1b5f0a5b-e1d6-4189-b86d-80e10e94596f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2440-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18644-2009-4)Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija BaÅ¡kienė Procesinio sprendimo kategorija 30.2; (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-829-528/2011 pagal ieÅ¡kovo M. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui A. Ž. dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: IeÅ¡kovas praÅ¡o (I t., b.l. 65-67,141-143) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-02-23 įsakymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110 bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SS-26-090204-002; atnaujinti terminÄ pateikti skundÄ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-02-23 įsakymo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110 bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SS-26-090204-002 panaikinimo.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SS-26-090204-002 nurodyta, jog Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros departamento Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis specialistas V.

K. nustatė, kad statytojas M. Ž. (...) savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus. Å io akto pagrindu priimtas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-02-23 įsakymas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110, kuriuo reikalaujama paÅ¡alinti Å¡iÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2009 m. birželio mėn. 3 d. surašė protokolÄ Nr. ATPP-26-09-003, o 2009 m. birželio mėn. 9 d. priėmė nutarimÄ Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M.

Ž. paskirta administracinė nuobauda - 7500 Lt. Šis aktas ir protokolas yra panaikinti. 2009-02-04 akte bei 2009-02-23 įsakyme M. Ž. nurodytas kaip statinio, esančio žemės sklype, adresu Kaišiadorių r. sav. Rumšiškių sen. Užtakų k., (unikalus Nr. 4950-0003-0185), statytojas. Tačiau jokio statinio nei M. Ž., nei A. Ž. minėtame žemės sklype nestatė ir nėra šio statinio statytojai. Šis aktas ir įsakymas ieškovui kaip statytojui surašyti neteisėtai, nes jis nėra padaręs pažeidimo, kuris yra nurodytas Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-02-04 savavališkos statybos akte Nr. SS-26-090204-002, t.y. nepažeidė Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 punkto bei Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 punkto.

IeÅ¡kovas savo teises gynė tinkamai ir laiku, o vieno mėnesio terminÄ apskųsti įsakymÄ ir statybos aktÄ praleido dėl objektyvių priežasčių, - dėl neaiÅ¡kiai suformuluotos individualaus teisės akto apskundimo tvarkos ir esant situacijai, kai ginčijami teisės aktai, kuriems taikytinos kelių teisės Å¡akų normų nuostatos. Pastarasis buvo suklaidintas vieÅ¡ojo administravimo institucijų, nes įsakyme nurodyta, kad jis gali skųsti įsakymÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (II t., b.l. 41-48) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Atnaujino ieÅ¡kovui terminÄ pateikti skundÄ dėl 2009-02-23 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110 bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SS-26-090204-002 panaikinimo. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo M. Ž. 59,76 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Sprendime nurodyta, kad ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl savavaliÅ¡kos statybos akto bei Å¡io akto pagrindu priimto Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo teisėtumo.

IeÅ¡kovas ginčija jam ir jo sutuoktinei suraÅ¡ytÄ 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , nes iÅ¡ jo neįmanoma nustatyti pažeidimo padarymo laiko, pažeidimo esmės – neaiÅ¡ku ar pažeidimas yra dėl to, jog jis statė statinį ar dėl to, kad statinį eksploatuoja, be to, aktas suraÅ¡ytas ne statytojui, bet kitam asmeniui, nes įrodymų, kas yra faktinis statytojas, nėra. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovintis reklaminis įrenginys priklauso antros grupės nesudėtingų statinių grupei, kuriam statybos leidimas neprivalomas, bet kaip statybÄ Ä¯teisinantis dokumentas turi bÅ«ti supaprastintas statinio projektas su įgalioto valstybės tarnautojo raÅ¡tiÅ¡ku pritarimu, be to, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti ir kelių policijos sutikimas, tačiau ieÅ¡kovas tokių dokumentų neturi (CPK 187 str.).

IeÅ¡kovas ginčija savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , nes jame nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, kas laikytina esminiu (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pažeidimu, tačiau minėto akto suraÅ¡ymÄ reglamentuoja ne ATPK, bet Statybos įstatymas, o savavaliÅ¡kos statybos akto formÄ bei suraÅ¡ymo tvarkÄ nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., 4 d.). IeÅ¡kovas teigia, jog jis nėra statytojas, todėl statybos aktas yra suraÅ¡ytas ne tam asmeniui, tačiau teisę bÅ«ti statytoju gali įgyvendinti tik asmuo, kuris žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o ieÅ¡kovas yra žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, savininkas, taigi, ant žemės sklypo esantis statinys nuosavybės teise priklauso bÅ«tent žemės sklypo savininkui, kuris savo teises privalo įgyvendinti nepažeisdamas įstatymų (CK 4.37 str. 1 d., 4.40 str. 1d., Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.).

Å iuo atveju savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo metu statybos darbai nebuvo vykdomi, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas žemės sklypo savininku, nenurodė kas investavo lėšas į statinio statybÄ ir atliko užsakovo funkcijÄ , nors bÅ«damas žemės sklypo savininku turi tai žinoti. Teismas sprendė, jog statytoju plačiÄ jÄ prasme laikomas ne tik tas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ bei atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), bet ir tas, kuris laiko save neteisėtai pastatytų statinių valdytoju, todėl ieÅ¡kovo argumentÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas jam buvo suraÅ¡ytas neteisėtai, atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 185 str.).

Apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, nustatę savavaliÅ¡kÄ statybÄ , privalėjo jÄ fiksuoti, suraÅ¡ydami savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , todėl teismas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas nebegalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, nes statybos darbai nevyko, atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.). Teismas sutiko, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas turi bÅ«ti suraÅ¡omas nedelsiant, tačiau jo suraÅ¡ymas beveik po dvejų metų nuo sužinojimo, atsižvelgiant į šio akto paskirtį, nedaro Å¡io akto neteisėtu, nes pažeidimas tęsiasi, kol yra paÅ¡alinamas.

Nepagrįstu teismas laikė ir ieÅ¡kovo argumentÄ dėl pareikalavimo iÅ¡ statytojo tuojau pat sustabdyti statybos darbus, nes reikalavimas sustabdyti darbus, kurių niekas nevykdo, neturi prasmės ir bÅ«tų nelogiÅ¡kas (CPK 185 str.). Teismas pripažino, jog ginčijamas savavaliÅ¡kos statybos aktas neprieÅ¡taravo jo suraÅ¡ymo metu galiojusiems aktams, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir ginčijamo Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo, nes: KAVA, iÅ¡nagrinėjusi savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , turi priimti reikalavimÄ , įpareigojantį statytojÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 str. 2 d. l p.); individualaus pobÅ«džio administraciniai aktai gali bÅ«ti panaikinami, jeigu jie savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jei aktÄ priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , o tokie pagrindai nenustatyti, formalÅ«s procedÅ«ros pažeidimai nelaikytini sudarančiais pagrindÄ priimtÄ administracinį aktÄ pripažinti neteisėtu.

Teismas, įvertinęs tai, kad savavaliÅ¡kos statybos akte bei Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakyme nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai nurodyta Å¡ių aktų apskundimo tvarka, nes lydraÅ¡tyje dėl savavaliÅ¡kos statybos akto įteikimo bei Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakyme yra nurodyta, jog jie gali bÅ«ti skundžiami CPK nustatyta tvarka, tačiau apskundimo terminas nenurodytas, laikė, jog savavaliÅ¡kos statybos akto lydraÅ¡tyje ir įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, buvo nepakankamai aiÅ¡kiai nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra pagrindas apskundimo terminÄ atnaujinti, juolab, kad terminai buvo praleisti nežymiai, nes ieÅ¡kovas į teismÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi 2009-04-01.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (II t., b.l. 55-57) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimÄ pakeisti (panaikinti) ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad teismas nevertino, jog iÅ¡ skundžiamo savavaliÅ¡ko statybos akto neįmanoma nustatyti pažeidimo padarymo esmės, o taip pat neįmanoma nustatyti, kad aktas suraÅ¡ytas ne tam asmeniui. IÅ¡ Å¡io akto nėra aiÅ¡ki pažeidimo padarymo esmė - ar tai savavaliÅ¡ka statinio statyba ar statinio eksploatavimas. Teismas nevertino, kad paties atsakovo pozicija dėl pažeidimo esmės yra nenuosekli: nors aktas suraÅ¡ytas už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau 2011-03-23 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad M.

Ž. ir A. Ž. savavaliÅ¡kos statybos aktas suraÅ¡omas todėl, kad jie eksploatuoja neteisėtai pastatytÄ reklaminį, inžinerinį statinį, o ne dėl to, kad patys jį statė. Atstovė patvirtino, kad įrodymų apie tai, koks yra faktinis statytojas, nėra. Jei atsakovas laikosi pozicijos, kad aktas suraÅ¡ytas už eksploatacijÄ , o ne už statybÄ , tokiu atveju tampa visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas M. Ž. turi atsakyti kaip Å¡io statinio statytojas. Teismas netinkamai interpretavo akto suraÅ¡ymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnį ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statytojas plačiÄ ja prasme laikomas ne tik tas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ bei atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), bet ir tas, kuris laiko save neteisėtu pastatytų statinių valdytoju.

Akto suraÅ¡ymo metu M. Ž. negalėjo bÅ«ti laikomas „statytoju“ tuo pagrindu, kad jis buvo žemės sklypo savininku. Žemės sklypo savininkas statytojui (atsakomybės prasme) buvo prilygintas tik vėlesniais Statybos įstatymo pakeitimais. Å ie įstatymo pakeitimai akivaizdžiai įrodo, kad akto suraÅ¡ymo metu atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ statybÄ M. Ž. tuo pagrindu, kad jis buvo žemės sklypo savininkas, negalėjo kilti. Kauno apygardos administracinis teismas 2009-10-08 administracinėje byloje Nr.11-586-428/2009 nutarimu nustatė, kad apie M.

Ž. veikÄ - reklaminio inžinerinio statinio pastatymÄ , institucija, suraÅ¡iusi 2009-02-04 aktÄ , žinojo jau 2007 metais. Todėl akto suraÅ¡ymas praėjus maždaug dvejiems metams laiko nuo sužinojimo, negali bÅ«ti laikomas suraÅ¡ytu tinkamai, laikantis LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, Å¡iame akte nėra nurodymo stabdyti statybos darbus, nors toks reikalavimas akte yra imperatyviai privalomas pagal LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Reikalavimo stabdyti statybos darbus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SS-26-090204-002 ir negalėjo bÅ«ti, nes M.

Ž. jokių statybos darbų, kai buvo suraÅ¡ytas aktas dėl neteisėtų darbų vykdymo, nevykdė, todėl jie ir negalėjo bÅ«ti stabdomi.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo A. Ž. (II t., b.l. 66-67) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad iÅ¡ Å¡io skundžiamo akto nėra aiÅ¡ki pažeidimo padarymo esmė - ar tai savavaliÅ¡ka statinio statyba, ar statinio eksploatavimas. Apylinkės teismas netinkamai interpretavo akto suraÅ¡ymo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnį ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statytojas plačiÄ ja prasme laikomas ne tik tas asmuo, kuris investuoja lėšas į statybÄ bei atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui), bet ir tas, kuris laiko save neteisėtu pastatytų statinių valdytoju.

Apeliacinio skundo argumentas, kad akto suraÅ¡ymo metu M. Ž. negalėjo bÅ«ti laikomas „statytoju“ tuo pagrindu, kad jis buvo žemės sklypo savininku, yra pagrįstas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (II t., b.l. 72-75) nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Civilinio proceso kodekso 36 straipsnis reglamentuoja bylų rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimÄ . Ä®statymas numato, jog kai teismui kyla abejonių dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, Å¡iuos klausimus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia speciali teisėjų kolegija, į kuriÄ Ä¯eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vienÄ Å¡ių teismų pirmininkų paskirtÄ teisėjÄ .

Nutartis dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.Å ios civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad kilus abejonėms dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, Kauno apygardos administracinis teismas specialiai teisėjų kolegijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti Å¡ios bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ . Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. liepos 16 d. nutartimi konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjo M. Ž. ginčijamas savavališkos statybos aktas yra administracinio pobūdžio aktas. Šiame akte nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla.

Pareiškėjo ginčijamas apskrities viršininko įsakymas yra priimtas įgyvendinant Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose nustatytas funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Šiame įsakyme apskrities viršininko nurodytas reikalavimas nugriauti statinį, nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje.

Å is reikalavimas yra civilinio teisinio pobÅ«džio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavaliÅ¡kai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms. Taigi Å¡ioje byloje keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, jog keliamas ginčas yra susijęs su tuo pačiu statiniu, Å¡i byla, taikant absorbcijos taisyklę, visa turi bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobÅ«dį yra platesnė.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atnaujintas ieÅ¡kovui terminas pateikti skundÄ dėl 2009-02-23 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110 bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SS-26-090204-002 panaikinimo.

Sprendimo motyvuose nurodyta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. SavavaliÅ¡kos statybos akto lydraÅ¡tyje ir įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovas įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, buvo nepakankamai aiÅ¡kiai nurodyta apskundimo tvarka, todėl yra pagrindas apskundimo terminÄ atnaujinti, juolab, kad terminai buvo praleisti nežymiai, nes ieÅ¡kovas į teismÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi 2009-04-01.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡spręsti visÄ bylÄ iÅ¡ esmės. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio susidaro dviprasmiÅ¡ka situacija: atnaujina terminÄ pateikti skundÄ administraciniam teismui ir sprendžia reikalavimÄ dėl aktų panaikinimo. Pažymėtina, kad speciali teisėjų kolegija aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus privalo iÅ¡spręsti bendrosios kompetencijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu sprendimu buvo atnaujintas terminas ginčyti administracinius aktus bendrosios kompetencijos teisme, bet ne skundui administraciniam teismui pateikti.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog bylÄ nagrinėjantis teismas savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas procesiniame sprendime (sprendime ir (ar) nutartyje), privalo pagrįsti proceso įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieÅ¡kinio reikalavimo turi bÅ«ti pasisakyta iÅ¡samiai, nurodant teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalykÄ sudarantiems faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

R. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-355/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VÅ¡Ä® Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡iuo atveju yra vienintelis bÅ«das atkurti pažeistÄ byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamÄ teismo procesÄ pirmosios instancijos teisme.

Bylos baigimas priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naujÄ sprendimÄ . Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla iÅ¡spręsta teisingai (CPK 159, 265 str.).

Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Dėl skundžiamo sprendimo nebuvo gautas atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pagrįstai atnaujintas terminas, tačiau ne skundui administraciniam teismui paduoti, bet terminas ieÅ¡kiniui pateikti. Taigi sprendimo dalis dėl termino atnaujinimo paliktina nepakeista.Sprendimo dalis dėl panaikinimo administracinių aktų naikintina.

Pirmosios instancijos teismas privalo aiÅ¡kintis dėl savavaliÅ¡kų statinių faktinio statytojo, nes ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo kategoriÅ¡kai neigia statę savavaliÅ¡kÄ statinį. SavavaliÅ¡ko statinio nugriovimas susijęs su tam tikromis iÅ¡laidomis, todėl privalo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta savavaliÅ¡ko statinio atsiradimo aplinkybės, ieÅ¡kovų veiksmai ir kaltė. Tai pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi „statytojo“ sÄ vokÄ , tačiau visiÅ¡kai nebandė nustatyti savavaliÅ¡kos statybos faktinio statytojo.Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grÄ Å¾inimas bÅ«tent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta Beecham Group p.l.c. v.

I. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A. P. v. E. Š. byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27). Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, panaikintina ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009-02-23 įsakymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo Nr. V-110 bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-04 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SS-26-090204-002 atmesti, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Neringa Venckienė Kolegijos teisėjos                                                                                                           Galina Blaževič                                                                                   Izolda Nėnienė