1b5fda5b-e817-4997-a07d-08040ab9a397 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-52-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02842-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,VILTECHA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VILTECHA“ ieÅ¡kinį atsakovui B.

J. Č., tretieji asmenys – M. M. ir H. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilo dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

2. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo B. J. Č. ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VILTECHA“ naudai 373 923,61 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. vienintelis bendrovės akcininkas A. Č. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria remiantis pardavė H. K. 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų. Vienintelio akcininko 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu H. K. atleido iÅ¡ direktoriaus pareigų atsakovÄ B. J. Č., kuris buvo bendrovės direktorius nuo 2003 m. sausio 1 d., ir nauju direktoriumi paskyrė M.

M., kuris buvo bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Nurodė, kad žala bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta dėl neteisėto atsakovo neveikimo, todėl ieškovei pavėluotai buvo iškelta bankroto byla. Paaiškino, kad aplinkybės, pažyminčios, jog įmonėje jau iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo turto, yra: 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo B. J. Č. perdavė direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. bendrovės dokumentus, kuriuose pinigų likutis buvo nurodytas nulinis bei H.

K. 2016 m. gruodžio 8 d. raštas bankroto administratoriui, kuriame nurodoma, kad perkant įmonę, sudarant 2015 m. rugpjūčio 31 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, įmonėje materialaus turto ir lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur, o įmonės balansas nebuvo sudarytas. Akcentavo, kad, remiantis sudarytu ir VĮ Registrų centrui 2015 m. birželio 1 d. pateiktu balansu už 2014 metus, įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai prasidėjo nuo 2014 m. kovo mėn., o 2014 m., 2015 m.

įsiskolinimai tik augo, kreditorių sÄ raÅ¡as plėtėsi, įmonė patyrė nuostolių, už kuriuos pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnį atsako įmonės vadovas.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad bankroto byla ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta 2016 m. kovo 17 d., kai atsakovas nebuvo įmonės vadovas, o kadangi ieÅ¡kovė nepateikė teismui bendrovės dokumentų, teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės Å«kinės finansinės padėties. Pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1 nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad įmonėje nebuvo turto, nes įmonės turtÄ sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai rėmėsi 2016 m. gruodžio 8 d. akcininko H. K. raÅ¡tu, nes bÅ«tent Å¡is asmuo nevykdė pareigos pateikti teismui bendrovės dokumentus, o jo teiginiai apie tariamÄ turto nebuvimÄ laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas bankroto administratoriaus teiginys, jog įmonė buvo nemoki jau 2014 m., nes bendrovės turto vertė 2014 m. buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt), bendrovės pardavimo pajamos 2014 m. buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt).

Akcentavo, kad pats bankroto administratorius nurodė, jog H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslÄ susigrÄ Å¾inti jos debitorines skolas, kurios taip pat yra bendrovės turtas - gautinos sumos ir kurių bankroto administratorius nedetalizavo.

5. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame su atsakovo atsiliepimu nesutiko, nurodydama, kad 2015 m. birželio 1 d. pateikus VÄ® Registrų centrui įmonės balansÄ ir pelno – nuostolių ataskaitÄ , atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl įmonės vadovo M. M. ir akcininko H. K. solidarios atsakomybės klausimas nekeltinas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui 2015 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovės debitorinių skolų pagal pirkėjus, sumokėtus avansus ir kitas gautinas sumas sÄ raÅ¡Ä , kuris nebuvo pagrįstas nei konkrečiomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl Å¡is dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams nustatyti.

Taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d. bendrovės vienai didžiausių skolininkių - Latvijos įmonei SIA Alu metals, kurios skola sudaro 260 000 Eur, yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl Å¡ios skolos susigrÄ Å¾inimas yra neįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovas, tvirtindamas, jog įmonė ginčijamu metu turėjo turto, nepateikė jokių Å¡iuos faktus patvirtinančių dokumentų. Atsakovui 2015 m. birželio 1 d. nesiėmus priemonių mokumui atkurti bei neinicijavus bankroto bylos, toliau buvo didinami BUAB „VILTECHA“ įmonės įsipareigojimai.

6. Atsakovas pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, kad teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės Å«kinės finansinės padėties, nes vadovas ir akcininkas nepateikė bendrovės dokumentų, todėl turi bÅ«ti spręstina ir dėl M. M., ir akcininko H. K. solidariosios atsakomybės, tačiau ieÅ¡kovė jų atsakovais neįtraukė, jokių teisinių ar faktinių pagrindų, kodėl Å¡ie asmenys turėtų bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės, kokio dydžio įsiskolinimai susidarė jiems valdant įmonę, nenurodė. Atsakovas bendrovės dokumentų negali pateikti, nes visi bendrovės dokumentai buvo perduoti naujam įmonės vadovui M. M.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių. Teigdamas, kad akcininko H. K. pateiktas debitorių sÄ raÅ¡as nepatvirtina jame nurodomų skolų realumo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės, nepateikė jokių įrodymų, kad visų Å¡ių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra negalimas, nes yra prarasti bendrovės dokumentai bei nenurodė, kuris iÅ¡ buvusių vadovų yra atsakingas už dokumentų praradimÄ . Taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog buvo iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ skolininkų skolos.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, nuo kada, jos manymu, bendrovė tapo nemoki, nes vadovui, laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakomybė kyla tik skolų (kreditorinių reikalavimų), atsiradusių po to, kai įmonė tapo nemoki, atžvilgiu ir tik nustačius vadovo kaltę, kuri įmonės nemokumo atveju preziumuojama.

10. Teismas pažymėjo, kad bendrovės turto vertė 2014 m. buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt). Bendrovės pardavimo pajamos 2014 m. buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 m. gavo daugiau pardavimo pajamų nei turėjo balanse įrašyto turto.

11. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino patikslintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kurio bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 479 122,06 Eur, t.y. didžiÄ jÄ dalį Å¡ių skolų bÅ«tų galima gražinti tuo atveju, jei bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota skola iÅ¡ stambiausio debitoriaus - Latvijos bendrovės SIA „Alu metals“, kurios skola yra 260 000 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. įsiteisėjusioje Vilniaus nutartyje, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teismas spręsdamas įmonės nemokumo klausimÄ rėmėsi ne tik 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bet ir kitais duomenimis, bei nurodė, kad įmonė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma, ar bylos iÅ¡kėlimo metu, egzistavo, įmonė turėjo tik vienÄ apdraustÄ jį asmenį, todėl Å¡ios aplinkybės teismui kėlė abejonių dėl ieÅ¡kovės realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 m. buvo nemoki, kaip teigia administratorius.

13. Teismas nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris Å¡iuo atveju turėtų susidaryti iÅ¡ skolų, atsiradusių po to, kai buvo nesikreipta į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

14. Teismas vertino, kad atsakovas negali būti atsakingas už dokumentus, kurie pagrįstų debitorinius įsiskolinimus, ir nurodė, kad atsakovas neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes juos perdavė 2015 m. rugsėjo 28 d. aktu įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M..

15. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad remiantis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo raÅ¡tais, pareigos pateikti dokumentus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nevykdė M. M. ir akcininkas H. K..

16. Teismas nustatė, kad atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu teikė privalomosios finansinės atskaitomybės dokumentus, o pardavus įmonės akcijas ir jį atleidus iÅ¡ vadovo pareigų, perdavė visus dokumentus, todėl, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė sÄ lygų, kurioms esant atsakovui bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „VILTECHA“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį priteisiant iÅ¡ atsakovo B.

J. Č. apeliantės BUAB „VILTECHA“ naudai 373 923, 61 Eur dydžio žalÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankroto administratorius tinkamai nepagrindė, kada įmonė tapo nemoki, nes nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina Å¡iÄ aplinkybę, t. y. atsakovas, 2015 m. birželio 1 d. pateikęs ataskaitÄ VÄ® Registrų centrui, turėjo suvokti, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais – buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, įmonė neturėjo piniginių lėšų, o turėtas materialus turtas iki 2015 m rugpjūčio mėn. buvo visas parduotas, be to, didžiÄ jÄ dalį, net 90 proc.

įmonės turto sudarė trumpalaikis turtas, o įmonės vadovo 2015 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡te nurodytos debitorinės skolos realiai neegzistavo, todėl tariamų debitorinių skolų nėra galimybės atgauti. Taigi, aplinkybė, nuo kurios atsakovui tapo žinoma, kad įmonė yra nemoki yra 2015 m. birželio 1 d., kai atsakovas pateikė VÄ® Registrų centrui 2015 m. balandžio 30 d. sudarytÄ finansinę ataskaitÄ . Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė jau 2014 m. de facto buvo nemoki. 17.2.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė SIA „Alu metals“ debitorinės skolos atsiradimo momentÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, nes Å¡i debitorinė skola atsirado tik 2015 m. rugsėjo 2 d. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VL Nr. 0067, kuriÄ apeliantė teikia kartu su atskiruoju skundu, o ne tada, kai atsakovas 2015 m. birželio 1 d. teikė finansinės atskaitomybės ataskaitÄ . Taigi, H. K. perkant įmonę, Å¡i debitorinė skola neegzistavo. SIA „Alu metals“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ skolÄ yra galimybė susigrÄ Å¾inti. 17.3.

Nėra jokių buhalterinių dokumentų ir / ar duomenų (įrašų), pagrindžiančių 2015 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡te nurodytus debitorinius įsiskolinimus, kurie nėra pagrįsti nei konkrečiomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis, perdavimo aktais, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl Å¡is raÅ¡tas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams ir jų dydžiui patvirtinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus duomenis dėl debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo rezultatų, t. y. galimybes atgauti debitorines skolas. 17.4.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos sumos, kuriÄ , nuo 2015 m. birželio 1 d., t. y. momento, kai atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudaro 373 923, 61 Eur. 17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagrįstai nevertino kitų duomenų, patvirtinančių įmonės nemokumo faktÄ , t.y. 2015 m. lapkričio 24 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos overdrafto ir kredito sutarties, kuri patvirtina, kad įmonė turėjo didelių kreditorinių įsipareigojimų Nordea Bank AB bankui, įmonės bankų sÄ skaitų iÅ¡rašų, Nordea Bank AB banko pažymos, kurie patvirtina, kad 2015 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovės sÄ skaitose nebuvo pinigų. 17.6.

Apeliantė praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus, kurie negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jų bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik priėmus teismo sprendimÄ , t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „VILTECHA“ apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., sÄ raÅ¡Ä ; UAB „VILTECHA“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ; 2015 m. rugsėjo 2 d.

UAB „VILTECHA“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0067.

18. Atsakovas B. J. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės debitorinės skolos buvo iÅ¡ieÅ¡komos ir neįrodė įmonės nemokumo tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas. 18.2. Apeliantė, pateikdamas 2015 m. rugsėjo 2 d. SIA „Alu metals“ sÄ skaitÄ sÄ moningai klaidina teismÄ , nes debitorinė skola atsirado ne pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ , o remiantis UAB „VILTECHA“ už konverterį dar 2014 metais sumokėtu avansu Italijos kompanijai OMPECO SRL, o UAB „VILTECHA“ pirkėjui atsisakius Å¡io konverterio, buvo nuspręsta sumokėtÄ avansÄ perduoti SIA „Alu metals“, kuri tuo metu pageidavo įsigyti šį konverterį, sumokėjusi Italijos kompanijai likusiÄ kainos dalį.

Bankroto administratorius neatliko jokių realių veiksmų siekdamas susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ SIA „Alu metals“. 18.3. Bankroto administratorius negalimumÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ įmonės skolininkų įrodinėja vien tik žodiniais savo ir akcininko H. K. paaiÅ¡kinimais, o byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie bandymÄ tokias skolas realiai atgauti. 18.4. Bankroto administratorius, į reikalaujamÄ priteisti žalos sumÄ , įtraukia skolas, sudariusias nuo 2014 m. pradžios ir skolas, kurios susidarė po to, kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų.

Toks žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas, nes bankroto administratorius praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ ir už skolas, kurios susidarė atsakovui nesant įmonės vadovu. 18.5. Dokumentai, kuriais bankroto administratorius įrodinėja įmonės nemokumo momentÄ , yra nepagrįsti, nes overdrafto ir kredito sutartis bankas nutraukė atsakovui jau nesant įmonės vadovu, o Å¡ių sutarčių vykdymo ypatumai ar banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai niekaip neįrodo įmonės nemokumo. 18.6. Atsakovas nesutinka su apelianto praÅ¡ymu dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ , nes apeliantas nenurodo jokių priežasčių ar motyvų, kodėl Å¡ie įrodymai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ 21. BUAB „VILTECHA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „VILTECHA“ apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d., sÄ raÅ¡Ä ; UAB „VILTECHA“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ; 2015 m. rugsėjo 2 d. UAB „VILTECHA“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0067.

22. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ Ä¯rodymų teikimo teise, ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima į bylÄ apelianto pateiktus naujus įrodymus, nurodytus Å¡ios nutarties 20 punkte, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai). Dėl bylos faktinių aplinkybių 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILTECHA“ buvo įregistruota 2001 m. liepos 10 d.

Vienintelis įmonės akcininkas A. Č. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė su H. K. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė 100 proc. bendrovės akcijų. 2015 m. rugsėjo 28 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 B. J. Č. perdavė direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. įmonės dokumentus. B. J. Č. vadovavo UAB „VILTECHA“ nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Vienintelio akcininko 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu H. K. atleido iÅ¡ direktoriaus pareigų atsakovÄ B.

J. Č.. M. M. vadovavo UAB „VILTECHA“ nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d. VĮ Registrų centrui 2015 m. birželio 1 d. pateiktas 2014 m. UAB „VILTECHA“ balansas.

25. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 29 d., pagal kreditoriaus UAB ,,Conlex“ pareiÅ¡kimÄ UAB „VILTECHA“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi UAB „VILTECHA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „VILTECHA“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris buvo tikslinamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 26. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – taikymo, turi bÅ«ti nustatyti tokie faktai :

1) kada įstaiga tapo nemokia;

2) kokie subjektai turėjo pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ;

3) kada konkrečiam subjektui ši pareiga atsirado;

4) ar dėl to, kad nebuvo laiku inicijuotas bankroto procesas, išaugo įstaigos skolos kreditoriams (t. y. ar kreditoriams buvo padaryta žala);

5) koks kreditoriams padarytos žalos dydis;

6) kokia atsakomybė (solidari, dalinė) turi bÅ«ti taikoma subjektams, įstaigai tapus nemokia, neįvykdžiusiems pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento nustatymo 27. Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu – tiek pagal buvusį reglamentavimÄ (Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), tiek pagal esamÄ reglamentavimÄ (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį) apibrėžiama, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

28. Byloje yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada Å¡i pareiga kilo, ar bendrovės vadovai Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės.

29. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.

Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.).

30. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ . Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, gali bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki.

Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

Dėl to sprendžiant dėl atsakovo sužinojimo apie nemokumÄ momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiÅ¡kai žinojo apie nemokumÄ , bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumÄ atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad UAB „VILTECHA“ 2014 metais buvo nemoki. Nesutikdamas su Å¡ia teismo iÅ¡vada ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl įmonės debitorinių skolų, nemokumo, todėl nepagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Remiantis byloje esančiais duomenimis, bendrovė Juridinių asmenų registrui paskutinį kartÄ finansinės atskaitomybės dokumentus teikė 2014 m., kuriais remiantis įmonės turto vertė buvo 1 525 329, 88 Eur (5 266 659 Lt), trumpalaikis turtas – 1 366 217, 27 Eur (4 717 275 Lt), ilgalaikis turtas – 159 112, 60 Eur (549 384 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 363 695, 26 Eur (4 708 567 Lt), iÅ¡ kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 876 263, 61 Eur (3 025 563 Lt).

Pagal 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitÄ , įmonės nuostoliai sudarė 93 347, 72 Eur (322 311 Lt). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „VILTECHA“ 2014 metais buvo nemoki, kadangi pagal pateiktus į bylÄ duomenis tai konstatuoti nėra pagrindo. Dėl įmonės nemokumo momento 33. Apeliantė skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, nepateikė įrodymų, nuo kada bendrovė tapo nemokia.

34. Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina apeliantės pozicijÄ , kad tuo metu, kai atsakovas 2015-06-01 pateikė ataskaitÄ VÄ® Registrų centrui, turėjo suvokti, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais – buvo atleisti visi įmonės darbuotojai (apdraustųjų, kurių valstybinio socialinio draudimas baigėsi per nurodytÄ laikotarpį, sÄ raÅ¡as nuo 2015-01-01 iki 2016-10-26), įmonė neturėjo piniginių lėšų, o turėtas materialus turtas iki 2015 m rugpjūčio mėn. buvo visas parduotas, įmonės vadovo 2015-09-30 raÅ¡te nurodytos debitorinės skolos realiai neegzistuoja, o tariamų debitorinių skolų nėra galimybės atgauti.

35. Nurodyti apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir prieÅ¡taraujantys įmonės nemokumo sÄ vokai apibrėžtai Ä®BÄ®. Pagal Ä®BÄ® 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

36. Apeliaciniame skunde nenurodomi konkretÅ«s įrodymai apie įmonės nemokumÄ ar jo momentÄ . Apeliacinio skundo teiginiai apie piniginių lėšų nebuvimÄ Ä¯monėje ar debitorinių skolų neegzistavimÄ ir tuo pačiu apie galimybes jas iÅ¡ieÅ¡koti nebuvimÄ nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, teigdamas, kad akcininko H. K. pateiktas debitorių sÄ raÅ¡as nepatvirtina jame įvardijamų skolų realumo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės, nepateikė įrodymų, kad visų jų atžvilgiu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimai negalimi dėl to, jog prarasti bendrovės dokumentai ir kam iÅ¡ buvusių vadovų tenka atsakomybė dėl jų praradimo. Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad buvo dedamos pastangos Å¡iuos įsiskolinimus iÅ¡ieÅ¡koti.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi 2014 m. finansine ataskaita. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. 2015-04-30 buvo sudaryta finansinė ataskaita už 2014 metus, kuri pateikta VÄ® Registrų centrui 2015-06-01. Pagal Å¡iÄ ataskaitÄ Ä¯monės turto vertė 2014 metais buvo 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt), įmonės pardavimo pajamos 2014 metais buvo 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), t. y. įmonė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įraÅ¡yto balanse.

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie įmonės nemokumÄ tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „VILTECHA“ bankroto byla iškelta 2016-03-17, kai atsakovas nebebuvo įmonės vadovas. Iš teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla matyti, jog UAB „VILTECHA“ vadovas dokumentų teismui nepateikė, t. y. neįvykdė ĮBĮ 9 str. 1 d. įtvirtintos pareigos. Šios pareigos nevykdė tuometinis UAB „VILTECHA“ vadovas M. M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K..

40. Taigi, keliant bankroto bylÄ , dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių (finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų nepateikimo) teismas negalėjo tiksliai ir konkrečiai nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momento. Apeliantės teiginiai, jog iÅ¡ 2015-09-28 priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 matyti, jog įmonėje nebuvo turto yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes administratorius vadovaujasi vienintele aplinkybe, jog pinigų likutis perdavimo dienÄ buvo nulinis. Tačiau įmonės turtÄ sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai.

41. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi ir laiko patikimu 2016-12-08 akcininko H. K. raÅ¡tÄ . Pažymėtina, jog bÅ«tent Å¡is asmuo nevykdė Ä®BÄ® 9 str. 1 d. įtvirtintos pareigos ir nepateikė teismui atitinkamų dokumentų, o jo teiginiai apie tariamÄ turto nebuvimÄ laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Ä®monės turtinę padėtį parodo įmonės balansas ir kiti dokumentai. Ä®monės balansÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai privalėjo sudaryti jos vadovas M. M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K.. Pirmosios instancijos teismas, nesant balanso, kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, pagrįstai konstatavo, kad vadovaujant įmonei atsakovui įmonės nemokumas neatsirado.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės akcininkas H. K. pirko įmonę su tikslu atgauti įmonės debitorines skolas. Å ios skolos yra įmonės turtas – gautinos sumos. Ä® bylÄ nepateikta įrodymų apie veiksmus dėl Å¡ių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

43. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2016-03-17 nutartyje, kuria iškelta įmonei bankroto byla, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad įmonė de facto jau 2014 metais buvo nemoki. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-25 sprendime konstatuota, jog teismas šioje byloje nenagrinėjo įmonės UAB „VILTECHA nemokumo klausimo, o sprendė ieškinį dėl skolos priteisimo ieškovui Nordea Bank AB bankui iš solidarių laiduotojų.

44. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016-03-17 nutartyje, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, aplinkybė dėl įmonės nemokumo momento nebuvo užfiksuota. Teismas minėtoje nutartyje, spręsdamas įmonės nemokumo klausimÄ , rėmėsi ne tik 2014 m. balanso duomenimis, bet visa situacija susidariusia įmonėje nutarties priėmimo metu. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad 2014 m. įmonės įsiskolinimas virÅ¡ijo pusė į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, tačiau nenurodė, kad tai pradelstas įsipareigojimas.

Teismas taip pat nurodė, jog įmonė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma ar bylos iÅ¡kėlimo metu egzistuoja, įmonė turi tik vienÄ apdraustÄ jį asmenį, todėl Å¡i aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovės realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, minėtoje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 metais buvo nemoki kaip teigia apeliantė.

45. Byloje nustatytos aplinkybės bei faktai, patvirtina, jog apeliantė byloje neįrodė įmonės nemokumo tuo metu, kai atsakovas buvo įmonės vadovas. Dėl debitorinių skolų 46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė debitorinės skolos atsiradimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Apeliantės teigimu, SIA „Alu metals“ debitortinė skola atsirado 2015-09-02 pagal sÄ skaita faktÅ«rÄ VL Nr.0067. Ä®monę perkant H. K. ir sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, SIA „Alu metals“ debitorinė skola neegzistavo. Apeliantės teigimu, didžiausias debitorinis įsiskolinimas SIA „Alu metals“, realiai nebus susigrÄ Å¾intas, nes pastarajai įmonei 2016 m. birželio mėn. yra iÅ¡kelta bankroto byla ir šį faktÄ patvirtina pateiktas raÅ¡tas byloje apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ .

47. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teiginius, kad debitorinė skola atsirado ne pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ , o iÅ¡ UAB „VILTECHA už konverterį dar 2014 metais sumokėtÄ avansÄ Italijos kompanijai OMPECO SRL, UAB „VILTECHA pirkėjui atsisakius minėto konverterio, buvo nuspręsta sumokėtÄ avansÄ perleisti SIA „Alu metals“ kuri tuo metu pageidavo įsigyti šį konverterį sumokėjusi Italijos kompanijai likusiÄ kainos dalį.

48. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ SIA „Alu metals“ nėra galimybės.

49. Kaip minėta, apeliantė dėl debitorinių skolų nepateikė į bylÄ dėl minėtų aplinkybių įmonės atskaitomybės dokumentų.

50. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl įmonės debitorinių skolų nėra įrodyti. Dėl žalos dydžio 51. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris Å¡iuo atveju turėtų susidėti iÅ¡ skolų susidariusių po to, kai buvo uždelsta kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė (apeliantė) ieÅ¡kinyje nurodė kreditorinius reikalavimus, kurie atsirado nuo 2015-06-01, t. y. nuo datos, kada įmonės vadovas, atsakovas B. Č., suvokė įmonės nemokumo faktÄ , tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantės teigimu, Å¡ie kreditoriniai reikalavimai sudaro nurodomÄ Å¾alos dydį.

52. Nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip minėta, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė įmonės nemokumo momento ir fakto, kad už tai yra atsakingas atsakovas.

53. IÅ¡ apeliantės į bylÄ pateiktų duomenų, jog apeliantė įskaito į reikalaujamos priteisti žalos sumÄ ieÅ¡kinyje pateikiamoje lentelėje nurodytas kaip skolas sudariusias laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios ir anksčiau bei po to, kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, kas yra nepagrįsta, nes prašė priteisti ir už skolas, kurios susidarė atsakovui nesant įmonės vadovu.

54. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino žalos dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visÄ bylÄ , apklausė visus liudytojus, iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ ir teisingai nustatė bei konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. Dėl dokumentų, pagrindžiančių įmonės nemokumÄ 55. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad bankas 2015-11-24 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė overdrafto ir kredito sutartis. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad įmonė turėjo didelius kreditorinius įsipareigojimus Nordea Bank AB bankui pagal overdrafto ir kredito sutartis bei nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir su tuo sieja įmonės nemokumÄ .

56. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi overdrafto ir kredito sutartis bankas nutraukė atsakovui jau nesant įmonės vadovu. Å ių sutarčių vykdymas ar banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai neįrodo įmonės nemokumo momento. Dėl debitorinių įsiskolinimų perdavimo 57. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovu, jog jis negali bÅ«ti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sÄ raÅ¡e ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015-09-28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M.. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog bankroto administratorius nekėlė byloje klausimo dėl dokumentų neperdavimo. Nagrinėjamoje byloje buvo aiÅ¡kinamasi debitorinių skolų atgavimo galimybės ir realumas, t. y. kaip H. K. planavo atgauti įmonės debitorines skolas.

58. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sÄ raÅ¡e ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015-09-28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M., iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų raÅ¡tų pateiktų byloje, pareigos pateikti dokumentus iki teisminiam tyrimui taip pat nevykdė vėlesnieji įmonės vadovas M. M. ir akcininkas H. K..

59. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės teiginiai dėl debitorinių įsiskolinimų perdavimo yra nepagrįsti. Dėl subjektų, turinčių pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 60. Ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektų ratas, kuriems įstatyme nustatyta tiesioginė pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra įmonės vadovas ir savininkas (savininkai).

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Tačiau tuo atveju jeigu vadovas, žinodamas apie įstaigos nemokumÄ , į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipia, Å¡iÄ pareigÄ privalo vykdyti įmonės savininkas (savininkai).

62. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

63. Vadovo veiksmų teisėtumas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto vadovo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymÄ )) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

64. Remiantis aptartu reglamentavimu ieÅ¡kovė neįrodė, kad už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nevykdymÄ yra atsakingas atsakovas. Dėl bendrovės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės apimties ir pobÅ«džio, žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io 65. Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, kai ieÅ¡kinys reiÅ¡kimas Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat dėl priežastinio ryÅ¡io vertinimo, yra suformuota ir nuosekli.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

66. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

67. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai faktiÅ¡kai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai Å¡i žala nėra padaryta bendrais Å¡ių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iÅ¡ jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybė turi bÅ«ti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iÅ¡ jų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , dėl jos turi bÅ«ti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas kiekvieno iÅ¡ jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

68. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui ir/ar akcininkui klausimÄ , bÅ«tina identifikuoti, ar pareigos, kurių pažeidimas yra įrodinėjamas reikalaujant žalos atlyginimo, priskirtos vadovo kompetencijai, ar bendrovės vadovas pažeidė Å¡ias (jo kompetencijai priskirtas) pareigas, ir ar įrodinėjama žala yra bÅ«tent bendrovės vadovui tenkančių pareigų pažeidimo pasekmė. IeÅ¡kovė neįrodėė atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad skirtingais laikotarpiais bendrovei vadovavo skirtingi asmenys ir atitinkamai bendrovės akcijos taip pat priklausė skirtingiems subjektams.

Dėl procesinės baigties 69. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl apeliacinio skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

71. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 93, 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas