienÄ , jam pasakė D. T.. Dėl kainos jis su B. K. asmeniÅ¡kai nesitarė, kokiÄ sumÄ reikia sumokėti B. K. už medienÄ , jam pasakė D. T., kurio nurodytÄ sumÄ jis ir pervedęs į ieÅ¡kovo asmeninę sÄ skaitÄ . IÅ¡ B. K. įsigytÄ medienÄ jis pardavė įmonei - UAB „RAR kompanija“ - už 8000 Lt. Jo ir UAB „RAR kompanija“ sandorį patvirtina jo ir įmonės atstovo pasiraÅ¡yta 2011 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

MedienÄ iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡sivežė įmonės vadybininkai.              IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.              Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iÅ¡ pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo Å¡ios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys.

Tai reiÅ¡kia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktÄ nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu turi bÅ«ti sudaromi paprasta raÅ¡ytine forma. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje aptariami padariniai, kai nesilaikoma paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos. Tokiu atveju, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis vien liudytojų parodymais.

Å iuos faktus galima įrodyti raÅ¡ytiniais įrodymais (kvitais, sÄ skaitomis ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais). Sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ galima įrodyti ir faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip daiktų perdavimu ir pan. Byloje ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad ieÅ¡kovas pardavė medienÄ , nėra. Ginčas Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilo dėl to, su kuo ieÅ¡kovas susitarė dėl medienos pardavimo sÄ lygų, kainos, atsiskaitymo. IeÅ¡kovas tvirtina, kad medienos pirkimo-pradavimo sandoris buvo sudarytas tarp jo ir juridinio asmens – atsakovės UAB „RAR kompanija“, atsakovai nurodo, kad toks sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų – ieÅ¡kovo B.

K. ir atsakovo Č. A.. IeÅ¡kovas nurodė, kad medienÄ jis perdavęs pirkėjui įmonei - UAB „RAR kompanija“, o ne Č. A. asmeniÅ¡kai. Ä®rodinėdamas Å¡ias aplinkybes rėmėsi krovinių važtaraščiais, medienos gabenimo lapu, kurių pagrindu 2011 m. sausio 14, 15 d. ir vasario 17 d. iÅ¡ jam nuosavybės teisėmis priklausančio miÅ¡ko (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gabenta mediena, sÄ skaitomis-faktÅ«romis, patvirtinančiomis tÄ faktÄ , kad iÅ¡ jo įsigytÄ medienÄ UAB „RAR kompanija“ pardavė kitai įmonei - UAB „Sakuona“.

Atsakovas Č. A. nurodė, kad jis medienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigijo už D. T. nurodytÄ kainÄ , savo kaip fizinio asmens medienos pirkimÄ Ä¯rodinėjo tuo, kad jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ savo sÄ skaitos sumokėjo už medienÄ ieÅ¡kovui ir pagal 2011 m. sausio 14 d. raÅ¡ytinę sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigytÄ beržo medienÄ pardavė UAB „RAR kompanija“, kuri 2011 m. birželio pavedimu sumokėjo jam už parduotÄ medienÄ . Å alys pripažino, kad raÅ¡ytinė medienos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo, o pagal CPK 12, 178 straipsnių taisykles, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo nei, kad jo nebuvo (2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai nėra reikÅ¡mingi, nes jie nepatvirtino reikÅ¡mingų Å¡iai bylai aplinkybių - pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo fakto, Å¡alių susitarimo dėl kainos ir apmokėjimo sÄ lygų.

Liudytojas M. K., ieÅ¡kovo sÅ«nus, nurodė, kad jis tik iÅ¡ savo tėvo žino apie tai, kad medienÄ jis pardavė uždarajai akcinei bendrovei, tačiau pas asmeniÅ¡kai susitarimuose dėl esminių sandorio sÄ lygų jis nedalyvavo. Liudytojas D. T. nurodė tik tÄ aplinkybę, kad jis supažindinęs Č. A. su B. K., tačiau jų susitarimuose dėl medienos pirkimo-pardavimo sÄ lygų nedalyvavęs, jam jos nėra žinomos. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų (b.l. 115-124), kuriuos teismo pareikalavimu pateikė nesuinteresuota Å¡ios bylos baigtimi įmonė UAB „Sakuona“, darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo B.

K. ir UAB „ RAR kompanija“ faktiÅ¡kai susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. IÅ¡ 2011 m. sausio 14 d. (b.l. 117), 2011 m. sausio 15 d. (b.l. 118) krovinių važtaraščių, 2011 m. vasario 17 d. medienos gabenimo lapo (b.l. 121), PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b.l. 116, 120) matyti, kad medienÄ (duomenys neskelbtini) medienos gavėjui UAB „Sakuona“, esančiai (duomenys neskelbtini), gabeno UAB „RAR kompanija“. Krovinio važtaraščiuose ir medienos gabenimo lape nurodyta, kad medienÄ gabenti perdavė Å¡ios įmonės direktorius Č.

A.. Prie krovinio – medienos – gabenimo dokumentų pridėtas leidimas kirsti miÅ¡kÄ , kuris iÅ¡duotas miÅ¡ko savininkui B. K. (b.l. 119, 122). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l.

50) matyti, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teisėmis turi miÅ¡ko sklypÄ , esantį Å ilutės rajone. IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas medienÄ iÅ¡ savo nuosavybės teisėmis valdomo miÅ¡ko perdavė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“, kuri turėjo galimybę savo nuožiÅ«ra laisvai disponuoti jai perduotu turtu. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė tuo pat metu toje pačioje vietoje bÅ«tų pirkusi ar kitokiu bÅ«du įsigijusi iÅ¡ kito teisėto savininko medienÄ nepateikė.

Aplinkybių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pareigÄ perduoti medienÄ neatlygintinai, nenustatyta. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad esminę pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygÄ â€“ daikto perdavimÄ pirkėjui, daiktÄ pardavęs asmuo, t.y. ieÅ¡kovas, įvykdė, daiktÄ Ä¯sigijusi Å¡alis turėjo galimybę be jokių apribojimų, savo nuožiÅ«ra laisvai disponuoti įsigytu turtu – mediena, kÄ ji ir padarė parduodama UAB „Sakuona“. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad medienos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir juridinio asmens – UAB „RAR kompanija“.

Atsakovas nors ir tvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas pirko medienos rÄ stus iÅ¡ B. K., tačiau tokį sandorį patvirtinančių įrodymų, raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis savo žinion buvo gavęs iÅ¡ B. K. medienÄ , jÄ sandėliavęs miÅ¡ke, kaip teigė teismo posėdžio metu, nepateikė. Pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 32), sudaryta tarp UAB „RAR kompanija“ ir Č. A. dėl apvalios medienos pardavimo, ir mokėjimo pavedimas (b.l. 30), kuriuo iÅ¡ įmonės sumokėta Č.

A. 6800 Lt, neįrodo tos aplinkybės, jog bendrovei parduotÄ medienÄ jis nuosavybėn buvo įgijęs bÅ«tent iÅ¡ B. K.. Č. A. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos sumokėti 6000 Lt taip pat nėra pakankamas pirkimo-pardavimo sandorio įrodymas, nes jam kaip įmonės vadovui buvo žinomi ieÅ¡kovo asmens duomenys, sÄ skaitos rekvizitai, mažos kainos sumokėjimas leidžia manyti, kad Č. A. veikė nesÄ Å¾iningai. Be to, kaip jau minėta, medienos perdavimo faktas juridiniam asmeniui įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie teisme nenuginčyti.

Lietuvos Respublikos CK 6.313 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omenyje kainÄ , kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, - protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Ginčas dėl parduoto medienos kiekio tarp Å¡alių nekilo.

IÅ¡ krovinio važtaraščių (b.l. 117, 118), medienos gabenimo lapo (b.l. 121), PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b.l. 116, 120) matyti, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovės UAB „RAR kompanija“ nuosavybėn 98,68 m3 medienos, kuriÄ atsakovė už 27498,22 Lt pardavė UAB „Sakuona“. IÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (b.l. 11-12) matyti, kad atsakovas Č. A. pervedė ieÅ¡kovui 6000 Lt. Å alys pripažįsta, kad tai pinigai už ieÅ¡kovo parduotÄ medienÄ . Atsakovo Č. A. teigimu 6000 litų yra reali suma už ieÅ¡kovo parduotus medžių rÄ stus.

IeÅ¡kovas reikalauja prie Å¡ios sumos priteisti dar 11000 litų, parduotos medienos kainÄ skaičiuoja po 172 Lt už kietmetrį, kadangi tokia ir dar didesnė beržo medienos supirkimo kaina buvo rinkoje Klaipėdos kraÅ¡te, kur jis ir realizavo medienÄ , jos pardavimo metu. IÅ¡ medienos gabenimo dokumentų (b.l. 117, 118, 121), PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b.l. 116, 120) matyti, kad didžiÄ jÄ ieÅ¡kovo parduodamos medienos dalį sudarė beržo rÄ stai. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų pažymų, iÅ¡duotų UAB „Timberlita“ (b.l. 81), VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos (b.l. 82), VÄ® TelÅ¡ių miÅ¡kų urėdijos (b.l. 100) matyti, kad beržo rÄ stų kaina 2011 m. sausio – vasario mėnesiais buvo nuo 190 iki 255 Lt, be PVM, priklausomai nuo medienos kokybės. IÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (b.l. 116, 120) matyti, kad uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“ UAB „Sakuona“ už rÄ stus, kuriuos „RAR kompanija“ įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo, sumokėjo vidutiniÅ¡kai po 278 Lt, įskaitant PVM, už 1 m3.

Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalaujama kaina 172 Lt už 1 m3 parduotos medienos rÄ stų, laikytina realia, atitinkančia medienos pardavimo rinkos kainÄ , buvusiÄ tame regione, kuriame pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas, tuo metu, kada faktiÅ¡kai buvo įvykdytos Å¡io sandorio esminės sÄ lygos. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie turėtas medienos gabenimo iÅ¡laidas, sumokėtus mokesčius nuo pinigų sumos, kuriÄ gavo pardavę iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigytÄ medienÄ , todėl realių iÅ¡laidų ir realaus pelno teismas apskaičiuoti neturi galimybės. Tačiau akivaizdu, kad UAB „RAR kompanija“, pardavusi medienÄ už ženkliai didesnę kainÄ nei ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti, nuostolių nepatyrė.

Esant tokioms aplinkybėms, pardavėjui – ieÅ¡kovui - iÅ¡ pirkėjo - atsakovės UAB „RAR kompanija“, kuri nesumokėjo visos įsigyto daikto pardavimo kainos,  - priteistina likusi kainos suma - 11000 litų. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo B.

K. reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės UAB „RAR kompanija“ taip pat yra pagristas ir tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas žyminis mokestis, kuris skaičiuojamas nuo patenkinto reikalavimo dydžio ir sudaro 330 Lt (11000x3%=330) (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, sumokėjo 383 Lt žyminį mokestį, vėliau ieÅ¡kinį patikslino, jį sumažindamas, todėl žyminis mokestis taip pat sumažėjo. PermokėtÄ Å¾yminį mokestį teismas grÄ Å¾ina CPK 87 str. 4 d. nustatyta tvarka, tačiau ieÅ¡kovas raÅ¡tu pareiÅ¡kimo dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo nepateikė, todėl teismas tokio klausimo nesprendžia. Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijÄ .

IÅ¡ teismui pateiktos 2011 m. gegužės 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir pinigų priėmimo kvito (b.l.

8) matyti, kad ieÅ¡kovas B. K. už teisines konsultacijas ir dokumentų rengimÄ teismui UAB Klaipėdos teisininkų biurui sumokėjo 300 Lt. IÅ¡ 2012 m. sausio 16 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (b.l. 98), pinigų priėmimo kvito (b.l.

99) matyti, kad ieÅ¡kovas už jo atstovavimÄ teisme advokatui T. J. sumokėjo 2499,99 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Nors pagal Å¡ių Rekomendacijų 8.2. punktÄ maksimalus advokato užmokesčio dydis už ieÅ¡kinį yra 3 MMA, t. y. 2400 Lt, tačiau remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, bÅ«tina atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nesudėtinga, advokatas T. J. dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo 2 val. 10 min., jokių papildomų dokumentų teismui nepateikė, ginčas nesusijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 2499,99 Lt dydžio advokato atlyginimas, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų.

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas Å¡ioje byloje, tÄ aplinkybę, kad advokato kontora yra kitoje vietoje nei teismas, todėl tikslinga atsižvelgti ir į sugaiÅ¡tÄ laikÄ kelionėje (atstumas nuo Kelmės iki Klaipėdos 131 km), teismas laiko tikslingu priteisti ieÅ¡kovui pusė reikalaujamos sumos, t.y. 1250 Lt. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 2 d.), tame tarpe ir sudarant sutartį su advokatu, reikalaujant iÅ¡laidų atlyginimo.

Tokiu bÅ«du, bet kuris proceso dalyvis negali reikalauti akivaizdžiai per didelių proceso iÅ¡laidų atlyginimo sau net ir jo reikalavimų patenkinimo atveju, o privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių iÅ¡laidų, atsiradusių jo susitarimo su advokatu pagrindu.IeÅ¡kovas prašė priteisti ir keliones iÅ¡laidas, kurias jis patyrė vykdamas iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Klaipėdoje į Kelmės rajono apylinkės teismÄ , ir pateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančius degalų įsigijimo kvitus (b.l. 83, 126), iÅ¡ kurių matyti, kad degalų įsigijimui ieÅ¡kovas iÅ¡leido 513,10 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 9 p. nuostatas prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Keliones iÅ¡laidas, kai byla nagrinėjama kitoje vietoje nei ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta, tikslinga pripažinti iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tačiau ieÅ¡kovas, pateikdamas degalų įsigijimo kvitus, nepateikė automobilio, kuriuo jis vyko į teismo posėdžius, techninių charakteristikų, kurios bÅ«tinos apskaičiuojant kuro sÄ naudas, savo paskaičiavimų neatliko, todėl teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti ieÅ¡kovo kelionės iÅ¡laidų.

Kompensuojant kelionės iÅ¡laidas ieÅ¡kovui atsižvelgtina į tai, kad dalis posėdžių buvo atidėta dėl ieÅ¡kovo kaltės – ieÅ¡kovas ruošėsi sudaryti sutartį su advokatu, savo iniciatyva nepateikė reikiamų įrodymų ir jų laiku neprašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų asmenų, tikslino ieÅ¡kinį, todėl priteistina pusė sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas nurodė iÅ¡leidęs kuro įsigijimui, t.y. 256,55 Lt.  IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės UAB „RAR kompanijos“ priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios Å¡ioje byloje yra 44,20 Lt (b. l. 1) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.313 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str. 1 d., 259 str., 263-270 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a :                          IeÅ¡kinį tenkinti pilnumoje. Priteisti B. K. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ 11000 (vienuolika tÅ«kstančių) litų skolos už parduotÄ medienÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (11000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2011 m. birželio 29 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ bylinėjimosi iÅ¡laidas : B. K. 2136,55 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 55 ct.), valstybei 44,20 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis litus 20 ct.). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Vilma Raščiuvienė