1b8958b3-e1a1-411a-92bb-df54f2ed1fe0 · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-197-878/2019 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00057-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 16.9.11; 21.9.10 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. vasario 28 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja I. L., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., jo įgaliotai atstovei advokatei J. V., suinteresuotam asmeniui J. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje G.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis sargu Alytaus rajono savivaldybės administracijoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas n u s t a t ė : G. K. 2019 m. vasario 7 d. 18.00 val. Alytaus r. sav., Butrimonių sen., Eičiūnų k., Pienių gatvėje pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo, vairavo automobilį „O.

V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei vengė pasitikrinti neblaivumÄ . Tuo G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 427 straipsnio 1 dalyje. G. K. kaltę dėl pažeidimo pripažino. PaaiÅ¡kino, kad vairavo automobilį iÅ¡gėręs, bet tikrintis alkotesteriu girtumÄ bei duoti kraujÄ atsisakė. Tėvas buvo palikęs automobilį remontui dėdės, kuris turi keltuvÄ , garaže. G.

K. su draugu M. L. garaže remontavo tÄ automobilį, paskui reikėjo atlaisvinti keltuvÄ , todėl automobilį iÅ¡varė iÅ¡ garažo ir apsuko aikÅ¡telėje. Privažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis prieÅ¡ pusvalandį buvo iÅ¡gėręs keturis 0,5 l talpos butelius alaus, todėl iÅ¡sigando ir atsisakė bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes dar neiÅ¡laikė egzaminų po to, kai jam buvo 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones. Gailisi, kad padarė nusižengimÄ .

Teigia, kad tėvas nežinojo, jog G. K. tvarkė garaže tÄ automobilį. Tėvui apie tai, jog G. K. neturi teisės vairuoti, buvo žinoma. G. K. garažo raktus pasiėmė iÅ¡ dėdės. J. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį automobilį įvykio dienos rytÄ , apie 8 val., paliko žmonos brolio garaže, kur yra keltuvas, nes ruošėsi jį remontuoti, o pats iÅ¡vyko į darbÄ gaisrinėje, dirba visÄ parÄ .

Automobilį bÅ«tų remontavęs pats, turėdamas laiko, arba jį bÅ«tų taisęs sÅ«nus G. SÅ«nus G. moka tvarkyti automobilius, anksčiau jam padėdavo. Automobilio raktelius dėl prieÅ¡gaisrinių reikalavimų paliko jo viduje, o garaÅ¾Ä svainis užrakino. Svainis įvykio metu irgi buvo darbe. TurimÄ Å«kio technikÄ ir automobilius remontuojasi ir savo namų valdoje, kur turi garažus, tačiau automobilio remontui tada reikėjo keltuvo, kurį kaime turi tik suinteresuoto asmens svainis. Žinojo, kad sÅ«nus yra praradęs teisę vairuoti, sÅ«nui nebÅ«tų leidęs vairuoti automobilio.

Tai, kad G. K. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , patvirtina ir bylos duomenys, kurie pripažintini įrodymais: Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir įraÅ¡ytas G. K. pasiaiÅ¡kinimas, kad nusižengimÄ jis pripažįsta (b. l. 1). Policijos pareigÅ«no E. D. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 7 d. apie 18. 00 val. Alytaus r. Butrimonių sen., EičiÅ«nų k., Pienių g. sustabdė automobilį ,,O.

V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K.; tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo G. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, todėl vairuotojui pasiÅ«lė atlikti bendrÄ asmens blaivumo testÄ . G. K. atsisakė, taip pat jis nesutiko, kad jo blaivumas bÅ«tų patikrintas alkotesteriu, atsisakė atlikti ir kraujo tyrimÄ . G. K. su pažeidimu sutiko, neneigė, kad vairuodamas automobilį vartojo alkoholį, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Patikrinus paaiÅ¡kėjo, kad vairuotojui G.

K. 2017 m. birželio 25 d. teisė vairuoti buvo atimta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (b. l. 2). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 7 d. sprendimu G. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3). G. K. asmens duomenys patvirtina, kad jam išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 6-8). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad G. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda, kuri sumokėta 2017 m. rugsėjo 11 d., ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, ši paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 3 d. (b. l. 9-11).

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kuriÄ administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame Å¡io kodekso straipsnyje nurodytÄ Â administracinį nusižengimÄ , laikoma, kad Å¡is administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, G. K. naujo pažeidimo padarymo dienÄ buvo įvykdęs paskirtÄ nuobaudÄ â€“ sumokėjęs baudÄ , tačiau specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo sugrÄ Å¾inta, nes nuo dienos, kuriÄ buvo baigta vykdyti 2017 m. liepos 4 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, nebuvo praėję vieneri metai.

Tokios pozicijos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai, administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-594/2018). Tokiu bÅ«du, byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumÄ , patvirtina, kad G. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir vengė neblaivumo patikrinimo, Å¡iuos veiksmus padarė pakartotinai po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tokie jo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, į tai, kad G. K. iÅ¡ jam anksčiau paskirtų poveikio priemonių iÅ¡vadų nedaro, savo elgesio ir nuostatų nekeičia. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors G. K. nurodo, jog gailisi dėl nusižengimo, tačiau teismas, įvertinęs jo ankstesnį baustumÄ , pažeidėjo pozicijÄ teisme ir jo nenuoseklius, nenuoÅ¡irdžius paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad asmens gailėjimasis Å¡iuo atveju tėra formalus jo pareiÅ¡kimas, todėl nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

G. K. dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai (b. l. 21, 22). Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, G. K., įvertinus jo tik patenkinamÄ asmenybę, nuolatinį Kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , skirtina bauda, didesnė, nei sankcijoje numatyta minimali, tačiau mažesnė, nei įstatymo nustatytas jos dydžio vidurkis. Pažeidėjas prašė leisti baudÄ sumokėti dalimis dėl sunkios jo turtinės padėties, nes uždirba tik apie 500 eurų per mėnesį (b. l. 24).

Teismas, įvertindamas pažeidėjo per mėnesį gaunamo atlyginimo dydį, skiriamos baudos dydį, pažeidėjo pateiktus duomenis apie tai, jog jis gyvena pas tėvus, kuriems, grįžęs iÅ¡ tiesioginio darbo, padeda dirbti apie 60 ha žemės ir prižiÅ«rėti apie 20 galvijų, dirbti kitus Å«kio darbus, iÅ¡ ko neabejotinai taip pat gauna tam tikras pajamas ar kitokį turtinį atlygį, tai, kad pažeidėjas jauno amžiaus, darbingas, nenurodė turintis kokių nors turtinių įsiskolinimų ar iÅ¡laikytinių, pažymų apie turimÄ nekilnojamÄ ar kilnojamÄ turtÄ , santaupas, turto deklaracijų ar pan., įrodančių sunkiÄ turtinę padėtį, nepateikė, nelaiko pažeidėjo turtinės padėties tiek sunkia, kad Å¡is neiÅ¡galėtų baudos sumokėti per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 40 kalendorinių dienų terminÄ , ir praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ atmeta.

Be to, įvertinus padaryto nusižengimo pobÅ«dį ir pažeidėjo asmenybę, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatomis, G. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima ir tai, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta.

Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas:

1) asmeniui, kuris tokiÄ teisę yra įgijęs (Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018). ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimÄ . ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , kai už administracinį nusižengimÄ numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, ji netaikoma ir yra galimas ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatų taikymas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog daikto (automobilio) savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimÄ nusižengimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013).

Tam bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar automobilis buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y., ar su savininko žinia ir sutikimu. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriÅ¡kai yra perdavęs savo daiktÄ valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to Å¡is daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Nagrinėjamu atveju G. K. vairavo kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iÅ¡ ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sÄ lygų.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonės „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo G. K., savininkas yra jo tėvas J. K.. IÅ¡ G. K. ir J. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad J. K. žinojo, kad jo sÅ«nus G. K. yra praradęs teisę vairuoti, tačiau jis leido G. K. naudotis automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – teismo posėdyje J. K. nurodė, kad leido sÅ«nui automobilį remontuoti tiek anksčiau, tiek ir Å¡iuo atveju bÅ«tų automobilį remontavęs pats arba bÅ«tų padėjęs sÅ«nus.

IÅ¡ suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad automobilio rakteliai buvo palikti pačiame automobilyje ir automobilio savininko sutikimu prieinami G. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad paties pažeidėjo ir suinteresuoto asmens parodymų nenuoseklumas ir nelogiÅ¡kumas verčia abejoti jų teigimu, jog J. K. nežinojo, kad G. K. remontuos automobilį – G. K. aiÅ¡kino, kad automobilį iÅ¡varė iÅ¡ garažo, nes reikėjo garažo savininko nurodymu atlaisvinti keltuvÄ , tačiau J. K. parodė, kad garažo savininkas, jo svainis, įvykio metu buvo darbe.

Vėlgi Å¡ių abiejų asmenų aiÅ¡kinimai, kad J. K. nežinojo, jog sÅ«nus G. taisys garaže automobilį, nelogiÅ¡ki ir dėl to, kad J. K. ryte atvarė automobilį į svainio garaÅ¾Ä remontui ir esÄ bÅ«tų pats jį taisęs, kai tuo tarpu jis iÅ¡kart visai parai iÅ¡vyko į darbÄ . NebÅ«tų logiÅ¡ka ir automobilį nuo pat ryto atvaryti į svainio garaÅ¾Ä remontui, tikint G. K. aiÅ¡kinimu, kad bÅ«tent tÄ pačiÄ dienÄ garažo savininkui prisireikė keltuvo ir todėl G. K. turėjo automobilį iÅ¡varyti iÅ¡ garažo.

Tokie prieštaringi ir nelogiški pažeidėjo ir jo tėvo, automobilio savininko, aiškinimai teismo vertinami tik kaip niekuo nepagrįsta gynybinė versija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Iš pažeidėjo ir J. K. paaiškinimų matyti, kad automobilio savininkui buvo žinoma, kad jo sūnus yra netekęs teisės vairuoti automobilį, tačiau transporto priemonė „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos savininko leidimu buvo laisvai prieinama naudotis G. K., savininkas neužtikrino, kad šis asmuo ja negalėtų pasinaudoti.

Aptartų duomenų pakanka teismo iÅ¡vadai, kad transporto priemonė „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. buvo valdoma su transporto priemonės savininko žinia ir jo leidimu. J. K. neatsakingai leido jo automobiliu naudotis asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti ir vengusiam neblaivumo patikrinimo, ir taip sudarė sÄ lygas G. K. padaryti administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kuris vertintinas kaip vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sÄ lyga, bÅ«tina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, todėl, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Pažeidėjas ir jo atstovė prašė G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Å¡velninti jam skiriamÄ nuobaudÄ - skirti 500 eurų baudÄ , taip pat skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ trumpesniam nei įstatymo numatytas minimalus laikui.

Nurodė, kad G. K. niekam nesukėlė realaus pavojaus, žalos nepadarė, niekur važiuoti automobiliu neketino, tik norėjo automobilį iÅ¡varyti iÅ¡ garažo. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

IÅ¡ įstatymo formuluotės seka iÅ¡vada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis bÅ«tų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiÅ¡kų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

Teismas pažymi, kad vien tai, kad pažeidėjas pripažįsta savo kaltę, ir aukščiau paminėta G. K. kaip darbuotojo ar seniÅ«nijos gyventojo teigiama charakteristika nesudaro pagrindo spręsti, kad tai ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡vardintos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, sudarančios pagrindÄ Å¡velninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a : G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant 427 straipsnio 2 ir 3 dalis, skirti jam 1 300 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) Eur baudÄ ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir transporto priemonės „O.

V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja I. L. Papildoma informacija: baudÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant identifikacinį nusižengimo kodÄ â€“ ROIK 19097313530, įmokos kodÄ â€“ 1001. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.