2022-05-11 Nr. AB-11968-3-62-3-00208-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2329-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00208-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 19K-52 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, išpažįstama religija – katalikas. Pareiškėjas dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimus ir šalies prezidento dalyvavimą rinkimuose trečiajai kadencijai. Protestų metu įvyko susirėmimas su Malinki judėjimo atstovais, jų metu pareiškėjas buvo sulaikytas tvarkos palaikymo karių, buvo kankinamas ir nakčiai pririštas prie medžio. Suprasdamas, kad jam gresia realus susidorojimo pavojus ir įvertinęs sudėtingą padėtį bei komplikuotą kriminogeninę situaciją šalyje, pareiškėjas nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) ir išvykti į Europą. Pareiškėjui pavyko pabėgti, jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) sostinėje, ten susirado bažnyčią, kurios pastorius padėjo jam išvykti į (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Ginčydamas Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus, pareiškėjas nurodė, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas dalyvavimas nagrinėjant prašymą ir skundą, reiškė tokį prašymą, tačiau pareiškėjo prašymas ir skundas buvo išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.

5. Teigė, kad prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodė konkrečias individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus išlieka. Atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini), pareiškėjui kylantį pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėjui kilusios grėsmės lygis turi būti nustatytas taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“.

6. Migracijos departamentas sprendime nenurodė pakankamai argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį atmetimo motyvus, todėl padarė hipotetinę išvadą, kad pareiškėjo gyvybei ir / ar sveikatai nekyla grėsmė, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Kritiškai vertintina ir Migracijos departamento sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjo skunde pateikiami duomenys patvirtina gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos yra nepagrįstas. Komisija taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti į šalį, o tik argumentavo tuo, jog Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei informaciją apie kilmės valstybę konstatuota, kad išvykstant iš kilmės valstybės pareiškėjo baimė patirti persekiojimą buvo pagrįsta, tačiau po 2021 m. rugsėjo mėn. perversmo (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas bijojo likti (duomenys neskelbtini), išnyko, nes (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) partijos valdymas žlugo, jie nebekontroliuoja valstybės, todėl nebegali vykdyti represijų prieš visuomenės narius, kurie priešinosi, prieštaravo vykdomai politikai. Opozicijos aktyvistai grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo individuali situacija nepagrindžia prielaidos, kad jo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

9. Pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jokių kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu įvertinus šiuo metu (duomenys neskelbtini) esamą saugumo situaciją, nenustatyta, kad šalyje vyktų veiksmai, prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tyrimo metu buvo surinkta informacija iš keleto šaltinių, įskaitant Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą (toliau – ESPA), Tarptautinės migracijos organizaciją, Europos kilmės šalies informacinį tinklą, kitas Europos Sąjungos institucijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

11. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į šalį ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Nors pareiškėjas iš kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), joje kurį laiką gyveno, tačiau dėl prieglobsčio ten nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungą). Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio, kaip sąžiningo ir nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje, šios aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 19K-52 dalį.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, gimtoji kalba – prancūzų, religija – katalikas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) konstitucijos pakeitimą ir (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) dalyvavimą prezidento rinkimuose. Protestų metu buvo suimtas ir kankinamas, todėl bijo grįžti į savo šalį, nes ten jaučiasi nesaugus. Apklausų metu nurodė, kad abu tėvai yra mirę, juo rūpinosi dėdė. 2019 m. rugsėjo mėn. išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) miestą. Tuo metu šalyje prasidėjo neramumai ir susiformavo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kuriam vadovavo F. M.. 2019 m. spalio 20 d. įvyko didelis protestas, jame dalyvavo 1,5 mln. protestuotojų. Protestai tęsėsi spalio ir lapkričio mėn., jų metu vyko susirėmimai su tvarkos palaikymo kariais. Nebegalėdamas tęsti studijų 2020 m. vasario mėn. pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame vyko politinis ir etninis judėjimas. 2020 m. kovo 22 d. per prezidento suorganizuotus rinkimus įvyko susirėmimas su Malinki judėjimo atstovais. Malinki judėjimas išpažįsta musulmonišką tikėjimą ir susirėmimų metu degino katalikų bažnyčias bei namus, sudegino ir dėdės namą. Žuvo daug žmonių. Susirėmimų metu pareiškėjas buvo sulaikytas tvarkos palaikymo karių ir nuvežtas į kalėjimą, kur buvo kankinamas ir nakčiai pririštas prie medžio. Pareiškėją pažino ten dirbusi moteris ir slapčia jį paleido. 2021 m. kovo 24 d. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, nes jie sudegė gaisro metu. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje gyveno apie metus, vėliau pastorius jam pasiūlė planą, kaip nuvykti į Europą. Pastorius jam davė pasą ir pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), kur jo laukė rekomenduotas asmuo, vėliau kirto Lietuvos Respublikos sieną. Į kilmės šalį grįžti nenori, nes ten nesaugu gyventi dėl etninių ir politinių problemų.

14. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įrodo, jog Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi tik su bendra situacija kilmės šalyje. Pareiškėjas neįrodė, jog kilmės šalyje egzistuoja realios ir individualios grėsmės tikimybė.

15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas yra suderinamas su kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) m. įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir pilietinė visuomenė rengė demonstracijas, nes prieštaravo (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pakeitimui bei norėjo, kad (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) nedalyvautų prezidento rinkimuose. Tačiau (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvyko perversmas ir valdančioji partija buvo nuversta, o (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) sulaikytas. Po perversmo buvo paleisti senojo režimo sulaikyti politiniai kaliniai, į šalį grįžo nuo režimo iš šalies pabėgę asmenys, kurie bijojo valdžios persekiojimo. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad po perversmo (duomenys neskelbtini) vyktų susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios chuntos ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi pavieniai išpuoliai. Taip pat nerasta informacijos, kad asmenys, palaikę nuverstą valdžią, patiria grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus. Įvertinęs (duomenys neskelbtini) šiuo metu esamą saugumo situaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad šalyje vyktų veiksmai, prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

16. Teismas pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. perversmo (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas bijojo likti (duomenys neskelbtini), išnyko, nes (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partijos valdymas žlugo, jie nebekontroliuoja valstybės ir nebegali vykdyti represijų prieš visuomenės narius. Opozicijos aktyvistai šiuo metu grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti. Be to, tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp etninių grupių vyktų diskriminacinio pobūdžio konfliktai, netinkami veiksmai kitose gyvenimo srityse vien dėl priklausymo vienai ar kitai gentinei bendruomenei.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo individuali situacija nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų persekiojimo veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

18. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą sprendimą, buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Duomenų, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nėra, t. y. pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu Migracijos departamentas įvertino šiuo metu (duomenys neskelbtini) esamą saugumo situaciją ir nenustatė, kad šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo skundas buvo nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, kadangi pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta ikiteismine rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, jog būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus, o šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas.

20. Teismas dėl Migracijos departamento sprendime nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo terminas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė.

21. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

22. Atsižvelgdamas į tai, teismas pakeitė sprendimą, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Nusprendęs pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinęs terminą iki 2 metų, teismas pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį, nurodydamas 2 metų terminą nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Pareiškėjas E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu gyventi, vyksta ginkluoti susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos, kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Reguliarus kariškių ir policijos smurtas prieš civilius atspindi giliai išsišaknijusią nebaudžiamumo kultūrą. Valdžia vykdo savavališkus areštus, nukreiptus prieš oponentus ir pilietinės visuomenės narius. Galiausiai 2021 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) įvyko karinis perversmas. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl patvirtina pareiškėjui kilusios persekiojimo dėl politinių motyvų grėsmės realumą.

27. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini), nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Šiuo atveju atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Be to, Migracijos departamento sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, t. y. siekiantys (duomenys neskelbtini) m., kai vyko prezidento rinkimai.

28. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo individuali situacija nepagrindžia prielaidos, jog jo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

31. Taip pat pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

33. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė advokatė, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 36. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios kilmės valstybės informacijos ir nevertinus jos individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste.

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

40. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus dėl politinės veiklos, kai kilmės šalyje politinė situacija jau yra pasikeitusi, nėra pagrįstas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjo sveikatai ar gyvybei grės realus pavojus.

45. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas atitinka Migracijos departamento surinktai aktualiai informacijai apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)m. vykusius įvykius, kai (duomenys neskelbtini) opozicija ir visuomenė rengė politines demonstracijas, nukreiptas prieš tuometinio prezidento (duomenys neskelbtini) dalyvavimą prezidento rinkimuose ir (duomenys neskelbtini) Respublikos Konstitucijos pakeitimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvykusio karinio perversmo šalyje situacija pasikeitė iš esmės. Po perversmo, karinė chunta paleido politinius kalinius, nepersekiojo senajai vyriausybei dirbusių asmenų, į valstybę grįžo pabėgę ankstesnio prezidento politiniai oponentai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl neva jam gresiančio persekiojimo nebeatitinka realios situacijos jo kilmės valstybėje. (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, nebeliko jokių priežasčių teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas vadovavosi būtent naujausiais duomenimis apie situaciją (duomenys neskelbtini), įskaitant informaciją, apie 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusį perversmą, kuris iš esmės turi įtaką geresnei žmogaus teisių apsaugai (duomenys neskelbtini).

46. Be to, pažymėtina ir tai, kad remiantis pareiškėjo pasakojimu, jis 2021 m. kovo 24 d. pabėgo į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini), kur gyveno bažnyčioje, dirbo vandens bendrovėje, ir tik vėliau atvyko legaliai į (duomenys neskelbtini), kurioje prieglobsčio neprašė, tačiau nelegaliai kirto valstybės sieną ir atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių, jam būnant (duomenys neskelbtini), būtų kilusi kokia nors persekiojimo grėsmė.

47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus nėra pakankami tam, jog pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę, ar kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas ar civilinis karas, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei), prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tinkamai išnagrinėjimui, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių (Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių ir kt.) gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti pareiškėjui draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento ir Komisijos sprendimuose nurodytą draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos 2 metamas turėtų būti sutrumpinamas.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė