2019-10-14 Nr. BB-5449-1-01-1-15051-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-798/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15051-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo P. Z. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 14 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis P. Z. prašo panaikinti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti, nesant veikoje nusikaltimo sudėties požymių.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir šie pažeidimai buvo padaryti tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnis). Nesilaikymas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Nuteistasis nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis, nes byloje nėra jokių patikimų įrodymų, neginčijamai įrodančių, kad įžūliais veiksmais arba grasinimais buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, nenustatyti objektyvieji veikos požymiai: grasinantys, įžūlūs ar vandališki veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių. Be to, teismai neįvertino P. Z. tyčios turinio susidariusioje situacijoje ir jo elgesį nepagrįstai pripažino įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ar tvarką. Nuteistasis nurodo, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko paprastas ginčas, kurio metu abi konfliktuojančios pusės priekaištavo viena kitai, tačiau nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, jis neturėjo ketinimų pažeisti viešąją rimtį ir tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad jo elgesys buvo grasinantis, įžūlus, akivaizdžiai agresyvus, nepriimtinas moralės požiūriu bei šokiruojantis aplinkinius. Teismai nepagrįstai kritiškai įvertino jo paaiškinimus, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiosios prieštaringiems parodymams bei liudytojo P. L. parodymams, abejonių nevertino kaltinamojo naudai. Anot kasatoriaus, jo veiksmai (necenzūrinių žodžių vartojimas ir žodinis konfliktas su nukentėjusiąja) pagal pavojingumo laipsnį turėjo užtraukti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 481 straipsnyje, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės net nesvarstė. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, šis teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir, ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

Šiuo atveju paduoto kasacinio skundo teiginiai negrindžiami aukščiau nurodytais argumentais ir iš esmės yra susiję su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Skunde nors ir keliami teisės taikymo klausimai (BK 284 straipsnio netinkamas taikymas bei BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai), tačiau tai argumentuojama ginčijant byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes, pateikiant savą įvykio versiją. Pažymėtina ir tai, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Tačiau kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo, kurios yra išdėstytos skundžiamos nutarties 7–10 punktuose. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas motyvuojamas tuo, kad apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas, patikrintas kiek to buvo jame prašoma, neatliktas įrodymų tyrimas, tačiau konkrečių nuorodų, kas nebuvo išnagrinėta, nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas