1b682c91-7036-4c2e-b39a-eb102d43aa45 · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-191-1105/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04278-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 19 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Eglė Sabaliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Vilkei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. G., jo atstovui advokatui V. M., atsakovei G. G., jos atstovei advokatei E. G., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei I.

K., trečiajam asmeniui (kreditoriui) nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo padarinių pagal ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei G. G. ir atsakovės G. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovui D. G., trečiajam asmeniui (kreditoriui) AS Inbank filialui, iÅ¡vadÄ teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatė:

1. IeÅ¡kovas D. G. pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o teismo nutraukti jo ir atsakovės sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove G. G.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G. vaikų iÅ¡laikymui po 120 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės; iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę G. G.; nustatyti, kad nutraukus santuokÄ prievolė pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieÅ¡kovo D. G. prievole kreditoriui AS Inbank filialui; po iÅ¡tuokos Å¡alims palikti turimas pavardes.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teismui nurodė, kad savo ieÅ¡kinio reikalavimus jis visiÅ¡kai palaiko, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad su atsakove pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) mėnesį, gyveno kaip Å¡eima. (duomenys neskelbtini) atsakovė dirbo laikinai brokere, bet tas truko neilgai. SantuokÄ su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu atsakovė gal pusę metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau atsakovė nedirbo. IeÅ¡kovas mano, kad jis gavo darbo užmokestį, todėl darbo užmokestis ir yra jo asmeniniai pinigai.

Santuokoje gimė du vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. G., o (duomenys neskelbtini) gimė kita duktė A. G. Santuokos pradžioje viskas buvo normaliai, tačiau po truputį iÅ¡siskyrė Å¡eimos modelio supratimas. Su atsakove ne kartÄ kalbėjosi, ji siÅ«lė ieÅ¡kovui keistis, tačiau pati dėl santuokos iÅ¡saugojimo nieko nedarė. Po paskutinio konflikto su atsakove, t. y. (duomenys neskelbtini) rudenį ieÅ¡kovas išėjo ir paliko Å¡eimÄ , nors atsakovė tuo metu laukėsi antrosios dukros.

IeÅ¡kovas išėjo gyventi pas savo tėvus, nuo to laiko su atsakove nebebendrauja. IeÅ¡kovas nurodė, kad jokios kitos moters jis neturi, gyvena su savo tėvais. Su atsakove nesutarimai vyko jau labai seniai, ji namuose nieko nedarė, praktiÅ¡kai nedirbo, dirbti neturėjo noro. Atsakovė bÅ«dama namuose neatliko namų ruoÅ¡os darbų, netvarkė Å«kio. (duomenys neskelbtini) pabaigoje pati atsakovė pasiÅ«lė jam iÅ¡situokti, jis sutiko, tačiau atsakovė po kelių dienų persigalvojo, abu vėl bandė santuokÄ iÅ¡saugoti.

Nepaisant susitaikymo santykiai nebesivystė kaip anksčiau. Iš namų ieškovas išėjo (duomenys neskelbtini) mėnesio viduryje, išeiti pačios atsakovės buvo paprašytas, nors žinojo, kad atsakovė laukiasi antrojo vaiko. Ieškovas nurodė nesuprantantis kuo remdamasi atsakovė prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes jis nesijaučia kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo gali paaiškinti, kad už (duomenys neskelbtini) rugpjūtį ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai J.

G. neteikė, už rugsėjo mėnesį teikė, tačiau nepamena kiek konkrečiai sumokėjo. Už (duomenys neskelbtini) spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius mokėjo po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) mėnesį išlaikymo neteikė, nes su J. gulėjo ligoninėje. Tada J. išėjo į darželį, savaitę laiko darželį lankė, o po to vėl dvi savaites sirgo. A. išlaikymo (duomenys neskelbtini) mėnesį taip pat neteikė, nes jai buvo nupirkta kėdutė, be to atsakovė su vaiku iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo parvežta namo, jo mama nupirko atsakovei pientraukį.

Visos iÅ¡laidos sudarė apie 70 Eur, kelionės iÅ¡laidų ir laiko sÄ naudų ieÅ¡kovas neskaičiuoja. (duomenys neskelbtini) vasarį ieÅ¡kovas sumokėjo J. 100 Eur iÅ¡laikymÄ , A. iÅ¡laikymui pervedė 80 Eur, kovo mėnesį ieÅ¡kovas vėl J. pervedė 100 Eur, A. – 80 Eur, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas J. pervedė 100 Eur, o A. arba 100 Eur, arba 80 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas abejoms mergaitėms pervedinėjo po 100 Eur iÅ¡laikymo iki kol teismas priteisė vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 180 Eur.

Tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas moka iki Å¡iol. IeÅ¡kovas mano, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, jis jokių čekių nerinko, kitokių įrodymų neturi. IeÅ¡kovas teismui aiÅ¡kino, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kinio reikalavime jis nurodė sutinkantis vaikams teikti 120 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , bylos nagrinėjimo metu jis sutinka vaikams mokėti po 180 Eur. IeÅ¡kovas nemano, kad J. turėtų bÅ«ti teikiamas didesnis iÅ¡alikymas dėl jos ligos, t. y. atopinio dermatito, nes mergaitė gauna invalidumo paÅ¡alpÄ , kuri siekia iki 140 Eur.

Jis žino, kad mergaitei reikia pirkti įvairius tepalus, specialius rÅ«bus, ji negali valgyti kai kurio įprasto maisto, tačiau mano, kad Å¡ias papildomas iÅ¡laidas padengia jai skiriama neįgalumo pensija. Didesnio iÅ¡laikymo mokėti jis neturi galimybių, nes gaunamas darbo užmokestis nėra didelis. Paskutiniojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė sutinkÄ s vaikams teikti tik 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , kadangi atsakovė nesitarė su juo gražiuoju nutraukti santuokos. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna kiekvienÄ mėnesį skirtingÄ darbo užmokestį, tačiau pagrinde jo darbo užmokestis siekia ne pilnus 600 Eur.

Å iuo metu Lietuvoje yra pandemija, todėl jis jau metus laiko negauna komandiruotės pinigų, nes jis į jas nevyskta. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kovas komandiruotėse bÅ«davo labai ilgÄ laiko tarpÄ , jose iÅ¡bÅ«davo po 1 mėnesį laiko tiek Lietuvoje, tiek Europoje atitinkamose valstybėse. Laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) jis uždirbdavo pakankamai pinigų 1 000 – 1 500 Eur ir daugiau. Dabar ieÅ¡kovas gyvena pas savo tėvus, prie buto iÅ¡laikymo neprisideda, kitų iÅ¡laikytinių neturi, savo nekilnojamojo turto taip pat neturi.

Turi kreditorinį įsiskolinimÄ , kurio dengimas kas mėnesį kainuoja apie 112 Eur. Turi sveikatos problemų, t. y. (duomenys neskelbtini) jam buvo rasta stuburo iÅ¡varža, todėl jis mano, kad negali sunkiai kelti, dirbti sunkaus fizinio darbo. Neįgalumas jam nėra nustatytas. Gyvenant santuokoje su atsakove nebuvo įgiję jokio nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas savo vardu įgijo transporto priemonę už 3 000 Eur. Å io automobilio įgijimui ieÅ¡kovas ėmė paskolÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

IeÅ¡kovas mano, kad Å¡i transporto priemonė yra jo asmeninis turtas, kuris nutraukiant santuokÄ neturėtų bÅ«ti dalijamas. Å iai dienai automobilio vertė yra apie 2 000 Eur. Jis nesutinka automobilio atiduoti atsakovei, mano, kad ji pati turi pasirÅ«pinti transporto priemonės įgijimu. Su patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka ieÅ¡kovas visiÅ¡kai sutinka. Papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad santuokos metu su atsakove gyveno jos motinai priklausančiame name, kurį jis pilnai suremontavo.

Ä® namo remontÄ ieÅ¡kovas sudėjo visas savo santaupas, likusias nutraukus pirmÄ jÄ jo santuokÄ , t. y. apie 20 000 Eur. Å iuo metu dėl į šį namÄ Ä¯dėtų piniginių lėšų yra sudarytÄ taikos sutartis ir patvirtinta teismo, Å¡ia sutartimi atsakovė yra įsipareigojusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 8 000 Eur, jis nusileido iki tokios sumos, todėl mano, kad kita pinigų dalis turėtų bÅ«ti laikoma iÅ¡laikymu jo vaikams.

3. IeÅ¡kovo atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovo reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl dėl Å¡ių reikalavimų atstovas nurodė nebepasisakysiantis. Atstovo nuomone, teismas priimdamas sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo turėtų įvertinti abiejų civilinės bylos Å¡alių turtinę / finansinę padėtį. Byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas vaikams gali mokėti tik 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , nes jo darbo užmokestis nėra didelis, jis neturi savo vardu registruoto turto, kitokių pajamų.

IeÅ¡kovas byloje pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, jis pats gera valia mokėjo vaikams iÅ¡laikymÄ , todėl atstovas mano, kad ieÅ¡kovas neturėtų vaikams mokėti visiÅ¡ko jokio iÅ¡laikymo įsiskolinimo, nes jo nėra. IeÅ¡kovas pripažįsta ir ginčo dėl to nėra, kad ieÅ¡kovas yra asmeniÅ¡kai atsakingas kreditoriui (duomenys neskelbtini). Pasak atstovo, atsakovė byloje neįrodė, kad automobilis dėl kurio byloje yra kilęs ginčas, buvo įgytas iÅ¡ bendrų abiejų civilinės bylos Å¡alių lėšų.

Jis yra įgytas iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų, todėl turi bÅ«ti laikomas asmeniniu pastarojo turtu ir nutraukiant santuokÄ neturėtų bÅ«ti dalijamas. IeÅ¡kovas byloje pateikė kreditoriaus pažymÄ apie tai, kad prievolė Å¡iam kreditoriui buvo asmeninė ieÅ¡kovo prievolė. Tuo tarpu, atsakovė savo pozicijÄ grindžia tik teiginiais, kurie nėra paremti jokiais įrodymais.

4. Atsakovė G. G. byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo teismo prašė ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti; civilinės bylos Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su atsakove; dukters J. G. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisti po 300 Eur; dukters A. G. iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisti po 250 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo 3 400 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu; nustatyti nepilnamečių vaikų ir atsakovo tarpusavio bendravimo tvarkÄ ; prievolę kreditoriui AS Inbank filialas palikti asmenine ieÅ¡kovo D.

G. prievole; transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe; nutraukus santuokÄ Å¡iÄ transporto priemonę priteisti atsakovei, ieÅ¡kovui nepriteisiant piniginės kompensacijos; po santuokos nutraukimo abiems sutuoktiniams palikti turimas pavardes; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovu kartu pardėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios nuomojamame bute, o nuo 2013 metų lapkričio mėnesio abu persikėlė gyventi į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is turtas buvo mamos, tačiau jame ieÅ¡kovas su atsakove gyveno vieni. Tuo metu atsakovė dirbo, su ieÅ¡kovu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip Å¡eima. (duomenys neskelbtini) atsakovė su ieÅ¡kovu susituokė, tuo metu santykiai Å¡eimoje buvo normalÅ«s, pykčių ir konfliktų namuose nebuvo.

IÅ¡ abiejų lėšų buvo remontuojamas namas, atsakovė prie namo remonto prisidėjo ir savo fiziniu darbu. Å iuo metu dėl ieÅ¡kovo į namÄ Ä¯dėtų piniginių lėšų yra sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė per penkerių metų laikotarpį yra įsipareigojusi ieÅ¡kovui sumokėti 8 500 Eur. Nuo 2018 metų pabaigos – 2019 metų pradžios ieÅ¡kovas pradėjo keistis, nuolatos pradėjo bÅ«ti piktas, agresyvus, įsakmus. IeÅ¡kovui nepatiko, kad atsakovė per ilgai žindo vaikÄ , nes dukrÄ J. reikėjo žindyti iki 1 metų 9 mėnesių amžiaus, mergaitė serga atopiniu dermatitu ir dėl Å¡ios ligos turi neįgalumÄ .

Pradėjo kliÅ«ti namuose esanti netvarka. Kai dukrai buvo apie 4 mėnesius, pritrÅ«ko pieno, todėl atsakovė privalėjo nuolatos dukterį žindyti, kartu su ja miegoti. Visa tai ieÅ¡kovui labai kliuvo, jis pradėjo vakarais vartototi alkoholį, iÅ¡gerdavo po 7 – 8 skardines alaus. IeÅ¡kovui pradėjo kliÅ«ti atsakovės dukra iÅ¡ pirmosios santuokos, neva, ji elgiasi ne taip. Atsakovė vaikščiojo su vaiku pas psichologę, kuri pasakė, kad vaikui nieko nėra, prašė ateiti pas jÄ patėviui, tačiau ieÅ¡kovas pas gydytojÄ eiti atsisakė.

Tuomet ieÅ¡kovė klausė atsakovo kas jam yra, prašė liautis gerti, prašė ieÅ¡kovo mamos pagalbos, bet Å¡i atsisakė padėti. IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad viskas susitvarkys, prašė nelysti. Kai J. suėjo 1 metai 9 mėnesiai, atsakovė nutraukė žindymÄ , pradėjo ieÅ¡kotis darbo, skambino buvusiems bendradarbiams. IÅ¡ ieÅ¡kovo sulaukė replikų dėl neiÅ¡tikimybės, nes atsakovei paskambino buvęs bendradarbis dėl darbo. Vėliau buvo pakviesta dirbti į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ , ketino eiti dirbti, tačiau (duomenys neskelbtini) pirmomis dienomis netikėtai sužinojo, kad laukiasi vaiko.

Nėštumas nebuvo planuotas, atsakovė suprato, kad jai tikrai bus sunku, nes visi vaikų auginimai buvo ant atsakovės pečių. Abu su ieÅ¡kovu nusprendė, kad nėštumo nereikia nutraukti, abu susitvarkys, pradėjo planuoti tvarkytis Å«kinį pastatÄ . Buvo problemų Å¡eimoje, kliuvo ieÅ¡kovo iÅ¡gėrinėjimas, paisakymai, kad netinkamai gamina, tačiau atsakovė manė, kad ji per ilgai užsibuvo namuose, reikia pradėti dirbti. (duomenys neskelbtini) su vaikais ir ieÅ¡kovu iÅ¡vyko atostogauti.

Atostogų metu atsakovė pastebėjo, kad atsakovas nebenori bÅ«ti su Å¡eima, kad jam nereikia atsakovės artumo, vyras pastoviai įlindęs į telefonÄ , iÅ¡ vyro nebesulaukė pagalbos, iÅ¡ esmės atostogavo kiekvienas sau. Grįžus iÅ¡ atostogų, atsakovė pastebėjo, kad ieÅ¡kovas pradėjo slėpti telefonÄ , su kažkuo intensyviai susiraÅ¡inėjo. Atsakovei paklausus ar ieÅ¡kovas susiraÅ¡inėja su kita moterimi, Å¡is nieko neatsakė ir tÄ patį vakarÄ pats išėjo miegoti į svetainę.

Naktį ieÅ¡kovui užmigus, atsakovė pasiėmė jo telefonÄ ir jame rado susiraÅ¡inėjimÄ su kita moterimi, kurios numeris buvo įvardintas vyriÅ¡ku vardu. Atidarius „Viber“ programėlę buvo matyti moters fotonuotrauka. Atsakovė vyrui nepriekaiÅ¡tavo, nieko jam nesakė. KitÄ dienÄ atsakovė gryžusi iÅ¡ gydytojo blogai jautėsi, ieÅ¡kovas jos atžvilgiu laidė replikas ir ji jam pasakė, kad jeigu ieÅ¡kovas ir toliau taip elgsis jai tokio vyro nebereikia. Tuomet ieÅ¡kovas susirinko daiktus ir iÅ¡ namų iÅ¡važiavo.

Tai įvyko (duomenys neskelbtini) dienomis (buvo pirmadienis). Daugiau su ieÅ¡kovu atsakovė nekalbėjo, po dviejų dienų dėl blogos savijautos buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime ji praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, tačiau ji supranta, kad įrodyti ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto ji neturi galimybės, neturi įrodymų, todėl sutinka santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes taikytis su ieÅ¡kovu ji tikrai nenori.

Taip pat atsakovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi atsakovė patyrė daug streso dėl ieÅ¡kovo elgesio. AntrÄ jÄ dukterį atsakovė pagimdė dviem mėnesiais anksčiau, buvo skatinama dėl patirtų iÅ¡gyvenimų. Dėl nėštumo atsakovė prarado darbÄ , ieÅ¡kovas išėjo nepasiteisinęs, ji liko viena su trim vaikais. Atsakovė supranta, kad medicininiuose dokumentuose nėra įvardinta kodėl ji vaikÄ pagimdė anksčiau laiko. Pasisakydama dėl iÅ¡laikymo įsikolinimo vaikams, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ J. pradėjo teikti nuo 2019 metų lapkričio mėnesio, mokėjo po 100 Eur. 2020 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo vaikams neteikė, A. nupirko kėdutę, pientraukį ir parvežė iÅ¡ ligoninės, tačiau atsakovė nemano, kad tai buvo iÅ¡laikymas dukrai. 2020 metų vasario mėnesį ieÅ¡kovas J. pervedė 100 Eur, A.– 50 Eur, kovo mėnesį J. pervedė – 100 Eur, A.

– 50 Eur, nuo 2020 metų balandžio mėnesio ieÅ¡kovas kiekvienai dukrai pervedinėjo po 100 Eur iÅ¡laikymo iki teismas dukroms priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Nuo teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovas dukterų iÅ¡laikymui moka po 180 Eur. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsikolinimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Taip pat atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymÄ vaikams, konkrečiai, J. priteisiant po 300 Eur, A. – po 250 Eur. Abiems vaikams iÅ¡laikyti atsakovei reikalinga 1 200 – 1 300 Eur suma.

Maistui iÅ¡leidžia apie 400 Eur, rÅ«bams, avalynei, žaislams, pramogoms – apie 450 Eur, vaistams, higienos priemonėms – apie 200 Eur (tepalai, prausikliai, Å¡ampÅ«nai, pienelis į voniÄ , specialÅ«s rÅ«bai Jorei), bÅ«sto iÅ¡laikymui – apie 50 Eur, kurui – apie 100 Eur, darželiui – 70 Eur (J.). Atsakovė mano, kad J. poreikiai yra didesni, nes mergaitė serga atopiniu dermatitu, dėl susirgimo jai yra nustatytas neįgalumas. A. taip serga atopiniu dermatitu, tačiau ne tokia iÅ¡reikÅ¡ta forma, neįgalumas jai nėra nustatytas.

Už J. G. atsakovei yra mokama 140 Eur dydžio neįgalumo pensija, taip pat už kiekvienÄ vaikÄ atsakovė gauna 111 Eur dydžio vaiko pinigus. Kadangi atsakovė Å¡iuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jai yra mokama 222 Eur dydžio vaiko auginimo iÅ¡moka. Bendroje sumoje atsakovės pajamas sudaro 1 000 Eur suma, kadangi pirmajai dukrai jos tėtis moka iÅ¡laikymÄ ir Å¡iai dukrai yra mokama 140 Eur nįgalumo paÅ¡alpa. Atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su savo vaikais.

Tarp jos ir ieÅ¡kovo sudarytos taikos sutarties pagrindu, atsakovė moka pastarajam už namo pagerinimus apie 1 500 Eur per metus ir tai yra jos asmeninė prievolė. Dėl automobilio atsakovė paaiÅ¡kino, jog jis buvo įgytas jai ir ieÅ¡kovui gyvenanat kartu 2015 m. gruodžio 5 d. Automobilį pirko abu su ieÅ¡kovu, kartu jį įregistravo. Už automobilį buvo sumokėta 2 900 Eur suma, visus pinigus skolinosi. Pinigus kredito įstaigai grÄ Å¾ino per 3 – 4 mėnesius, jie buvo sumokėti iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, tačiau visus kitus mokesčius, maistÄ atsakovė tÄ laikotarpį pirko viena.

Atsakovė nurodo, kad automobilis buvo įgytas iš bendrų lėšų. Ieškovas išsikraustydamas iš namų automobilį paliko atsakovei, dėl jo jokių pretenzijų nereiškė. Šiuo metu automobiliu naudojasi atsakovė, jai jis reikalingas, nes ji viena augina tris vaikus, kito automobilio įsigyti atsakovė neturi galimybės. Ieškovas važinėja su darbiniu automobiliu. Atsakovė prašo automobilį priteisti jai, mano, kad šiai dienai automobilio rinkos vertė yra apie 1 000 Eur, nes jis yra senas 2002 metų laidos.

IeÅ¡kovui Å¡io automobilio niekada nereikėjo. IeÅ¡kovui kompensacijos atsakovė neturi iÅ¡ ko sumokėti, automobilio vertė yra maža. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieÅ¡kovui sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Taip pat atsakovė praÅ¡o nustatyti su vaikais bendravimo tvarkÄ . Tik pareiÅ¡kus šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas pradėjo bendrauti su vaikais, iki tol bendravimo su vaikais nebuvo. Bendravimo tvarkÄ su ieÅ¡kovu nustatė bendru sutarimu.

6. Atsakovės atstovė advokatė E. G. priešieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Atstovė nurodė neketinanti pasisakyti dėl reikalavimų, dėl kurių civilinėje byloje nėra ginčo. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atstovė nurodė, kad teismas neturėtų priteisti iš ieškovo išlaikymo mažesnio, nei yra priteistas laikinas išlaikymas. Atstovės nuomone, abiejų civilinės bylos šalių turtinė padėtis yra panaši, nei ieškovas, nei atsakovė neturi rimtų sveikatos problemų.

Atsakovė byloje įrodė vaikų poreikius, kurie yra iÅ¡didinti dėl mergaičių sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovas iÅ¡laidų vaikams byloje neginčijo, nenurodė ir neįrodinėjo, kad vaikų poreikiai yra mažesni. Atstovė sutiko, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymÄ vaikams teikė, bet jis buvo teikiamas nereguliariai ir tokiomis sumomis, kokias nusprendė teikti pats ieÅ¡kovas, kÄ jis pats patvirtino pirmojo teismo posėdžio metu. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai ieÅ¡kovo teikiamo iÅ¡laikymo nepakako, tačiau ji ėmė tai, kÄ ieÅ¡kovas davė, nes rizikavo iÅ¡ ieÅ¡kovo negauti visiÅ¡kai jokio iÅ¡laikymo.

Dėl transporto priemonės įgijimo atstovė nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad civilinės bylos Å¡alys kartu apsigyveno nuo (duomenys neskelbtini), abu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip sutuoktiniai, kaip Å¡eima. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskola automobilio įsigijimui buvo padengta iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovo piniginių lėšų. Atstovė prašė automobilį priteisti atsakovei, kuriai ji iÅ¡ tiesų yra reikalinga, nes ji gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, pajamų įsigyti kitos tranpsorto priemonės neturi.

Atsakovė sutinka ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti 505 Eur dydžio kompensacijÄ , kadangi pagal atsakovės pateiktus dokumentus ginčo automobilio vertė yra 1 010 Eur, kurios ieÅ¡kovas byloje nenuginčijo.

7. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu nurodė esanti ieÅ¡kovo brolio sutuoktinė. Teismui paaiÅ¡kino, kad D. G. ir G. G. pažįsta apie 7 metus, pradžioje viskas buvo gerai, tačiau, kad Å¡eima negalės kartu gyventi kai kurie Å¡eimos nariai pamatė dar prieÅ¡ vestuves. Problema buvo ta, kad D. yra labai Å¡eimos žmogus, jis daug dirba, Å¡eima rÅ«pinasi. Tuo tarpu, G. per visÄ jų buvimo laikÄ dirbo gal tik pusę metų, namuose norėjo bÅ«ti karalienė ir tokia ji ir buvo. Pasak liudytojos, G. netvakė Å«kio, nesirÅ«pino buitimi.

Jau 2018 metų gruodžio mėnesį Å¡eimoje įvyko didžiulis konfliktas, Å¡eima kalbėjo apie skyrybas. Tas pats vyko (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį. Å eima pykosi nuolatos ir galutinis konfliktas įvyko 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Liudytojai taip pat žinoma, kad G. turėjo nuostatÄ , jog bÅ«tent vyras Å¡eimoje turi dirbti, uždirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Kiek liudytojai žinoma, D. su G. kartu pradėjo gyventi apie 2014 metus, jie gyveno kaip Å¡eima, kartu vedė bendrÄ Å«kį, jau gyvendami kartu pirko automobilį.

D. savo vardu ėmė paskolÄ ir matyt jis jÄ dengė, nes tuo metu G. nedirbo.

8. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė esanti atsakovės G. G. mama. Teismo metu paaiÅ¡kino, kad D. su G. pradėjo gyventi 2013 metais, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovas grįžo iÅ¡ Anglijos ten palikęs žmonÄ su vaikais ir pradėjo gyventi su G. IÅ¡ pradžių abu nuomavosi butÄ , o paskui pradėjo gyventi liudytojos name, kurį remontavo, abu viskÄ tvarkė. Gimus J., viskas pasikeitė, ieÅ¡kovas liko viskuo nepatenkintas, nenorėjo bÅ«ti namuose su vaiku, piktinosi, kad G. per ilgai žindo vaikÄ , neva valgyti daryti nemoka, namuose nesitvarko.

Be to, liudytoja mano, kad G.labai nepatiko ieÅ¡kovo motinai, kuri atvirai demonstravo neapykantÄ atsakovei. Liudytoja nurodė žinanti, kad ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį, vardu L., dėl kurios ir iÅ¡iro jų santuoka. Ji pati kalbėjo su ta moterimi, kuri pasakė, kad ji ir D. labai myli vienas kitÄ ir jai į viskÄ nusispjauti. Tos moters Å¡eima taip pat iÅ¡iro dėl D. G. buvo palikta besilaukianti, jos vaikščiojimas buvo sunkus, pastoviai dėl nervų gulėjo ligoninėje, pagimdė anksčiau laiko.

Prie vaikų iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas prisideda minimaliai, bendrauti su vaikais pradėjo tik tada, kai teismas skyrybų bylÄ pradėjo nagrinėti. Vyresniosios J. G. iÅ¡laikymas kainuoja labai brangiai, liudytoja nepamena kiek, bet tikrai labai daug.

9. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, kad skyrius sutinka, kad civilinės bylos Å¡alių santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove, nes ji turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas vaikų auklėjimui ir tinkamam vystymuisi. Skyrius taip pat mano, kad teismas turėtų patvirtinti tokiÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais, kuri yra nurodyta atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime, tačiau vaikams turi bÅ«ti priteistas didesnis iÅ¡likymas, nei praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas, t. y. vaikams turi bÅ«ti skirtas didesnis nei 150 Eur dydžio iÅ¡laikymas tam, kad bÅ«tų užtikrinti pakankami vaikų poreikiai.

10. Trestysis asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 10 d. civilinėje byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo nurodė, kad su ieÅ¡kovu D. G. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Paskolos pavedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu prisiimti įsipareigojimai yra asmeniniai ieÅ¡kovo įsipareigojimai.

11. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

12. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas D. G. ir atsakovė G. G. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 tomas l. 8). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gim duktė J. G., (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. G., kurių tėvai yra ieÅ¡kovas D. G. ir atsakovė G. G.

13. Tarp civilinės bylos Å¡alių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo priežasčių, t. y. abu sutuoktiniai sutinka ir praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai taip pat sutaria dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavime bei posėdžio metu nurodė, kad jo ir atsakovės bendras gyvenimas nesusiklostė, Å¡eimoje nesiliovė konfliktai, todėl (duomenys neskelbtini) rudenį civilinės bylos Å¡alys pradėjo gyventi atskirai.

Atsakovė savo prieÅ¡eiÅ¡kinio reikalavime bei teismo posėdžio metu teismui aiÅ¡kino, kad jos ir ieÅ¡kovo santuoka nutrÅ«ko dėl to, jog ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį, todėl (duomenys neskelbtini) dienomis jis išėjo iÅ¡ namų ir į juos nebegrįžo. Nepaisant to, atsakovė prašė teismo nutraukti jos ir ieÅ¡kovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė neturinti įrodymų ieÅ¡kovo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu abi civilinės bylos Å¡alys patvirtino ir teismo prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo vertinimu, toks abiejų sutuoktinių praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

Civilinės bylos Å¡alių praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui D. G. paliktina jo turima „(duomenys neskelbtini)“ pavardė, atsakovei G. G. paliktina santuokinė „(duomenys neskelbtini)“ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai nereikalauja vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus civilinės bylos Å¡alių santuokÄ teismas sutuoktiniams iÅ¡laikymo vienam iÅ¡ kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡iuo metu nepilnametės J.ir A. G. gyvena su savo mama, t. y. atsakove G. G. jai nuosavybes teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, mergaitės yra prie jos prisiriÅ¡usios, ji vaikus prižiÅ«ri, juos auklėja, rÅ«pinasi jais, yra suteikusi joms tinkamas gyvenimo ir ugdymo sÄ lygas.

IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikto (duomenys neskelbtini) Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikams yra suteiktos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, nepilnametės yra ugdomos, lavinamos, joms sudarytos pakankamos pilnaverčio gyvenimo ir poilsio sÄ lygos (e. b. 1 tomas l. 27-29). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad Å¡i institucija praÅ¡o nepilnamečių mergaičių gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su jų motina.

Nurodo, kad mama tinkamai rūpinasi savo vaikais, vaikai yra saugūs, esanti aplinka atitinka reikalavimus vaikų normaliam vystymuisi, atsakovė deda visas įmanomas pastangas, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje (e. b. 1 tomas l. 24-28).

15. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nepilnamečių J. ir A. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ tikslinga nustatyti su jų motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu bÅ«du nepilnametėms bus užtikrintos visos sÄ lygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. IeÅ¡kovas D. G. prieÅ¡taravimų dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, J. ir A. G. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina, t. y. atsakove G. G. Dėl Å¡ios priežasties nepilnamečių Jorės ir A. G. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

16. Atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais. Bendravimo tvarkÄ yra iÅ¡dėsčiusi savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, praÅ¡o teismo nustatyti, kad:

1. D. G. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų neporiniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo atitinkamos savaitės Å¡eÅ¡tadienio 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val.;

2. D. G. turi teisę praleisti kartu su nepilnametėmis dukromis 14 dienų vasaros atostogų metu. D. G. turi teisę pasiimti nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove G. G. sutartos vietos pirmÄ atostogų dienÄ 10 val., jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ar į kitÄ su G. G. sutartÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamÄ atostogų laikÄ ir trukmę D. G. įsipareigoja praneÅ¡ti atsakovei G. G. skambučiu ar trumpÄ ja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iÅ¡ Å¡alių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos;

3. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais pirmÄ Å ventų Velykų dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

4. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais antrÄ Å ventų Velykų dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

5. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais Kūčių dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

6. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Kalėdų pirmÄ dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

7. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Naujų metų Å¡venčių metu, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir jas grÄ Å¾inant j jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 18 val. sausio 1 d su nepi.

8. D. G. turi teisę bendrauti lnametėmis dukromis neporiniais metais per oficialias Å¡ventines nedarbo dienas, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 18 val.

9. Atsakovei G. G. su viena nepilnamete dukra atsidÅ«rus gydymo įstaigoje, kai gydymas ar apžiÅ«ros trunka ilgiau nei 1 dienÄ , ieÅ¡kovas D. G. pasiima likusiÄ nepilnametę dukrÄ ir jÄ prižiÅ«ri, rÅ«pinasi iki gydymo pabaigos.

10. D. G. negalėdamas nepilnamečių dukterų paimti Å¡ioje bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai praneÅ¡ti atsakovei G. G. skambučiu ar sms trumpÄ ja žinute, arba elektroniniu paÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas iki numatyto susitikimo;

11. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atveju, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, įvairÅ«s pasirodymai mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su D. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis dienomis, bendravimas su nepilnametėmis dukromis nėra perkeliamas į artimiausiÄ savaitę ar kitai dienai po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. IeÅ¡kovas D. G. atsakovės pareikÅ¡tam reikalavimui bei jos praÅ¡omai nustatyti bendravimo tvarkai neprieÅ¡tarauja, nurodo, kad jis ir dabar bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais. Prašė tokį atsakovės reikalavimÄ tenkinti.

17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

 Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp civilinė bylos Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, o atsakovė tokiÄ tvarkÄ praÅ¡o nustatyti, kuriai ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, teismas tokį atsakovės reikalavimÄ tenkina prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime nurodytomis sÄ lygomis.

18. Civilinėje byloje reikÅ¡dama patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡ydamÄ civilinės bylos santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo D. G. kaltės, atsakovė taip pat teismo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo posėdžio metu pati atsakovė pakeitė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. prašė jos ir ieÅ¡kovo santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neatsisakė.

Pastaroji nurodė teismui, kad dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovė patyrė labai daug iÅ¡gyvenimų, kadangi bÅ«vo palikta besilaukiant antrosios dukrytės, kuriÄ dėl patirto streso, didžiulių iÅ¡gyvenimų pagimdė anksčiau laiko, buvo skatinama, nes nebegalėjo neÅ¡ioti kÅ«dikio. Atsakovė pripažino, kad savo iÅ¡gyvenimams pagrįsti ji neturi teismui pateikti jokių įrodymų, tačiau prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas D. G. tokio atsakovės reikalavimo nepripažino, teismui nurodė nesuprantantis kodėl tokiÄ Å¾alÄ jis turėtų atlyginti ir kas jÄ sudaro.

19. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia iÅ¡situokusiam asmeniui, įskaitant teisę į iÅ¡laikymÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis nurodytu reglamentavimu bei teismo posėdžio metu pačios atsakovės G. G. ne vienÄ kartÄ iÅ¡reikÅ¡tu reikalavimo pakeitimu nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia, atsakovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iÅ¡ kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

20. Byloje kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo fakto buvimo. IeÅ¡kovas pripažino, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas iÅ¡laikymas ir jis turi jiems jį teikti. Savo ieÅ¡kinio reikalavime ieÅ¡kovas sutiko vaikams teikti iÅ¡laikymÄ po 120 Eur, vėliau teismo posėdyje nurodė, kad sutinka toliau vaikams mokėti po 180 Eur, t. y. tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kokį laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nurodė mokėti teismas.

Paskutiniojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė sutinkantis dukroms teikti 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , nes atsakovė nesutiko santuokos nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu. IeÅ¡kovas taip pat teismui aiÅ¡kino, kad dukrai J. G. nėra reikalingas didesnio dyžio iÅ¡laikymas, nei jis reikalingas A., kadangi mergaitei dėl jos susirgimo yra mokama 140 Eur neįgalumo pensija. Atsakovė G. G. savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad J. G. yra reikalingas 300 Eur dydžio iÅ¡laikymas, o A.

G. prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 250 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Detalizavo, kad abiems vaikams iÅ¡laikyti atsakovei reikalinga 1 200 – 1 300 Eur suma. Maistui ji iÅ¡leidžia apie 400 Eur, rÅ«bams, avalynei, žaislams, pramogoms – apie 450 Eur, vaistams, higienos priemonėms – apie 200 Eur (tepalai, prausikliai, Å¡ampÅ«nai, pienelis į voniÄ , specialÅ«s rÅ«bai J.), bÅ«sto iÅ¡laikymui – apie 50 Eur, kurui – apie 100 Eur, darželiui – 70 Eur (J.). Atsakovė taip pat nurodė mananti, kad J. poreikiai yra didesni, nes mergaitė serga atopiniu dermatitu, dėl susirgimo jai yra nustatytas neįgalumas.

A. taip serga atopiniu dermatitu, tačiau ne tokia išreikšta forma, neįgalumas jai nėra nustatytas. A. nėra perkamos medicininės priemonės bėrimams gydyti, kadangi ji naudoja tuos pačius tepalus, kuriuos naudoja J.

21. Ä®statyme numatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi bÅ«ti nustatyti Å¡ie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

22. Minėta, jog teismo posėdžio metu atsakovė G. G. nurodė, kad abejų nepilnamečių dukterų poreikiai kiekvienÄ mėnesį sudaro 1 200 – 1 300 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos maistui, rÅ«bams, avalynei, žaislams, pramogoms, vaistams, higienos priemonėms, bÅ«sto iÅ¡laikymui, ugdymo įstaigoms. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad J. G. dėl jos susirigimo yra mokama 143 Eur neįgalumo pensija, vaikams yra mokama 111,20 Eur dydžio (kiekvienam vaikui) iÅ¡moka.

Atsakovė nurodo, kad Å¡ias mokamas iÅ¡mokas vaikams ji yra minusavusi iÅ¡ vaikų poreikiams reikalingos bendros sumos. Teismas sutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei pačios atsakovės paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie iÅ¡laikytinių J. ir A. G. poreikius ir iÅ¡laikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui. J. G. civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra keturi metai, mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingos spec. medicinos priemonės, spec. rÅ«bai, kuriuos ji naudoja nuolatos, Jorė lanko ugdymo įstaigÄ .

Nepilnametei A. G. yra vieneri metai, mergaitė taip pat serga atopiniu dermatitu, tačiau neįgalumas jai nėra nustatytas, mergaitė yra nuolatos prižiūrima savo mamos. Abi mergaitės gyvena kartu su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame name.

23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Minėta, jog byloje yra nustatyta, kad atsakovei yra mokama 111,20 Eur išmoka kiekvienam vaikui, J. G. taip pat yra mokama 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija. Įvertinęs civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pačios atsakovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad abiejų vaikų poreikiai yra 1 270 Eur dydžio. Teismas taip pat sutinka, kad nepilnametės J. G. kasdieniai poreikiai yra didesni nei A. G., atsižvelgiant į tai, kad mergaitė serga atopiniu dermatitu, jai reikalingi nuolatos naudojami medikamentai, spec. drabužiai.

Nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikių dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė neiÅ¡skyrė atskirai kiekvieno vaiko poreikių dydžio, juos nurodė bendrai, tačiau ieÅ¡kovas D. G. atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl vaikų poreikių dydžio neginčijo. Pastarasis pripažino, kad J. G. reikalingi kas dienÄ naudojami medikamentai, spec. drabužiai. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodo atsakovė, tiesiog nesutiko su praÅ¡omu iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymo dydžiu.

Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovės nurodymÄ apie tai, kad skaičiuodama vaikų poreikių dydį ji yra įvertinusi vaikams valstybės mokamas iÅ¡mokas. Prie atsakovės nurodomo vaikų poreikių dydžio pridėjus vaikams valstybės mokamas iÅ¡mokas, kurių bendra suma sudaro 365,40 Eur, vaikų poreikiai iÅ¡augtų iki bendros 1 665 Eur sumos, kurių dydžio atsakovė byloje nėra pagrindusi jokiais įrodymais, įskaitant ir pastarosios paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgdamas į civilinėje byloje surinktus įrodymus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnametei J. G. reikalingo iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad ji turi specialių poreikių, taip pat lanko ugdymo įstaigÄ , yra 750 Eur, o A. G. reikalingo iÅ¡laikymo dydis yra 520 Eur. Vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį sumažinus valstybės teikiama 111,20 Eur suma bei J. G. mokama 143 Eur neįgalumo pensija, sprendžiama, jog J.

G. reikalingo išlaikymo suma yra 496 Eur, o A. G. – 409 Eur.

24. Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas D. G. dirba UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Už 2021 metų sausio mėnesį jam buvo išmokėtas 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už vasario mėnesį – 511,86 Eur dydžio darbo užmokestis, už kovo mėnesį – 566,36 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis už (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį ieškovui priskaityta išmokėti (neatskaičius mokesčių) 1 050 Eur darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį – 1 150 Eur darbo užmokesčio, už birželio mėnesį – 1 050 Eur darbo užmokesčio.

Ieškovo teigimu, jis kitos rūšies ar papildomų pajamų negauna. Ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė. Ieškovas byloje nėra pateikęs duomenų apie tai, kad turėtų kitų išlaikytinių. Byloje yra pateiktos dvi medicininės pažymos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atlikti kaklinės stuburo dalies ir juosmeninės stuburo dalies MR tyrimai, nustatyta kaklinės stuburo dalies skoliozė gaubtumu į dešinę bei juosmeninės stuburo dalies saikinga skoliozė gaubtumu į dešinę.

Posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad neįgalumas ar nedarbingumas jam nėra nustatytas. Atsakovė G. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko auginimo atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis už (duomenys neskelbtini) ir vasario mėnesius jai buvo iÅ¡mokėta 222,62 Eur dydžio vaiko priežiÅ«ros iÅ¡moka. Atsakovei taip pat yra moka 143 Eur dydžio Å¡alpos neįgalumo pensija už J. G. bei 333,60 Eur dydžio iÅ¡moka vaikui, kuri yra mokama už tris nepilnamečius vaikus. Atsakovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad jos visos pajamos sudaro kas mėnesį apie 1 000 Eur, kadangi jai yra mokama Å¡alpos neįgalumo pensija už vyresniÄ jÄ dukterį E. Č., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), be to, Å¡ios dukters tėtis moka dukrai iÅ¡laikymÄ .

G. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovė turi dar vienÄ nepilnametę dukterį, E. Č.. Pati atsakovė nurodo, kad kitos rÅ«Å¡ies pajamų ji negauna, yra sveika ir darbinga.

25. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra absoliuti, rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams iÅ¡laikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų bÅ«ti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino iÅ¡laikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , teismas Å¡ias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

26. Nustatant civilinės bylos Å¡alių vaikams reikalingo teikti iÅ¡laikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iÅ¡ iÅ¡laikytinių tėvų, atsižvelgiama į tai, jog atsakovė suteikia abejoms nepilnametėms dukroms gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl jai iÅ¡ esmės tenka visa atsakomybė už bendrus civilinės bylos Å¡alių vaikus, jų kasdienių poreikių tenkinimÄ . Pažymėtina, kad vaikų iÅ¡laikymui reikalingas lėšas skiria atsakovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo prisideda atsakovės mama R. B., kuri neturi įstatyme numatytos vaikų iÅ¡laikymo pareigos. Atsakovė Å¡iuo metu nedirba, tačiau nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ vykdo tinkamai, įvertinus tai, kad abi nepilnametės dukterys turi rimtų sveikatos problemų. Bylos duomenys bei pačių civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai nuo teismo priimtos nutarties dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) abejoms dukroms teikia iÅ¡laikymÄ , pervesdamas atsakovei po 180 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas sutiko savo vaikams teikti iÅ¡ esmės viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ir tik paskutiniojo posėdžio metu nurodė, kad tokio dydžio iÅ¡laikymo jis teikti nebesutinka, nes atsakovė nesutiko nutraukti santuokos bendru sutuoktinių sutarimu. Taip pat pasikartotina, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, taip pat neginčijo atsakovės nurodomų iÅ¡laidų dydžio vaikų poreikiams patenkinti, neįrodinėjo, kad vaikams galimai pakanka mažesnės iÅ¡laikymo sumos, pastarasis tik nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti atsakovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo dydžio.

Tokiu bÅ«du, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas sutiko, kad nepilnamečių dukterų poreikiams patenkinti atsakovei yra reikalinga jos nurodoma suma bei, kad vaikams ji kas mėnesį patiria bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡laidas, kurias ji nurodė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžių metu. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie iÅ¡laikytinių poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , ieÅ¡kovo darbingÄ amžių, taip pat tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas turėtų rimtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų dirbti, užsidirbti ir užtikrinti tinkamų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo, teismas sprendžia, kad abu nepilnamečių J. ir A.

G. tėvai turi galimybę lygiomis dalimis joms teikti reikalingo dydžio iÅ¡laikymÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametės J. G. iÅ¡laikymui priteistina kas mėnesį mokama 248 Eur dydžio iÅ¡laikymo suma, o A. G. iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 205 Eur dydžio iÅ¡laikymo suma. Toks iÅ¡laikymas, teismo nuomone, iÅ¡ esmės nepažeis kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkinamas, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kadangi ir po teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas nepilnamečiams vaikams teikė mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ , nei jis yra priteisiams Å¡iuo teismo sprendimu.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

27. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o tokiÄ teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Byloje atsakovė G. G. praÅ¡o teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ namų išėjo (duomenys neskelbtini) dienomis, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai J.

G. neteikė, jis taip pat neteikė iÅ¡laikymo dukrai už 2019 metų spalio mėnesį, už 2019 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius ieÅ¡kovas pervedė J. iÅ¡laikymui po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) gimus A. G., už (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nei vienai iÅ¡ dukrų iÅ¡laikymo neteikė. Atsakovė sutinka, kad ieÅ¡kovas nupirko A. kėdutę, jo mama nupirko pientraukį, taip pat ieÅ¡kovas su gimusia dukra jÄ parvežė iÅ¡ ligoninės, tačiau ji mano, kad tai nėra iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams.

Už 2020 metų vasario mėnesį ieÅ¡kovas J. pervedė 100 Eur, A. – 50 Eur, už kovo mėnesį J. pervedė – 100 Eur, A. – 50 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ieÅ¡kovas kiekvienai dukrai pervedinėjo po 100 Eur iÅ¡laikymo iki teismas dukroms priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Nuo teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovas dukterų iÅ¡laikymui moka po 180 Eur. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsikolinimo nuo (duomenys neskelbtini), kurį sudaro iÅ¡laikymo įsiskolinimas už J.

G. iÅ¡laikymÄ 2 200 Eur bei už A. G. iÅ¡laikymÄ â€“ 1 200 Eur. IeÅ¡kovas reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepripažino visai, teismui nurodė, kad jis iÅ¡laikymÄ vaikams teikė. Sutiko, kad su atsakove kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ir už šį mėnesį dukrai J. iÅ¡laikymÄ jis teikė, tačiau nepamena kokio dydžio sumÄ pervedė. Už (duomenys neskelbtini), lapkričio, gruodžio mėnesius mokėjo po 100 Eur. (duomenys neskelbtini) mėnesį iÅ¡laikymo vaikams neteikė, nes su J. gulėjo ligoninėje.

Tada J. išėjo į darželį, savaitę laiko darželį lankė, o po to vėl dvi savaites sirgo. A. iÅ¡laikymo 2020 metų sausio mėnesį taip pat neteikė, nes jai buvo nupirkta kėdutė, be to atsakovė su vaiku iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo parvežta namo, jo mama nupirko atsakovei pientraukį. Visos iÅ¡laidos sudarė apie 70 Eur, kelionės iÅ¡laidų ir laiko sÄ naudų ieÅ¡kovas neskaičiuoja. 2020 metų vasarį ieÅ¡kovas sumokėjo J. 100 Eur iÅ¡laikymÄ , A. iÅ¡laikymui pervedė 80 Eur, kovo mėnesį ieÅ¡kovas vėl J. pervedė 100 Eur, A.

– 80 Eur, balandžio mėnesį ieÅ¡kovas J. pervedė 100 Eur, o A. arba 100 Eur, arba 80 Eur. Nuo 2020 metų gegužės mėnesio ieÅ¡kovas abejoms mergaitėms pervedinėjo po 100 Eur iÅ¡laikymo iki kol teismas priteisė vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 180 Eur. Tokio dydžio iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas moka iki Å¡iol.

28. Civilinėje byloje ieÅ¡kovo D. G. pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. patvirtina, kad ieÅ¡kovas vaikams iÅ¡laikymÄ teikė, tačiau mažesnėmis iÅ¡mokomis, nei praÅ¡o priteisti atsakovė. 2019 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovas atsakovei už vaikÄ pervedė 70 Eur, už (duomenys neskelbtini) mėnesį iÅ¡laikymo vaikui nemokėjo, už 2019 metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius ieÅ¡kovas dukros J. iÅ¡laikymui pervedė po 100 Eur, už 2020 metų vasario mėnesį nei vienai dukterų ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo neteikė, už 2020 metų kovo mėnesį ieÅ¡kovas atsakovei pervedė 150 Eur abiejų dukterų iÅ¡laikymui, vėliau už 2020 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ieÅ¡kovas atsakovei pervedinėjo abiejų dukterų iÅ¡laikymui po 200 Eur, o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio abejoms dukterims kas mėnesį teikė po 360 Eur iÅ¡laikymo.

29. Civilinėje byloje esant pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams apie ieÅ¡kovo teiktÄ vaikams iÅ¡laikymÄ nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, teismui nekyla abejonių dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo fakto buvimo. Darydamas tokias iÅ¡vadas, teismas remiasi atsakovės paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu apie tai, kad ieÅ¡kovas nesitarė su pastarÄ ja dėl vaikams teiktino iÅ¡laikymo dydžio, ji iÅ¡ ieÅ¡kovo priėmė tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kokį jis pervedinėjo, nes bijojo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡laikymo vaikams visiÅ¡kai neteiks.

Galiausiaia faktÄ , kad ieÅ¡kovo teikiamas vaikams iÅ¡laikymas buvo nepakankamas įrodo vėlesni atsakovės veiksmai, teikiant civilinėje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kuriuo atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Kita vertus, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o mayti, kad už kelis mėnesius iÅ¡laikymo vaikams jis aplamai neteikė, teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo nurodymÄ , kad jis pats nusprendė kokio dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams reikia teikti, koks jis jiems yra pakankamas.

Teismas taip nepritaria ieškovo pozicijai apie tai, kad už (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį jis dukroms išlaikymo neteikė, nes su J. G. gulėjo ligoninėje, o A. G. pirko kėdutę, pientraukį ir ieškovę su vaiku iš (duomenys neskelbtini) parvežė namo. Byloje nėra duomenų, kad civilinės bylos šalys būtų sutarę dėl tokios formos išlaikymo teikimo nepilnametei A. G. už (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį, be to, ieškovas pats pripažino, kad pientraukį atsakovei yra nupirkusi jo mama, o ne jis pats.

Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad už 2020 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovas atsakovei už J. G. iÅ¡laikymÄ pervedė 100 Eur, todėl lieka nesuprantama dėl kokių priežasčių kitai dukrai iÅ¡laikymas nebuvo teikiamas, nors ji gimė (duomenys neskelbtini). Minėta, jog byloje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jis tarėsi su atsakove dėl vaikams teiktino mažesnio iÅ¡laikymo dydžio, o teismui nusprendus, kad J. G. iÅ¡laikymui ieÅ¡kovas turi teikti 248 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ bei A.

G. išlaikymui - po 205 Eur, teismas sprendžia, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurį sudaro įsiskolinimas dėl nepilnametės dukters J. G. išlaikymo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 2 154 Eur dydžio, bei išlaikymo įsiskolinimas dėl nepilnametės A. G. išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugsėjo 25 d., t. y. teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir jis yra 1 092 Eur dydžio (CK 3.200 straipsnis).

30. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko iÅ¡laikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

31. Civilinės bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai nurodė, kad santuokos galiojimo metu nebuvo įgyję jokio nekilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuokÄ teismas turėtų dalyti (CK 3.87 straipsnis). Sutuoktiniai taip byloje nekelia ginčo dėl namų apyvokos daiktų. IeÅ¡kovas D. G. nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi (duomenys neskelbtini) yra sudaręs kredito kortelės vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam yra suteiktas 1 650 Eur kredito limitas, nepadengta įsipareigojimų suma (duomenys neskelbtini) buvo 833,68 Eur.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad Å¡is įsipareigojimas kreditoriui yra jo asmeninis, todėl Å¡iÄ prievolę praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo asmeniniu įsipareigojimu. Civilinėje byloje taip pat yra pateikta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta tarp civilinės bylos Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovo D. G. ir atsakovės G. G., sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai sumokėti 8 500 Eur sumÄ dėl jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimų.

Civilinės bylos šalys teismo posėdžių metu patvirtino, kad aptariama taikos sutartis yra vykdoma ir dėl gyvenamajame name atliktų pagerinimų ieškovas atsakovei pretenzijų nebeturi, o taikos sutartimi prisiimta prievolė yra asmeninė G. G. prievolė ieškovui D. G. (CK 3.126, 3.127 straipsniai). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas dėl šių išvardytų santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime plačiau nebepasisako.

32. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl iki santuokos ieÅ¡kovo D. G. vardu įgytos transporto priemonės, kuriÄ atsakovė G. G. savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o pripažinti bendra jos ir ieÅ¡kovo nuosavybe, Å¡iÄ transporto priemonę priteisti jai. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieÅ¡kovui už jai atitenkančiÄ didesnę bendrai įgyto turto dalį sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ . Atsakovė G. G. teismui paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu D. G. kartu, kaip Å¡eima, pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios.

Abu gyveno nuomojamame bute. Vėliau, nuo (duomenys neskelbtini) abu persikėlė gyventi į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is turtas buvo atsakovės mamos, tačiau jame ieÅ¡kovas su atsakove gyveno vieni. Tuo metu atsakovė dirbo, su ieÅ¡kovu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip Å¡eima. (duomenys neskelbtini) abu planavo pirkti automobilį, abu jo ieÅ¡kojo. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas savo vardu ėmė kreditÄ , jos sutikimo kredito ėmimui nereikėjo, nes ji su ieÅ¡kovu nebuvo sudarę oficialios santuokos.

Automobilį pirko už 2 900 Eur sumÄ , kreditÄ grÄ Å¾ino per 3 ar 4 mėnesių laikotarpį. Kredito įmokas mokėjo ieÅ¡kovas, tačiau ji tuo laikotarpiu dengė visas kitas bendras iÅ¡laidas, t. y. bÅ«sto iÅ¡laikymo, maisto ir kitas. Tokiu bÅ«du, atsakovė mano, kad transporto priemonė turi bÅ«ti pripažinta bendra daline jos ir ieÅ¡kovo nuosavybe. IeÅ¡kovas D. G. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad su atsakove pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), abu gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį.

Tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreditÄ automobilio įsigijimui jis ėmė vienas, savo vardu, įmokas kredito dengimui jis taip pat mokėjo vienas. IeÅ¡kovas mano, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jo įgijimo bei kredito dengimo metu atsakovė niekur nedirbo, Å¡ias įmokas jis mokėjo asmeniÅ¡kai iÅ¡ savo darbo užmokesčio.

33. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Taip pat, šioje dalyje numatytos ir atitinkamos sutarties formos nesilaikymo teisinės pasekmės – sutartis tampa negaliojanti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad civilinės bylos šalys (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėdamos kartu gyventi, siekė pelno.

Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai, civilinės bylos Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimai neginčijamai patvirtina, kad kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti ginčo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. turėjo bendrÄ tikslÄ ir vienodÄ interesÄ , todėl yra pagrindas vertinti, kad sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.

34. Teismas pažymi, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti jÄ raÅ¡ytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016).

Praktikoje dėl nesusituokusių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės laikomasi pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Teismų praktikoje pažymėta, jog nors rašytinį jungtinės veikos sutartis dažnai nebūna pasirašyta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais).

Jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklÄ (partnerystę) patvirtinančios raÅ¡ytinės sutarties, tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Jeigu sugyventinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti tam tikrÄ turtÄ dalinės nuosavybės teise, taip teismo ir turi bÅ«ti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

35. IÅ¡ civilinės bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakove nebuvo sudarę raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau Å¡is faktas nedaro jų susitarimo dėl jungtinės veiklos negaliojančiu. Byloje pačių civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakove (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesį kartu pradėjo gyventi su tikslu kurti Å¡eimÄ , vesti bendrÄ Å«kį, gyventi kaip sutuoktiniai. Minėta, jog Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai patvirtino atsakovės paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ dalies paties ieÅ¡kovo parodymai, liudytojų A.

G., R. B. parodymai, kurie patvirtino, kad Å¡alys iÅ¡ tiesų pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesio. IÅ¡ pradžių Å¡eima nuomavosi butÄ , vėliau gyveno G. G. mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį bendromis lėšomis remontavo. Šį faktÄ visiÅ¡kai patvirtina civilinėje byloje esanti ir jau aukščiau Å¡iame teismo sprendime aptarta tarp civilinės bylos Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis, kuria abi bylos Å¡alys pripažino, kad tiek D.

G., tiek G. G. bendru darbu ir pinigėmis lėšomis pagerino nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kikevienas lygiomis dalimis po 8 500 Eur (bendroje sumoje 17 000 Eur). Todėl teismas nesutinka su ieÅ¡kovo byloje dėstoma pozicija apie tai, kad jis nuo pat bendro gyvenimo pradžios su atsakove, jÄ visiÅ¡kai iÅ¡laikė, nes pastaroji niekur nedirbo, neturėjo asmeninių piniginių lėšų ir pan. Teismo aptariama tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytÄ taikos sutartis patvirtina prieÅ¡ingas faktines aplinkybes, įrodo, kad Å¡alys buvo sutarę kurti bendrÄ turtÄ , jį visokeriopai gerinti bendru darbu ir bendromis lėšomis, o ieÅ¡kovas D.

G. priešingų įrodymų byloje nepateikė.

36. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė pilnai įrodė, kad ji su ieÅ¡kovu D. G. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio vesdami bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jÄ Ä¯gydami (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 2 500 Eur sumÄ .

Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi kiekvienas iÅ¡ civilinės bylos Å¡alių prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo, todėl laikytina, kad jų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įraÅ¡ai į bendrÄ veikla yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. Tokiu bÅ«du, teismas pripažįsta, kad kiekvienai civilinės bylos Å¡alių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo transporto priemonės.

37. Atsakovė G. G. reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra jos ir ieÅ¡kovo nuosavybe, taip pat prašė Å¡iÄ transporto priemonę nutraukus tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytÄ santuokÄ priteisti jai. Paskutiniojo posėdžio metu sutiko ieÅ¡kovui už jai atitenkančiÄ transporto priemonę sumokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ . Byloje atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo transporto priemonė buvo įgyta už 2 900 Eur, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) atliktÄ Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , kuria buvo vertinama transporto priemonė Toyota Avensis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ios transporto priemonės rinkos vertė nustatyta 1 010 Eur.

IeÅ¡kovas nesutiko su byloje atsakovės įrodinėjama ginčo transporto priemonės rinkos verte, savo vertinimo ataskaitos bylos nepateikė, nors teismas jam tokiÄ galimybę byloje suteikė. Ä®rodinėdamas didesnę ginčo transporto priemonės rinkos vertę, ieÅ¡kovas byloje pateikė du skelbimus internete apie tai, kad transporto priemonė Toyota Avensis Verso, (duomenys neskelbtini) mėnesio laidos, buvo parduodama už 1 750 Eur, tokio paties modelio transporto priemonė 2002 metų vasario mėnesio laidos buvo parduodama už 1 800 Eur vertę.

Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis nesutinka, kad transporto priemonė būtų priteista atsakovei, teismui paaiškino, kad ji pati turi pasirūpinti transporto priemone sau ir vaikams.

38. Spręsdamas klausimÄ dėl to, kuriam iÅ¡ sutuoktinių nutraukus jų santuokÄ turi bÅ«ti priteistas ginčo turtas, teismas atsižvelgia į kiekvieno sutuoktinių interesÄ naudotis ginčo turtu, poreikį Å¡iuo turtu disponuoti, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019 metų rugpjūčio 24 – 25 dienomis išėjęs iÅ¡ atsakovės namų, ginčo transporto priemonę paliko atsakovei, kuri Å¡iuo turtu naudojasi iki Å¡iol.

Atsakovė teismui paaiÅ¡kino, kad jai transporto priemonė yra reikalinga, nes ji liko viena su trim nepilnamečiais vaikais, kuriuos vežioja į mokyklÄ , darželį, gydytojus. Å iuo metu ji neturi galimybės įsigyti kitos transporto priemonės, sutinka ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti 505 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu teismui nepagrindė transporto priemonės reikalingumo, tik nurodė, kad transporto priemonė turi bÅ«ti priteista jam, nes tai yra jo asmeninis turtas, aiÅ¡kino, kad atsakovė pati turi pasirÅ«pinti kita transporto priemone, nenurodė sutinkantis atsakovei iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už jos turto dalį.

Atsižvelgdamas į civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimus, taip pat į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio atsakovė viena naudojasi ginčo transporto priemone, ji gyvena viena su trim nepilnamečiais vaikais, kurių dviejų tėčiu yra pats ieÅ¡kovas, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas nekėlė atsakovei prtenezijų dėl jos naudojamo automobilio iki pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, teismas sprendžia, kad ginčo nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti priteisiamas atsakovei, nes ji turi esminį interesÄ naudotis Å¡iuo turtu, ieÅ¡kovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

39. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktika, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.).

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

40. Byloje tarp civilinės bylos Å¡alių taip pat kilo ginčas dėl transporto priemonės Toyota Avensis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės. Teismui pasiÅ«lius byloje civilinės bylos Å¡alims pateikti Å¡io turto rinkos vertę įrodančius dokumentus, atsakovė G. G. byloje pateikė (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 010 Eur. IeÅ¡kovas byloje pateiktais internetiniais skelbimais įrodinėjo, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 750 – 1 800 Eur, savo turto vertinimo ataskaitos byloje nepateikė.

Tokiu bÅ«du, teismas sprendžia, kad atsakovė G. G. byloje pateikė patikimesnį raÅ¡ytinį įrodymÄ , pagrindžiantį ginčo turto rinkos vertę, kuri teismo vertinimu yra 1 010 Eur. IÅ¡ pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilis vertinimo metu buvo apžiÅ«rėtas, buvo fotografuojamas, identifikuojama, fiksuojama techninė jo bÅ«klė, eksploataciniai ir kiti trÅ«kumai, vertinama automobilio turima komplektacija. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas byloje, įrodinėdamas automobilio rinkos vertę, pateikė du internetinius skelbimus, kuriuose matyti tik parduodamų automobilių iÅ¡orė, jų gamybos metai, neindetifikuojant jų trÅ«kumų, susidėvėjimo ir pan.

Byloje nesant kitų, ieškovo pateiktų patikimų įrodymų, spręstina, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė yra 1 010 Eur, kurių pusė sumos iš atsakovės priteistina ieškovo naudai.

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas kreipdamÄ sis ieÅ¡kinio reikalavimu į teismÄ sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovei G. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos sudaro 1 016,90 Eur. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies (53 proc.), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 80 Eur žyminio mokesčio bei 530 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma.

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai taip pat patenkinti iÅ¡ dalies (47 proc.), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisiama 173 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 478 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kovo D. G. ieÅ¡kinio reikalavimus ir atsakovės G. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo D. G. palikti esamÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pavardę, G. G. - santuokinę „(duomenys neskelbtini)“ pavardę. Nustatyti, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ kredito kortelės vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AS Inbank filialas yra D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė. Nustatyti nepilnamečių vaikų J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jų motina G. G. jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nepilnamečių vaikų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir jų tėvo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusvio bendravimo tvarkÄ tokiomis sÄ lygimis:

1. D. G. turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienų metų neporiniais savaitgaliais, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos nuo atitinkamos savaitės Å¡eÅ¡tadienio 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki tos pačios savaitės sekmadienio ne vėliau kaip 18 val.;

2. D. G. turi teisę praleisti kartu su nepilnametėmis dukromis 14 dienų vasaros atostogų metu. D. G. turi teisę pasiimti nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove G. G. sutartos vietos pirmÄ atostogų dienÄ 10 val., jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ar į kitÄ su G. G. sutartÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ ne vėliau kaip 18 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie planuojamÄ atostogų laikÄ ir trukmę D. G. įsipareigoja praneÅ¡ti atsakovei G. G. skambučiu ar trumpÄ ja žinute, ne vėliau likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Kiekvienos iÅ¡ Å¡alių atostogų metu netaikomos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuostatos;

3. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais pirmÄ Å ventų Velykų dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

4. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais antrÄ Å ventų Velykų dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

5. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais metais Kūčių dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

6. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Kalėdų pirmÄ dienÄ , pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 20 val.;

7. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais Naujų metų Å¡venčių metu, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. gruodžio 31 d. ir jas grÄ Å¾inant j jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 18 val. sausio 1 d.

8. D. G. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais metais per oficialias Å¡ventines nedarbo dienas, pasiimant nepilnametes dukras iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir jas grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 18 val.

9. Atsakovei G. G. su viena nepilnamete dukra atsidÅ«rus gydymo įstaigoje, kai gydymas ar apžiÅ«ros trunka ilgiau nei 1 dienÄ , ieÅ¡kovas D. G. pasiima likusiÄ nepilnametę dukrÄ ir jÄ prižiÅ«ri, rÅ«pinasi iki gydymo pabaigos.

10. D. G. negalėdamas nepilnamečių dukterų paimti Å¡ioje bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai praneÅ¡ti atsakovei G. G. skambučiu ar sms trumpÄ ja žinute, arba elektroniniu paÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas iki numatyto susitikimo;

11. Jeigu nepilnamečių vaikų susirgimo atveju, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, įvairÅ«s pasirodymai mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su D. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis dienomis, bendravimas su nepilnametėmis dukromis nėra perkeliamas į artimiausiÄ savaitę ar kitai dienai po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis J. G. po 248 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus), o A. G. po 205 Eur (du Å¡imtus penkis eurus) nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., iki kiekvieno vaikų pilnametystės. IÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas uzufrukto teise valdo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 246 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Pripažinti, kad transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. ir G. G. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur įgijo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, kiekvienam savininkų turint nuosavybėje po ½ dalį Å¡io turto.

Transporto priemonę Toyota Avesnis Verso, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 505 Eur (penkių Å¡imtų penkių eurų) dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ didesnę dalintino turto dalį. Visus kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 610 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 173 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 478 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) teisinės pagalbos iÅ¡laidų (įmokos kodas 5630). SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Eglė Sabaliauskienė