2016-11-23 Nr. AB-22738-3-61-3-00550-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-693-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00550-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Š. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama priteisti 1 131,20 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad patyrė 1 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. skundą ir atsiliepimą į skundą parengė advokato padėjėjas Š. V., kurios yra pagrįstos ir protingo dydžio. Advokato padėjėjui teko gilintis ir į civilinę bylą, kuri yra didelės apimties ir sudėtinga. Pareiškėja teigė, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 30 Eur (nurodo, kad patyrė 33 Eur) už kelionę į teismo posėdžius. Nurodė, kad į teismo posėdžius vyko automobiliu, tačiau neišsaugojo šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Todėl prašo priteisti kelionės išlaidas, skaičiuojant jas kaip vykstant į kelionę autobusu. Taip pat prašo priteisti ir 1,20 Eur už skundo išsiuntimą teismui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašė atmesti pareiškėjos prašymą.

Nurodė, kad pati pareiškėja pasirašė bei pateikė skundą teismui ir atsiliepimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas pateikė 2015 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas. Taigi, tokie duomenys nepatvirtina, kad advokato padėjėjas teikė jai šias paslaugas. Teigė, kad byla nebuvo sudėtinga, todėl prašoma priteisti suma už skundą ir atsiliepimo parengimą yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga. Taip pat nurodė, kad prašymas priteisti 33 Eur kelionės išlaidas yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai N. Š. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 421,08 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, o likusią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Rekomendacijų (originali redakcija) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjai rengiant skundą galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatęs 300 Eur MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundo surašymą maksimaliai priteistina 3 MMA. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1PS1-(2.1.)-1206 „Dėl N. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Kitą skundo dalį – įpareigoti atsakovę apie tarnybinės nuobaudos panaikinimą įrašyti į pareiškėjos asmens bylą ir pateikti Valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatuose nustatyta tvarka – atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Teismo vertinimu, atsižvelgęs į bylos esmę, reikalavimas įpareigoti atsakovę įrašyti duomenis į jos asmens bylą sudaro 10 procentų.

Pareiškėja prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2015 m. sausio 15 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju Š. V., kuriam šia sutartimi, be kita ko, pavesta rengti ir procesinius dokumentus (sutarties 2.1.3).

Pareiškėja 2015 m. sausio 23 d. pateikė skundą teismui, pasirašiusi jį pati, tačiau įvertinus pateiktą teisinių paslaugų sutartį, teismas padarė išvadą, kad skundą jai parengė advokato padėjėjas Š. V.. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kad teisinių paslaugų sutartis nebuvo pateikta su skundu. Esminė aplinkybė, kad tokia sutartis buvo sudaryta iki skundo teismui pateikimo (pareiškėja išsiuntė skundą 2015 m. sausio 21 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prie skundo pridėjo 2016 m. balandžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurią jai išrašė advokato padėjėjas Š. V.. Minėtoje sąskaitoje detalizuotos teisinės paslaugos, t. y. už skundo parengimą, dokumentų teisinę analizę – 600 Eur, o už atsiliepimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą – 500 Eur. Taip pat pateikta ir ataskaita bei lėšų pervedimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėja advokato padėjėjui apmokėjo 1 100 Eur už išrašytą minėtą 2016 m. balandžio 11 d. teisinių paslaugų sutartį.

Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad ji pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės argumentai, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2016 m. balandžio 11 d. yra nereikšmingi, kadangi esminė aplinkybė, jog teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta iki pateikiant skundą teismui (2015 m. sausio 15 d.).

Teismas vertino tik pareiškėjos prašomas priteisti išlaidas, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už skundo surašymą 600 Eur neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių, tačiau teismas šias išlaidas mažino 10 procentų (dėl tenkintų reikalavimų proporcingumo) ir 20 procentų (teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas), t. y. iš viso sumažino 30 procentų ir pareiškėjai priteisė 420 Eur (600 Eur – 30 proc.) už suteiktas teisines paslaugas.

Taip pat pareiškėja prašė priteisti 1,20 Eur patirtų pašto išlaidų, siunčiant procesinius dokumentus teismui. Tokios išlaidos patvirtintos kvitu, tačiau jas teismas mažino 10 procentų, t. y. priteisė 1,08 Eur (1,20 – 10 proc.).

Taip pat pareiškėja prašė priteisti kelionės išlaidas – 30 Eur, kurias ji grindžia autobusų įkainiais. Iš pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad šio prašymo dalis dėl 30 Eur kelionės išlaidų atlyginimo nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėja pripažino, kad šios konkrečios išlaidų sumos ji realiai nebuvo patyrusi, t. y. nemokėjo už važiavimą į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžius maršrutiniu autobusu, nes vyko į juos nuosavu automobiliu, tačiau neišsaugojo kvitų. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalis reikalauja pagrįsti teismui pateiktą prašymą dėl išlaidų atlyginimo rašytiniais įrodymais. Pareiškėja kartu su savo prašymu dėl išlaidų atlyginimo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos turėtas kelionės išlaidas, kurias ji realiai patyrė važiuodama į teismo posėdžius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dalies dėl 30 Eur (nurodė, kad patyrė 33 Eur) kelionės išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėja N. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 131,20 Eur patirtas bylinėjimosi teisme išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Rekomendacijų 5 punkte įtvirtintas nuostatas. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už skundo surašymą 600 Eur neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių, tačiau sumažina šias išlaidas 20 procentų vien dėl to, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas.

Atkreipia dėmesį, kad toks teismo argumentas yra nepagrįstas. Pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimaliai advokatui už skundo surašymą priteistina 3 MMA. Nuo 2015 m. sausio 1 d. MMA buvo 300 Eurų. Taigi, maksimaliai advokatui už skundo surašymą galimai priteistina suma yra 900 Eurų (3 x 300 Eur = 900 Eur). Vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, maksimaliai advokato padėjėjui priteistina suma už skundo surašymą yra 720 Eur ((3x300 Eur) x 80% = 720 Eur).

Akcentuoja, jog teismas negalėjo sumažinti pareiškėjos patirtų išlaidų 10 procentų, nes jos reikalavimas įpareigoti atsakovę įrašyti duomenis į asmens bylą buvo nepatenkintas dėl to, kad jis buvo perteklinis, o ne dėl to, kad jis buvo neteisėtas ar neįrodytas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-6618-463/2015).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies, ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingo ir pagrįsto dydžio.

Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos pateikto skundo (12 lapų) turinį, matyti, kad skundo didžiąją dalį užima faktinių bylos aplinkybių aprašymas, teisės aktų ir skundžiamų administracinių aktų citavimas. Atsakovo nuomone, ši byla nebuvo išskirtinė ar sudėtinga, todėl procesinių dokumentų parengimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, nes šioje byloje nebuvo keliamas teisės normų konkurencijos ar teisės spragų šalinimo klausimas, taikyta tarptautinė teisė ar remtasi tarptautinių teismų jurisprudencija, t. y. skundo parengimas nereikalavo itin specialių žinių (Rekomendacijų 2 p.). Darytina išvada, jog skundžiama nutartimi priteistos 420 Eur išlaidos galėtų būti mažintinos dar labiau.

Pažymi, kad byloje spręstas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų kontekste nėra nei naujas, nei išskirtinis. Byloje dalyvavo tik pati pareiškėja ir Tarnyba, taikytinų teisės aktų skaičius taip pat nedidelis. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose suformuota ir apibendrinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime (I dalis) (Administracinė jurisprudencija. 2013, 24, p. 420–582) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime (II dalis) (Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522–915).

Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad atmesti prašymą nėra pagrindo, prašome bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki protingo ir pagrįsto dydžio.

Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino ar advokato padėjėjas Š. V. realiai suteikė pareiškėjai teisines paslaugas. Akcentuoja, jog Š. V. neturėdamas vienerių metų advokato padėjėjo darbinės veiklos stažo, negalėjo atstovauti pareiškėjos interesams, o tai tik patvirtina, kad paslaugos galimai nebuvo suteiktos.

Akcentuoja, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, 2015 m. sausio 21 d. skundą pasirašė pati, bei atsižvelgiant į tai, kad atotrūkis tarp surašyto skundo ir išrašytos sąskaitos faktūros yra ypač ilgas, bei į tai, kad advokato padėjėjas sutartį pasirašė neturėdamas vienerių metų darbinės veiklos stažo, darytina išvada, kad nėra jokių objektyvių požymių, patvirtinančių, kad teisines paslaugas realiai suteikė (surašė skundą ir atsiliepimą) advokato padėjėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. 24 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į bylos esmę pagrįstai nustatė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą įrašyti duomenis į jos asmens bylą sudaro 10 procentų. Todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma buvo pagrįstai sumažinta 10 procentų.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria prašoma priteisti suma buvo sumažinta 20 procentų dėl to, jog skundą surašė advokato padėjėjas. Remiantis Rekomendacijų 5 punktu už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių, maksimali suma už teisines paslaugas, kurias teikia advokato padėjėjas, negali viršyti 1393,40 Eur (atsižvelgus į tai, jog skundas buvo parengtas 2015 m. sausio 21 d.). Pareiškėjos prašoma priteisti suma 600 Eur neviršija 80 procentų dydžio nuo maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl mažinti priteistinos sumos dydį 20 procentų pagrindo nėra. Atsižvelgiant į šiuos argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sumos dydį 20 procentų.

Taip pat kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog teisinės paslaugos pareiškėjai nebuvo suteiktos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai nebuvo suteiktos teisinės paslaugos, dėl kurių ji patyrė išlaidų. Visų pirma, tai pagrindžia tarp N. Š. ir Š. V. sudaryta atstovavimo sutartis. Taip pat suteiktas teisines paslaugas patvirtina išrašyta sąskaita, bei šios sąskaitos apmokėjimo faktą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog tai, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jos teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų principą, jog asmuo gali vesti bylą per atstovą, įtvirtintą ABTĮ 49 straipsnyje.

Vertinant pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl teismo išlaidų priteisimo už atstovavimą Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, kolegija pažymi, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią pareiškėjos prašymo dalį perdavė spręsti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Įvertinus tai kas išdėstyta, suma, kuri turi būti priteista pareiškėjai yra 541,08 Eur (600 Eur x 90 proc. + 1,20 x 90 proc.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjos N. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjos N. Š. naudai 541,08 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė