Legislator Case Law & Legislation
1b6908cd-321f-4d04-bb98-822700a43363 AI generated

1b6908cd-321f-4d04-bb98-822700a43363 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1b6908cd-321f-4d04-bb98-822700a43363
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti: tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų, ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje paslėpęs laikė 149,08 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,5 %, bei ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 17 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio masė yra 56,428 g, turėdamas tikslÄ visas Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, kol 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje – Å¡ias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), bei tÄ pačiÄ dienÄ , 18.20 val. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame 7(duomenys neskelbtini), didelį kiekį psichotropinių medžiagų kratų metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti. 1.1.

Legislator headnote

AI generated

1b6908cd-321f-4d04-bb98-822700a43363 · Kauno apygardos teismas: „tada kaltinamajam atidavė du garažo raktus“, tačiau pažymima, kad liudytojas R. K. iÅ¡ viso teisiamajame posėdyje nėra sakęs, kiek konkrečiai raktų nuteistajam perdavė J. L. S.. Apelianto įsitikinimu yra neleistinas toks atvejis, kada pirmosios instancijos teismas sukuria ir priskiria liudytojui žodžius, kurių Å¡is teisiamajame posėdyje nėra sakęs, juo labiau po to naudoja tokius iÅ¡kreiptus duomenis nuteistojo kaltei pagrįsti. 3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog visa eilė liudytojų – A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-407-593/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17981-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.22.1.1.; 1.2.22.9.2.; 1.2.23.2.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.5.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistojo E. V. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 50 (penkiasdešimties) MGL bauda. Taip pat pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. E. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti: tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų, ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje paslėpęs laikė 149,08 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,5 %, bei ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 17 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio masė yra 56,428 g, turėdamas tikslÄ visas Å¡ias narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, kol 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų – garažo palėpėje – Å¡ias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), bei tÄ pačiÄ dienÄ , 18.20 val. nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame 7(duomenys neskelbtini), didelį kiekį psichotropinių medžiagų kratų metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti. 1.1.

Be to, E. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ : iÅ¡ D. D. tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau, kaip iki 2017 m. balandžio 15 d., neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to miegamajame laikė pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį Å¡autuvÄ â€žStoeger mod. X20 S2“, skirtÄ Å¡audyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, kuris yra C kategorijos pneumatinis neÅ¡aunamasis ginklas, kol 2017 m. balandžio 15 d. 15.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to miegamajame šį pneumatinį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai. 1.2.

Be to, E. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas leidimo įgijo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis: tyrimo metu nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje ne vėliau, kaip iki 2017 m. balandžio 15 d. neteisėtai įgijo ir iki 2017 m. balandžio 21 d. 7.45 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos laikė revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo Å¡oviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kuris yra C kategorijos Å¡aunamasis ginklas, su 5 vnt. pramoninės gamybos .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo revolveriniais Å¡oviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kurie yra C kategorijos ginklams skirti Å¡audmenys, kol 2017 m. balandžio 21 d. 7.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ su 5 šaudmenimis kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį E. V. atžvilgiu konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų pilnai pakanka pripažinti, kad E. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodė, jog be pagrindo buvo pripažintas padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ko pasėkoje buvo nepagrįstai nuteistas griežta, realia laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepaÅ¡alino ir tokias nepaÅ¡alintas prielaidas traktavo nuteistojo nenaudai.

Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, apelianto teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, nuosprendyje nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė, o prieÅ¡taringi duomenys pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti sudarančiais pagrindÄ E. V. nuteisti itin griežta realia laisvės atėmimo bausme. 3.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, laikėsi iÅ¡ankstinės kaltinamosios nuostatos, preziumavo E. V. kaltę dėl visų jam reiÅ¡kiamų kaltinimų.

Buvo atmesti nuoseklÅ«s teisinantys duomenys, iÅ¡dėstyti liudytojų E. P., A. P., A. P., D. P., A. Ž., V. M., R. K., J. L. S., R. K., paties nuteistojo parodymuose, o nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys baudžiamosios bylos duomenims pareigÅ«no E. D. parodymai buvo sureikÅ¡minti, nors jie neatitinka įrodymų sampratos, juo labiau Å¡is liudytoju apklaustas pareigÅ«nas atsisakė atskleisti informacijos Å¡altinius. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, ydingas, neiÅ¡laikantis kritikos, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pasirinkta versija pažeidžia teismo pareigÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , paÅ¡alinti visas prielaidas bei prieÅ¡taravimus, o tais atvejais, kada tokių prieÅ¡taravimų nepavyksta paÅ¡alinti, vertinti tokias prielaidas iÅ¡imtinai kaltinamojo naudai.

Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis nukrypsta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus praktikos, kuria aiÅ¡kintas principo in dubio pro reo turinys. 3.3. Skunde pažymima, jog analizuojant dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos ir nuteistajam inkriminuotos veikos itin svarbu, kiek iÅ¡ viso buvo garažo, kuriame rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, raktų, kadangi E. V. nuosekliai parodė, kad jo žmonos broliui A. P. jo praÅ¡ymu buvo pernuomojęs iÅ¡sinuomotÄ iÅ¡ J.

L. S. garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini). Tai, kad raktų nuo garažo buvo iÅ¡ viso trys, parodė pats garažo savininkas J. L. S. (cituojami parodymai). Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje modifikuoja liudytojo parodymus, keisdamas į trečiÄ jį asmenį, o atskirais atvejais, kaip atsitiko su liudytojo R. K. parodymais, pirmosios instancijos teismas priskiria Å¡iam liudytojui ir tokius žodžius, kurių Å¡is teisiamojo posėdžio metu niekuomet nesakęs. Pirmosios instancijos teismas priskiria Å¡iam liudytojui tokiÄ frazę:

„tada kaltinamajam atidavė du garažo raktus“, tačiau pažymima, kad liudytojas R. K. iš viso teisiamajame posėdyje nėra sakęs, kiek konkrečiai raktų nuteistajam perdavė J. L. S.. Apelianto įsitikinimu yra neleistinas toks atvejis, kada pirmosios instancijos teismas sukuria ir priskiria liudytojui žodžius, kurių šis teisiamajame posėdyje nėra sakęs, juo labiau po to naudoja tokius iškreiptus duomenis nuteistojo kaltei pagrįsti. 3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog visa eilė liudytojų – A.

P., A. Ž., A. P., V. M., D. P., G. P. patvirtino, kad A. P. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas. Liudytojai A. P. ir A. Ž. nurodė, kad A. P. buvo narkomanas ir vartojo miltelius – amfetaminÄ . Teisme apklausti liudytojai E. P., A. P., A. P., D. P. ir A. Ž. mirusį A. P. apibÅ«dina kaip asmenį, turintį sÄ sajas su kriminaliniu pasauliu, vartojantį ir platinantį narkotikus. Tačiau teismas ir juos atmeta, nesiremia jais kaip įrodymais. Teismas padaro iÅ¡vadÄ , su kuria kategoriÅ¡kai apeliantas nesutinka, kad E. V. yra sukÅ«ręs bÅ«tent gynybinę versijÄ , kurios pagalba visÄ kaltę nuo savęs nori suversti jau mirusiam A.

P.. Nuteistojo teigimu, tai, kad A. P. priklausomas nuo narkotinių medžiagų, savo tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodęs ir Marijampolės – AVPK Kriminalinės policijos Žvalgybos skyriaus virÅ¡ininkas G. N. ir tai ne vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, visiÅ¡kai paneigiantis pirmosios instancijos teismo motyvÄ , esÄ , A. P. nevartojo ir neplatino narkotinių medžiagų. Baudžiamojoje byloje yra Marijampolės AVPK KPS Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 15 d. apžiÅ«ros protokolas, ir kurio matyti, kad likę fiksuoti susiraÅ¡inėjimai socialinio tinklo „Facebook“ programėlėje „Messenger“, net nuo 2013 m.

šiame susirašinėjime fiksuotas susirašinėjimas tarp A. P. ir jo sesers G. P. (nuteistojo žmonos), ir būtent A. P. informuoja seserį, jog žiūrėtų, kad nebūtų daroma krata ir tam jis turėjo pagrindo, kadangi siekė išvengti atsakomybės dėl jo disponuojamų bei galimai platinamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 3.5. Skundo autoriaus teigimu, visiškai neatleistina ikiteisminio tyrimo institucijos klaida yra ta, kad po to, kai E. V. buvo suimtas, A. P. netgi nebuvo apklaustas jokiame procesiniame statuse iki pat jo mirties, juo labiau, aplinkybė, kad A.

P. nuo ligų, kurias įgijo intraveninių narkotikų vartojimo pasėkoje ir dėl to mirė, netiesiogiai buvo panaudota nuteistojo kaltei pagrįsti. 3.6. Nors pirmosios instancijos teismas nuvertino liudytojų D. P. ir A. Ž. parodymus tuo motyvu, jog jie, esÄ , „atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje“, tačiau apelianto manymu, toks Å¡ių liudytojų parodymų nuvertinimo motyvas ne tik neleistinas, bet ir vienu iÅ¡ liudytojų atveju akivaizdžiai neteisingas, kadangi D. P. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas net „nepastebėjo“ liudytojo D. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo, papildomai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visus bylos duomenis, nes ikiteisminio tyrimo metu asmenų duoti parodymai, nors ir neturintys savarankiÅ¡kos įrodomosios galios, gali padėti suformuoti teismo vidinį įsitikinimÄ . Nors apklausiamas teisme liudytojas D. P. galėjo tiksliai ir neatsiminti, kada jis pirmÄ jį kartÄ buvo kartu su A.

P. garaže, tačiau be jokio reikalo teismas nesirėmė nuosekliais Å¡io liudytojo parodymais apie A. P. disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kÄ Å¡is liudytojas teigė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. 3.7. Apelianto įsitikinimu, taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai klaidingai jo kaltę grindė raÅ¡ytiniais duomenimis – jo raÅ¡teliais, raÅ¡ytais jam bÅ«nant suimtam. Pažymima, kad E. V. turėjo pagrindÄ pyktį, nes dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo mirusysis A.

P. buvo ne tik suimtas, bet ir nuteistas pirmosios instancijos teismo. Skunde pažymima, jog lapeliuose, kuriuos nuteistasis savanoriÅ¡kai atidavė pareigÅ«nams, jis rašė ne apie savo, o apie A. P. „kaifÄ â€œ, t. y. jo turėtas ir galimai platintas narkotines arba psichotropines medžiagas. Tokie duomenys visiÅ¡kai patvirtinti ir A. P. tėvo A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. 3.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė dar vienÄ duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidÄ , pasisakydamas:

„atlikus kratÄ garaže buvo rastas plastikinis maiÅ¡as, o ant jo E. V. pirÅ¡tų ir delno pėdsakai. Kaip jau buvo minėta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad be kartoninės dėžės daugiau jokių daiktų į garaÅ¾Ä nebuvo atnešęs. Bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡kilus aikÅ¡tėn nenuginčijamiems įrodymams, kad su garaže esančiu maišų kaltinamasis turėjo kontaktÄ , kad garaže rastas maiÅ¡as yra toks pats, kaip ir kiti maiÅ¡ai jo namuose, atsirado kaltinamojo versija, kad tas maiÅ¡as yra iÅ¡ jo namų ir buvo atsineÅ¡tas kartu su dėže Å¡iukÅ¡lėms iÅ¡gabenti“.

Apelianto teigimu, netgi jei jis ir keistų parodymus, tai bÅ«tų įstatyme garantuota jo teisė, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai klysta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė, jog „atsiveždamas dėžę į garaÅ¾Ä , į jÄ buvo įsidėjęs Å¡iÅ«peliukę, Å¡iukÅ¡lių maišų, Å¡luotÄ â€œ. Taigi, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, akivaizdžiai prieÅ¡taraujančias baudžiamosios bylos medžiagai. 3.9.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį pagrindė liudytojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atmetė jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu ir pasisakė, jog teismas nenustatė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kur pirminių Å¡io liudytojo parodymų negalėtų pripažinti įrodymais. Tai yra esminė duomenų pripažinimo įrodymais klaida, kadangi teismų praktikoje aiÅ¡kiai suformuota taisyklė, kad duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir liudytojų parodymai neturi savarankiÅ¡kos įrodomosios vertės, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi formuojant teismo vidinį įsitikinimÄ , bet ne daugiau.

Nuteistojo nuomone, teismas pripažindamas savarankiÅ¡ku įrodymu V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, padarė akivaizdžiÄ duomenų pripažinimo įrodymais klaidÄ , juolab V. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino jo dalinio parodymų pakeitimo priežastis. 3.10. Skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė ir liudytoju apklausto pareigÅ«no E. D. parodymais. Apelianto manymu, minėto pareigÅ«no parodymais kaltė negalėjo bÅ«ti grindžiama, vien dėl to, kad jis keletÄ kartų atsisakė atsakyti į teismo klausimus ir nurodyti savo žinių Å¡altinius, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevykdė jam tenkančios įstatyminės pareigos patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindÄ .

Kriminalinės žvalgybos duomenų gavimo teisėtumas nėra preziumuojamas, todėl bÅ«tent teismui tenka pareiga patikrinti tiek tokių veiksmų teisinį, tiek ir faktinį pagrindÄ . 3.11. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje jo kaltė taip pat grindžiama tuo, kad esÄ , jo namuose rasti užspaudžiami maiÅ¡eliai, tačiau pažymima, kad ant tų maiÅ¡elių nėra jo biologinių pėdsakų, o rasti ant popieriaus skiautės ir maiÅ¡elio, tiriant pažymėto Nr. 5, pėdsakai priklauso vyrui ir yra tinkami asmens tapatybei nustatyti bei skiriasi nuo E. V. genotipo, t. y. jam nepriklauso (Specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2440)-IS 1-6204).

Dėl to būtina ištirti ar ant minėtų objektų nėra palikta A. P. biologinių pėdsakų. 3.12. Skunde apeliantas pasisako ir dėl kanapių (antžeminių dalių), dėl kurių taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Tokiu nuteisimu padaryta keletas esminių tiek materialiosios baudžiamosios teisės, tiek ir duomenų pripažinimo įrodymais klaidų. Nuteistasis nuosekliai neigia savo kaltę, tačiau ir atkreipia dėmesį, jog 149,08 g kanapių (antžeminių dalių) pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 19 punktÄ nelaikomas dideliu kiekiu. Tai yra esminė veikos kvalifikavimo klaida, kuriÄ padarė tiek kaltinimas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, kas sudaro atskirÄ apeliacijos pagrindÄ , nes buvo nuteistas pagal griežtesnį įstatymÄ , negu leido faktinės veikos aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidime, kuomet net keletÄ kartų nuteistasis prašė apžiÅ«rėti kratų metu rastas medžiagas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį jo praÅ¡ymÄ ignoravo.

Motyvai, dėl kurių teismas jo praÅ¡ymÄ atmetė, neatsispindi teismo posėdžio protokole, bet garso įraÅ¡e jie turėtų bÅ«ti. Tokie motyvai atmestini, ir dalyje, atnaujinus bei atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, tie daiktiniai įrodymai turėtų bÅ«ti apžiÅ«rėti. 3.13. Apelianto pastebėjimu, pasisakydamas dėl E. V. pripažinimo kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas kritikuoja nuteistojo duotus parodymus bei jų pakeitimÄ , teigia, kad neįtikinama versija, jog jis paklausė savo gynėjo, nors bÅ«tent taip ir buvo.

Nuteistojo įsitikinimu, jo paties parodymai pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinami tiek, kiek juos atitinka kiti baudžiamosios bylos duomenys. Svarbiausias dalykas dėl E. V. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį yra ne tas, kas yra Å¡io ginklo savininkas, bet Å¡ios veikos subjektyviosios pusės nebuvimas. Nuteistojo teigimu, jis neturėjo jokio pagrindo netikėti D. D., kuris nuosekliai aiÅ¡kino, kad daiktÄ , panašų į ginklÄ jis įgijo Jungtinėje Karalystėje, o jį įgyjant nereikėjo pateikti jokio dokumento.

Å io ginklo E. V. neneÅ¡iojo, o įgyti jo iÅ¡ esmės taip pat neįgijo, nes D. D. iÅ¡vykus, jis jo taip ir nepasiėmė. o sakė, kad pasiims vėliau. Tokie duomenys visiÅ¡kai Å¡alina apelianto baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. 3.14. Nuteistojo įsitikinimu, nepagrįstas ir jo nuteisimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai neteisingos ir padarytos be pagrindo atmetant nuteistojo mamos liudytojos L. V. parodymus. Prie Å¡io apeliacinio skundo nuteistasis prideda ir raÅ¡ytinius įrodymus (Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2013 m. sausio 25 d. pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vieta nuoraÅ¡Ä , specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ SP Nr. 011269), kurie visiÅ¡kai paneigia jo kaltę dėl nuteisimo Å¡ioje dalyje, kas savo ruožtu sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir E. V. iÅ¡teisinti. 3.15.

Nors apeliantas nuosekliai ginčija jo nuteisimÄ ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau taip pat pažymi, kad jam skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė yra pernelyg griežta. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus. Dukra A. V. gimusi tik (duomenys neskelbtini), kitai dukrai dar nėra (duomenys neskelbtini) metų. Prideda prie apeliacinio skundo duomenis, kad jis yra užsiimantis individualia veikla asmuo. Nėra teistas (teistumai iÅ¡nykę), jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje ar procesų kitose valstybėse.

Nuteistasis nesislapstė, nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , o Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino skiriamos bausmės griežtumo požiÅ«riu. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neiÅ¡vengiamai turėtų lemiamos neigiamos įtakos ne tik jo paties socialiniams ryÅ¡iams, bet ir lemiamai paveiktų jo žmonos bei vaikų gyvenimÄ . Apelianto įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė iÅ¡ esmės pažeidžia teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių Å¡iam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«džio principÄ . 3.16.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo netyrė kriminalinės žvalgybos veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ne kartÄ atmetė apelianto reikÅ¡tus praÅ¡ymus atlikti daiktinių įrodymų apžiÅ«rÄ â€“ pluoÅ¡tinių kanapių bei kanapes, kurios pripažintos narkotinėmis (143,77 g), amfetaminÄ (56,206 g).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ . Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ nuteistojo E. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija nusikalstamos veikos padarymo faktÄ .

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme iÅ¡tirtus įrodymus, o taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (iÅ¡ dalies tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų gavimo) bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, patvirtina, kad E. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir kratų teisėtumo 8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindÄ . Nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistojo atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, o pirmosios instancijos teismas to nesiaiÅ¡kino bei tiesiog preziumavo tokių veiksmų teisėtumÄ . Dėl to atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys negalėjo bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais procese.

9. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iÅ¡taisė pirmosios instancijos teismo klaidÄ ir 2019 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi įpareigojo prokurorÄ pateikti iÅ¡slaptintus kriminalinės žvalgybos bylos duomenis apie sankcionuotus veiksmus, jeigu tokie buvo atlikti, bei duomenis kada buvo atliktas kriminalinės žvalgybos bylos nutraukimas. Prokuroras teismui pateikė 2017 m. balandžio 10 d. pažymÄ Nr. 64-7(DS)-788-RN, 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ Nr. 64-(DS)-796-RN ir 2017 m. balandžio 11 d. teikimÄ Nr. 02-245RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka bei sekimo su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu, bei Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį Nr. RS4-310 RN, kuria sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas (4 t., b. l. 80–94).

Iš šių dokumentų nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, be kita ko, buvo gauta informacija, kad E. V., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), disponuoja dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – amfetaminu (gali turėti 1 kg narkotinių medžiagų ir daugiau), t. y jis narkotines medžiagas parduoda po 5 Eur už 1 g, taip pat narkotines medžiagas gali keisti į įvairius brangius daiktus, aukso dirbinius, automobilius (BK 260 straipsnio 1–3 dalys); taip pat buvo nustatyta, kad narkotinės medžiagos gali būti slepiamos nenustatytame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl Å¡ios priežasties, laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 10 straipsnyje, 15 straipsnio 8 dalyje nustatytos techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo tvarkos, Kauno apygardos teismo įgaliotas teisėjas, vadovaudamasis prokuroro 2017 m. balandžio 11 d. teikimu, priėmė 2017 m. balandžio 11 d. nutartį sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka bei sekimÄ su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu E. V. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.

11. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. D. patvirtino, kad buvo gauta žvalgybinė informacija, kad nuteistasis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jas platina (duomenys neskelbtini) bei kur tos medžiagos laikomos. Dėl to siekiant patikrinti pirminę informacijÄ , buvo atlikti tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai E. V. atžvilgiu, kurie buvo sankcionuoti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi Nr. RS4-310 RN. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik tai, kad minėtÄ nutartį priėmusi teisėja ir liudytojas E. D. turi vienodas pavardes, neįrodo, kad jie yra susiję giminystės ryÅ¡iais. Tuo labiau, kad tokių duomenų byloje nėra. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka bei sekimas su techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka sekimo metu E. V. atžvilgiu buvo taikomi laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinis ir teisinis pagrindas neturi bÅ«ti tikrinamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje, kurioje dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pagal teismų praktikÄ teismas privalo patikrinti tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, tik tuo atveju, kai yra nagrinėjama byla, kurioje kaltinimas yra grindžiamas ir duomenimis, gautais taikant nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo metodus, kitaip tariant, kriminalinės žvalgybos veiksmus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-303/2019, Nr. 2K-60-942/2019, Nr. 2K-168-139/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, yra surinkti ikiteisminio tyrimo metu, o ne atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos teisme prokuroras taip pat patvirtino, kad atliekant teismo sankcionuotus tyrimo veiksmus, reikÅ¡mingos ikiteisminiam tyrimui informacijos gauta nebuvo, todėl jokie tyrimo metu užfiksuoti kriminalinės žvalgybos duomenys nėra naudojami. Tačiau nežiÅ«rint to, jog apkaltinamajame nuosprendyje nesiremiama kriminalinės žvalgybos duomenimis, tačiau pateikti iÅ¡slaptinti dokumentai patvirtina tÄ faktÄ , jog kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai (kaip pirmosios instancijos teisme nurodė liudytojas.....

D.) turėjo duomenų bÅ«tent apie E. V., o ne kurio nors kito asmens (tame tarpe A. P.) vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kad E. V. atžvilgiu buvo neteisėtai vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai.

13. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose taip pat didelį dėmesį skyrė kriminalinės žvalgybos veiksmų ir 2017 m. balandžio 15 d. atliktų kratų teisėtumui. Nuteistojo gynėjas tvirtino, kad kratos nuteistojo E. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat krata garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktos neteisėtai, nes tiek prokuroro praÅ¡yme patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumÄ , tiek 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje patvirtinti atliktų kratų teisėtumÄ nurodoma, jog 2017 m. balandžio 15 d. nutarimus daryti kratas priėmė vyriausiasis tyrėjas E. D., nors jie iÅ¡ tikrųjų buvo priimti vyriausiosios tyrėjos E. P.. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

14. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad 2017 m. balandžio 15 d. vyriausioji tyrėja E. P. priėmė tris nutarimus daryti kratas: nuteistojo E. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135–136, 158–159, 173–174). Prokurorė dėl Å¡ių procesinių prievartos priemonių teisėtumo patvirtinimo į teismÄ kreipėsi 2017 m. balandžio 18 d. (1 t., b. l. 151–153, 164–165, 182–183), teismas tos pačios dienos trimis nutartimis patvirtino atliktų kratų teisėtumÄ (1 t., b. l. 154–156, 166–167, 184–185).

Å iuo atveju, prokurorė 2017 m. balandžio 18 d. praÅ¡ymuose ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyse padarė klaidÄ , nurodydami, kad nutarimus daryti kratas priėmė tyrėjas E. D., o ne tyrėja E. P.. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka, kad prokurorės praÅ¡ymai ir tesimo nutartys buvo suraÅ¡yti ydingai, tačiau juos suraÅ¡ant padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to, kaip buvo suraÅ¡ytos nutartys patvirtinti atliktų kratų teisėtumÄ , buvo suvaržytos apelianto įstatymų garantuojamos teisės ar buvo sutrukdyta teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas kratų protokolais bei juose užfiksuotais duomenimis rėmėsi pagrįstai, nes kratos buvo atliktos teisėtai.

15. Taip pat teisėjų kolegija neesmine klaida laiko ir tai, kad 2017 m. balandžio 15 d. kratos protokolo vienoje iš eilučių nurodyta neteisinga nuteistojo pavardė (V.), kadangi aiškiai matyti, kad likusiame tekste E. V. pavardė nurodoma teisingai (1 t., b. l. 138–144). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nutarimus daryti kratas E. V. pasirašyti atsisakė, todėl jau minėtame protokole pasirašė tyrėjas E. D., tokiu būdu patvirtindamas, kad kratos metu dalyvavo ir E. V..

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka, kad apelianto gynėjo įvardijami ikiteisminio tyrimo veiksmai – kratos automobilyje, apelianto gyvenamoje vietoje bei jo nuomotame garaže buvo atliktos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju teismo nutartys, kuriomis buvo patvirtintas atliktų kratų teisėtumas, bei kratos protokolas turi neesminių trūkumų, kurie nesuteikia pagrindo abejoti jų patikimumu. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Šie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

18. Pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymais baudžiamajame byloje gali bÅ«ti pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos Å¡altinių nepatikimumÄ ar neleistinumÄ , negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumÄ teisiamojo kaltumui nustatyti.

Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumÄ , vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis. Kita vertus, vien tik kaltinamojo manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje priimtas pažeidžiant įrodinėjimo tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).

19. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius duomenis, išdėstytus liudytojų G. P., A. P., A. P., D. P., A. Ž., V. M., R. K., J. L. S., paties nuteistojo parodymuose, o nenuoseklius ir prieštaraujančius baudžiamosios bylos duomenims pareigūno E. D. parodymus sureikšmino, nors jie neatitinka įrodymų sampratos, juo labiau šis liudytoju apklaustas pareigūnas atsisakė atskleisti informacijos šaltinius. Dėl to nebuvo pašalintos visi prieštaravimai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai deklaratyvūs. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, susijusių su bylos faktinių aplinkybių išsamumu ir byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu, pažeidimų nepadarė.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvada dėl apelianto kaltės pagrįsta byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma.

20. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ matyti, kad E. V. savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Jo teigimu, narkotinės medžiagos priklausė A. P., kuris jomis prekiavo ir jas vartojo. Tačiau, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas Å¡iuos nuteistojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, konstatuodamas, kad E. V. versijÄ iÅ¡ esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir E. V. apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais bei nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nuteistojo parodymais (apeliaciniame skunde pateikta jų analize), iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo, nėra suinteresuotas atskleisti tikrÄ sias tiriamo nusikaltimo aplinkybes.

Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kurių visuma E. V. tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniu skundu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia iÅ¡ esmės.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo Marijampolės apskrities VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo E. D. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs. Vien aplinkybė, kad liudytojas atsisakė nurodyti informacijos šaltinį, kurio pagrindu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip jau anksčiau nustatyta, nagrinėjamoje byloje nėra remiamasi jokiais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktais duomenimis.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai liudytojų G. P., A. P., A. P., V. M., D. P. ir A. Ž. parodymus vertino kaip pagalbÄ kaltinamajam. Å ių liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams, todėl jais remiamasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, kad viso E. V. suėmimo metu (nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. birželio 23 d.) nebuvo praÅ¡oma apklausti jokių asmenų.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tik nuteistajam išėjus į laisvę, iÅ¡ karto atsirado liudytojai, kurie galimai žinojo apie A. P. disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas A. P., A. P. tėvas, nurodė, kad sÅ«nus į ligoninę atsigulė apie mėnesį iki sulaikant E. V.. Jis žinojo, jog sÅ«nus linkęs nusikalsti ir yra iÅ¡sinuomojęs garaÅ¾Ä iÅ¡ E. V., nors sÅ«nus neigė, kad nuomojamame garaže laikė narkotines medžiagas, o liudytojas nežinojo ar apskritai tame garaže yra kokių nors sÅ«naus daiktų (1 t., b. l. 58–59; 3 t., b. l. 170–171).

Kauno teritorinės ligonių kasos raÅ¡tu nustatyta, kad pagal informacinės sistemos SVEIDRA duomenis A. P. nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. gydėsi stacionare VšĮ Marijampolės ligoninėje (1 t., b. l. 123). IÅ¡ Å¡io raÅ¡to ir liudytojo A. P. parodymų darytina iÅ¡vada, kad nors A. P. į ligoninę atsigulė nuteistojo suėmimo dienÄ , tačiau jo sveikata dar iki tol galimai nebuvo gera (į ligoninę paguldytas įtariant tuberkuliozę). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teigimu, garažas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo pernuomotas A.

P. 2017 m. kovo 17 d., o liudytojai G. P. ir A. P. taip pat nurodė aplinkybę apie garažo nuomÄ A. P.. Vis dėlto Å¡ie liudytojai tokius paaiÅ¡kinimus davė po to, kai nuteistasis E. V. išėjo į laisvę, nei vieno iÅ¡ jų iki tol nebuvo praÅ¡oma apklausti, todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis galėjo Å¡iuos liudytojus paveikti. TokiÄ aplinkybę dar labiau sustiprina tai, kad Å¡ių liudytojai parodymai iÅ¡ esmės sutampa su viename iÅ¡ dviejų lapelių, rastų pas E. V. jo kratos metu prieÅ¡ pasimatymÄ su G.

P., turiniu apie paliudijimÄ dėl garažo nuomos A. P. (2 t., b. l. 143).

23. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 23 d. pagal iÅ¡ankstinę registracijÄ G. P. atvyko į pasimatymÄ su tuo metu suimtu E. V. (2 t., b. l. 138–139). PrieÅ¡ šį pasimatymÄ buvo atlikta E. V. krata, kurios metu jis pareigÅ«nams padavė 2 vnt. popieriaus lapelių (2 t., b. l. 140–145). Å iuose lapeliuose užraÅ¡yti tekstai patvirtina, kad E. V. bandė įkalbėti A. P. prisipažinti, kad rastos narkotinės medžiagos (įvardijamos kaip „kaifas“) yra pastarojo, o tai padarius, žadėjo jam nusamdyti geriausiÄ advokatÄ ir A.

P. bÅ«tų „iÅ¡sukęs“ bent jau be realios laisvės atėmimo bausmės. Kitu atveju grasinama jį priduoti dėl kitų padarytų nusikaltimų. Visa tai paneigia nuteistojo E. V. versijÄ , kad A. P. iÅ¡sinuomojo iÅ¡ apelianto garaÅ¾Ä ir jame laikė įsigytas narkotines medžiagas, kadangi labai abejotina, jog A. P., bÅ«damas prastos sveikatos, disponavo tokiu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, koks buvo surastas minėtame garaže, o tuo labiau nuteistojo gyvenamojoje vietoje.

Pažymėtina, jog vien tai, kad A. P. galimai vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kÄ teismo posėdžiuose teigė nuteistasis ir dauguma liudytojų, bei kÄ patvirtina dalis raÅ¡ytinių įrodymų (2018 m. sausio 15 d. apžiÅ«ros protokolas; 1 t., b. l. 132), nepagrindžia nuteistojo keliamos versijos, kad A. P. Å¡ias medžiagas įgijo ir neteisėtai laikė minėtame garaže ir nuteistojo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslÄ jas platinti. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o A.

P. iš E. V. tik galimai įsigydavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų savo vartojimui.

24. Vien tai, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu iki jo mirties nebuvo apklaustas, neįrodo, nuteistojo teiginių, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas. Kaip jau minėta, A. P. nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. gydėsi stacionare VšĮ Marijampolės ligoninėje, po to, liudytojo A. P. teigimu, jis buvo iÅ¡vežtas gydytis į (duomenys neskelbtini), o 2017 m. gegužės 29 d. mirė. Kadangi nuteistasis pirmÄ kartÄ aplinkybes, jog rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso A.

P. nurodė tik 2017 m. birželio 21 d. apklausos ikiteisminiame tyrime metu (3 t., b. l. 8–10), o iš kratos metu pas A. P. paimtų raštelių neaišku, į kokį asmenį jis kreipiasi (2 t., 142-143 b. l.), todėl tyrėjai neturėjo galimybės A. P. apklausti anksčiau. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltei pagrįsti nėra remiamasi aplinkybėmis, kad A. P. mirė nuo ligų, kurias įgijo intraveninių narkotikų vartojimo pasėkoje.

25. Nagrinėjamu atveju versija, kad liudytojas J. L. S. perdavė E. V. tris išnuomoto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), raktus, nepatvirtina, jog būtent A. P. tame garaže laikė jo paties įsigytas ir ketinamas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Net įrodžius, kad E. V. buvo duoti trys raktai, kas abejotina, nes garažas užrakintas dviem spynomis, byloje nėra jokių duomenų, jog A. P. garaže laikė kokius nors savo daiktus ir ar turėjo galimybę tai padaryti, nes, kaip jau buvo minėta, A. P. po minėto garažo išsinuomojamo labai greitai atsigulė gydytis į ligoninę.

26. Nors skundo autorius teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojui R. K. priskyrė frazes apie atiduotų E. V. raktų nuo garažo skaičių, tačiau su tokiu skundo argumentu kolegija nesutinka. IÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, jog apklausiant R. K. teisiamojo posėdžio metu 2018 m. gegužės 17 d., jis iÅ¡ tiesų teigė, jog perdavė nuteistajam tris raktus, tačiau paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog matė, kaip J. S. perdavė nuteistajam du metalinius garažo raktus (1 t., 25-26 b. l.), pastarasis nurodė, jog ikiteisminio metu jis sakė tiesÄ . Ir nors teisiamojo posėdžio protokole tai neparaÅ¡yta, tačiau akivaizdu, jog bylÄ nagrinėjęs teismas liudytojÄ buvo iÅ¡klausęs betarpiÅ¡kai ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtintais teisme, rėmėsi pagrįstai.

27. Sutiktina su apeliantu, kad liudytojas D. P. buvo apklaustas ne tik pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 154–155), bet ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88–91). Vis dėlto šis liudytojas teisme nurodė tik tai, kad A. P. jam yra rodęs krepšį su baltais milteliais bei, kad jis yra buvęs garaže (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šio liudytojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs. Liudytojas D.

P. iÅ¡ pradžių teisme teigė, kad garaže kartu su A. P. buvo 2016 m., tačiau atsakydamas į prokuroro klausimÄ jau nurodė, jog garaže buvo 2017 m. pavasarį. Kaip žinoma iÅ¡ paties nuteistojo, Å¡is garažas buvo iÅ¡nuomotas tik 2017 m. kovo mėnesį, todėl daroma iÅ¡vada, jog liudytojas nežinojo realių aplinkybių, susijusių su garažo nuoma. Todėl visiÅ¡kai nesvarbu, kurioje proceso stadijoje – teisme ar ikiteisminio tyrimo metu – tokie parodymai duoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors, pasak D.

P., A. P. jam buvo sakęs, kad jis garaže laiko įrankius, tačiau kratos protokolas šių aplinkybių nepatvirtina, kadangi jokie įrankiai garaže nerasti.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmė liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 71–72), o ne teisme (3 t., b. l. 154) duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. patvirtino, kad bÅ«tent nuteistasis platino narkotines medžiagas. Tuo tarpu jau teisimajame posėdyje nurodė, kad E. V. narkotinių medžiagų neplatino, t. y. liudytojas pakeistais parodymais bandė padėti nuteistajam pagrįsti jo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad narkotines medžiagas platino A. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡io liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie E. V. narkotinių medžiagų platinimÄ , patvirtino ir liudytojas E. D.. Å is liudytojas paaiÅ¡kino, kad buvo turima informacijos bÅ«tent apie E. V. vykdomÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ , kÄ patvirtina anksčiau nurodyti dokumentai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (4 t., b. l. 86–94).

29. Aplinkybę, jog nuteistasis E. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir jo gyvenamojoje vietoje bei nuomotame garaže rasti narkotikai ir psichotropinės medžiagos bei priemonės (svarstyklės, užspaudžiami maiÅ¡eliai) Å¡ių medžiagų platinimui.

30. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo argumentus, kad jo namuose rasti užspaudžiami maišeliai neįrodo jo kaltės, nes ant jų nėra jo biologinių pėdsakų, nes rasti kito vyro pėdsakai. Pažymėtina, kad šie užspaudžiami maišeliai buvo rasti nuteistojo miegamajame po kilimu (1 t., b. l. 191–193), todėl teigti, jog juos ten padėjo A. P. – pagrindo nėra. Tuo labiau, kad po kilimu buvo rasti ir du plastikiniai maišeliai su pluoštinėmis kanapėmis.

Be to, ant popieriaus skiautės ir maiÅ¡elio, kurie specialisto pažymėti Nr. 5, yra vyro pėdsakai (ne E. V.), nepaneigia, kad nuteistasis laikė narkotines medžiagas, kadangi ant kitų trijų maišų, tiriant pažymėtų Nr. 2–4, paimtų atliekant kratÄ nuteistojoje gyvenamojo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2017 m. rugsėjo 5 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. 140(2149)-IS1-5394; 2 t., b. l. 11–14).

Taip pat 2017 m. spalio 9 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140(2440)-IS1-6204 (2 t., b. l. 31–32) nurodyta, kad ant popieriaus skiautės ir maiÅ¡elio, tiriant pažymėtų Nr. 5, taip pat paimtų per kratÄ nuteistojo gyvenamojoje vietoje, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys E. V.. Å ių tyrimų duomenys, nors ir nepatvirtina E. V. DNR buvimo ant tiriamų objektų, tačiau tai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog jis su inkriminuota nusikalstama veika nesusijęs.

31. Taip pat nesutiktina su nuteistojo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymu pripažino ant kratos garaže metu paimto plastikinio maišo rastus E. V. pirštų ir delno pėdsakus (2 t., b. l. 16–20). Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gegužės 25 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2149)IS1-3151 (2 t., b. l. 5–8) nustatyta, kad plastikiniame maiše rasta geltonos spalvos biri medžiaga yra amfetaminas, ant kurio rasti tik nuteistojo E. V. rankos pėdsakai (kitų asmenų pėdsakų nerasta).

Pažymėtina ir tai, kad ant garaže ir gyvenamajame name rastų elektroninių svarstyklių buvo taip pat rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, t. y. amfetamino, kanapių, heroino. Liudytoja L. V., nuteistojo motina, parodė, kad nėra mačiusi gyvenamajame name rastų elektroninių svarstyklių ir jų niekada namuose nebuvo. Pats nuteistasis taip pat nesugebėjo paaiškinti ant svarstyklių rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų.

32. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog 149,08 g kanapių (antžeminių dalių) pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 19 punktÄ nelaikoma dideliu kiekiu. Dėl to apelianto teigimu, jis buvo nuteistas pagal griežtesnį įstatymÄ , negu leido faktinės veikos aplinkybės. Teisėjų kolegija, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

33. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams bÅ«dingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«tina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us (1 dalis), kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis).

Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

34. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus ir gavus Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140(249)-IS1-3151 (2 t., b. l. 5–8) nustatyta, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rasta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 149,08 g, o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,5 %. Be to, garaže, adresu (duomenys neskelbtini), supakuotoje geltonos spalvos birioje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – amfetaminas, kurio masė yra 56,428 g (55 %).

Vadovaujantis Rekomendacijų 19 punktu kanapių (antžeminės dalys) didelis kiekis yra daugiau kaip 500 g. Kadangi narkotinės medžiagos – kanapių grynasis kiekis, kurios rastos E. V. gyvenamojoje vietoje, yra 149,08 g, todėl sutiktina, kad tai nelaikytina dideliu kiekiu, kaip tai numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 99 punktÄ psichotropinės medžiagos – amfetamino didelis kiekis laikytinas daugiau kaip 20 g. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos – amfetamino grynasis kiekis, kuris rastas nuteistojo nuomotame garaže, yra 56,428 g, todėl toks kiekis pagal Rekomendacijose pateiktÄ lentelę atitinkÄ nurodytÄ didelį kiekį.

35. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta 20–33 punktuose, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta, kad E. V. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes (149,08 g) ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetaminÄ (56,428 g), turėdamas tikslÄ visas Å¡ias medžiagas platinti, o tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, dalykÄ . Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis E. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje 36. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo ir liudytojų parodymus.

37. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ .

38. Iš 2017 m. balandžio 15 d. Kratos protokolo, kuriame užfiksuota gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), krata, nustatyta, jog jos metu antrame namo aukšte, miegamajame, rastas pneumatinis ginklas su optiniu taikikliu „Stoeger“ medžiaginiame užsegamame dėkle (1 t., b. l. 138–150). 2017 m. gegužės 12 d. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2187)-IS1-3843 nurodyta, jog tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „Stoeger mod. X20 S2“. Ginklas skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šautuvas yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Tirti pateiktas 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „Stoeger mod. X20 S2“ yra tinkamas šaudyti (2 t., b l. 47–48).

39. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. V. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto 258 straipsnio 2 dalyje, taip pat nepripažino. Jo teigimu, jis neÅ¡aunamojo ginklo neįsigijo, nes jo tikrasis savininkas yra D. D., kuris šį ginklÄ paliko nuteistojo namuose, tačiau tokius skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, jog šį pneumatinį Å¡autuvÄ jis prieÅ¡ kelis metus įsigijo asmeniniam naudojimui iÅ¡ pažįstamo D.

D. ir manė, kad jam leidimas nereikalingas (3 t., b. l. 10, 12). Å ie dviejose apklausose duoti parodymai apie neÅ¡aunamojo ginklo įsigijimo aplinkybes buvo iÅ¡ esmės vienodi. Vėliau teisme nuteistasis parodymus keitė, aiÅ¡kino, kad tai to paties draugo, kuris gyvena užsienyje, ginklas, tačiau negalėjo įtikinamai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl draugas iÅ¡važiuodamas ilgam į užsienį ginklÄ paliko pas nuteistÄ jį. Liudytojo D. D. parodymai, kuriais bandoma patvirtinti tokiÄ versijÄ , pagrįstai teismo įvertinti kaip jo pagalba nuteistajam, kadangi jie taip pat yra nevisiÅ¡kai nuoseklÅ«s, ir jais liudytojas pats siekia pats iÅ¡vengti atsakomybės už neteisėtÄ neÅ¡aunamojo ginklo realizavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir liudytojo duoti parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, naujos versijos neįtikinamos, nelogiÅ¡kos, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, pagrįstai rėmėsi E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pneumatinį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ Ä¯gijo neteisėtai. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis neturėjo jokio pagrindo netikėti D. D., kad pneumatiniam ginklui nereikia leidimo, tačiau nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės. Tai, kad nuteistasis net kelis metus nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tokiam ginklui reikalingas leidimas, rodo, jog jis veikė tyčia.

Dėl to E. V. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

40. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad gyvenamajame name rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys priklausė jo seneliui, kuris iki mirties gyveno tame pačiame name su motina, turėjo daug ginklų. Jie buvo legalūs, nes jis buvo medžiotojas.

41. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

42. IÅ¡ 2017 m. balandžio 21 d. kratos protokolo (1 t., b. l. 191–193) matyti, kad atlikus pakartotinę kratÄ gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rastas revolveris „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 vnt. Å¡audmenų. 2017 m. liepos 26 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2443)-IS1-4617 nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas Å¡audyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo Å¡oviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis.

Šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris iš dalies tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 5 šoviniai yra pramoninės gamybos .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo revolveriniai šoviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis. Šie šoviniai yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš įvairių modelių revolverių, skirtų šaudyti 380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, tame tarpe – ir iš tirti pateikto revolverio.

Tirti pateikti Å¡oviniai tinkami Å¡audyti (2 t., b. l. 53–56). Taigi, pakartotinės kratos metu pasitvirtino tÄ pačiÄ dienÄ (2017 m. balandžio 21 d.) gauta informacija, jog nuteistojo namuose yra paslėpti nelegalÅ«s Å¡aunamieji ginklai, kurie 2017 m. balandžio 15 d. kratos metu buvo nerasti (1 t., b. l. 188).

43. Taip pat byloje esantys ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad Å¡aunamasis ginklas nepriklausė nuteistojo seneliui. IÅ¡ Licencijavimo posistemio veiklos duomenų matyti, jog A. S. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2003 m. sausio mėn. buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. 2, kurio pagrindu iki 2004 m. gruodžio 15 d. jis laikė lygiavamzdį Å¡autuvÄ TOZ 63, Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡registravimo priežastis – parduotas. Taip pat iki 2008 m. kovo 18 d. laikė lygiavamzdį Å¡autuvÄ IZH 54, Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡registravimo priežastis – kita, laikymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

Leidimas Nr. 2 nebegalioja nuo 2008 m. kovo mėn., panaikinimo priežastis – visi ginklai iÅ¡registruoti. Taigi, Å¡ie duomenys paneigia, kad Å¡aunamasis ginklas teisėtai priklausė nuteistojo seneliui, nes pastarasis revolveriu „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir revolveriniais 9 mm kalibro „380 ME GUM“ Å¡oviniais nedisponavo (1 t., b. l. 112–113). Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės nepaneigia ir liudytojos L. V. parodymai nuteistojo su apeliaciniu skundu pridėtos Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2013 m. sausio 25 d. pažyma Nr. (2013-47871-PD)-71 apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei specialiųjų poreikių nustatymo pažymÄ SP Nr. 011269 (4 t., b. l. 56–57).

Iš pažymų matyti, kad A. S. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d. (A. S. mirties) buvo, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. S. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1970 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d. buvo J(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111), t. y. ta pati vieta, kurioje pagal Licencijavimo posistemio veiklos duomenis buvo leista jam laikyti registruotus ginklus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog A.

S. turėtų ginklų laikymo vieta, kuri, kaip nustatyta, buvo (duomenys neskelbtini), nesutapo su nuteistojo gyvenamÄ ja vieta (duomenys neskelbtini), bei jam nepriklausė kratos metu rastas Å¡aunamasis ginklas. Pažymėtina, kad nors liudytoja L. V. teigė, kad tėvas A. S. jai yra rodęs sidabrinės spalvos revolverį, tačiau daugiau jokių su tuo susijusių aplinkybių ji negalėjo paaiÅ¡kinti, todėl tokie jos paaiÅ¡kinimai nepaneigia nuteistojo kaltės. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. V. kaltė dėl Å¡aunamojo ginklo laikymo taip pat pilnai įrodyta, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės 44. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Jo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė iÅ¡ esmės pažeidžia teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių Å¡iam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«džio principÄ .

45. BK 54 straipsnyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-59-697/2019).

46. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Išimtinės bylos aplinkybės turi rodyti daug mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, taip pat tai, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-210-222/2018).

47. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principÄ ir individualizuodamas nuteistajam E. V. skirtinÄ bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nuteistasis E. V. padarė tris tyčines, baigtas nusikalstamas veikas: du nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių, o kitas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo dėstomi nenuoseklÅ«s parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, apsunkino bylos tyrimÄ ir nagrinėjimÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuteistojo parodymų, jis visÄ kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, bandė suversti mirusiam A. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo siekis iÅ¡vengti atsakomybės, rodo apie nekritiÅ¡kÄ E. V. požiÅ«rį į savo nusikalstamus veiksmus. Taip pat buvo įvertinta nuteistojo E. V. asmenybę charakterizuojanti medžiaga: jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, nes ankstesni teistumai iÅ¡nykę, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, niekur nedirbo.

Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad nuteistasis nėra oficialiai įregistravęs santuokos, kÄ paneigia 2018 m. liepos 14 d. Santuokos sudarymo iÅ¡raÅ¡as (4 t., b. l. 58), tačiau atsižvelgė, kad kartu su G. P. augina du mažamečius vaikus. Prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai, kad nuteistasis nuo 2019 m. vasario 16 d. užsiima individualia veikla (4 t., b. l. 60).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo izoliavimas nuo visuomenės neiÅ¡vengiamai turėtų lemiamos neigiamos įtakos ne tik jo paties socialiniams ryÅ¡iams, bet ir lemiamai paveiktų jo žmonos bei vaikų gyvenimÄ , taip pat tai, kad jis nesislapstė, nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , nelaikytinos iÅ¡imtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę, bei nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad į nuteistojo nurodytas Å¡eimines ir socialines aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, skirdamas bausmes bei nustatydamas jų rūšis ir dydžius.

49. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki deÅ¡imties metų. Teismas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistajam E. V. paskyrė minimaliÄ straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys: areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam E. V. parinko bausmę – laisvės atėmimÄ ir nustatė jos dydį vienerius metus keturis mėnesius, t. y. artimÄ sanacijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.

Už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, teismas nuteistajam parinko artimÄ sankcijos vidurkiui baudos bausmę – 50 MGL baudÄ . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pradžių subendrindamas bausmes apėmimo bÅ«du ir subendrintos bausmės dalį pridėdamas prie griežčiausios nuosprendžiu paskirtos bausmės – bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo E. V. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 63 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principÄ ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

51. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teisingai E. V. veikas kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė