2019-10-02 Nr. AB-18673-4-45-3-00198-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5460-1062/2019

Proceso Nr. 4-45-3-00198-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui S. A. (S. A.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio S. A. sulaikymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė teikimą, kuriame prašė pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. iki 2019 m. lapkričio 23 d.

2. Teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. A., gim. 1983 m. birželio 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo sulaikytas 3 mėn., nes jis 2019 m. gegužės 23 d. buvo grąžintas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, reisu OS833 iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Grąžintas į Lietuvą šis užsienietis jau antrą kartą pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (pirmą kartą prašymas pateiktas 2018 m. vasario 22 d.). Teismas, iki bus išnagrinėtas jo prašymas, paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis 2018 m. balandžio 25 d. savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Šiam užsieniečiui kaip pirmą kartą apgyvendinus jį Užsieniečių registracijos centre, taip ir antrą kartą, buvo išaiškintos Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytos pareigos, tačiau jis vis tiek jų sąmoningai nesilaikė. Turimais duomenimis, šis užsienietis prašėsi prieglobsčio Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje. Nėra abejonių, kad jis, vėl įgijęs laisvo judėjimo teisę, išvyks į kitas ES valstybes, todėl jo sulaikymo terminas turėtų būti pratęstas trims mėnesiams.

3. Užsienietis S. A. paaiškino, kad jis anksčiau nesuprato Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, todėl juos ir pažeidė, tačiau dabar jis juos žino, prižada jų nepažeidinėti ir prašo teikimo netenkinti.

4. Užsieniečio atstovė prašė netenkinti teikimo, nes užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį procedūra dar nėra baigta, nėra priimtas teismo sprendimas dėl jo skundo, todėl siūlo patikėti užsieniečiu, kad ateityje jis laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų bei neriboti jam judėjimo laisvės.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio S. A., gim. 1983 m. birželio 15 d., sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d.

6. Teismas nurodė, kad Užsieniečių registracijos centro teikimo ir užsieniečio asmens bylos Nr. TJ000173 duomenimis nustatyta, jog užsienietis S. A. buvo sulaikytas 2019 m. gegužės 23 d. Vilniaus oro uoste kai reisu Nr. OS833 buvo grąžintas iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Tą pačią dieną jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu jis buvo sulaikytas 3 mėn., remiantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsniu, 114 straipsnio 2 dalimi, kaip neturintis teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nustatė, kad užsieniečio pirmojo buvimo Lietuvos Respublikoje metu (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. buvo taikytos kitos nei sulaikymas alternatyvios priemonės ir 2018 m. vasario 27 d. paskirtas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, tačiau užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu, pasišalino iš centro savavališkai, išvyko iš Lietuvos Respublikos, prašėsi prieglobsčio Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini)pilietis S. A. ne tik nevykdė 2018 m. vasario 27 d. sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, bet ir pasislėpė nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų.

8. Teismas nurodė, kad S. A. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriuo numatyta, kad prieglobsčio prašytojo pareiga vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas (nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės), to paties įstatymo 135 straipsnį, numatantį užsieniečio neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-132, patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ 19.9 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo teisės išvykti iš centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

9. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-1 l)-12PR-70 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, su kuriuo užsienietis nesutiko ir kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau sprendimas dėl šio skundo dar nėra priimtas. Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog S. A. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, dėl jo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas galutinis sprendimas (nepaskelbtas teismo sprendimas dėl jo skundo), užsienietis į Lietuvos Respubliką antrą kartą grąžintas pagal Dublino III Reglamentą: prieglobsčio prašytojas buvo savavališkai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kreipėsi dėl prieglobsčio ir kitose šalyse (Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje), todėl akivaizdu, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), siekia bet kuriais būdais įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje.

10. Teismas nurodė, kad išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, užsienietis S. A. pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo jam skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 punktu, 117 straipsniu, teismas teikimą tenkino.

III. 11. Užsienietis S. A. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Užsienietis nurodo, kad tiek nagrinėjant teikimą, tiek šiuo metu teikiant apeliacinį skundą, jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 2 straipsnio 20 punkte. Užsieniečio nuomone, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį bei 4 dalies 2 punktą, taip pat 5 dalies 7 punkto nuostatas. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius) ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama pirmoji sąlyga, kadangi asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau išaiškinti, ginčas dėl priimto Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo vyksta pirmosios instancijos teisme. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Užsienietis pažymi, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Gero administravimo principas reikalauja, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam.

14. Teismo sprendime konstatuota, kad 2019 m. gegužės 23 d. užsienietis sulaikytas Vilniaus oro uoste, kai reisu Nr. OS833 buvo grąžintas iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Nurodo, kad supranta savo netinkamus veiksmus bei jų pasekmes. Užsieniečio vertinimu, nebėra pagrindo spręsti, kad yra didelė tikimybė, jog jis išvyks iš Lietuvos (slėpsis), nesulaukęs galutinio teismo sprendimo dėl jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo bei bandys trukdyti ar kitaip vengs išsiuntimo priemonės taikymo. Nurodo, kad padarė klaidą, gailisi, dabar supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje ES valstybėje nenagrinės ir vis tiek jį grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą.

15. Pažymi, kad prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant įstatyme nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti užsienietį, o tokia priemonė konkrečiu atveju būtų neproporcinga. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Jis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl turėtų būti taikoma UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

16. Užsienietis ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiamame sprendime įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir nusprendė, kad užsienietis pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. jam skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas, įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes bei teismo posėdžio metu išklausęs S. A. duotus parodymus apie tai, kad jis anksčiau nesuprato Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl juos ir pažeidė, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu, pasišalino iš centro savavališkai, išvyko į kitą valstybę, ir priėjo prie išvados, kad užsienietis, būdamas prieglobsčio prašytoju, nevykdė Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytų pareigų, neteisėtai išvyko, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, siekia bet kurias būdais įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje.

19. Pažymi, kad S. A. 1,1 metų laikotarpyje slapstėsi nuo kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų atstovų vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką. Todėl nesutinka su užsieniečio teigimu, kad jis išvyko į Austriją nežinodamas tokio savo poelgio pasekmių; nėra duomenų apie tai, kad šis užsienietis nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis. S. A. turėjo aiškų tikslą - išvengti perdavimo į Lietuvos Respubliką iš Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, todėl pasinaudojo laisvu judėjimo režimu ir neteisėtai išvyko į Austriją. Tokio jo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi užsieniečiui buvo pranešta apie priimtą sprendimą dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau jis pabėgo. Paaiškina, kad S. A. į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko (kirto sieną) 2017 m. gegužės 22 d., dvi dienas buvo Lietuvos Respublikoje, tuomet vyko į Lenkijos Respubliką, o iš jos į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kur buvo grąžintas 2018 m. vasario 22 d. pagal Dublino III Reglamentą ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-70 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Užsienietis teigė pabėgęs iš Užsieniečių registracijos centro, nes vienas asmuo pasakė su juo važiuoti, bei nuvyko į Lenkiją, kur buvo sulaikytas centre, iš kur po trijų mėnesių pabėgo ir nuvyko į Austriją ieškoti žmogaus, kuris jam skolingas pinigus. Galiausiai Austrijoje pateikė prieglobsčio prašymą. Todėl yra pagrindas teigti, kad užsienietis sąmoningai nenorėjo būti sugrąžintas net kelis kartus į Lietuvos Respubliką, nors turėjo tokią galimybę ne vieną kartą, jo ketinimas buvo nuvykti į vieną iš Europos Sąjungos šalių ir ten pasilikti.

20. Nurodo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečio atžvilgiu buvo taikyta netaikant laisvės apribojimo ir jis pasinaudojo galimybe išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, slėptis. Todėl sprendimas taikyti užsieniečiui sulaikymą yra nuoseklus, adekvatus bei proporcingas. Pažymi, kad S. A. nebendradarbiavo su Nyderlandų, Vokietijos bei Belgijos kompetentingų institucijų pareigūnais įgyvendinant Dublino III Reglamentą, kadangi savavališkai išvyko iš šių šalių neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų. Užsienietis slapčia, nepranešęs minėtų šalių pareigūnams, neteisėtai išvyko, kol 2019 m. gegužės 23 d. jis buvo grąžintas iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. S. A. elgesys yra spontaniškas, paremtas tuo metu jį užvaldžiusiomis emocijomis ir norais, nesusimąstant apie savo veiksmų pasekmes bei priimant neapgalvotus sprendimus. Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

21. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje su užsieniečio apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 7 punktu, 117 straipsniu, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio S. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. lapkričio 23 d.

24. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 2 dalį bei 4 dalies 2 punktą, taip pat 5 dalies 7 punkto nuostatas.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

26. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. UTPĮ 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

27. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

29. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šio straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsienietis S. A. buvo sulaikytas 2019 m. gegužės 23 d. Vilniaus oro uoste, kai reisu Nr. OS833 buvo grąžintas iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Tą pačią dieną jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu jis buvo sulaikytas 3 mėn. kaip neturintis teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio pirmojo buvimo Lietuvos Respublikoje metu (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. buvo taikytos kitos nei sulaikymas alternatyvios priemonės ir 2018 m. vasario 27 d. paskirtas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, tačiau jis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu, pasišalino iš centro savavališkai, išvyko iš Lietuvos Respublikos, prašėsi prieglobsčio Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, t. y. S. A. ne tik nevykdė 2018 m. vasario 27 d. sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, bet ir pasislėpė nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo dėl užsieniečio sulaikymo priėmimo, užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis nors ir turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje šiuo metu neišnagrinėtas ir dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas. Užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių).

32. Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis padarė klaidą, gailisi ir kt., nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl to užsieniečiui negali būti paskirtas sulaikymas. Be to, šios aplinkybės ir kiti apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad sulaikymas nėra proporcinga priemonė, todėl turi būti pakeista.

33. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pagrįstai pratęstas iki 2019 m. lapkričio 23 d., kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis) realu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Ramutė Ruškytė