1b5f3933-59d8-4e37-a1ef-05f07b3cc2db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as CivCivilinė byla Nr. e2-16484-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05848-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; (S) 3.2.4.4.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Ana Usačiova, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Ignitis” ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A.

L., SĮ „Vilniaus miesto būstas“ n u s t a t ė: ieškovas ieškinyje nurodo, kad tiekia gamtines dujas objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektai). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Objektuose per žemiau nurodytus laikotarpius apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už Objekte suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos: (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 411,39 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1000 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 173,05 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-02-28 (iki skaitiklio rodmens 586 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 158,91 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14 (iki skaitiklio rodmens 1496 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 594,68 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01 (iki skaitiklio rodmens 4403 m3).

Å iuose Objektuose vartotojas (atsakovė) privalėjo pats kiekvienÄ mėnesį atsiskaityti su ieÅ¡kovu už suvartotas dujas pagal dujų pristatymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iÄ pareigÄ , duomenys apie faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis kiekvienÄ mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieÅ¡kovui nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotas gamtines dujas Å¡iuose Objektuose buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotÄ gamtinių dujų kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieÅ¡kovo užfiksuotus apskaitos prietaiso rodmenis apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu.

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovės skolos susidarymÄ ir apskaičiavimÄ pagrindžia iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentÄ â€œ. RaÅ¡ytinės gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartys, dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektus skolos susidarymo laikotarpiu, nebuvo sudarytos. Dėl skolos už gamtines dujas atsakovei buvo siųsti įspėjimai ir kadangi gera valia atsakovė įsiskolinimo nesumoka, ieÅ¡kovas yra priverstas su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo kreiptis į teismÄ .

Å alių tarpusavio santykius reguliuoja bendrieji galiojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) ir specialÅ«s, gamtinių dujų gamtinių dujų sektorių reglamentuojantys teisės bei įstatymų lydimieji teisės aktai - Lietuvos Respublikos energetikos, Gamtinių dujų įstatymas, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau tekste – Tiekimo taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtintas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sÄ lygų apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).

Tiekimo taisyklių 109 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas pagal į konkrečiÄ pristatymo vietÄ jam patiektÄ (pristatytÄ ) ir apskaitytÄ dujų kiekį, pagal Komisijos nustatytas vartotojų (skirstymo kainų) grupes, taikant Å¡ioms grupėms nustatytas kainas <...>. O tiekimo taisyklių 37 p. reglamentuota, kad, bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimÄ ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotÄ Å¾alÄ ) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui.

Aprašo 2 punkte yra nurodyta, kad jis privalomas tiekimo įmonėms, gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams ir buitiniams vartotojams, kai buitinis vartotojas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekimo įmone ar su skirstymo sistemos operatoriumi, tačiau jam tiekiamos dujos, 29.1 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga prieš pradedant naudoti dujas, sudaryti sutartį; 29.4 punkte - ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užfiksuoti matavimo priemonės rodmenis ir pateikti juos tiekimo įmonei; 38 punkte – buitinis vartotojas su tiekimo įmone už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas atsiskaito Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo tvarka nustatytais ir viešai paskelbtais tarifais (kainomis).

ApraÅ¡o 37 punkte įtvirtinta, kad Buitinis vartotojas moka už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas. Dujų tarifÄ (kainÄ ) sudaro prognozuojamų dujų (produkto), įskaitant suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) pakartotinį dujinimÄ , SGD perkrovÄ ir gamtinių dujų pristatymÄ iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių dujų (produkto) kainų suma.

Konkrečius dujų tarifus (kainas) buitiniams vartotojams kas pusę metų nustato tiekimo įmonė ar Komisija. Dujų tarifo (kainos) dedamosios buitiniams vartotojams vieÅ¡ai skelbiamos tiekimo įmonių interneto svetainėse. VienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarkÄ ar sÄ lygas, nepareiÅ¡kus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įstatymas neleidžia (CK 6.228 str.). Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis – pirkėjas), tačiau Å¡i sÄ voka nedetalizuojama, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimÄ dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotas gamtines dujas, taikytinos specialiosios gamtinių dujų tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Gamtinių dujų teikimo ir naudojimo taisyklėse.

Taisyklių 29 p. nurodyta, kad esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui ir tiekimo įmonės praÅ¡ymu asmeniui, teisėtu pagrindu (nuoma, panauda, patikėjimo teise ir kt.) besinaudojančiam savininko objektu, pateikus savo prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo garantijas, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektu. Sutartys su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektais, sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai esant raÅ¡tiÅ¡kam savininko sutikimui, asmuo, teisėtu pagrindu besinaudojantis savininko objektu, pratęsia sutarties galiojimo terminÄ ar sudaro naujÄ terminuotÄ sutartį.

Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas. Tačiau, nei buto nuomininkas, nei buto savininkas raÅ¡ytinės Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), spręsdamas analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , konstatavo, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energijÄ kyla esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti.

Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieÅ¡kove, Å¡i aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ . Å i prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Å¡is aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ . Tokia jo pareiga gali kilti iÅ¡ nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamose bylose analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (bÅ«sto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Å ių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra bÅ«sto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs raÅ¡ytinę sutartį su elektros energijos tiekėju.

LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, kurioje buvo nagrinėjamas analogiÅ¡kas ginčas, tik dėl kitos rÅ«Å¡ies energijos pirkimo - pardavimo santykių, 2008-01-30 nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias Å¡i nuomoja kaip socialinį bÅ«stÄ , nes tai prieÅ¡tarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems Å¡ilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

IeÅ¡kovas jam teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė nevykdė jai teisės aktų numatytų įsipareigojimų, dėl ko susidarė įsiskolinimas. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1338,03 Eur skolÄ už gamtines dujas; 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei sumokėtÄ 30 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad ieškovo pateiktame 2019-01-29 pranešime Nr. 3231-394 bei Priskaitymų ir mokėjimų už gamtines dujas ataskaitoje, nurodoma, jog Objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola už laikotarpį nuo 2013-04 iki 2016-12 yra 173,05 Eur, Objekto adresu (duomenys neskelbtini)Vilnius, skola už laikotarpį nuo 2008-12 iki 2013-01 yra 158,91 Eur, Objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola už laikotarpį nuo 2009-01 iki 2011-03 yra 594,68 Eur, akcentuotina, jog tiek šie duomenys, tiek ataskaitose pateikiami detalieji skaičiavimai nesutampa su ieškinyje nurodytais laikotarpiais.

Tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kinyje tėra tik visiÅ¡kai formaliai nurodoma, jog „už Objekte suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas susidarė skolos: (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 411,39 Eur laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31; (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 173,05 Eur laikotarpiu nuo 2013-04­01 iki 2017-02-28; (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 158,91 Eur laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14; (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 594,68 Eur laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra nurodęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Atsakovė pažymi, jog ieÅ¡kovas pateikdamas tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį turėtų visų pirma kartu su juo pateikti ir įrodomojo pobÅ«džio dokumentus, kurie tiksliai pagrįstų jo reikalavimÄ , o ne atvirkščiai, papildomai klaidintų. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, ieÅ¡kinyje dėstomi deklaratyvÅ«s teiginiai bei cituojamos įstatymo nuostatos. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovė taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.584 str. 1 d. numato, jog mokestis už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas <...>, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. nustatyto termino.

CK 6.493 str. 1 d. numato, jog nuomininkas privalo laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas <...>, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Taigi nuomininkui, kaip faktiniam elektros energijos vartotojui, pareiga mokėti už tiekiamÄ elektros energijÄ kyla tiek iÅ¡ sutarties, tiek iÅ¡ įstatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau - Gamtinių dujų įstatymas) 2 straipsnio 32 punktu gamtinių dujų tiekimas tai gamtinių dujų pardavimas ir (ar) perpardavimas gamtinių dujų vartotojams.

Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad buitinis gamtinių dujų vartotojas - fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, Å¡eimos ar namų Å«kio reikmėms, nesusijusioms su Å«kine komercine ar profesine veikla. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintomis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 109 punktu - vartotojas privalo sumokėti už patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 2 straipsnis nurodo, kad tais atvejais, kai buitinis vartotojas nėra sudaręs raÅ¡ytinės sutarties su skirstymo sistemos operatoriumi garantinio tiekimo atveju, tačiau jam tiekiamos dujos, jų tarpusavio santykiams yra taikomos ApraÅ¡u nustatytos standartinės sutarties sÄ lygos.

ApraÅ¡o 29.1 straipsnis nurodo, kad prieÅ¡ pradėdamas vartoti dujas, buitinis vartotojas privalo sudaryti sutartį, 41 straipsnis nurodo, kad jeigu sutarties Å¡alys nesusitaria kitaip, buitinis vartotojas atsiskaito už faktiÅ¡kai per ataskaitinį laikotarpį suvartotÄ dujų kiekį, nustatytÄ pagal matavimo priemonės rodmenį, kurį buitinis vartotojas užfiksuoja ir deklaruoja tiekimo įmonei ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dienÄ . 42.4 straipsnis nurodo, kad buitiniam vartotojui ilgiau nei vienerius kalendorinius metus nepertraukiamai už patiektas dujas ar suteiktas paslaugas mokant pagal vidutinį dujų suvartojimÄ , skirstymo sistemos operatorius ar tiekimo įmonė atlieka buitinio vartotojo dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų patikrinimÄ ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per kalendorinius metus.

Buitinių vartotojų, dujas naudojančių maistui ruoÅ¡ti, rodmenų patikrinimas atliekamas kartÄ per penkerius metus. Ginčui aktualu, jog 2007-07-31 Socialinio bÅ«sto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0285 (toliau - 2007-07-31 Nuomos sutartis) gyvenamoji patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡nuomotas S. K.. 2007-07-31 Nuomos sutarties 33 punktas nurodo, jog nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka, 3 punkte nurodoma, kad bute turi teisę gyventi nuomininko Å¡eimos nariai t. y. sÅ«nus I.

K.. Po pagrindinės buto nuomininkės mirties (duomenys neskelbtini) bute liko gyventi I. K., tai patvirtina 2009-11-27 ir 2011-11-04 Buto patikrinimo aktai. 2001-11-16 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 87, gyvenamoji patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomotas G. V., G. V. ir VšĮ „Vilniaus butai“ 2008-01-11 sudarytame Susitarime dėl teisių ir pareigų parėmimo Nr. 1-41-S08/0994/497, 6 punkte, nurodoma, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ar/ir paslaugų tiekėjų nurodytais terminais.

Faktinis gyvenamosios patalpos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotojas skolos laikotarpiu buvo A. L., tai patvirtina 2011-12-15 Buto patikrinimo aktas Nr. 43/3, 2013-09-27 iÅ¡keldinimo protokolas Nr. 0040/13/00101-KP8. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , svarbu, jog bÅ«tent faktiniam Objekto naudotojui tenka pareigÄ atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat jiems privalu laikytis CK 6.584 str. 1 d. numatytų įpareigojimų. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis paslaugų vartotojas nebÅ«tų įpareigotas apmokėti už faktiÅ¡kai gaunamas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla tiek iÅ¡ teisės aktų nuostatų, tiek iÅ¡ teismų praktikos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga yra nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ar paslaugų įsigijimo tikslÄ . Atsižvelgiant į tai bei tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog faktiniai atitinkamų Objektų naudotojai skolos laikotarpiu buvo bÅ«tent I. K., G. V., A. L., kurie turėjo pareigÄ atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų iÅ¡laikymu (tame tarpe - ir mokesčius už tiektas gamtines dujas).

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir atmestinas. Nepaisant to, jog nurodyti Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovui, visos gyvenamosios patalpos (tarp jų ir Objektus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius) patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perduotos valdyti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas”. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį patikėjimo teisė yra patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti.

Turto patikėjimo teisės subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstybės / savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali bÅ«ti juridiniai ir fiziniai asmenys (CK 4.107 straipsnio 1 dalis). CK 4.109 straipsnio turinys numato, kad valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotÄ turtÄ , juo disponuoja savo įstatuose, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklÄ reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Tokiu bÅ«du, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” valdo, naudoja ir disponuoja perduotu turtu bei atstovauja jos interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo už paslaugų teikimÄ Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” patikėjimo teise valdomoms, gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (Å¡ilumos, elektros, dujų ir kt.) patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieÅ¡kinius, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų nuomojamų patalpų, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų patalpų, atstovauja tokiuose teisminiuose ginčuose.

Taigi, skolos laikotarpiu nuo 2010­12-01 iki 2014-05-31, butas, esantis D(duomenys neskelbtini), Vilniuje, skolos laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2017-02-28, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skolos laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skolos laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (turto patikėtinio) žinioje. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui.

Be to, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodomų ir prie atsiliepimo pridedamų butų patikrinimo aktų, iÅ¡keldinimo protokolų, tiek patikrinimus tiek iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ atitinkamo Objekto koordinavo ne Vilniaus miesto savivaldybė, o patikėtinis - SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Tretieji asmenys A. S. ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas tiekia gamtines dujas objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Objektai).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Objektuose per žemiau nurodytus laikotarpius apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo deklaruojami ir nemokėta už Objekte suvartotas gamtines dujas ir su jų pardavimu susijusias paslaugas, todėl susidarė skolos: (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 411,39 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2014-05-31 (iki skaitiklio rodmens 1000 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 173,05 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2017-07-30 (iki skaitiklio rodmens 586 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 158,91 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-01-14 (iki skaitiklio rodmens 1496 m3); (duomenys neskelbtini), Vilnius, skola 594,68 Eur, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-03-01 (iki skaitiklio rodmens 4403 m3).

Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis visi Objektai nuosavybės teise priklauso atsakovei. Faktiniais atitinkamų Objektų naudotojais skolos laikotarpiu buvo I. K., G. V., A. L., tačiau nei butų savininkė, nei butų nuomininkai rašytinių gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su ieškovu nebuvo sudarę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog raÅ¡ytinių gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartys, dėl gamtinių dujų tiekimo į Objektus, skolos susidarymo laikotarpiais sudarytos nebuvo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių tarpusavio santykius reguliuoja bendrieji galiojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir specialÅ«s, gamtinių dujų gamtinių dujų sektorių reglamentuojantys teisės bei įstatymų lydimieji teisės aktai - Lietuvos Respublikos energetikos, Gamtinių dujų įstatymas, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau tekste – Tiekimo taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-22 įsakymu Nr. 1-54 patvirtintas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sÄ lygų apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis – pirkėjas), tačiau Å¡i sÄ voka nedetalizuojama, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimÄ dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotas gamtines dujas, taikytinos specialiosios gamtinių dujų tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Gamtinių dujų teikimo ir naudojimo taisyklėse.

Tiekimo taisyklių 37 p. reglamentuota, kad bet kuriuo atveju atsakomybė apmokėti už dujų vartojimÄ ir dujų įmonių paslaugas (ar skirstymo sistemos operatoriaus paskaičiuotÄ Å¾alÄ ) tenka atitinkamo laikotarpio objekto (vartotojo dujų sistemos) savininkui. Tiekimo taisyklių 29 p. nurodyta, kad esant savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui ir tiekimo įmonės praÅ¡ymu asmeniui, teisėtu pagrindu (nuoma, panauda, patikėjimo teise ir kt.) besinaudojančiam savininko objektu, pateikus savo prievolių pagal sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo garantijas, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektu.

Sutartys su asmenimis, teisėtu pagrindu besinaudojančiais savininko objektais, sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai esant raÅ¡tiÅ¡kam savininko sutikimui, asmuo, teisėtu pagrindu besinaudojantis savininko objektu, pratęsia sutarties galiojimo terminÄ ar sudaro naujÄ terminuotÄ sutartį. Daugiabučio namo butui tiekiamos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas. Tačiau, kaip minėta anksčiau, nei buto nuomininkai, nei Objektų (butų) savininkas raÅ¡ytinių Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutarčių nesudarė.

Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , konstatavo, kad savininko pareiga atsiskaityti už gamtines dujas kyla esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieÅ¡kove, Å¡i aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas. Å i prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta raÅ¡ytinė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis.

Faktinis gamtinių dujų vartojimas neturi juridinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir gamtinių dujų tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad bÅ«tų sudarytos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias ginčo Objektams bÅ«tų tiekiamos gamtinės dujos, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove tenka buto savininkui. Teismas pažymi, kad butų (Objektų) valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, tame tarpe ir su SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ negali turėti įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , nes jis nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų dalyvis.

Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovė, kaip Objektų savininkė atsako už prievolės neįvykdymÄ . Atsakovė teigia, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų, nėra aiÅ¡ku kokia tvarka buvo apskaičiuota skola. Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ ieÅ¡kovo vartotojų duomenų bazės „Pažyma apie abonentÄ â€œ, matyti, kad yra aiÅ¡kiai nurodyti patikrinimo metu užfiksuoti Objektų skaitiklio rodmenys, laikotarpiai, todėl atsakovės argumentai atmestini. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi su ieÅ¡kovu (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkami vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 1338,03 Eur dydžio skolÄ yra pagrįstas, todėl tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės mažesnio dydžio procesines palÅ«kanas, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1338,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - sumokėtas 30,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nevirÅ¡ija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iÅ¡ Å¡alių valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, ieÅ¡kovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 1338,03 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 03 ct) dydžio skolÄ , 5 (penki) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ (1338,03 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas