2019-02-06 Nr. AB-3393-3-62-3-00823-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-951-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00823-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimų vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad už tvarkos pažeidimus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos ir jis įvairiais laikotarpiais buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas teigė, kad patalpose (kamerose) buvo šalta, drėgna, tamsu, neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (skylė grindyse). Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo ventiliacijos, radiatoriaus, vietoj lovų yra tik gultai. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, kameros yra avarinės ir antisanitarinės būklės.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad sergantiems tuberkulioze nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip 5 kv. m. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, Ligoninėje nevedama, todėl duomenų, koks pacientų skaičius kartu su pareiškėju ginčijamais laikotarpiais buvo gyvenamosiose patalpose, nėra galimybės pateikti. Atsakovas teigė, kad baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose nuteistieji, atlikdami jiems paskirtas drausmines nuobaudas, buvo laikomi po vieną arba po du.

5. Atsakovas nurodė, kad sanitarinis mazgas ginčijamose patalpose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), ir Lietuvos higienos normų reikalavimais. Ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo aprūpinama standartinėmis dviaukštėmis ar pavienėmis lovomis (gultais), Eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kokios lovos turi būti įrengtos pataisos įstaigose.

6. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) nuostatomis, teigė, kad Ligoninėje gyvenamosiose patalpose oro temperatūra, drėgmė ir vėdinimas atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad suimtųjų ir nuteistųjų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės ir elektriniai šildytuvai, Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimų.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios (nagrinėjamu atveju LAVL) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos ir neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto pažeidimo. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nurodė, jog kamerose gyveno vienas arba du nuteistieji, nėra pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų įrengimą gyvenamosiose patalpose bei atsakovo argumentais, kad kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje buvo laikomas vienas arba du nuteistieji. Teismo vertinimu, pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl nuteistųjų skaičiaus baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose nepaneigė, taip pat nenurodė, kokie įrodymai galėtų pagrįsti jo teiginius, todėl vadovavosi atsakovo duomenimis.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad palatose buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas, ventiliacija, teismas vadovavosi Higienos normos 76:2010 ir Higienos normos 134:2015 reikalavimais. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl drėgmės, netinkamos temperatūros ir apšvietimo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams pripažino nepagrįstais.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad buvo pateikęs prašymą administracijai ar pareigūnams dėl papildomo šildytuvo ar antklodės išdavimo, o atsakovas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad patalpose buvo šalta, tačiau neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir neindividualizavo skunde nurodomų aplinkybių dėl netinkamo apšvietimo.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (skylė grindyse) ir tai, kad vietoje lovų įrengti gultai, teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (toliau – ir Aprūpinimo norma) (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.), sanitariniame mazge turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Teismas darė išvadą, kad tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

14. Teismas, vadovaudamasis Aprūpinimo norma, nurodė, kad nėra numatyta, kokia turi būti lovos konstrukcija ir nėra numatytas draudimas dėl nuo sienos atlenkiamų lovų įrengimo.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Ligoninės patalpose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

16. Teismas sprendė, kad nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 17. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo prašo jo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl jo buvo šališkas, ir pažymi, jog LAVL neneigia fakto, kad gyvenamosiose patalpose buvo gultai, kurių antri aukštai pritaikyti nuteistųjų asmeniniams daiktams susidėti, kad nuteistųjų prašymu papildomai buvo išduodamos antklodės ir šildytuvai, o natūrali vėdinimo sistema yra užtikrinama per langą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistieji savo asmeninius daiktus ir maistą turi laikyti ant gultų, taip pat kameroje nėra radiatoriaus, o esant vėsiam orui jis (pareiškėjas) negali vėdinti kameros, nes serga atvira tuberkuliozės forma ir todėl kyla pavojus peršalti.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti viena metalinė lova, ir paaiškina, jog gultai buvo mediniai, atsilenkiantys nuo sienos. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad nuteistųjų prašymu buvo papildomai išduodami užklotai ir elektriniai šildytuvai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas analogiškoje byloje pareiškėjo S. L. skundą tenkino iš dalies.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas skunduose teigia, jog jis serga sunkia liga, yra sunkus ligonis, tačiau pirmosios instancijos teismui Ligoninės pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui jo sveikatos būklė nekliudė pažeisti bausmės atlikimo režimo reikalavimų, dėl kurių 2014–2015 metais skirtos penkios nuobaudos.

22. Atsakovas nurodo, kad Ligoninėje pareiškėjo ginčijamos kameros buvo vėdinamos per jose įrengtus langus, taip pat buvo įrengta natūrali (kanalinė) oro šalinimo sistema. Kamerose įrengtas centrinis šildymas, nuteistųjų prašymu buvo išduodamos antklodės ir elektriniai šildytuvai. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, jog patalpose buvo šalta, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl papildomo šildytuvo ar antklodės išdavimo, o administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Kamerose buvo įrengti tvarkingi gultai (lovos) su metaliniu korpusu ir tvirta medine plokšte, kurie atitiko lovos paskirtį, byloje nėra jokių duomenų, kad tokia įrengta miegamoji vieta pareiškėjui sukėlė neigiamus padarinius, pavyzdžiui, pakenkė jo sveikatai ar nebuvo užtikrintas miegas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs analogiško pobūdžio administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo tenkintas iš dalies. Atsakovas pažymi, kad administracinėse bylose, kuriose priimti sprendimai dėl S. L. skundų, nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės buvo skirtingos negu tos, kurias nurodė pareiškėjas savo skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui S. G. iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninės baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis ir pareiškėjo patirta neturtine žala, atsakovo pateiktus atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma bei buvo laikomasi higienos normų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam buvo padaryta neturtinė žala.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir palaikė LAVL. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nebuvo aprūpintas metaline lova (kamerų tipo patalpose buvo mediniai gultai), tai, jog nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, nuteistiesiems buvo papildomai išduodamos antklodės ir elektriniai šildytuvai, o tai reiškia, jog buvo šalta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad analogiškoje byloje kito pareiškėjo S. L. skundas buvo patenkintas iš dalies. Pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. papildyme nurodo, kad analogiškoje byloje (byla Nr. I-225-428/2018) R. R. skundas buvo patenkintas iš dalies.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29. Pirmosios instancijos teismo nagrinėtame skunde (b. l. 4–8) pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš atsakovo atstovo LAVL neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto neužtikrinimu, higienos normų reikalavimų pažeidimu (kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, nebuvo unitazo, ventiliacijos, buvo gultai, nors jie turėjo būti panaikinti). Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, neteikė.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie konkrečias baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas, į kurias buvo patalpintas pareiškėjas, šių patalpų įrengimą ir būklę, atsižvelgdamas į tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.4 punktu (vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m), konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 7,42 kv. m iki 15,40 kv. m gyvenamojo ploto, be to, nustatė, kad patalpos buvo vėdinamos per langus, per kuriuos buvo užtikrintas natūralus apšvietimas, ir tai atitinka Higienos normos 76:2010 ir Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo nurodymu, kad nuteistieji aprūpinami elektriniais šildytuvais, papildomomis antklodėmis, o byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog buvo pateikęs prašymą administracijai ar pareigūnams dėl papildomo šildytuvo ar antklodės išdavimo, nustatė, kad pareiškėjo argumentai, jog patalpose buvo šalta, yra deklaratyvūs. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo taip pat buvo pripažinti deklaratyviais. Pirmosios instancijos nurodė, kad Aprūpinimo normose nurodyta, jog kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti įrengta viena metalinė lova, tačiau Aprūpinimo normos nenumato, kokia turi būti lovos konstrukcija, nedraudžia nuo sienos atlenkiamų lovų įrengimo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais, hipotetinio pobūdžio pamąstymais ir prielaidomis. Pažymėtina, kad teismai nustatytas aplinkybes turi pagrįsti įrodymais, o ne prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai buvo šalta ir kuriose patalpose buvo šalta, dėl kokių priežasčių jis nereiškė atsakovo atstovui LAVL pretenzijų tuo metu, kai buvo laikomas šaltose patalpose. Pažymėtina, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ir vasaros laikotarpiu. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl patalpų vėdinimo ir ventiliacijos, pareiškėjas taip pat nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kada pareiškėjas negalėjo natūraliu būdu išvėdinti tam tikrų patalpų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus apie tai, kad jis yra ligonis ir dėl ligos negali vėdinti natūraliu būdu patalpų, tačiau skundo negrindė tokio pobūdžio aplinkybėmis, t. y. skundo negrindė tuo, kad atsakovo atstovas pareiškėjui, kaip sergančiam asmeniui, neužtikrino tam tikrų specialių sąlygų, kurios buvo reikalingos tam, kad būtų apsaugota pareiškėjo sveikata.

32. Atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, primintina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi šių nuostatų, todėl padarytos išvados dėl pareiškėjo skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to patirtos neturtinės žalos, nepripažintinos nepagrįstomis.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-225-428/2018 turinį, nustatė, jog pareiškėjui R. R. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl to, kad buvo konstatuota, jog 23 paras režiminio korpuso kameroje (12 kamerų tipo patalpoje) pareiškėjui trūko 1,505 kv. m ploto, 3 paras (23 kamerų tipo patalpoje) – 0,7 kv. m ploto, taip pat buvo pažeistas privatumas sanitariniame mazge. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas, argumentų, o skundo pareiškėjas negrindė aplinkybėmis, kad buvo pažeistas privatumas sanitariniame mazge. Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-225-428/2018 nenustatytos jokios aplinkybės dėl netinkamų lovų (gultų), tai, kad buvo šalta, t. y. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia skundą ir apeliacinį skundą. Be to, akcentuotina, kad minėtoje administracinėje byloje nustatyta, jog LAVL patalpų būklė atitinka higienos sąlygas, t. y. nebuvo nustatyta, kad patalpose buvo drėgna, nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos.

35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5539-463/2016 S. L. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl to, jog šiam pareiškėjui nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos miegui (neįrengta metalinė lova) ir šis pareiškėjas neišvengiamai patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą. Ši išvada padaryta įvertinus ne vien tik tai, kad nebuvo metalinės lovos, bet ir tai, jog Ligoninė nepaneigė aplinkybės, jog gultai buvo supuvę, sulūžę, dėl ko pareiškėjas turėjo miegoti ant žemės, o pareiškėjas skunduose (pareiškimuose) Ligoninei ne vieną kartą nurodė, kad priverstas miegoti ant žemės, o metalinių lovų kamerose nėra, Ligoninė atsakymuose neįvertino, kokia gultų būklė ir ar jie yra tinkami Ligoninėje sunkia liga sergančiam asmeniui miegoti.

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundo negrindė tuo, kad gultai buvo netinkami miegoti, pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, skundėsi dėl to Ligoninei, tačiau Ligoninė nesiėmė jokių priemonių. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog vietoje normalių civilizuotų lovų yra išlikę gultai (b. l. 5).

37. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia, tuo, kad teismas jam priėmė neigiamą sprendimą, įrodymus įvertino atsakovo naudai. Tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Kaip minėta, įrodymai įvertinti, laikantis ABTĮ nuostatų.

38. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti LAVL neteisėti veiksmai, todėl pagrįstai ir teisėtai netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė