Legislator Case Law & Legislation
1b6ed0a0-930a-4d90-82be-0d52b0fd4331 AI generated

1b6ed0a0-930a-4d90-82be-0d52b0fd4331 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1b6ed0a0-930a-4d90-82be-0d52b0fd4331
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) nuteistas: 1.1. už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ teisėto savininko A. P. Å ., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis:

Legislator headnote

AI generated

1b6ed0a0-930a-4d90-82be-0d52b0fd4331 · Kauno apygardos teismas: Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nepagrįstai jo veiksmus įvertino ne kaip vienÄ nusikaltimÄ , o kaip nusikalstamų veikų daugėtÄ . Pirmos instancijos teismui nustačius, kad asmuo padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, o ne vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , netaikė laidavimo instituto. 3.2. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tęstinio nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40499-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Andrej Klimaševskij, nuteistojo V.

A. gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstamos veikos) - 20 parų areÅ¡to bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstamos veikos) – 20 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – 35 parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ buvimÄ nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Taip pat nuteistajam V. A. paskirtas BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ asmuo privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) nuteistas: 1.1. už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ teisėto savininko A. P. Å ., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis:

„S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu. 1.2. už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ teisėto savininko J.

L., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu.

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas nuteistÄ jį kaltu nurodė, kad iÅ¡ V. A. parodymų nustatyta, jog jis neplanavo kiek ir kokių dokumentų per tam tikrÄ laikotarpį suklastos, tiesiog buvo patalpinęs skelbimÄ dėl transporto priemonių supirkimo, jam paskambindavo savininkai ir tik nuvykęs į vietÄ jis nuspręsdavo, ar automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje jis nurodys tikrus savo duomenis, ar dokumentÄ suklastos. Tai priklausydavo nuo transporto priemonės bÅ«klės, ar ji tinkama į metalo lauÅ¾Ä , ar jÄ galima toliau eksploatuoti ir parduoti.

Å ias aplinkybes patvirtina ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys, jog veikoms artimu laikotarpiu kaltinamasis buvo įgijęs transporto priemonių ir savo vardu. Galimai kaltinamasis buvo nusprendęs verstis tokia veikla, kaip transporto priemonių pirkimas – pardavimas, tačiau suklastoti sutartis ir įraÅ¡yti melagingus duomenis jis nuspręsdavo individuliai nusikaltimo padarymo momentu, įvertinęs kiekvienÄ perkamÄ automobilį, todėl vieningo sumanymo, kuris apjungtų Å¡ias veikas, nebuvo.

Remiantis paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad sumanymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ kildavo tik atvykus į transporto priemonės pirkimo – pardavimo vietÄ , o suklastojus pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra įraÅ¡ius melagingus duomenis, nusikaltimas laikomas baigtu. Apylinkės teismas atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ nurodė, kad teismų praktikoje asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį.

Teismui nustačius, kad asmuo padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, o ne vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė BK 40 straipsnio pagrindu.

3. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. sausio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį, jo padarytas veikas kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje bei jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ laidavimo institutÄ ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant jį laiduotojai jo mamai A. A. atsakomybėn pagal laidavimÄ , neskiriant laiduotojai užstato. 3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir bausmės paskyrimo yra neteisėtas, jis nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ nepagrįstai jo veiksmus įvertino ne kaip vienÄ nusikaltimÄ , o kaip nusikalstamų veikų daugėtÄ . Pirmos instancijos teismui nustačius, kad asmuo padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, o ne vienÄ tęstinį nusikaltimÄ , netaikė laidavimo instituto. 3.2. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tęstinio nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas.

Å ioje byloje visi alternatyvÅ«s veiksmai buvo atliekami siekiant vieningo tikslo - nesavo vardu įgyti transporto priemones, todėl jis pirkimo dokumentuose įrašė ne savo, o kito asmens - S. S. duomenis ir už jį pasirašė. Jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri susideda iÅ¡ tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vienÄ BK straipsnį ar jo dalį.

Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamÄ jÄ ar sudėtinę nusikalstamÄ veikÄ . Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas ir jei padaryta tęstinė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2010, 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018). 3.3. Apeliantas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika nesunkus nusikaltimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Jis labai gailisi dėl savo poelgio. Ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas padarė pakankamÄ poveikį, kad ateityje elgtųsi atsakingai, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pasižada, kad ateityje niekada nedarys jokių neteisėtų veiksmų, nenusižengs įstatymui. Jis yra onkologinis ligonis, diagnozuotas skydliaukės piktybinis navikas. Å iuo metu yra bedarbis, turi neįgalumÄ . Kartu su žmona augina dvi mažametes dukras. Daug bendrauja su savo mama A. A., kuri gyvena tame pačiame Jurbarke, gretimam name.

Mama jo atžvilgiu turi autoritetÄ . Kartu jie praleidžia daug laiko, kartu kaime augina česnakus, graikiÅ¡kus rieÅ¡utus. NusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau teismo neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dokumentus klastojo turėdamas tikslÄ nepateikti savo, kaip pirkėjo, asmens duomenų sutartyse ir tai darė turėdamas vieningÄ tyčiÄ , kas patvirtina, kad sistemingas ir tapatus veikų, kuriomis klastojo pirkimo-pardavimo sutartis, įgydamas automobilius, tuo metu Å¡ių veikų darymas buvo nuteistojo gyvenimo bÅ«das, siekiant gauti pinigų kasdienių asmeninių poreikių tenkinimui.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). V. A. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų dokumentų suklastojimo, tačiau nesutinka su tuo, kad padarė dvi atskirtas nusikalstamas veikas, jo nuomone jo padarytas nusikaltimas yra tęstinis, taip pat apeliantas praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako tik Å¡iais klausimais.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos 6. Apeliaciniame skunde V. A. praÅ¡o jo padarytas dvi nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vienÄ tęstinę veikÄ , nes jis automobilių pirkimo - pardavimo sutartis suklastojo siekdamas vieningo tikslo tai yra, kad jo vardu nebÅ«tų registruota daug transporto priemonių. Bylos duomenys patvirtina, kad analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ V. A. gynėjas teikė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad V. A. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, nenustatyta vieninga tyčia, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis Å¡iuo klausimu. 6.1.

Skundžiamu nuosprendžiu V. A. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, pirkimo iÅ¡ A. P. Å ., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)i“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu.

Taip pat už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, pirkimo iÅ¡ J. L., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu. 6.2.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko.

Tęstinės veikos sampratai neprieÅ¡tarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiÅ¡kai tapatÅ«s ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvÅ«s veikos požymiai. Nusikalstamų veikų pripažinimÄ tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iÅ¡ esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013, Nr. 2K-51-648/2019).

Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veikÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K- 258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių Å¡is sumanymas įgyvendinamas ne iÅ¡ karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016).

Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmos veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). 6.3. Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobÅ«dį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia suklastoti dokumentÄ susiformuoja po pirmos veikos padarymo, Å¡ios veikos paprastai laikomos savarankiÅ¡komis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai.

IÅ¡ V. A. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis savo kaltę dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių suklastojimo pripažino. Jis nurodė, jog sumanė supirkinėti automobilius, juos iÅ¡ardyti, o po to priduoti į metalo lauÅ¾Ä . Dalį automobilių perparduodavo kitiems asmenims, o dalį iÅ¡ardydavo ir priduodavo į metalo lauÅ¾Ä , taip sau prasimanydavo lėšų pragyvenimui. Buvo įdėjęs skelbimus dėl automobilių supirkimo į laikraščius.

Vystydamas tokį savo sumanymÄ , kieno vardu – savo ar S., įsigyti automobilius, nuspręsdavo tuomet kai žinodavo ar nusipirktas automobilis bus parduotas kitiems asmenims, ar bus iÅ¡ardytas ir priduotas metalo laužui. Taip elgėsi dėl to, jog bijo savo vardu turėti daug registruotų transporto priemonių. Å ia veikla užsiminėjo apie metus laiko, taip užsidirbdavo Å¡eimai ir sau. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ esmės viso proceso metu nuteistojo V. A. nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, kad visus jo veiksmus klastojant transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis jungė vienas nusikalstamas sumanymas, V.

A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. A. apie metus laiko užsiiminėjo automobilių perpardavinėtu ir/ar jų ardymu ir pridavimu į metalo lauÅ¾Ä , taip užsidirbdamas lėšų pragyvenimui, todėl siekdamas, kad jo vardu bÅ«tų kuo mažiau registruotų transporto priemonių, įsigydamas automobilius, kuriuos ketino iÅ¡ardyti ir priduoti į metalo lauÅ¾Ä Ä¯sigydavo ne savo vardu, tai yra suklastodavo jų pirkimo – pardavimo sutartis. Kaip Å¡iuo atveju nustatyta, kad į dvi transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis įrašė melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens - S. S. vardÄ pavardę, asmens kodÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sutartis patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. A. nusikalstamos veikos nėra jungiamos bendros tyčios. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikuotina į BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė Å¡ias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: V. A. suklastojo du tikrus dokumentus, tai yra : 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ teisėto savininko A. P. Å ., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis:

„S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iÅ¡ teisėto savininko J.

L., įraÅ¡ydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – Å¡ios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir Å¡iÄ sutartį patvirtino paraÅ¡u, melagingai pasiraÅ¡ydamas S. S. vardu. Å iais veiksmais V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų 8. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų;

5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kai teismas gali spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.). 8.1.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. yra neteistas, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nuteistojo motina A. A., kuri buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, nėra padariusi nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, dirba kirpėja, bendradarbių charakterizuojama teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir galėtų bÅ«ti laiduotoja. Vis dėlto, net ir nustatęs, jog prieÅ¡ tai įvardintos aplinkybės, lemiančios atleidimo pagal laidavimÄ galimumÄ , egzistuoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad V.

A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 8.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). 8.3. Kaip ir minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors V.

A. anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl eilės analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, jis eilę kartų buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , negali likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja Å¡io instituto taikymui bÅ«tina aplinkybė, Å¡iuo atveju, pagrįstas manymas, jog V. A. nebenusikals, todėl įvertinus esamus duomenis apie V.

A. padarytus administracinius nusižengimus bei byloje esančius duomenis apie atliekamÄ kitÄ ikiteisminį tyrimÄ , laikytina, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. 8.4. Nors skiriama bausmė neabejotinai turės neigiamas pasekmes nuteistajam, tai yra neiÅ¡vengiamos poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats V. A.. Ä®statymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti asmens atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nuteistojo V. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl bausmės 10. Kadangi nuteistojo V. A. padarytas nusikaltimas pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas kaip dvi nusikalstamos veikos, o Å¡iuo nuosprendžiu kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika, iÅ¡ naujo spręstinas nuteistajam skiriamos bausmės klausimas. 10.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 10.2.

Byloje nustatyta, kad V. A. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas. Taip pat nuteistasis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 178–179). V. A. turi Å¡eimÄ , kurioje auga dvi mažametės dukros, charakterizuojamas teigiamai, niekur nedirba, turi neįgalumÄ , jam nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, serga onkologine liga. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visi gi yra pagrindas jo atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IÅ¡ V. A. parodymų duotų skirtingose proceso stadijose matyti, jog jis savo kaltę dėl tikrų dokumentų (dviejų sutarčių) suklastojimo pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepripažinti BK59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, lėmė tai, jog V. A. pirmosios instancijos teisme nesutiko su tuo, kad padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, o pačios nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė.

Å iuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. A. padarė vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad V. A. niekur nedirba, yra neįgalus, serga onkologine liga, sprendžia, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus jam areÅ¡to bausmę, mažesnę nei areÅ¡to bausmės vidurkis. 10.3.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad yra pagrindas V. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos areÅ¡to bausmė vykdymÄ , todėl plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, V. A. buvo pagrįstai paskirta ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydama įmokos dydį jo visiÅ¡kai nemotyvavo.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, niekur nedirba, serga onkologine liga, jam nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, turi Å¡eimÄ , augina dvi mažametes dukras.

11. Atsižvelgus į nuteistojo sveikatos bÅ«klę, jo netektÄ darbingumÄ , į tai, kad jis nedirba, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, į apsunkintas galimybes dėl sveikatos bÅ«klės ir dėl pandeminės situacijos bei paskelbto karantino susirasti darbÄ ar gauti pajamų, teisėjų kolegija sprendžia kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur), įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ mažintina iki 10 MGL (500 Eur), todėl ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti: Du nusikaltimus, už kuriuos V. A. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vienÄ tęstinį nusikaltimÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę – 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡tÄ .

Nuteistajam V. A. paskirtos BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenį fondÄ dydį sumažinti iki 10 MGL (500 (penkių Å¡imtų) eurų), kuriÄ jis privalo sumokėti per vienerius metus nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis subendrintos jam paskirtos bausmės. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė