2021-10-13 Nr. AB-20896-3-61-3-03253-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2183-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03253-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – T. G. ir L. L.-G.), dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 119). 1998 m. birželio 9 d. pareiškėja įsigijo 0,2 ha žemės sklypą, esantį prie Sklypo 119, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Gretimą 0,2 ha žemės sklypą planavo įsigyti atskirai, juo pareiškėja naudojosi, ir 1999 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijai pateikė prašymą leisti įsigyti žemės sklypo, esančio prie Sklypo119, dalį. Atsakymo į prašymą negavo. Pareiškėja nuo 2003 m. iki 2006 m. kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės specialistus, išreikšdama valią įsigyti besiribojantį laisvą žemės sklypą, tačiau tokios procedūros nebuvo pradėtos, pareiškėja negaudavo atsakymų į užklausas.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad gretimo žemės sklypo kaimynas D. G. (D. G.) 2011 m. sausio 13 d. perdavė pareiškėjai Administracijos siųstą 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimą, kuriuo atsakovas informavo, kad yra nagrinėjamas trečiojo suinteresuoto asmens T. G. prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Sklypas 15), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – žemės sklypo padidinimas laisvoje valstybinėje žemėje, nesant galimybės suformuoti atskirus sklypus. Administracija informavo, kad pareiškėja turi teisę įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą. Pareiškėja 2011 m. sausio 14 d. prašyme Administracijos Miesto plėtros departamentui nurodė, kad buvo ne kartą išreiškusi valią įsigyti žemės sklypą, besiribojantį su Sklypu 119, bei nori įsigyti sklypo dalį ir dabar. Atsakovas 2011 m. kovo 8 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad dėl laisvo žemės sklypo pirkimo valią išreiškė pareiškėja ir T. G.. Administracija pasiūlė įsigyti žemės sklypo plotą lygiomis dalimis. Atsakovas2011 m. rugsėjo 14 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2418 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir Leidimo įsakymas), kuriuo buvo leista rengti žemės sklypo planą.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4.4, 17.3, 17.4 punktai nenumatė terminų, kiek laiko galioja išduoti žemės sklypo rengimo reikalavimai, ir per kokį laikotarpį asmenys turi įgyvendinti suteiktą teisę rengti žemės sklypo planą. Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad galės parengti žemės sklypo planą ir įsigyti laisvą valstybės žemės plotą, kai pagerės finansinė situacija.

5. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo raštu Nr. A51-82353/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad yra gautas T. G. ir L. L.-G. prašymas inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjai buvo pasiūlyta išreikšti valią, ar ji pageidauja įsigyti laisvos valstybės žemės ploto dalį. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. informavo Administraciją, kad atsakovas jau buvo priėmęs sprendimą bei nurodė, kodėl pareiškėja dar nebuvo parengusi žemės sklypo plano, bei prašė sustabdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja iš Administracijos atsakymo negavo, bet turėjo teisėtą lūkestį, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros yra sustabdytos.

6. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo įteiktas kvietimas į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 117) ribų paženklinimą. Pareiškėja taip pat sužinojo, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) atsakovas Įsakymu buvo pradėjęs laisvos valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėja su Įsakymo turiniu susipažino 2019 m. rugpjūčio 27 d., kai peržiūrėjo ŽPDRIS esančią informaciją.

7. Pareiškėja skunde nurodė, kad iki Įsakymo priėmimo dienos nebuvo ir iki šiol nėra išnykęs teisinis pagrindas pareiškėjai rengti žemės sklypo planą pagal Leidimo įsakymą, kuris nėra panaikintas. Įsakymas priimtas pažeistus imperatyvias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas.

8. Pareiškėja teigė, kad atsakovas turėjo atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D‑452/D1‑513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 56 punkte, bei pažymėjo, jog nuo 2016 m. iki 2018 m. nėra gavusi pranešimo iš Administracijos, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl pareiškėjai buvo užkirsta galimybė užbaigti įsiterpusio laisvo valstybinio žemės ploto įsigijimo procedūras. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad nuo trečiųjų suinteresuotų asmenų 2015 m. prašymo pateikimo praėjo daugiau nei 3 metai, pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo informavusi Administraciją, kad jos teisė įsigyti laisvą valstybinės žemės plotą nepanaikinta ir ji prašė sustabdyti sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti Įsakymą.

9. Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. gavo T. G. prašymą prie jam priklausančio Sklypo 15, nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą. Administracija 2011 m. kovo 8 d. pranešimu Nr. A51‑4849(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto priskyrimo prie sklypų (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją ir T. G., kad valią pirkti įsiterpusį žemės plotą tarp Sklypo 119 ir Sklypo 15 pareiškė abiejų sklypų savininkai bei pasiūlė pirkti žemės plotą lygiomis dalimis. T. G. 2011 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto priskyrimo prie sklypų (duomenys neskelbtini)“ prašė nustatyti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydį lygiomis dalimis bei duoti jam sutikimą pirkti žemės ploto dalį.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Leidimo įsakymu leido pradėti rengti žemės sklypo planą, apie tai pareiškėja buvo informuota Administracijos 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51‑36889(2.14.2.12‑MP8). Administracija 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-279 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo planą.

12. Administracija 2014 m. vasario 3 d. gavo T. G. prašymą prie jam priklausančio Sklypo 15, nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą (įsiterpusi) laisvos valstybinės žemės plotą. Administracija buvo informuota apie pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą „Dėl laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“ sustabdyti planuojamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

13. Administracija 2018 m. liepos 16 d. gavo T. G. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydama paskelbti informaciją NŽT svetainėje dėl siūlymo pateikti prašymą pirkti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, kuris ribojasi su Sklypu 117, dalį. Administracija 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo pareiškėją, jog planuojama rengti Sklypo 119 formavimo ir pertvarkymo projektą, bei kad pareiškėja per 20 darbo dienų gali pareikšti valią dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pirkimo.

14. Administracija 2019 m. kovo 20 d. gavo T. G. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A30‑1684/19 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Sklypo 117 formavimo ir pertvarkymo projektą.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi 1999 m. liepos 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. Administracija taip pat neturi duomenų, kodėl 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimas, siųstas be kita ko ir pareiškėjai, atsidūrė pas D. G. ir kodėl pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2011 m. sausio 13 d. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjos 2011 m. sausio 14 d. pateikto rašto Administracijai neaišku, ar pareiškėja pageidauja pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, rašte pareiškėja tik išdėstė susidariusią situaciją.

16. Administracija nurodė, kad Leidimo įsakymu buvo leista pradėti rengti žemės sklypo planą, todėl galiojo 2004 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1‑262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo taisyklių tvirtinimo“ (redakcija nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 25 d.) (toliau – ir Parengimo taisyklės), kurio 10 punkte buvo nurodyta, kad planas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Atsakovas 2012 m. vasario 7 d. įsakymu žemės sklypo planą patvirtino. Administracija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nuo Leidimo įsakymo priėmimo į atsakovą nesikreipė, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o į Administraciją kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 28 d., prašydama sustabdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Atsakovas kreipėsi tiek į NŽT, prašydamas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą, tiek į pareiškėją, todėl nurodė, kad Administracija ėmėsi visų veiksmų, siekdama informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą.

17. Administracija pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas po 3 mėnesių po pranešimo besiribojančių sklypų savininkams išsiuntimo, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko kreiptis į Administraciją. Pareiškėjos minimas Leidimo įsakymas galėjo būti įgyvendintas iki 2014 m., nes po 2014 m. žemės sklypo rengimo planai nebebuvo prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o tapo specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar iš viso iš pareiškėjos pusės nuo 2011 m. yra pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas. Pats Įsakymo leidimas buvo priimtas teisėtai, pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą Leidimo įsakymo neginčijo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas elgėsi apdairiai, išnaudojo visas galimybes informuoti pareiškėją, o pati pareiškėja jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Jei teismas patenkintų pareiškėjos skundą, būtų pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į sąžiningą sklypo įsigijimo procesą. Pažymėjo, kad sklypo formavimo procedūros yra baigtos, ir tiek jis, tiek kiti gretimų sklypų savininkai visus pranešimus iš Administracijos apie vykdomas procedūras gaudavo.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Leidimo įsakymu leista rengti žemės sklypo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Teismas nurodė, kad detaliojo plano sąlygos ir sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus, todėl T. G. su 2014 vasario 3 d. prašymu kreipusis į Administraciją, ji 2015 m. rugpjūčio 31 d. informavo visas suinteresuotas šalis apie galimybę pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėja nuo Leidimo įsakymo priėmimo būtų kreipusis į Administraciją ar atlikusi kitus veiksmus, išskyrus 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipimąsi į Administraciją dėl procedūros sustabdymo. Teismas sprendė, kad teisė rengti žemės sklypo planą buvo suteikta visiems su ginčo sklypu besiribojančių sklypų savininkams, todėl pareiškėjos prašymas sustabdyti procedūrą gali būti vertinamas kaip proceso vilkinimas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kokie jos sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nuo 2015 m.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą panaikinti Įsakymą grindžia tuo, jog nepanaikinus Leidimo įsakymo, nebuvo teisinio pagrindo priimti Įsakymą. Teismas pažymėjo, kad Leidimo įsakymas galėjo būti įgyvendintas iki 2014 m., nes po 2014 m. žemės sklypo rengimo planai nebebuvo prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, o pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 37 straipsnį tapo specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentu.

22. Teismas pažymėjo, jog Administracija 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. A51‑68281/18(2.14.1.12-MP8) informavo pareiškėją, kad planuojama rengti Sklypo 119 formavimo ir pertvarkymo projektą, ir pasiūlė pareikšti valią dėl minėto žemės ploto pirkimo bei nurodė, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami per ŽPDRIS, taip pat buvo nurodytas ir paslaugos registracijos numeris. Minėtas raštas buvo neįteiktas ir grąžintas 2018 m. rugsėjo 15 d., nes pareiškėja neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad nuo 2015 m. pareiškėja savo gyvenamosios vietos nekeitė ir, nors keitėsi adreso numeracija, pareiškėjos gyvenamąją vietą buvo galima rasti.

23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors, kaip nurodė pareiškėja, ji apie Įsakymą sužinojo tik gavusi 2019 m. rugpjūčio 23 d. kvietimą į žemės sklypo ribų ženklinimą, tai nėra pagrindas nesidomėti vykdoma procedūra, nes apie galimybę pirkti įsiterpusio žemės sklypo dalį buvo paskelbta NŽT interneto svetainėje.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog ji nuo 2016 m. iki 2018 m. nebuvo gavusi pranešimų iš atsakovo dėl pradėto rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, yra nepagrįsti. Nors pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, tai nesuteikė jai teisės nuo 2011 m. vilkinti procedūros ir nesidomėti atliekamais veiksmais, nes teisę įsigyti dalį įsiterpusios laisvos valstybinės žemės turėjo ir kiti besiribojančių sklypų savininkai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2011 m. nėra pradėjusi rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano. Teismo vertinimu, Administracija dėjo visas pastangas siekdama tinkamai informuoti pareiškėją, tačiau pati pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, todėl Įsakymas buvo priimtas teisėtai bei pagrįstai.

III. 25. Pareiškėja D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas pareiškėjai įteiktas nebuvo. Duomenų, kad atsakovas dėtų papildomas pastangas pakartotinai siųsti pranešimą pareiškėjai nėra pateikta, todėl pareiškėjai apie vykdomą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei kad reikia pareikšti valią per 20 darbo dienų, nebuvo žinoma. Teismas nevertino aplinkybės, kad neįteikus pareiškėjai minėto pranešimo, jame nurodytas ŽPDRIS paslaugos numeris pareiškėjai objektyviai negalėjo būti žinomas. Internetinėje svetainėje paskelbtame pranešime, dėl galimybės įsigyti įsiterpusį žemės sklypą, nebuvo nurodytas ŽPDRIS suteiktas paslaugos numeris, todėl pareiškėja neturėjo galimybės sekti ir domėtis ŽPDRIS pateiktais dokumentais, priimtais administraciniais aktais. Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, todėl pažeidė procesinės teisės normas.

26.2. Atsakovas turėjo raštu pranešti pareiškėjai apie galimybę įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Teisinis reguliavimas neleidžia teigti, kad Administracija turėjo teisę rinktis, kokiu būdu pranešti pareiškėjai apie galimybę įsigyti žemės sklypą ir organizuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas turi imperatyvią pareigą raštu pranešti apie pradėtą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Byloje konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo įteiktas Administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymas leidžia teigti, kad buvo pažeistas nustatytas teisinis reguliavimas. Teismas nevertino Taisyklėse numatyto teisinio reguliavimo, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

26.3. Atsakovas Leidimo įsakymu suteikė galimybę rengti pareiškėjai žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui, todėl pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį. Pasikeitęs teisinis reguliavimas pakeitė tik teritorijų planavimo dokumento formą, tačiau nepakeitė pareiškėjos teisės įsigyti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo dalį. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisę įsigyti pusę įsiterpusio žemės sklypo dalį įgyvendino. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymu „Dėl laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“ prašė sustabdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bet atsakymo į prašymą negavo. Įvertinus tai, kad Administracija nepateikdavo atsakymų į pareiškėjos prašymus, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį manyti, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros yra sustabdytos. Pareiškėjos nuomone, jos teisė įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalį nėra išnykusi, panaikinta, todėl Administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti Įsakymą. Pareiškėjai buvo užkirsta galimybė įgyvendinti savo turimą teisę įsigyti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo dalį.

26.4. Pasisakydama dėl pareiškėjos rūpestingumo, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovas sprendimą dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį priėmė per 18 m. (nuo 1993 m. iki 2011 m.) ir kad Leidimo įsakymo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė termino, per kurį pareiškėja turi įgyvendinti teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį.

26.5. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog pagal teisės aktų nuostatas, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki minėtos datos galiojusių teisės aktų reikalavimus.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais papildomais argumentais:

28.1. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo tiek pareiškėjos, tiek Administracijos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

28.2. Atsakovas pažymi, kad Administracijos 2010 m. gruodžio 2 d. pranešimas buvo siunčiamas visiems besiribojančių sklypų savininkams, jie nurodė, kad pranešimus iš Administracijos gaudavo, tik vienintelė pareiškėja nurodė, kad atsakovo pranešimų negaudavo. Administracija apie vykstančius procesus suinteresuotiems asmenims siuntė keturis pranešimus: 1) 2011 m. kovo 8 d. pranešimą Nr. A51-4849(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto priskyrimo prie sklypų (duomenys neskelbtini)“; 2) 2011 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. A51‑36889(2.14.2.12-MP8) „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo planą“; 3) 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. A51-82353/15(2.14.2.12-MP8) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“; 4) 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. A51‑68281/18(2.14.1.12-MP8) „Pasiūlymas pirkti laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų (duomenys neskelbtini)“. Administracija siekdama, kad būtų įsitikinta, jog informacija apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą, pasiektų visus suinteresuotus asmenis, 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. A51-68213/18(2.14.2.12E-MP8) „Prašymas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje“ kreipėsi į NŽT. Atsakovas nurodo ėmęsis visų įmanomų priemonių informuoti pareiškėją apie galimybę pirkti laisvos valstybinės žemės plotą. Pareiškėja turėjo ir galėjo domėtis vykdoma procedūra.

28.3. Administracija laikosi nuomonės, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir savo iniciatyva nesidomėjo jai rūpimu klausimu. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja nuo 2011 m. nėra pradėjusi rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano. Įsakymas buvo priimtas tik po 3 mėnesių, tad pareiškėjai buvo skirta pakankamai laiko kreiptis į Administraciją.

28.4. Pareiškėjai per 11 proceso metų buvo suteikta teisė įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalį, tačiau pareiškėja tokia teise nepasinaudojo, ji iki šiol nėra pradėjusi rengti žemės sklypo plano, kas rodo pareiškėjos menką susidomėjimą ginčo sklypu. Pareiškėjos nurodomas teisėtas lūkestis nėra sąžiningas kitų asmenų atžvilgiu ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į ginčo laiko tarpą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovo Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei procedūras, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

31. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat procesines teisės normas, dėl ko neteisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės ir neteisingai išnagrinėta administracinė byla.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

33. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), trečiajam suinteresuotam asmeniui T. G. nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), ir K. S. bei J. S. priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) yra įsiterpusi laisvos valstybinės žemės teritorija, atitinkanti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką (toliau – ir įsiterpęs žemės plotas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo Įsakymo, kuriuo pradėtas rengti įsiterpusio žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje vertinami atsakovo veiksmai nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. liepos 13 d. prašymą bei priimant skundžiamą Įsakymą, o atsakovo veiksmai, susiję su ankstesnių pareiškėjos ar trečiojo suinteresuoto asmens prašymų, susijusių su įsiterpusiu žemės plotu, nagrinėjimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

34. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d., toliau – ir 692 Nutarimas)) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams <...>.

36. Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. G., kaip privataus žemės sklypo, besiribojančio su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, savininkas, turėjo teisę kreiptis dėl minėto įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, todėl atsakovas, kaip valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius, gavęs T. G. 2018 m. liepos 13 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), pagrįstai pradėjo įsiterpusio žemės ploto formavimo procedūrą, bei priėmė ginčijamą 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Skundžiamu Įsakymu nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1 910 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra 1 687 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir apie 223 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas dėjo visas pastangas, siekdamas tinkamai informuoti pareiškėją apie vykdomas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalies pirkimo procedūras ir planuojamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau pati pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti savo teises. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pažeidė informavimo procedūras, todėl pareiškėja negalėjo laiku sužinoti apie rengiamą Įsakymą, bei realizuoti savo teisės įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalį.

38. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.), kuriose nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip (17 p.). Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus mėgėjų sodų teritorijoje esantį plotą), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti Projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47–48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais (21 p.). Kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (įsiterpęs žemės sklypas) (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti projektą Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais (56 p.).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas.

40. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog jie įpareigoja teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorių (šiuo atveju – savivaldybės administraciją) raštu pranešti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą, t. y. teisės aktai numato privalomą informacijos išsiuntimą raštu asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nenumato reikalavimo užtikrinti šios informacijos (rašto) įteikimą suinteresuotam asmeniui.

41. Kaip minėta, 2018 m. rugpjūčio 9 d. savivaldybės administracijos raštas Nr. A51-68281/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo informuojama apie planuojamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėjai registruotu laišku buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja minėto laiško neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, todėl darytina išvada, kad laiškas pareiškėjai nebuvo įteiktas dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog teisės aktų nuostata, įpareigojanti projekto organizatorių raštu pranešti besiribojančių sklypų savininkams apie rengiamą projektą, turi būti suprantama kaip reikalavimas įteikti asmeniui raštu siunčiamą informaciją. Pažymėtina, jog teisės aktai (962 Nutarimo 2.15 p.) terminą, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai turi pareikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo, sieja ne su rašytinio pranešimo įteikimu suinteresuotam asmeniui, bet su tokio pranešimo išsiuntimu arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimu, jeigu pranešimas nesiunčiamas, t. y. teisės aktai neįpareigoja projekto rengėjo imtis papildomų veiksmų dėl rašytinės informacijos (rašto) įteikimo.

Pažymėtina, jog informacija apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ne tik buvo išsiųsta pareiškėjai registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ši informacija taip pat buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas teisės aktuose nustatytą prievolę informuoti suinteresuotus asmenis apie galimybę pirkti arba nuomoti įsiterpusį žemės plotą įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog viešai skelbiamoje informacijoje nebuvo nurodytas ŽPDRIS sistemoje suteiktas paslaugos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo numeris, todėl pareiškėja neturėjo galimybės sekti / domėtis ŽPDRIS sistemoje pateiktais dokumentais, priimtais administraciniais aktais, yra nepagrįstas, kadangi tiek Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto puslapyje skelbtoje informacijoje apie planuojamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo nurodytas kontaktinis asmuo, galintis suteikti daugiau informacijos, taigi, ir informuoti apie ŽPDRIS sistemoje suteiktą paslaugos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo numerį.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog asmuo, norintis įsigyti įsiterpusį žemės plotą, bei žinodamas, kad jis nėra vienintelis asmuo, turintis tokią teisę, turi būti aktyvus, domėtis galimybe įsigyti tokį žemės plotą, pareikšti savo valią dėl pirkimo, t. y. laikytis normalių atidumo ir rūpestingumo standartų įgyvendinant savo teises, tačiau pareiškėja nebuvo aktyvi, visiškai nesidomėjo su jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu besiribojančiu laisvos žemės plotu, labai ilgą laiką neatliko jokių veiksmų, patvirtinančių jos valią įsigyti tokį sklypą, todėl tokie pareiškėjos veiksmai (neveikimas) nevertintini kaip rūpestingi. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos nerūpestingas ir neatidus elgesys (registruoto laiško neatsiėmimas, nesidomėjimas besiribojančiu įsiterpusiu žemės plotu, galimybe jį įsigyti ir kt.) nulėmė, jog ji laiku nepasinaudojo galimybe įsigyti įsiterpusį žemės plotą.

43. Pareiškėja, ginčydama skundžiamą Įsakymą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu pareiškėjai jau buvo leista pradėti rengti apie 2218 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 1683 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypo planas).

44. Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A30-2418 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pradėti rengti apie 2 218 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 1 683 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano reikalavimus ir preliminarią žemės sklypų ribų schemą bei nustatė, kad žemės sklypo rengimo tikslas – padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Administracija 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-36889(2.14.2.12-MP8) „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo planą“, pateikė pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. A30-2418 ir priedus. Administracijos direktorius 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-279 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius.

45. Pareiškėjos teigimu, esant galiojančiam 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymui, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamo Įsakymo dėl to paties įsiterpusio sklypo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakyme nebuvo nurodyta jo įgyvendinimo data, ir pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį bet kuriuo metu pradėti rengti žemės sklypo planą. Pareiškėjos teigimu, žemės sklypo planas, pradėtas rengti iki 2013 m. gruodžio 31 d., turėjo būti rengiamas pagal iki šios datos galiojusį teisinį reglamentavimą, kurs nenumatė žemės sklypo planų parengimo terminų.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais ir pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planai, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą, buvo prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 6 punkte buvo nurodyta, jog detalieji planai nerengiami šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.

47. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatė Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas. Aprašo 8 punkte buvo nurodyta, jog žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Veiksmai, atliekami nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, reglamentuoti Aprašo 17 punkte.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo planas pagal Aprašo nuostatas galėjo būti rengiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Aprašo nuostatų taikymo nuo 2014 m. sausio 1 d., kai Aprašas buvo pripažintas netekusiu galios, pažymi, jog Aprašas buvo panaikintas priėmus naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą. 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Pakeitimo nutarimas) 2 punkte buvo nustatyta, jog iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

49. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų suprantama, jog pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų (tarp jų – ir Aprašo, Taisyklių) nuostatas galėjo būti rengiami (baigiami rengti) tie teritorijų planavimo dokumentai, kurie buvo pradėti rengti iki minėtos datos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti žemės sklypo planą, tačiau pareiškėja į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog toks planas buvo pradėtas rengti, t. y. buvo pasirašyta žemės sklypo plano rengimo sutartis (Aprašo 18 p.), patikslintos preliminarios žemės sklypo ribos, ar atlikti kiti žemės sklypo plano rengimo darbai (veiksmai). Pažymėtina, jog pareiškėja skunde taip pat patvirtino, jog žemės sklypo planas nebuvo pradėtas rengti. Nesant duomenų, jog pareiškėja pradėjo rengti žemės sklypo planą iki 2013 m. gruodžio 31 d., nėra teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Pakeitimo nutarimo 2 punkto nuostatomis dėl teritorijų planavimo dokumentų, pradėtų rengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, rengimo pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, jog Aprašo nuostatos nenustatė, per kiek laiko turi būti parengtas žemės sklypo planas, tačiau pabrėžia, jog leidimas pradėti rengti žemės sklypo planą negali galioti neribotą laiką. Tokią išvadą suponuoja analogiškus santykius reglamentuojantys teisės aktai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo taisyklės, kurios numatė, jog detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, Sąlygų ir / ar Sąvado galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia (išskyrus Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus atvejus) Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai buvo prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, teisėjų kolegijos nuomone, minėto teisės akto nuostatos dėl planavimo sąlygų galiojimo taikytinos ir rengiant žemės sklypo planus, prilygintus detaliesiems planams.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti detalieji planai planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti nerengiami ar nebaigiami rengti, taigi, įstatymų leidėjas leido planavimo organizatoriams nuspręsti, ar tęsti detaliojo teritorijų planavimo (taigi, ir detaliesiems planams prilygintų planavimo dokumentų rengimo) procedūras. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo pozicija, jog Administracija, kaip žemės sklypo plano rengimo organizatorius, gavusi T. G. 2014 m. vasario 3 d. prašymą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą, bei per trejus metus nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo priėmimo negavusi iš pareiškėjos jokios informacijos apie tai, kad ji pradėjo rengti žemės sklypo planą pagal minėtą įsakymą, pagrįstai nusprendė nerengti žemės sklypo plano pagal minėtą įsakymą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu nebuvo pažeisti pareiškėjos lūkesčiai tikėtis pradėti rengti žemės sklypo planą per neapibrėžtą laiko tarpą, kadangi pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu neatsirado neginčijama ir neatšaukiama teisė į minėtą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, jai tik buvo suteikta galimybė per protingą terminą atlikti minėto įsiterpusio žemės ploto prijungimo procedūrą, kurios pareiškėja neįvykdė, t. y. nebuvo rūpestinga, siekdama realizuoti savo teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Pažymėtina, jog teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pagal teisės aktų nuostatas turi ne tik pareiškėja, bet ir kiti gretimų įsiterpusiai teritorijai sklypų savininkai, todėl pareiškėjos lūkestis dėl teisės neribotą laiką rengti žemės sklypo planą negali prieštarauti minėtų asmenų teisėtiems lūkesčiams teisės aktuose nustatyta tvarka realizuoti savo teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

52. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja iki bylos nagrinėjimo pradžios atliko kokius nors veiksmus, siekdama įteisinti įsiterpusios žemės plotą, todėl akivaizdu, jog kad toks pareiškėjos neveikimas negali būti vertinamas kaip rūpestingas elgesys, teikiantis pareiškėjai pirmenybę prie kitus suinteresuotus asmenis įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjai per protingą terminą nesiėmus jokių veiksmų, siekiant realizuoti 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu suteiktą teisę pradėti rengti žemės sklypo planą, Administracija, kaip šio plano organizatorius, pagrįstai nusprendė, jog šis planas toliau neberengiamas, bei 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu informavo visas suinteresuotas šalis apie galimybę pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, t. y. Administracija turėjo teisę pradėti ir vykdyti įsiterpusio žemės ploto prijungimo prie besiribojančio sklypo procedūras pagal trečiojo suinteresuoto asmens prašymą.

53. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atmetus pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė