1b74ec7b-16ee-4a3d-a00e-ae86bb2198ab · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-553-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01713-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-10 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-04-01 iki 2017-10-18, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir ventiliacija, per didelė oro drėgmė, pelėsis), sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, neužtikrinamas privatumas, tvyrojo nemalonus kvapas, laikino laikymo ir paskirstymo kamerose drėgna, Å¡alta, neatskirtas sanitarinis mazgas, krata atliekama rÅ«syje Å¡altose, purvinose patalpose, asmenys verčiami nusirengti ir dėti rÅ«bus į neÅ¡varias dėžes.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė (113, 117 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (118 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (54-62 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-04-01 iki 2017-10-18 kamerose Nr. 27, 10, 26, 60, 32, 59, 14, 24 ir 100, kuriose jam teko nuo 3,91 iki 18,85 kv. m. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumÄ .Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma.

Atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliko kamerų Nr. 10, 60 ir 27 patikrinimus, nustatyta, kad kameroje Nr. 10 oro temperatÅ«ros matavimai atitinka higienos normas, kameroje Nr. 60 – oro temperatÅ«ros ir dirbtinės apÅ¡vietos matavimai atitinka higienos normas, kameroje Nr. 27 - oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apÅ¡vietos matavimai atitinka higienos normas, pelėsio nėra. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu tikrintos nebuvo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės drėgmės reikalavimais neužfiksuota.Atsakovas nurodo, kad visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas, iÅ¡ paskirstymo kamerų į gyvenamÄ sias kameras asmenys paskirstomi tÄ pačiÄ dienÄ . Laikino sulaikymo kamerų Å¡varos užtikrinimu rÅ«pinasi Å iaulių TI Ūkio bÅ«ryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos kartÄ per dienÄ , pagrindinis valymas – vienÄ kartÄ per mėnesį. 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose buvo atlikti remonto darbai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2017-05-11 patikrino kratų atlikimo patalpas, pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo laikymas laikino sulaikymo patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ir negrįžtamų sveikatos sutrikimų.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas J. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-10-18, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normos reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2017-11-20 pažymos Nr. 60/09-42938 (64-68 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas J.

M. ginčo laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2017-04-01 iki 2017-10-18, viso 172 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 27, 10, 26, 60, 32, 59, 14, 24 ir 100, vienas arba su dar 1-4 asmenimis, ir jam teko nuo 3,91 iki 18,85 kv. m. Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ (nuo 16,26 iki 20,91 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5), teismas nustatė, kad visas 172 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (64-68 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (76-77 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 27, kai joje buvo laikomi daugiausia 4 asmenys, ir kameroje Nr. 14, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kitose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (82-85 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir ventiliacija, per didelė oro drėgmė, pelėsis.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2017 m. kovo 7 d. patikrinimo metu buvo patikrintos ir pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 24, 27 ir 59; patikrinimo akte (88-91 b. l.) užfiksuota, kad kameroje Nr. 24 dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto reikalavimų, kitose kamerose dirbtinė apÅ¡vieta ir visose trijose kamerose oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias kameras per langus sÄ lygos sudarytos, vizualiai matomo pelėsio Å¡iose kamerose nėra.

Kamera Nr. 59 patikrinta ir 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad Å¡ioje kameroje, taip pat pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 32 oro temperatÅ«ros dydžiai atitiko reikalavimus, pelėsio Å¡iose kamerose nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta (93-95 b. l.). 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu patikrinta ir pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 60, dirbtinė apÅ¡vieta Å¡ioje kameroje atitiko reikalavimus (96-97 b. l.). 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo metu patikrinta ir pareiÅ¡kėjo laikymo kamera Nr. 100, patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje ant sanitarinio mazgo pakylos nesaugiai iÅ¡dužusi plytelių danga, dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas higienos normos 12 punktas), ant kameros sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta (101-103 b. l.).

Pareiškėjas kameroje Nr. 24 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 11 d., dirbtinės pašvietos pažeidimas šioje kameroje nustatytas 2017 m. kovo 7 d., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pareiškėjas kameroje Nr. 100 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo – spalio mėn., higienos normos pažeidimai šioje kameroje nustatyti 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo metu, taigi jie buvo būtent pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (78-81 b. l.) matosi, kad 2016 m. vasario – balandžio mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 32 (lyginamos ir izoliuojamos grindys, klijuojamos plytelės, tinkuojamos ir dažomos sienos, atliekama lubų hidroizoliacija, tepamas antiseptikas nuo pelėsio).

Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo kamerų Nr. 10, 14 ir 26 atitikimÄ higienos normos reikalavimams, o pareiÅ¡kėjas nurodo, kad visose jo laikymo kamerose buvo nepakankama ventiliacija, per didelė drėgmė ir pelėsis, taigi atsakovas nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo teiginių, taip pat nepaneigė teiginių dėl nepakankamo natÅ«ralaus kamerų apÅ¡vietimo, o pagal teismų praktikÄ , laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 100 buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, reglamentuojančio, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, reikalavimų, taip pat kamerose Nr. 10, 14 ir 26, pažeidžiant higienos normos 16 punkto, reglamentuojančio patalpų santykinę oro drėgmę, 17 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų vėdinimÄ ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – tualetas neizoliuotas nuo likusios kameros erdvės, truko privatumo, jautėsi nemalonus kvapas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovas nepateikia duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, atsiliepime nurodė, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų įrengimo kamerose lentelės (76-77 b. l.) matosi tik iÅ¡ ko pagaminta sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija ir jos aukÅ¡tis, tačiau nėra duomenų apie visiÅ¡kÄ sanitarinio mazgų kamerose izoliavimÄ .

EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Å iuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai bÅ«na sustatytos Å¡alia sanitarinio mazgo, kamerose buvo laikoma ir po 5 asmenis, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tiek atvykęs į Å iaulių TI iÅ¡ areÅ¡tinių, tiek iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI bÅ«davo patalpinamas į laikino laikymo ir paskirstymo kameras, kuriose drėgna, Å¡alta, neatskirtas sanitarinis mazgas, buvo talpinama iki 10 asmenų, trÅ«ko oro, krėtė drebulys, skaudėjo akys, Å¡iose patalpose buvo laikomas po 3-4 valandas.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra ir Å¡varinimas. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (78-81 b. l.). IÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 60/09-42938 matosi, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpÄ Nr. LSP-4 ir Nr. LSP-5 buvo patalpintas 11 kartų (67-68 b. l.), tačiau skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo patalpinimo į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. spalio 12 d. patikrinimų metu, patikrinimo aktuose (93-95, 96-97, 98-100, 101-103 b. l.) užfiksuota, kad buvo tikrinamos kratų atlikimo patalpos, kratos patalpose naudojamas inventorius yra Å¡varus, vonelės daiktams sudėti Å¡varios.

Taigi patikrinimų metu užfiksuoti duomenys paneigia, kad kratų atlikimo patalpos ar jose esantys įrenginiai bÅ«tų neÅ¡varÅ«s, be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis, kuo tas pasireiÅ¡kė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (54 dienos), visÄ laikymo laikotarpį neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (172 dienos), iÅ¡ jo pastoviai sklindantis nemalonus kvapas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, nesiskundė (69-75 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017, 2017-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1693-415/2017, 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3262-442/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1500 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė