2025-03-26 Nr. AB-5361-3-62-3-02912-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-438-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02912-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos skundą atsakovui Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Angusų augintojų asociacija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2024 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr.VĮ-332 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo Angusų augintojų asociacija buvo pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir buvo patvirtinta Angusų augintojų asociacijos įgyvendinama Angusų veislės galvijų veisimo programa 2024 – 2034 metams. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Angusų augintojų asociacijai vykdyti Angusų veislių galvijų veisimo programą 2024 – 2034 m. ir pildyti Angusų veislės galvijų kilmės knygą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta didelė žala ne tik Angusų augintojų asociacijos nariams (mokant už kilmės pažymėjimų išdavimą), tačiau ir rinkos dalyviams, nes patenkinus skundą, išduoti kilmės pažymėjimai netektų teisinės galios ir tokiu būdu būtų padaryta žala kitiems rinkos dalyviams, t. y. į rinką (apyvartą) būtų išleisti galvijai, kaip grynaveisliai, kuriems neturėjo būti išduoti tokie pažymėjimai. Be to, neuždraudus vykdyti veisimo programos bei išduoti kilmės pažymėjimų, sudaroma grėsmė į rinką patekti netinkamai grynaveislių gyvulių genetinei medžiagai ir tuo pakenkti ne tik pareiškėjo nariams ir kitiems Lietuvos Angusų veislės galvijų augintojams, tačiau ir kitų Europos Sąjungos šalių Angusų veislės galvijų augintojams. Nagrinėjamu atveju gali būti padaryta nepataisoma žala tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek ir veisimo organizacijų geram vardui ir dalykinei reputacijai. Taip pat, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta žala vartotojams dėl jų suklaidinimo, kadangi į rinką patiekta galvijų mėsa būtų deklaruojama, kaip grynaveislių galvijų, nors tokie kilmės pažymėjimai vėliau būtų panaikinti.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Asociacijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, grįsdamas tuo, kad patenkinus skundą, Angusų augintojų asociacijos išduoti kilmės pažymėjimai netektų teisinės galios ir tokiu būdu būtų padaryta žala kitiems rinkos dalyviams, t. y. į rinką (apyvartą) būtų išleisti galvijai, kaip grynaveisliai, kuriems neturėjo būti išduoti tokie pažymėjimai. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog Angusų augintojų asociacijai neuždraudus vykdyti veisimo programą ir išduoti kilmės pažymėjimų, sudaroma grėsmė į rinką patekti netinkamai genetinei grynaveislių gyvulių medžiagai ir tuo pakenkti ne tik pareiškėjo nariams ir kitiems Lietuvos angusų veislės galvijų augintojams, tačiau ir kitų Europos Sąjungos šalių angusų veislės galvijų augintojams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas Asociacija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas akcentuoja, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas statusas įgalina jį vykdyti Europos Sąjungos teisės aktų požiūriu neteisėtą Angusų veislės galvijų veisimo programą, išduoti Angusų veislės galvijų kilmės pažymėjimus, administruoti Angusų veislės galvijų kilmės knygą (jos įrašus). Šios atsakovo neteisėtai sukurtos juridinės prielaidos sudaro sąlygas oficialiai vykdyti Angusų galvijų veisimo programą ir pildyti Angusų veislės galvijų kilmės knygą. Atsakovo patvirtintoji Angusų augintojų asociacijos veisimo programa nėra teisėta, kadangi šia programa yra patvirtinti kitokie veisimo standartai nei iki tol galiojusioje Angusų veislės galvijų veisimo programoje.

Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bei neuždraudus vykdyti aptariamos veisimo programos ir išduoti kilmės pažymėjimus, gali būti padaryta reali ir akivaizdi didelė žala ne tik Angusų augintojų asociacijos nariams (mokant už kilmės pažymėjimų išdavimą), tačiau ir rinkos dalyviams, nes patenkinus skundą, išduoti kilmės pažymėjimai netektų teisinės galios ir tokiu būdu būtų padaryta žala kitiems rinkos dalyviams, t. y. į rinką (apyvartą) būtų išleisti galvijai, kaip grynaveisliai, kuriems neturėjo būti išduoti tokie pažymėjimai. Laisvas prekių, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, todėl galvijai, kuriems trečiojo asmens išduoti kilmės pažymėjimai bus panaikinti, laisvai cirkuliuos ne tik Lietuvos, tačiau ir visos Europos Sąjungos rinkoje. Po kilmės pažymėjimų panaikinimo, galvijai su trečiojo suinteresuoto asmens išduotais kilmės pažymėjimais, taptų „nelegalūs“ jų kilmės požiūriu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad galvijai traktuotini ne vien tik kaip vartotojų maisto šaltinis (vartotojų klaidinimo aspektas), tačiau ir kaip galvijų medžiaga (buliai, buliukai, telyčios, bulių sperma). Neuždraudus vykdyti veisimo programos ir išduoti kilmės pažymėjimų, sudaroma grėsmė į rinką patekti netinkamai genetinei grynaveislių galvijų medžiagai ir tuo pakenkti ne tik pareiškėjo nariams ir kitiems Lietuvos angusų veislės galvijų augintojams, tačiau ir kitų Europos Sąjungos šalių angusų veislės galvijų augintojams. Dėl minėtų priežasčių gali būti padaryta nepataisoma žala tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek ir veisimo organizacijų geram vardui ir dalykinei reputacijai, taip pat ir tiems konkretiems angusų augintojams, kuriems išduoti jų galvijų kilmės pažymėjimai būtų panaikinti. Būtent šiems augintojams būtų padaryta didžiausia reputacinė žala ir verslo ryšių nutrūkimas. Lygiai taip pat, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta žala vartotojams dėl jų suklaidinimo, kadangi į rinką patiekta galvijų mėsa būtų deklaruojama, kaip grynaveislių galvijų, nors tokie galvijai vėliau nebebūtų laikomi veisliniais.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde nurodytiems argumentams patvirtinti dabartiniu metu pareiškėjui nėra galimybės pateikti objektyvių rašytinių ar daiktinių įrodymų ir dabartinėje situacijoje pareiškėjas negali pateikti objektyvių duomenų apie tai, ko dar nėra, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas statusas sudaro objektyvias teisines prielaidas kilti realiai ir akivaizdžiai didelei ir sunkiai atitaisomai žalai, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Pareiškėjas su skundu pateikė eilę argumentų, rodančių ginčijamo Įsakymo neteisėtumą bei prieštaravimą 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/1012 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/1012), todėl nėra pagrindo laikyti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentų deklaratyviais; pareiškėjas išsamiai pagrindė savo teiginius, patvirtinančius skundžiamo Įsakymo neteisėtumą, todėl pareiškėjo prašymo pirmoji sąlyga dėl materialinio reikalavimo tikėtino pagrindimo buvo išpildyta.

Pareiškėjas pabrėžia, kad skundo tikslas nėra sutrukdyti trečiojo suinteresuoto asmens dalyviams bei jų veisimo programos dalyviams auginti kitokius ūkinius galvijus mėsai. Kiekvienas ūkininkas ar galvijų augintojas gali eksperimentuoti su savo ūkiniais galvijais, neįtrauktais į oficialią veisimo programą, taikyti įvairias galvijų šėrimo metodikas, siekiant padidinti jų svorio prieaugį ir tiekti tokius galvijus maistui, su sąlyga, jeigu nepažeidžiami gyvūnų gerovės reikalavimai, laikomasi kitų teisės aktų. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia konkurencija suprantama. Tačiau šioje byloje vyksta ginčas dėl skirtingų vienos veislės standartų nustatymo, kas yra neleistina, nes taip konkreti galvijų veislė yra destandartizuojama. Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, jog vienai ūkinių gyvūnų veislei tvarkoma viena kilmės knyga. Kitaip tariant, konkurencija tarp vienos veislės gyvulių standartų yra neleistina. Tuo tarpu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sudaromos teisinės prielaidos teisėtai į rinką patekti dviejų skirtingų standartų vienos veislės galvijams, kas iš principo yra neleistina. Akivaizdu, kad tokiu būdu gali būti padaryta didelė žala patenkant į rinką galvijų genetinei medžiagai ne tik tokios medžiagos pardavėjams, tačiau ir pirkėjams, nes ginčijamo Įsakymo panaikinimas reikš, kad tokia genetinė medžiaga neatitiko atitinkamų kilmės standartų (tokių sandorių esminė sąlyga – sandorio objektas – neatitiktų šalių deklaruojamų sandorio tikslų). Todėl rinkos dalyviams įvairiuose lygmenyse gali būti padaryta didelė žala, įskaitant reputacinę žalą tarptautiniame lygmenyje. Tokia situacija vėliau lemtų tai, kad žalą patyrę ūkininkai (galvijų augintojai pirkę / pardavę standartizuotą (kilmingą) galvijų genetinę medžiagą vėliau tapusią nelegalia), ieškinius dėl žalos atlyginimo reikštų valstybei. Nurodyti argumentai pagrindžia ir antrąją sąlygą, būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti (neatitaisomos arba sunkiai atitaisoma didelės žalos tikėtinumas).

