1b7ffdf7-3a8f-43f1-9792-b0c694cb4e8d · Ignalinos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-126-277/2014Teisminio proceso Nr.1-59-1-00260-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.5.4.; 2.10.1.4 IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d. Ignalina Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kuriojeG.

R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, G. R. individualios įmonės savininkas, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė: G. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 valandÄ , bÅ«damas Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime J. Z. gyvenamajame name, konflikto su broliu V.

R. ir seserimi J. Z. metu sakydamas: „...aÅ¡ pasakysiu taip, jeigu man nusibos, nutaikysiu momentÄ kada bÅ«sime visi krÅ«voj, ir mama tegul žiÅ«ri viskÄ , iÅ¡ pradžių prieisiu ir įsodinsiu tau kulkÄ , kad tu negalėsi judėt, o po to va Å¡itai, pilvan, o paskui pats sau kulkÄ â€œ, grasino V. R. ir J. Z. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.G. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, kad gyvena Visagine.

Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime motina ir sesuo turi sodybas. Su seserim sutarę, kad jam priklauso 2/3 sesers vardu registruotos sodybos, garažas ir dalis žemės sklypo. Savo namo ir žemės sklypo dalis nori parduoti, bet sesuo nevykdo susitarimo ir neperduoda jam tenkančios žemės sklypo dalies. Su motina, broliu ir seserimi praktiÅ¡kai nebendrauja. Atvažiuoja į Gerkonių kaimÄ prižiÅ«rėti motinos namÄ . Mano, kad tas namas turėtų priklausyti jam, nes sodybÄ suremontavo, jÄ prižiÅ«rėjo. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 val., atvažiavo į Gerkonių kaimÄ , norėdamas praÅ¡yti brolio padėti iÅ¡spręsti jo ir sesers J. ginÄÄ .

Bekalbant suprato, kad Å¡eimos palaikymo nesulauks. Tai jį nuvylė ir suglumino. Tikriausiai iÅ¡ beviltiÅ¡kumo pasakė, jog broliui įsodins kulkÄ , kad negalėtų judėti, o tada Å¡aus sesei į pilvÄ ir pats nusiÅ¡aus. Taip sakydamas nemanė, kad grasinimÄ Ä¯vykdys, nes net ginklo neturi. Pasakė tuos žodžius iÅ¡ pykčio, nevilties ir bejėgiÅ¡kumo, supratęs, kad Å¡eima jo nepalaiko. Neketino nei brolio, nei sesers nužudyti ar sutrikdyti jų sveikatÄ (28-29 b. l.).Nukentėjusysis V.

R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Panevėžyje. Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime yra jo tėviÅ¡kė. Ten motina ir sesuo J. Z. turi sodybas. Sesuo ir brolis G. R. gyvena Visagine. Brolis G. atvažiuoja į Gerkonių kaimÄ ir naudojasi seseriai J. Z. priklausančia namo dalimi. Jie sutarę, kaip dalinsis namÄ . Sesuo kaime lankosi dažnai, o motina rečiau, nes yra garbingo amžiaus. Ä® kaimÄ atvažiuoja retai. Atvažiavęs bÅ«na sesers name. PrieÅ¡ dvejus metus brolis pradėjo nebeleisti motinos į jos namus.

Brolis nesugyvenamo bÅ«do, todėl problema nebuvo sprendžiama, nes niekas nenorėjo su juo ginčytis. Kartu su žmona ir motina buvo sesers sodyboje, kai 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 valandÄ , į sodybÄ atvažiavo G. R.. Brolis sakė, kad jaučiasi apgautas, kaltino motinÄ . Kalbėjo, kad jo gyvenimas nenusisekęs ir nežino, gyvens ar negyvens. Sakė, kad apgavo ir sesuo, įgijusi žemės sklypÄ , kuriame yra jos namas. Reikalavo paveikti seserį priimti jam palankų sprendimÄ . Kai atsisakė, brolis pradėjo grasinti, sakydamas, kad neiÅ¡sprendus klausimo, kentės visi.

Sakė, kad jie net neįsivaizduoja, kaip tai rimta. Kartojo, jog nenori gyventi ir neiÅ¡sprendus problemos jiems tikrai bus blogai. PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kÄ turi mintyse taip sakydamas, pasakė, jog nutaikys momentÄ , kai visi bus krÅ«voje ir įsodins jam kulkÄ , kad negalėtų judėti, o tada Å¡aus seseriai į pilvÄ . Visa tai žadėjo padaryti motinos akivaizdoje, sakydamas, kad bobutė tegul gyvena. Tikino, kad jokia „mentÅ«ra“ nepadės. Sakė, kad jau anksčiau keltino kažkÄ padaryti, bet paskutiniu metu persigalvojo.

Pamatęs diktofonÄ ir supratęs, kad pokalbis įraÅ¡omas, G. išėjo. Brolio grasinimas atrodė realus, nes, matydamas nestabiliÄ jo bÅ«senÄ , jautė nerimÄ dėl savo bei artimųjų sveikatos ir gyvybės. Nežino, ar brolis turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ (7-9 b. l.).Nukentėjusioji J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, gyvena Visagine, o Ignalinos rajone, Gerkonių kaime jos tėviÅ¡kė. Ten yra jos ir motinos sodybos. Brolis V. R. gyvena Panevėžyje. Atvažiavęs pasisvečiuoti, apsistoja jos name.

Motina taip pat dažniausiai bÅ«na jos name, nes motinos name dažnai bÅ«na brolis G. R., manantis, kad tik jis ten gali gyventi. Su broliu Gediminu nebendrauja. N. G. kaime įsigijo maždaug prieÅ¡ 10 metų iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“. Oficialiai pagal dokumentus namas priklauso jai, bet su broliu G. yra sutarusi, kad 2/3 dalys gyvenamojo namo ir pusė garažo priklauso jam, nes pastatų pirkimui jis davė 1500 Lt. Praėjus maždaug trejiems metams po namo pirkimo, ji nusipirko 25 arų namų valdos žemės sklypÄ .

Dėl Å¡io sklypo įgijimo ir kyla pagrindiniai nesutarimai su broliu G.. Savo dalį brolis sumanė parduoti. Ji geranoriÅ¡kai sutiko atiduoti broliui dalį žemės sklypo po pastatais. Tačiau broliui Å¡ios dalies per mažai. Jis nori gauti daugiau žemės, nors prie jos pirkimo nėra prisidėjęs. Savaitgalį pas jÄ Ä¯ sodybÄ atvažiavo paviešėti brolis V. ir motina. 2014 m. rugpjūčio 19d., apie 11 valandÄ , į sodybÄ atvažiavo brolis G. R.. Name buvo ji, brolis V., jo žmona ir motina.

G. kvietė V. į laukÄ pasikalbėti, bet V. pasiÅ«lė kalbėti visiems girdint. G. pradėjo skųstis, kad jis jaučiasi apgautas ir dėl to kalta motina. Kalbėjo, kad jo gyvenimas nenusisekęs ir jis nežino gyvens ar negyvens. Sakė, kad ji tai pat jį apgavusi, neteisėtai įgydama žemės sklypÄ , kuriame yra gyvenamasis namas. Reikalavo, kad V. jÄ paveiktų dėl jam palankaus sprendimo. Po to pradėjo grasinti, sakydamas, kad jei problema neiÅ¡sispręs, jie visi kentės ir net neįsivaizduoja kaip tai rimta.

Kartojo, kad nenori gyventi. Nuolat sakė, kad problemos neiÅ¡sprendus, jiems tikrai bus blogai. PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kÄ turi galvoje taip sakydamas, pasakė, kad nutaikys momentÄ , kuomet jie visi bus krÅ«voje ir įsodins broliui V. kulkÄ , kad jis negalėtų judėti, tuomet Å¡aus jai į pilvÄ . Visa tai jis žadėjo padaryti motinos akivaizdoje, sakydamas, kad bobutė tegul gyvena. Teigė, kad jokia „mentÅ«ra“ jiems nepadės. Sakė, kad kažkÄ panaÅ¡aus jau planavo padaryti, bet persigalvojo.

Pamatęs, kad V.turi diktofonÄ ir supratęs, jog brolis įrašė pokalbį, G, nieko nesakęs išėjo, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Brolio grasinimas atrodė realus. Patyrė nerimÄ dėl savo bei artimųjų sveikatos ir gyvybės. Nežino, ar brolis turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ (11-13 b. l.).Daiktų, dokumentų pateikimo ir daikto apžiÅ«ros protokolai (15, 16-18 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusysis V. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė tyrėjui diktofonÄ OLYMPUS su G. R., J.

Z. ir V. R. pokalbio, kurio metu G. R. grasino nužudyti V. R. ir J. Z., įraÅ¡u.Ä®vertinęs nukentėjusiųjų V. R., J. Z. ir paties G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolus, teismas pripažįsta, jog Å¡ių įrodymų pakanka konstatuoti, kad G. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 11val., bÅ«damas Ignalinos rajono savivaldybės Gerkonių kaime, J. Z. gyvenamajame name, grasino V. R. ir J. Z. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.G.

R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę G. R., teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ , su laisvės apribojimu ar atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis gali bÅ«ti artimas minimaliam baudos dydžiui, įstatymo numatytam už nesunkų nusikaltimÄ .Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G.

R. prisipažino esÄ s kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 641 straipsnis).Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. paliekama 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – devynių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1170 Lt (338 Eur) baudÄ .             Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G.

R. paskirtÄ baudÄ sumažinti vienu trečdaliu iki Å¡eÅ¡ių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 Lt (225 Eur). Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. palikti 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Kaltinamasis G. R., nesutikdamas su Å¡ios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Jei kaltinamasis paduoda tokį praÅ¡ymÄ , teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Kaltinamajam Å¡ia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas                                                                              Algirdas Baliulis