2018-06-06 Nr. AB-11204-3-61-3-00601-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4297-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00601-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Z. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. Z. pateikė teismui skundą, prašydama pakeisti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20 (b. l. 1).

2. Nurodė, kad ginčijamu 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas.

3. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. vasario 2 d. Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/2018 apskundimo kasacine tvarka. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos Vilniaus m. 99-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai „Fabia“ 112,20 Eur skolą, 5,6091 Eur palūkanų, taip pat priteisė valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio ir 6,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

5. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama grąžinti jai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, priverstinai nurašytas pinigines lėšas (42,83 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

6. Tarnyba nurodė, jog vadovaujantis taisyklėmis, nustatančiomis atlyginimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą kasaciniame teisme numatyta sumokėti 130 Eur sumą, minėtiems procesiniams veiksmams atlikti skiriama 10 valandų laiko. Pareiškėjos turtinių interesų dydis byloje, kurioje ji prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudaro 42,83 Eur, taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik 3 kartus viršytų pareiškėjos turtinių interesų dydį. Tarnybos nuomone, teisinės pagalbos teikimas neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ) apibrėžtų jos taikymo sąlygų bei prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, 2018 m. vasario 9 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą.

II. 7. Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo (b. l. 2–3), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, nustačius, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjos turtinių reikalavimų dydį.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskirti advokatą kasacinio skundo surašymui civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20 dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, priverstinai nurašytų piniginių lėšų – 42,83 Eur. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Tarnyba nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjos turtinių interesų dydį (42,83 Eur), todėl vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. vasario 9 d. sprendimu (b. l. 2–3) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

10. Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktą kompetenciją administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į VGTPĮ nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje išvardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.

11. Teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama paskirti advokatą kasacinio skundo surašymui. Advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 3.2 punktu, advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokesčio bazinį dydį. Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui (Taisyklių 10 punktas). Taisyklių 24.5 punkte nustatyta, kad civilinėse bylose kasacinio skundo parengimui ir atstovavimui kasaciniame teisme yra skiriama 10 valandų ir 10 užmokesčio bazinių dydžių, t. y. kasacinio skundo parengimas – 8 valandos ir 8 užmokesčio baziniai dydžiai (Taisyklių 24.5.1 punktas), atstovavimas kasaciniame teisme – 2 valandos ir 2 užmokesčio baziniai dydžiai (Taisyklių 24.5.2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 2 punktu, užmokesčio bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant užmokestį už antrinę teisinę pagalbą Taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 Eur.

12. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasaciniame teisme mokėtina suma sudarytų 130 Eur (104 Eur už kasacinio skundo parengimą bei 26 Eur už atstovavimą kasaciniame teisme). Teismas pažymėjo, jog pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdama pateikti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl 42,83 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, todėl jos turtinių interesų dydis šiuo atveju sudaro 42,83 Eur ir ši suma yra žymiai mažesnė negu galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas darė išvadą, kad atsakovė ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjos reiškiamų reikalavimų bei galimų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų santykį ir nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

13. Teismas pažymėjo, kad ir pati pareiškėja, prašydama teismo panaikinti skundžiamą Tarnybos sprendimą, nekvestionuoja ir neginčija jame išdėstytų aplinkybių, nepateikia jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti sprendimo teisėtumu ir vertinti, kad Tarnyba, nuspręsdama atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises. Pareiškėja nepagrindė, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas pažeidė jos nurodomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ar kitų teisės aktų nuostatas.

III. 14. Pareiškėja O. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti ir suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

15. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė kreiptis į teismą bei pažeistos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, VGTPĮ, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

16. Nurodė, jog Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti. Nustatytas lygis yra 3 800 Eur, tuo tarpu pareiškėjos metinės pajamos sudaro 3 004,11 Eurų.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai pritaikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. vasario 9 d. Tarnybos sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-466-2704, kuriuo Tarnyba atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/2018 apskundimo kasacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/2018 dėl piniginių lėšų (42,83 Eur) grąžinimo, paskiriant valstybės advokatą kasaciniam skundui surašyti. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai O. Z.. Nesutikdama su šiuo sprendimu, O. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tarnybos sprendimą. Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pripažindamas, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjos reiškiamų reikalavimų bei galimų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų santykį ir nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti.

22. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims VGTPĮ pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiškai.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

24. Sprendžiant byloje kilusį ginčą aktuali VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskirti advokatą kasacinio skundo surašymui civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20 dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, priverstinai nurašytų piniginių lėšų – 42,83 Eur, bei vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasaciniame teisme mokėtina suma sudarytų 130 Eur (104 Eur už kasacinio skundo parengimą bei 26 Eur už atstovavimą kasaciniame teisme) (Taisyklių 24.5.1, 24.5.2 punktai), padarė pagrįstą išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjos reikalavimų turtinių interesų dydį, kas sudaro pagrindą nesuteikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos (VGTPĮ 11 str. 7 d. 10 p.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-466-2704, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas ir paliekamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė