2016-11-23 Nr. AB-22189-3-61-3-00429-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3830-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00429-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 59

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitė-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir B. R. S. (B. R. S.) prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir B. R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir B. R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai D. S. ir B. R. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ministerija, atsakovas) 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1V-1038 (toliau – Įsakymas) dalis, kuriomis nuspręsta netenkinti jų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjų D. S. ir B. R. S. skundą atmetė.

Pareiškėjai D. S. ir B. R. S. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino Ministerijos 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymus Nr. 1V-1038, kuriais nuspręsta netenkinti D. S. ir B. R. S. prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, bei įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti D. S. ir B. R. S. prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

II. Pareiškėjų D. S. ir B. R. S. atstovė advokatė Inga Klimašauskienė elektroninių ryšių priemonėmis paduotame prašyme prašo pareiškėjams atlyginti 9 094,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 3 419,17 Eur, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Prašyme nurodoma, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 144 Eur už skundo parengimą, 2 618 Eur už apeliacinio skundo aprengimą, 599,46 Eur už kitų dokumentų parengimą; 2 532,94 Eur už ekspertinę išvadą, 224,40 Eur už kitų įrodymų byloje rinkimą, 299,20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 576,77 Eur už konsultacijų klientui teikimą. Pažymima, kad nustatant pareiškėjams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus bei bylos sąnaudas, būtina įvertinti, kad byloje keliamas klausimas yra sudėtingas (teisės ir fakto klausimu), todėl yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių ir priteisti visas pareiškėjų prašomas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme akcentuojama, kad byla yra su tarptautiniu elementu, t. y. pareiškėjai gyvena ne Lietuvos Respublikoje, todėl ginčo pobūdis reikalavo rinkti ir atlikti teisinę analizę istorinių duomenų ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose jurisdikcijose (pvz., užklausos žydų bendruomenėms Pietų Afrikos Respublikoje). Prašyme taip pat nurodoma, kad procesinių dokumentų parengimas pareikalavo specialių žinių taikymo bei didelių laiko ir darbo sąnaudų, nes teismų praktika byloje keliamu klausimu nenuosekli, o pareiškėjų atveju, tokios praktikos iš viso nėra. Pažymima, kad šiuo metu egzistuojanti praktika suformuota ne pagal įstatymo leidėjo tikrąją valią, todėl reikėjo atlikti išsamią teismų praktikos analizę, todėl procesinių dokumentų parengimas pareikalavimo specialių žinių ir didelių laiko sąnaudų. Prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekspertams išleista suma sudaro beveik trečdalį bylinėjimosi išlaidų, pažymima, kad jei pareiškėjai nebūtų pateikę šio papildomo įrodymo, teismas būtų apsiribojęs tik Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atlikto tyrimo medžiaga, o tai nebūtų leidę kilusį ginčą išnagrinėti objektyviai.

Atsakovas Ministerija prašo atmesti pareiškėjų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad nėra įrodytas teismo išlaidų realumas, pagrįstumas, didžiosios dalies išlaidų būtinumas ir tiesioginė sąsaja su byla, prašymas neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių. Taip pat atsakovas pažymi, kad įprastai administracinių teismų praktikoje kiekvienoje instancijoje patirtų teismo išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamos tos instancijos teisme, kuriame jos ir buvo patirtos, todėl mano, kad prašymas priteisti išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmąją instancija, turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovas nurodo, kad ši byla neturėtų būti laikoma labai sudėtinga ir reikalaujančia specifinių žinių. Pažymi, kad pastaruoju metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama apie 20 bylų, kuriose analizuojamas klausimas dėl atsisakymo suteikti dvigubą pilietybę žydų tautybės asmenims. Daugumoje šių bylų buvo teikiami standartiniai, beveik identiški skundai. Rengiant skundą šioje byloje nereikėjo atlikti išsamios teismų praktikos analizės, nes panašūs klausimai buvo nagrinėjami tik 5 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose buvo suformuota nuosekli vieninga praktika. Atsakovas teigia, kad skunde nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, visos faktinės aplinkybės jau buvo surinktos anksčiau.

Atsakovas nurodo, kad tai, jog pareiškėjai gyvena užsienyje, negalima laikyti aplinkybe, savaime apsunkinančia atstovavimą byloje. Pareiškėjų atstovai klaidingai nurodo, kad jiems teko rinkti duomenis ir atlikti teisinę analizę kitose jurisdikcijose. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra taikoma užsienio teisė, todėl nebuvo reikalo atlikti užsienio teisės aktų teisinės analizės. Vienintelis dokumentas iš užsienio valstybės yra Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos raštas, kuris siųstas pareiškėjui, kuris gyvena toje pačioje valstybėje, tiesiogiai, taigi Rekomendacijos šiuo atveju netaikytinos, pareiškėjas jokių įrodymų, kad patyrė dėl šio rašto gavimo ar kokios nors užklausos siuntimo kokių nors išlaidų, nepateikė. Pareiškėjo atstovai dėl šio įrodymo rinkimo jokių išlaidų patirti negalėjo.

Atsakovas mano, kad šioje byloje priteisti maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymo nukrypti nuo maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių ir priteisti didesnes sumas. Atsakovas taip pat pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad būtinas dviejų advokatų dalyvavimas, visose analogiškose bylose pareiškėjus atstovavo vienas advokatas.

Atsakovas pažymi, kad teismui pareiškėjų atstovai pateikė atstovavimo sutartis ir sąskaitas, kuriose pareiškėjai sumokėjo jiems reikalaujamas priteisti sumas. Tačiau atstovavimo sutartys yra bendro pobūdžio, o sąskaitose abstrakčiai nurodoma, kad atsiskaitoma už teisines paslaugas, nedetalizuojama, kokias, jos nesiejamos su atstovavimu šioje konkrečioje byloje. Šios sąskaitos, atsižvelgiant į tai, kad advokatai atstovauja pareiškėjams visais teisiniais klausimai, galėjo būti išrašytos už visai kitas teisines paslaugas, ne už atstovavimą šioje byloje. Mano, kad nėra įrodytas būtent tokio dydžio, koks prašomas priteisti, patirtų išlaidų realumas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai prašo priteisti už kitų dokumentų parengimą 599,46 Eur, nors neaišku, už kokių. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų atstovai teikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kurį teismas tenkinti atsisakė, todėl už tokio dokumento parengimą išlaidos nepriteistinos. Kitais dokumentais pareiškėjų atstovai teikė papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti su skundu ir apeliaciniu skundu. Tokie dokumentai laikytini skundo ir apeliacinio skundo papildymu ir jų parengimo išlaidos įskaičiuotinos į skundų parengimo išlaidos.

Atsakovas akcentuoja, kad jokių įrodymų, jog už ekspertinę išvadą būtų sumokėta ją parengusiems asmenims, teismui nepateikta, t. y. neįrodytas šių išlaidu realumas. Neaišku, kokiu pagrindu ši išvada įkainota 2 532,46 Eur. Atsakovas pažymi, kad, pvz., Lietuvos istorijos institutas yra teikęs Ministerijai ir Migracijos departamentui savo nuomonę įvairiais istoriniais klausimais visiškai nemokamai, kyla klausimas, ar panašių duomenų nebuvo galima gauti nemokamai arba už prieinamesnę kainą. Taip pat pažymi, kad išvada yra pateikta pareiškėjų iniciatyva, atsakovo atstovai neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokios išvados pateikimo reikalingumo, pasiūlyti savo ekspertų, užduoti ekspertams savo klausimų. Atstovai klaidingai ją vadina ekspertine išvada, ji nelaikytina eksperto išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme, nes ji nebuvo paskirta ir vykdoma ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertinėje išvadoje nebuvo analizuojama konkreti pareiškėjų situacija, pasisakyta dėl jų individualaus atvejo, o tik bendri teiginiai apie bendrą žydų padėtį tuo metu Lietuvoje. Pabrėžia, kad atsiliepime į apeliacinį skundą Ministerija nurodė, kad neneigia holokausto Lietuvoje, kurio laikotarpių pradžia siejama su 1941 metų birželio pabaiga, žydų persekiojimo, getų steigimo ir masinio žydų žudymo, kurie prasidėjo nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus Lietuvą. Tiek teismo proceso metu, tiek priimdami ginčijamą sprendimą Ministerija ir Migracijos departamentas nekvestionavo mokslinėje išvadoje pateiktų teiginių ir tik reikalavo pareiškėjų pateikti įrodymus apie individualią jų situaciją. Tokiu būdu atsakovas mano, kad yra ne tik neįrodytas išlaidų mokslinei išvadai realumas, pagrįstumas, bet ir tai, kad jos buvo tiesiogiai susijusios su teismo procesu ir būtinos.

Atsakovas dėl prašomos priteisti 224,4 Eur sumos už kitų įrodymų byloje rinkimą nurodo, jog abejoja, kad byloje pareiškėjų teiktų dokumentų rinkimo išlaidos galėtų sudaryti pareiškėjų nurodytą sumą. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad atstovavimo teismo posėdyje viena valanda galėtų būti maksimaliai įkainota 73,51 Eur, o ne pareiškėjų nurodyta nepagrįsta suma.

Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjų atstovai taip pat nurodo konsultacijų klientams teikimą, bet nepateikia įrodymų, kad klientams buvo apskritai teikiamos kokios nors konsultacijos, susijusios su byla, jei buvo, tai kiek laiko tokios konsultacijos užtruko, kad būtu galima įvertinti nurodytos sumos pagrįstumą, sąsajas su byla, realumą ir būtinumą. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, pasirengimas teismo posėdžiui nelaikytina savarankiška paslauga, už kurios teikimą patirtos išlaidos atskirai nepriteisiamos, ji laikytina sudėtine atstovavimo teismo posėdyje paslaugos dalimi.

Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieš priimant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2473, kuriuo pakeistas šioje byloje analizuotas teisinis reglamentavimas ir pareiškėjams nebeliko jokių kliūčių gauti dvigubą pilietybę, nes priežastys, dėl kurių jie ar jų protėviai pasitraukė iš Lietuvos, nebėra svarbios ir jų nebereikia įrodinėti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjų atstovams buvo puikiai žinomas ne tik faktas, kad įstatymo pakeitimas yra priimtas, bet tai, kad toks pakeitimas yra siūlomas. Atsakovas tvirtina, kad teismo sprendimas, tiek palankus, tiek nepalankus pareiškėjams, niekaip nepakeitė ir nebūtų pakeitęs pareiškėjų situacijos. Mano, kad bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje tęsimas vien tam, kad būtų patikrintas įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo tikslingas. Pažymi, kad visose analogiškose bylose pareiškėjai, atsižvelgdami į Pilietybės įstatymo pakeitimą ir puikiai suprasdami, kad tęsti bylinėjimąsi ir apkrauti darbu teismus bei viešojo administravimo subjektus, ne tik netikslinga, bet ir nesąžininga, arba atsiima savo skundus arba siūlo sudaryti taikos sutartis, kuriomis pareiškėjai įsipareigoja pateikti naujus prašymus, o Ministerija – juos nagrinėti pagal naujai įsigaliojusį reglamentavimą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas prašo taikyti šioje byloje ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų D. S. ir B. R. S. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo.

Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti ir išnagrinėta iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, nurodydama minėtas nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Rekomendacijose.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaisant teigiamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektų, šio instituto prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Pareiškėjai patikslintame prašyme nurodė, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 3 419,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 618 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 224,40 Eur už kitų įrodymų, pridėtų prie apeliacinio skundo, rinkimą; 576,77 Eur už konsultacijų teikimą.

Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos Advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. balandžio 4 d. bei 2016 m. gegužės 2 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei Tarptautinio mokėjimo nurodymais. Įvertinusi įrodymus, kuriais grindžiamos pareiškėjų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl kurio pareiškėjai šioje byloje teikė apeliacinį skundą, priimtas 2016 m. balandžio 19 d., bei pareiškėjų nurodomų apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai įrodė, kad apeliacinės instancijos teisme realiai galėjo patirti ne 3 419,17 Eur atstovavimo išlaidų, o 2 862,50 Lt, nes po to kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pareiškėjai juos atstovavusiai advokatų kontorai sumokėjo tik nurodytą sumą pagal 2016 m. gegužės 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį.

Pareiškėjai prašo atlyginti apeliacinio skundo parengimo, įrodymų, pridėtinų prie apeliacinio skundo, rinkimo ir konsultacijų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo skundimu, apeliacinio skundo motyvų, teikimo išlaidas. Įvertinusi šias pareiškėjams apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos nurodytos paslaugos įeina į apeliacinio skundo parengimo išlaidų apimtį.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, maksimali už apeliacinio skundo, kurį rengė advokatas, dalyvavęs pirmosios instancijos teismas, parengimą galima priteisti suma – 1 286,73 Eur (756,9 x 1,7) (2015 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis – 756,9 Eur, Rekomendacijų koeficientas – 1,7), todėl pareiškėjų prašoma priteisti apeliacinio skundo parengimo išlaidų suma viršija nurodytą maksimalų dydį.

Teisėjų kolegija bylą įvertinusi kitų administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų dėl atsisakymo suteikti pilietybę kontekste, atsižvelgusi į prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytus bylos sudėtingumą pagrindžiančius kriterijus, pripažįsta, kad ši byla nelaikytina itin sudėtinga, t. y. išskirtine byla, kurioje atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sprendžiamas nesilaikant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi pareiškėjų atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, reikalingas parengti šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, tai, jog apeliacinį skundą rengė advokatai, kurie pareiškėjams atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjų prašymą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjams priteisti 1 000 Eur (po 500 Eur kiekvienam iš pareiškėjų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo tenkinamas iš dalies, kiekvienam jų iš atsakovo priteisiant po 500 Eur. Pareiškėjų prašymo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsniu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. S. ir B. R. S. (B. R. S.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjams D. S. ir B. R. S. (B. R. S.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos po 500 Eur (penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą pareiškėjų D. S. ir B. R. S. (B. R. S.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dalį atmesti.

Pareiškėjų D. S. ir B. R. S. (B. R. S.) prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė