1b6b8312-b59f-4bef-8933-dc76f65ebf4c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-145-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02856-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

C. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. C., pareiÅ¡kęs atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, prašė Vilniaus apygardos teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė, tačiau atidėjo 1 335,70 Eur (4 611,90 Lt) žyminio mokesčio mokėjimÄ iki sprendimo priėmimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį – atleido ieÅ¡kovÄ nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo, o 756,46 Eur (2 611,90 Lt) dalies mokėjimÄ atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi atleido ieÅ¡kovÄ nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, o 756,46 Eur (2 611,90 Lt) dalies mokėjimÄ atidėjo iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Netenkinęs ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisė 1 512,92 Eur (5 223,80 Lt) atidėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ .

3. IeÅ¡kovas teikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui 1 001,80 Eur (3 459 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ sumokėjimÄ iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka. Palikęs Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 001,80 Eur atidėtÄ Å¾yminį mokestį. 4. 2014 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo 1 001,80 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ ir 1 512,92 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ mokėjimo dėl jo labai sunkios turtinės padėties.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – atleido ieÅ¡kovÄ nuo 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

5. IeÅ¡kovas A. C. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo 1 001,80 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ ir 1 512,92 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ sumokėjimo. PraÅ¡yme nurodė, kad neturi turto ir pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma skola. Taip pat prašė sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 vykdymÄ iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino.

7. Teismas nurodė, kad teisę kreiptis į teismÄ ieÅ¡kovas įgyvendino pasinaudodamas tiek žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutais, be to, ieÅ¡kovas jau yra pasinaudojęs ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teise praÅ¡yti atleisti jį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, motyvuojant sunkia finansine padėtimi, o tai, teismo nuomone leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visų instancijų teismai užtikrino, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis nebÅ«tų kliÅ«tis jam ginti savo teises teismine tvarka.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nuo pat bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nesiėmė jokių veiksmų savo turtinei padėčiai gerinti ir sumokėti atidėtas žyminių mokesčių dalis. Teismo nuomone, tiek inicijuodamas teisminį procesÄ , tiek vėliau jį tęsdamas ieÅ¡kovas turėjo įvertinti reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ ir atitinkamai prognozuoti proceso baigtį, o to nepadaręs dabar turi prisiimti atsakomybę dėl įstatyme iÅ¡ anksto nustatyto bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

9. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės – sunki finansinė padėtis, kuri iÅ¡ esmės nepasikeitė nuo nurodytos 2014 m. lapkričio 24 d. praÅ¡yme atleisti nuo žyminio mokesčio, ir teisių gynybos apsunkinimas kitose bylose, nesudaro pakankamo pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo valstybei. III. Atskirojo skundo argumentai 10. IeÅ¡kovas A. C. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir tenkinti visus praÅ¡ymus:

1) atleisti nuo 1 001,80 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ ir 1 512,92 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ mokėjimo; 3) sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129 ir 0028/19/01130 vykdymÄ iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas jau ne kartÄ buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepagrįsti. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines nagrinėjamo klausimo aplinkybes, nevertino naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių apie sunkiÄ ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos turtinę padėtį.

IeÅ¡kovo turtas buvo areÅ¡tuotas, ieÅ¡kovas patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalÄ Å¡ioje ir kitose bylose. IeÅ¡kovo turtinę padėtį jau yra įvertinusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuri 2019 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1249-6192 ir 2019 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1380-7136 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kitose bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1337-473/2019 taip pat atleido ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. 10.2.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas jau yra pasinaudojęs CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta teise praÅ¡yti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, tačiau CPK nėra numatyta jokių apribojimų, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu praÅ¡ymu. 10.3. Tiek inicijuodamas teismo procesÄ , tiek vėliau jį tęsdamas ieÅ¡kovas tinkamai įvertino reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ , kadangi kitose Å¡alyse jau seniai analogiÅ¡kose bylose buvo priimami ieÅ¡kovų, o be bankų atžvilgiu palankÅ«s teismų sprendimai.

Be to, 2019 m. birželio 26 d. parlamentinio tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius“ iÅ¡vadose konstatuota, kad 2009–2010 metų krizei Lietuvoje didelę įtakÄ turėjo tai, jog Lietuvos bankas netinkamai vykdė Lietuvoje veikusių stambiųjų komercinių bankų priežiÅ«rÄ 2005–2008 metais. Å i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė galėtų bÅ«ti pagrindas kreiptis dėl bylos atnaujinimo, ieÅ¡kovas Å¡ia teise ketina pasinaudoti, o tai yra dar vienas papildomas motyvas, patvirtinantis, kad reikia panaikinti žyminius mokesčius ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)teisėtumo 13. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ grindė CPK 96 straipsnio 7 dalimi, kurioje įtvirtinta procesinė teisės norma, suteikianti teisę fiziniam asmeniui praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, jeigu bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ sumokėjimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį.

14. Pagal Å¡iÄ normÄ fiziniams asmenims yra suteikta teisė praÅ¡yti atleisti juos nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iÅ¡ dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį. Toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015).

15. Taigi tam, kad teismas galėtų taikyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo lengvatÄ , numatytÄ Â CPK 96 straipsnio 7 dalyje, to praÅ¡antis fizinis asmuo turi pagrįsti vienÄ iÅ¡ prieÅ¡ tai minėtų alternatyvių aplinkybių: objektyvų negalėjimÄ sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų arba (ir) tiesioginį priežastinį ryšį tarp bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir esminio fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinės padėties pablogėjimo.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo atidėtas 756,46 Eur (2 611,90 Lt) žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, 756,46 Eur (2 611,90 Lt) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo ir 1 001,80 Eur (3 459 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ sumokėjimas iki byla bus iÅ¡nagrinėta kasacine tvarka.

17. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jau kartÄ ieÅ¡kovas, remdamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu atleisti jį nuo 1 001,80 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ ir 1 512,92 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ mokėjimo dėl jo labai sunkios finansinės padėties. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – atleido ieÅ¡kovÄ nuo 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-909-117/2015, apeliantui jau yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jo turtinė padėtis jam turėjo bÅ«ti žinoma dar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnių procesinių veiksmų atlikimo metu, ir kad visų instancijų teismai jau užtikrino tai, jog apelianto turtinė padėtis nebÅ«tų kliÅ«tis jam ginti savo teises teismine tvarka. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ atleisti jį nuo dar vienos žyminio mokesčio sumokėjimo dalies remiantis CPK 96 straipsnio7 dalimi.

19. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi res judicata galios, o joje nustatytos aplinkybės prejudicinės galios, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuo pirmojo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, remiantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, atleisti nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo iÅ¡nagrinėjimo praėjo daugiau nei keturi metai, apeliantas praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo vėl grindžia iÅ¡ esmės tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. sunkia savo turtine padėtimi (ieÅ¡kovo vienintelis turtas – butas, areÅ¡tuotas ir parduotas iÅ¡ varžytynių, ieÅ¡kovas jokio kito turto ar santaupų neturi, gaunamas darbo užmokestis yra minimalus), dėl kurių teisinės reikÅ¡mės, nagrinėjant analogiÅ¡kÄ apelianto praÅ¡ymÄ , jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinis teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartyje.

20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas praÅ¡ymus atleisti ir (ar) atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ teikė ir su ieÅ¡kiniu, ir su apeliacinius skundu, ir su kasaciniu skundu, spręstina, kad apeliantui jo sunki turtinė padėtis buvo žinoma viso bylos nagrinėjimo metu ir Å¡iuo metu nėra iÅ¡ esmės pakitusi. Jokios iÅ¡ esmės naujos aplinkybės praÅ¡yme nėra nurodomos.

21. Apelianto pateikiamas argumentas, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. sprendimuose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kitose bylose jau yra įvertinus ieÅ¡kovo turtinę padėtį, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo nagrinėjamoje byloje, kadangi tai, jog asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog jis atitinka ir CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus 22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek inicijuodamas apeliacinį procesÄ , tiek vėliau jį tęsdamas kasacinės instancijos teisme, apeliantas turėjo įvertinti reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ bei savo turtinę padėtį ir prisiimti rizikÄ , susijusiÄ su bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios buvo iÅ¡ anksto žinomos, valstybei atlyginimu, jeigu jo atžvilgiu visgi bÅ«tų priimtas nepalankus teismo sprendimas.

23. Ä®vertinus į bylÄ pateiktus duomenis apie apelianto turtinę padėtį, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas nuo pat bylos iÅ¡kėlimo nesiėmė jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad galėtų sukaupti lėšas atidėtų žyminių mokesčių sumokėjimui.

24. Atsižvelgiant į žyminio mokesčio mokėjimo tikslus (netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams reikÅ¡ti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo) bei CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ dar kartÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Dėl bylos procesinės baigties 25. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 96 straipsnio 7 dalies normas, todėl ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

26. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apelianto praÅ¡ymas stabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0028/19/01129 ir Nr. 0028/19/01130 vykdymÄ iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Romualda Janovičienė