Atsakovas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad valstybė gali patvirtinti kelias vienos veislės gyvūnų veisimo programas, kadangi tokia galimybė yra nustatyta Reglamente (ES) 2016/1012. Šis reglamentas nenustato reikalavimo tvirtinti tik identiškas programas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovo patvirtintoji Angusų augintojų asociacijos veisimo programa nėra teisėta dėl to, kad šia programa yra patvirtinti kitokie veisimo standartai nei iki tol galiojusioje Angusų veislės galvijų veisimo programoje. Atsakovo nuomone, Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama plečiamai atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 2 punktą ir nustato išimtinai tik reikalavimą vienai veisimo organizacijai jos veisiamus vienos veislės gyvūnus įrašyti į vieną kilmės knygą. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios vienos veislės gyvulių standartų konkurencijos, tačiau įžvelgia akivaizdžią konkurenciją tarp veisimo organizacijų. Atsakovo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas tikėtinai nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, teikdamas skundą, kartu prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Angusų augintojų asociacijai vykdyti Angusų veislių galvijų veisimo programą 2024 – 2034 m. ir pildyti Angusų veislės galvijų kilmės knygą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.). Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Pareiškėjas prašo uždrausti Angusų augintojų asociacijai vykdyti Angusų veislių galvijų veisimo programą 2024 – 2034 m. ir pildyti Angusų veislės galvijų kilmės knygą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, kadangi skundžiamu byloje Įsakymu tokia teisė šiai asociacijai yra suteikta. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė argumentais, kuriuos pakartoja ir atskirajame skunde. Pareiškėjas akcentuoja, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta didelė žala ne tik Angusų augintojų asociacijos nariams (mokant už kilmės pažymėjimų išdavimą), tačiau ir rinkos dalyviams, nes patenkinus skundą, išduoti kilmės pažymėjimai netektų teisinės galios ir tokiu būdu būtų padaryta žala kitiems rinkos dalyviams, t. y. į rinką (apyvartą) būtų išleisti galvijai, kaip grynaveisliai, kuriems neturėjo būti išduoti tokie pažymėjimai. Be to, neuždraudus vykdyti veisimo programos bei išduoti kilmės pažymėjimų, sudaroma grėsmė į rinką patekti netinkamai grynaveislių gyvulių genetinei medžiagai ir tuo pakenkti ne tik pareiškėjo nariams ir kitiems Lietuvos Angusų veislės galvijų augintojams, tačiau ir kitų Europos Sąjungos šalių Angusų veislės galvijų augintojams. Nagrinėjamu atveju gali būti padaryta nepataisoma žala tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek ir veisimo organizacijų geram vardui ir dalykinei reputacijai. Taip pat, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta žala vartotojams dėl jų suklaidinimo, kadangi į rinką patiekta galvijų mėsa būtų deklaruojama, kaip grynaveislių galvijų, nors tokie kilmės pažymėjimai vėliau būtų panaikinti. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat paaiškina, kad dabartiniu metu nėra galimybės pateikti objektyvių rašytinių ar daiktinių įrodymų ir dabartinėje situacijoje pareiškėjas negali pateikti objektyvių duomenų apie tai, ko dar nėra, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas statusas sudaro objektyvias teisines prielaidas kilti realiai ir akivaizdžiai didelei ir sunkiai atitaisomai žalai, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

Įvertinusi ginčo pobūdį, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atskirojo skundo bei atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas objektyviais duomenimis nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Nors pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad dabartiniu metu nėra galimybės pateikti objektyvių rašytinių ar daiktinių įrodymų ir dabartinėje situacijoje pareiškėjas negali pateikti objektyvių duomenų apie tai, ko dar nėra, tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas statusas sudaro objektyvias teisines prielaidas kilti realiai ir akivaizdžiai didelei ir sunkiai atitaisomai žalai, jeigu pareiškėjo skundas būtų patenkintas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepaneigia prašančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proceso šalies pareigos pagrįsti, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nenurodo, kokiais pagrindais jis siekia ir kitų asmenų interesų apsaugos galimos kilti žalos aspektu. Pažymėtina, kad turi būti objektyviais įrodymais pagrįsta ne tik žala, bet taip pat ir pačios žalos mastas bei jos neatitaisomumas arba sunkus atitaisomumas.

Pareiškėjo teiginiai, kad bus padaryta žala Angusų augintojų asociacijos nariams (mokant už kilmės pažymėjimų išdavimą) ir rinkos dalyviams (išduoti kilmės pažymėjimai netektų teisinės galios), į rinką patektų galvijai, kaip grynaveisliai, kuriems neturėjo būti išduoti tokie pažymėjimai, ir netinkama grynaveislių gyvulių genetinė medžiaga, būtų padaryta nepataisoma žala tiek Lietuvos įvaizdžiui, tiek ir veisimo organizacijų geram vardui ir dalykinei reputacijai, vartotojams dėl suklaidinimo, nepatvirtina būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Minėti teiginiai grindžiami prielaidomis, nukreipti į ateitį, objektyviai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos tikimybės. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nenurodo, kokiais pagrindais jis siekia ir kitų asmenų interesų apsaugos galimos kilti žalos aspektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Papildomai paaiškintina pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikiant naują, pagrįstą prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė