1b7e9f5a-e34c-4b9e-9e32-6819b8fa053f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1851-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20428-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.4.2.6.; 3.1.7.5.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-627-748/2017 pagal ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. G., M.

G. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė N. V. 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, kuriame prašė teismo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jos Å¡eima bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno (duomenys neskelbtini) metais.

IeÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) metų tapo Å¡io buto pagrindine nuomininke. (duomenys neskelbtini) metais buto nuomos sutartis buvo pakeista, pagrindine buto nuomininke tapo ieÅ¡kovės dukra E. G., o ieÅ¡kovė toliau gyvena bute nuomininkės Å¡eimos narės teisėmis. 1991 metais, įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, bute gyveno ieÅ¡kovė su dukra ir anÅ«ku M. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Jos nusprendė iÅ¡sipirkti butÄ ir 1992 metais ieÅ¡kovė padavė pareiÅ¡kimÄ , susitarimÄ ir eilę pažymų savivaldybės pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybai.

Dokumentai buvo priimti ir įregistruoti, nurodant, jog apie tolesnę procedÅ«rÄ ieÅ¡kovė bus informuota. IeÅ¡kovė pagal nurodymÄ sumokėjo pinigus taupomajame banke už atliktinus darbus ir kvitÄ pristatė tarnybos darbuotojai. Beveik metus negaudama jokio praneÅ¡imo, ji nuvyko į tarnybÄ ir ten buvo supažindinta su jau sudaryta buto techninės apskaitos byla, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad privatizavimas vykdomas, reikia turėti kantrybės. Tačiau ir toliau ji negavo jokios informacijos, keletÄ kartų lankėsi dėl to tarnyboje, tačiau jai vis paaiÅ¡kindavo kad nespėja atlikti susikaupusio darbo, nes privatizuoti nuomojamas patalpas pageidauja daugelis nuomininkų.

Apsilankius vėliau jai buvo nurodyta pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ dėl buto privatizavimo jos vardu bei įmokėti avansÄ . IeÅ¡kovė Å¡iuos veiksmus atliko ir pateikė juos patvirtinančius dokumentus, taip pat papildomai pateikė pažymas iÅ¡ Inventorizacijos biuro. PraneÅ¡imų ir toliau negavo, ne kartÄ lankėsi Pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnyboje, tačiau jai vis buvo aiÅ¡kinama, kad neatėjo jos eilė, kad atliekamas paskaičiavimas. Nurodė laukti iÅ¡kvietimo raÅ¡tu ir netrukdyti darbuotojų.

Nesuprasdama Butų privatizavimo darbuotojų darbo specifikos, ji negalėjo spręsti per kurį laikÄ turi bÅ«ti jai leista privatizuoti butÄ . Buvo įtikinta ir įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau butÄ privatizuos, kadangi visi dokumentai bei pareiÅ¡kimas privatizavimui pristatyti laiku ir tinkama forma. PaaiÅ¡kėjus, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas neteko galios, 1998 metų rudenį nuvyko į Savivaldybės butų privatizavimo tarnybÄ , kur jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad buto privatizavimas bus įvykdytas po priėmimo papildomo įstatymo, o ji apie tai bus papildomai informuota.

Savivaldybėje buvo nurodyta atnaujinti nuomos sutartį. 1999 m. sausio mėnesį, atsiimant nuomos sutartį, ieÅ¡kovė vėl teiravosi dėl galimybių iÅ¡sipirkti butÄ , tačiau jai aiÅ¡kino, kad dar nėra priimtas papildomas įstatymas, kurio pagrindu galės baigti privatizavimo procedÅ«ras. Jį priėmus ieÅ¡kovei apie tai bus praneÅ¡ta. Tačiau to nepadarė. Pablogėjus ieÅ¡kovės sveikatai, ji ne kartÄ Å¾odžiu teiravosi savivaldybėje, tačiau jai buvo nurodyta pakeisti nuomos sutartį dukros vardu, kadangi neranda jos teiktų dokumentų.

Pasikreipusi teisinės pagalbos 2014 metų pabaigoje sužinojo, kad teismine tvarka piliečiams yra suteikta galimybė baigti jau pradėtas butų privatizavimo procedÅ«ras. Dėl miesto savivaldybės kaltės ji negalėjo baigti pradėtų privatizavimo procedÅ«rų, nors atliko visus veiksmus – laiku ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , pristatė visus reikiamus dokumentus, sumokėjo įmokas.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės N. V. ieÅ¡kinį, kuriame prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. V. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) buvo leista apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, ginčo gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos ieškovei ir jos šeimai.

Remiantis (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su E. G. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Su ginčo buto privatizavimu susiję išlikę dokumentai yra: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro buto, adresu (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimai, 2 vnt.; (duomenys neskelbtini) E. G. pareiškimas; mokėjimų kvitų kopijos.

Kitų bÅ«tinų dokumentų ginčo buto privatizavimo procedÅ«roms pradėti ir pabaigti nebuvo: nėra praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad iki 1998 m. liepos 1 d. kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. (duomenys neskelbtini) E. G. pareiÅ¡kimas tėra vieno Å¡eimos nario pareiÅ¡kimas, kurio tik paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ galimai patvirtino notaras, todėl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu tariamai iÅ¡reikÅ¡tÄ kitų Å¡eimos narių valiÄ pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį ir jo lydimuosius aktus.

Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė ar jos duktė įstatymų numatytais terminai bÅ«tų kreipęsi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo į Valstybinę komisijÄ . IeÅ¡kovė visÄ laikÄ mokėjo nuomos mokestį ir suprato, kad netapo teisėta buto savininke, nepateisinamai ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad privatizavimo procedÅ«ros bÅ«tų užbaigtos, ir iÅ¡saugojo tik prievolinę teisę į butÄ . Inventorizavimo bylos sudarymas nebÅ«tinai siejamas su privatizavimo procedÅ«romis, nes gali bÅ«ti sudaromos ir dėl kadastrinių matavimų.

Yra praleistas bendrasis 10 metų senaties terminas, skaičiuojant pagal Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos, suteikiančios galimybę savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis, kuomet jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., todėl Å¡iÄ dienÄ ir laikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino ieÅ¡kovei N. V. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sÄ lygomis, laikantis nuostatos, kad pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kovei N. V. 641 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir valstybei 16,85 Eur proceso iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieÅ¡kovė, gali bÅ«ti privatizavimo objektu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuosavybės teisė įregistruota pagal (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktÄ , įraÅ¡as galioja nuo (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertino, kad ginčo gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektu. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pažymėjimo apie gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusius asmenis, teismas nustatė, kad ginčo bute yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ trys asmenys: ieÅ¡kovė N. V.

– nuo (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo E. G. – nuo (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo M. G. – nuo (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys yra ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriuje. Iš Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (duomenys neskelbtini) pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šie pažymėjimai buvo išduoti privatizavimo tarnybai, pažymint, jog N. V. ir E. G. vardu asmeninės nuosavybės fondo rejestre namų valda neįregistruota penkerių metų laikotarpyje.

VÄ® Registrų centro Kauno filialo (duomenys neskelbtini) raÅ¡tai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieÅ¡kovė N. V., tretieji asmenys E. G. ir M. G. nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991 m. rugpjūčio 28 d. Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374, neturi ir neturėjo. Teismas laikė, kad Å¡ie įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo buto nuomininkė, bei kad nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudariusių asmenų nebuvo įgiję nuosavybės teise gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374. Todėl teismas vertino, kad ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butÄ . Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės valios iÅ¡reiÅ¡kimo privatizuoti butÄ , nurodė, kad aplinkybė, jog buto techninės apskaitos byla buvo užsakyta ir parengta, už jos parengimÄ ieÅ¡kovė buvo apmokėjusi, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo.

Atsižvelgdamas į buto techninės apskaitos bylos parengimo datÄ ((duomenys neskelbtini)) teismas laikė, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl buto privatizavimo buvo pateiktas prieÅ¡ tai, t. y. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad esantys byloje raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad susitarimas su Å¡eimos nariais dėl buto privatizavimo buvo pateiktas, nes tokį susitarimÄ buvus patvirtina E. G. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas. Teismas sprendė, kad Å¡io dokumento įrodomoji galia nėra paneigta, kadangi pareiÅ¡kimo originalas buvo saugomas prie privatizavimo dokumentų pas atsakovÄ , jame yra notaro padarytas įraÅ¡as ir patvirtinimas.

Privatizavimo tarnybos darbuotojai ieÅ¡kovei patvirtino, kad jokių dokumentų netrÅ«ksta ir pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta.Teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku atliko visus bÅ«tinus veiksmus, iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ privatizuoti butÄ , o atsakovei nepateikus įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčiai ir ji apie tai buvo informavusi ieÅ¡kovę, laikė, jog privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl ieÅ¡kovės, o dėl atsakovės - kitos privatizavimo santykių Å¡alies kaltės.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku atliko bÅ«tinus veiksmus butui privatizuoti, o atsakovė atliko tik dalį veiksmų - pasirÅ«pino buto techninės apskaitos bylos parengimu, vertino, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko kitus veiksmus, įgyvendindama savo, kaip kitos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alies, funkcijas tam, kad bÅ«tų užbaigtas privatizavimo procesas (pvz., buto įkainavimÄ ).

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovei senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 22 dienos, t. y. nuo dienos, kada ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, jog buto privatizavimas negali bÅ«ti vykdomas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis imperatyviosioms teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neteisingai įvertino raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias lengvatinį butų privatizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ bei akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kinio senaties taikymo principus.

Teismas nepagrįstai perkėlė visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei, visiÅ¡kai nesivadovavo bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia ir dėl to padarė klaidingas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog atsakovės žinioje buvę privatizavimo dokumentai nėra pilnai iÅ¡saugoti, kadangi Å¡ios aplinkybės neįrodytos, prieÅ¡taraujančios byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl privatizavimo proceso neužbaigimo priežasčių, nepagrįstai sprendė, jog privatizavimo procedūros nebuvo užbaigtos dėl atsakovės kaltės. Nei byloje esantys įrodymai, nei faktinės aplinkybės niekaip neįrodo, kad ieškovė tinkamai ir laiku atliko visus būtinus veiksmus – priešingai – iš įrodymų viseto darytina pagrįsta išvada, jog lengvatinio privatizavimo procedūros galimai savalaikiai buvo nebaigtos dėl pačios ieškovės ar jos šeimos narių aplaidumo, pasyvumo ar net šeimos narių susitarimo, kieno vardu galimai bus privatizuojamas butas, nebuvimo.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai senaties terminÄ ieÅ¡kovei skaičiuoja nuo 2016 m. birželio 22 d. kadangi akivaizdu, jog vėliausias terminas, kuomet bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir neiÅ¡vengiamai suvokti, jog jo teisė yra pažeista. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ius Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį su nuomotoju, ieÅ¡kovei ne tik turėjo neiÅ¡vengiamai tapti aiÅ¡ku, bet ir tapo aiÅ¡ku, kad ji ir jos Å¡eimos nariai nėra laikomi ginčo buto savininkais, pasiraÅ¡ydami nuomos sutartį įgyja nuomininkų statusÄ ir lengvatinio privatizavimo procedÅ«ros lieka nebaigtos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs sudėtingÄ ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, visiÅ¡kai neatsižvelgė į pačios ieÅ¡kovės bei jos dukters dėstytas aplinkybes, kad nuo pat pradžių visomis privatizavimo procedÅ«romis rÅ«pinosi ne tik ieÅ¡kovė, bet ir E. G., o aplinkybė, jog privatizavimas neįvyko, ieÅ¡kovei tapo žinoma dar (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ant nuomos sutartį.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas. Tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ bÅ«tinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimÄ , savivaldybės gali pradėti gyvenamųjų patalpų pardavimÄ pagal Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. IeÅ¡kovė N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, jame dėstomais argumentais, mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai vadovavosi jau suformuota teismine praktika Å¡ios kategorijos bylose, teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties.

Pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigÄ tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas. IÅ¡ teismo sprendimo argumentų, atliktos analizės ir padarytų iÅ¡vadų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais sprendžiant su negyvenamųjų patalpų privatizavimu lengvatinėmis sÄ lygomis susijusias civilines bylas, tinkamai taikė įstatymus. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo galiojusio nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, jų taikymÄ bei pakeitimus ir galiojančio įstatymo nuostatas, suteikiančias teisę baigti pradėtas privatizavimo procedÅ«ras ir deramai jas taikė.

Teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė yra tinkamas privatizavimo subjektas. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pagrindė savo priimtas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės valios iÅ¡reiÅ¡kimo privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas ir pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ privatizuoti ginčo butÄ , atlikdama visus bÅ«tinus veiksmus. Teismas, priimdamas apskųstÄ jį sprendimÄ , iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus atsakovės ieÅ¡kovei pateiktus ir esančius Å¡ioje byloje įrodymus ir jų priedus, tinkamai juos įvertino, pabrėždamas, kad teismui pateikti įrodymai vertintini vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Teismas pagrįstai argumentavo, jog ginčo buto techninės apskaitos byla, kuri buvo saugoma Kauno miesto savivaldybėje ir kurioje nurodyta, kad butas priklauso privačiam fondui bei jo savininke įvardinta ieÅ¡kovė, patvirtina, kad Å¡i techninės apskaitos byla buvo parengta rengiantis buto privatizavimui, o ne kitu tikslu. Teismas iÅ¡samiai pagrindė ir susitarimÄ su Å¡eimos nariais dėl buto privatizavimo. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė atsakovės pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tinkamai jį įvertino.

Apeliantės samprotavimai dėl įmokos kvitų nepagrįsti ir nesÄ Å¾iningi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi pirminiai dokumentai pateikti savalaikiai ir tinkamai ir tik jų pagrindu buvo atliekami kiti veiksmai – atliekamos įmokos, sudaroma ne kadastrinė buto byla, kaip teigia apeliantė, o buto techninės apskaitos byla parengta buto privatizavimui. Å iÄ aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas, jÄ taip pat patvirtina įraÅ¡ai byloje ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – pažymos, įmokos už patį buto privatizavimÄ .

Nepagrįsti apeliantės prieÅ¡taravimai ir nesutikimas su teismo iÅ¡vada nustatant atsakovės kaltę dėl privatizavimo procedÅ«rų neužbaigimo. Apeliantė nepagrįstai nori perkelti pareigÄ ieÅ¡kovei ar jos Å¡eimos narei dėl privatizavimo procedÅ«rų neužbaigimo, tačiau įrodymų, kad ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai, ieÅ¡kovė trukdė atsakovės darbuotojams atlikti privatizavimo procedÅ«ras ar nesilaikė kokių tai nurodymų, nepateikė. Ä®rodymai byloje prieÅ¡ingi Å¡iems apeliantės teiginiams.

Apeliantės pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams Å¡ios kategorijos bylose. Nepagrįsti apeliantės argumentai ir dėl ieÅ¡kininės senaties taikymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kininės senaties taikymo yra teisingos. Byloje surinktais raÅ¡ytiniai įrodymais yra pagrindžiama kodėl ieÅ¡kininė senatis nėra praleista ir taikoma. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai taikė įstatymines nuostatas ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad privatizavimo procesas yra ne vienkartinis aktas, o pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas, apėmęs praÅ¡ymo pateikimÄ , nustatytos sumos už butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos, pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei sudarymÄ ir, kad tam tikroms Å¡io proceso stadijoms asmenys, pageidavę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, negalėjo daryti įtakos. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad ieÅ¡kovės teisė privatizuoti butÄ atsirado Butų privatizavimo įstatymo pagrindu.

Tinkamai pažymėjo, kad įstatymui nustojus galioti galima realizuoti (įgyvendinti) tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu ir kuri to įstatymo galiojimo metu buvo pažeista. Tretieji asmenys E. G. ir M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir teisingas.

Palaiko visus ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialinės ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso savivaldybei nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovės šeima bute apsigyveno (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų Apskaitos ir skirstymo skyriaus sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. V. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) buvo leista apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, ginčo gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos ieškovei N. V. ir jos šeimai. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (trijų asmenų šeimai) su ieškovės dukra E. G., ieškovei gyvenant šeimos nario teisėmis.

Savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo adresu ieÅ¡kovė deklaravo nuo (duomenys neskelbtini), E. G. – nuo (duomenys neskelbtini), M. G. – nuo (duomenys neskelbtini). Su ginčo buto privatizavimu susiję iÅ¡likę dokumentai – (duomenys neskelbtini) Valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro buto, adresu (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla; (duomenys neskelbtini) Valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimai; (duomenys neskelbtini) E. G. pareiÅ¡kimas – sutikimas patvirtintas notarės D.

K., kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) butų privatizuotas jos mamos, ieÅ¡kovės N. V., vardu; mokėjimų kvitų kopijos. IeÅ¡kovė N. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ pagal butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės teigimu, ji (duomenys neskelbtini) metais padavė pareiÅ¡kimÄ , susitarimÄ ir eilę pažymų savivaldybės pastatų grÄ Å¾inimo ir butų privatizavimo tarnybai. Dokumentai buvo priimti ir įregistruoti, nurodant, kad apie tolimesnę procedÅ«rÄ ieÅ¡kovė bus informuota.

IeÅ¡kovė pagal nurodymÄ sumokėjo pinigus taupomajame banke už su buto privatizavimu susijusius atliktus darbus ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė tarnybos darbuotojai. Apie metus laiko negavusi praneÅ¡imų, ji pati nuvyko į tarnybÄ ir buvo supažindinta sudaryta ginčo buto techninės apskaitos byla, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad privatizavimas vykdomas. (duomenys neskelbtini) metais ieÅ¡kovei nuvykus į tarnybÄ , jai buvo nurodyta pateikti notariÅ¡kai patvirtintÄ sutikimÄ dėl buto privatizavimo jos vardu bei įmokėti avansÄ .

IeÅ¡kovė tai atliko, pateikė dokumentus tarnybai, taip pat papildomai pateikė pažymÄ iÅ¡ inventorizacijos biuro. IeÅ¡kovė vis teiravosi tarnyboje dėl ginčo buto privatizavimo ir buvo įtinkinta bei įsitikinusi, kad jį privatizuos. Sužinojusi, kad Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, (duomenys neskelbtini) metų rudenį ieÅ¡kovė nuvyko į savivaldybės bÅ«tų privatizavimo tarnybÄ , kur jai buvo nurodyta, kad ginčo buto privatizavimas bus įvykdytas, taip pat, jog ji turi atnaujinti nuomos sutartį. (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesį ieÅ¡kovei teiraujantis buvo nurodyta, kad buto privatizavimo procedÅ«ros bus tęsiamos po papildomo įstatymo priėmimo.

Vėliau teiravosi ir jai vis buvo žadama. (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje kreipėsi teisinės pagalbos, kadangi dėl miesto savivaldybės kaltės ji negalėjo baigti pradėtų privatizavimo procedÅ«rų, o (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku atliko visus bÅ«tinus veiksmus, iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ privatizuoti butÄ , o atsakovei nepateikus įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčiai ir ji apie tai buvo informavusi ieÅ¡kovę, pripažino, jog privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl ieÅ¡kovės, o dėl atsakovės – kitos privatizavimo santykių Å¡alies kaltės. Teismas atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kad jos teisė pažeista jau tuomet, kai pasibaigė LR butų privatizavimo įstatymo galiojimas, tačiau delsė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nepateisinamai ilgÄ laikÄ , buvo aplaidi ir nerÅ«pestinga, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi laikė, jog atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ji atliko savo tiesioginę pareigÄ informuoti ieÅ¡kovę, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus ir ieÅ¡kovei yra galimybė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba kad atsisakoma parduoti butÄ .

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, apie savo pažeistÄ teisę sužinojo tik gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, kad privatizavimas negali bÅ«ti vykdomas. Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo pateikė atsakovė, kuri teigia kad Å¡is teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neteisingai įvertino raÅ¡ytinius įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas bei akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kinio senaties taikymo principus.CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012). 1991 m. gegužės 28 d. priimto Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis reglamentavo, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas.

Vėlesnės įstatymo redakcijos 1 straipsnis buvo papildytas ir jame įtvirtinta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pagal šį įstatymÄ , ne dėl savo kaltės Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, jie gali kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turi teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamÄ sias patalpas bendrabučiuose, pareiÅ¡kimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1997 m. balandžio 29 d.

įstatymo redakcija). Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2001 m. rugpjūčio 11 d.) 5 punktu, pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ arba komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , – į atitinkamÄ administracijÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ .

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ . Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ . Dėl to teismas, spręsdamas Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiÅ¡kinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

Sprendžiant dėl to, ar turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).

Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remiantis padarytos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti (duomenys neskelbtini) butÄ , kuriame gyveno, Å¡is butas galėjo bÅ«ti privatizuojamas, iki (duomenys neskelbtini) pateikė praÅ¡ymÄ butÄ privatizuoti, atliko kitus veiksmus Å¡iam tikslui pasiekti, tačiau butas jai nebuvo parduotas todėl procesas nebuvo baigtas ne dėl ieÅ¡kovės, o dėl atsakovės kaltės, todėl, atmesdama apeliacinį skundÄ , Å¡io teismo motyvų nekartoja.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė grindžia ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovė buvo pradėjusi buto privatizavimo procedÅ«rÄ . Apeliantės teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios pasinaudoti teise per įstatyme nustatytÄ terminÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus įgyvendinti teisę privatizuoti butÄ . Vertindama šį apeliantės argumentÄ , teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada sprendžia, jog tokios aplinkybės, kaip ginčo gyvenamosios patalpos techninės apskaitos bylos užvedimas (duomenys neskelbtini) bei Å¡eimos narės E. G. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimas – sutikimas dėl ginčo buto privatizavimo ieÅ¡kovės vardu, kuris (duomenys neskelbtini) patvirtintas notarės ir esantis techninės apskaitos byloje, yra pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovė pradėjo ginčo patalpų privatizavimo procedÅ«rÄ , atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei realizuoti.

Todėl šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pateikimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs; ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreipimuisi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl teisės privatizuoti nuomojamÄ butÄ pripažinimo.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ydamas su atsakove gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybes, susijusias su buto privatizavimu ir jos teisių pažeidimu, tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu dėl buto privatizavimo dar 1992 metais, bÅ«dama rÅ«pestinga pagal savo suvokimÄ ir galimybes domėjosi buto privatizavimo eiga, teikė Butų privatizavimo įstatyme ir savivaldybės darbuotojų nurodytus su buto privatizavimu susijusius dokumentus, mokėjo mokesčius, tuo tarpu atsakovė, vykdydama jai pavestas pareigas, nors ir teigia, jog 1999 metais informavo ieÅ¡kovę apie privatizavimo procedÅ«rų nutraukimÄ , tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos turėtų pagrindÄ spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė CPK normų nustatytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Spręsdamas dėl senaties termino pradžios, teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame praneÅ¡ama, jog nėra teisinio pagrindo parduoti ginčo butÄ atsakovei lengvatinėmis sÄ lygomis, tapo žinoma apie jos teisių pažeidimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas ir iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas ir tik teismui nustačius visas tokiam privatizavimui pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ bÅ«tinas aplinkybes ir tik priėmus teismo sprendimÄ , savivaldybės gali pradėti gyvenamųjų patalpų pardavimÄ pagal LR paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės nuomone. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė Å¡ioje byloje gina savivaldybės interesus, dėl ko ji, kaip kad nustato CPK 83 str. 1 d. 5 p., yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jos be pagrindo priteisė 16,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir yra pagrindas Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti. Tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistos pagrįstai. CPK 93 straipsnio „Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas“ 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas ir, jas aiÅ¡kindamas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Keisti priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, tik panaikintina Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kuria iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės priteistos 16,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iÅ¡ esmės pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.IeÅ¡kovė N. V. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos turėtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, pateikė jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus – 2017 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 930501 ir 2017 m. birželio 17 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. T-V-16.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 400 Eur. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nurodyta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl ieÅ¡kovei N. V. iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinos 400 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , tik panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės priteistos 16,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319, adresas Kaunas Laisvės al.

96) ieškovės N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis