2021-05-26 Nr. AB-11206-3-61-3-02689-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-352-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02689-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundą teikia dėl to, kad teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė gauti ilgalaikius pasimatymus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2018 m. liepos mėn. neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų. Nurodė, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus, bei suimtųjų atžvilgiu, taip pat nuteistųjų, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo sąlygomis. Pažymėjo, kad nuteistiesiems, kurie palikti kalėjime dirbti ūkio darbus, taip pat suimtiesiems bei bausmę atliekantiems ne kalėjimo sąlygomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) numato ilgalaikius pasimatymus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo pareiškėjas negalėjo sukurti šeimos, kadangi šeimos santykiai be fizinio kontakto netenkino jo sužadėtinės, ji norėjo turėti vaikų. Teigė, kad ilgalaikių pasimatymų nebuvimas padarė žalos pareiškėjo fizinei bei psichinei sveikatai, nurodė patyręs psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Pareiškėjas teigė, kad negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus suteikti ilgalaikius pasimatymus, į bylą nėra pateikta. Taip pat pareiškėjas aiškiai nekonkretizavo, kad teikė tokius prašymus, kad jis turi sutuoktinę ar sugyventinę, nenurodė ir nepateikė jokių giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų (gimimo, santuokos liudijimai, kt.), netgi nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais neturėjo galimybės pasimatyti, bendrauti ar su kuriais nutrūko ar buvo apsunkinti socialiai ryšiai. Teigė, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo neva jam kilusius nepatogumus dėl to, kad nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Tačiau pareiškėjas nepateikia įrodymų, apie jo teisių suvaržymą, nenurodė, kokiu laikotarpiu buvo neteisėtai suvaržytos jo teisės, kokios kilo pasekmės.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

7. Pažymėjo, kad tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems pasimatymai buvo vykdomi laikantis BVK nustatytų atskiro ir izoliuoto laikymo reikalavimų. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atliko bausmę kalėjime, kalėjimo režimo sąlygomis ir buvo priskirtas paprastajai grupei, jam priklausė tik trumpalaikiai pasimatymai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja BVK 94 straipsnis.

10. Įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto turinį, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kokius prašymus jis teikė (ar iš viso teikė) įkalinimo įstaigoms dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, pareiškėjas nenurodė, su kokiu konkrečiu asmeniu jis siekė pasimatyti, nenurodė šio asmens duomenų bei ar minėtas asmuo atitiko BVK 94 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes bei individualizuoti skundą, nurodant tikslias skundo aplinkybes. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte iš esmės nurodė, kad palaiko priminiame skunde išdėstytas skundo aplinkybes. Iš pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto turinio buvo matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tačiau dėl galiojančio teisinio reglamentavimo jokių prašymų ar skundo reikalavimų nesuformulavo, nenurodė, kodėl galiojantis teisinis reglamentavimas yra galimai nepagrįstas.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo diskriminacijos kitų nuteistųjų, kalinamų pataisos namuose, atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad jie yra abstraktaus pobūdžio, be to, kalėjimas ir pataisos namai yra skirtingos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rūšys, kuriose nuteistųjų laikymo sąlygos skiriasi ir yra reglamentuotos skirtinguose BVK skirsniuose. Taigi atmesti pareiškėjo argumentai, kad jis diskriminuojamas asmenų, kalinamų pataisos namuose, atžvilgiu.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais asmenimis. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsi į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymu suteikti ilgalaikį pasimatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Pareiškėjas nei skunde, nei 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte nenurodė jokių konkrečių teiginių, kad prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo būtų teikęs įkalinimo įstaigai.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018, pažymėta, kad, be ilgalaikių pasimatymų, BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų, dėl ko tokių asmenų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą nėra pažeidžiama.

14. Atsižvelgęs į tai, kad be ilgalaikių pasimatymų, BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos (trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų), teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo subjektinės teisės gali būti pažeidžiamos įkalinimo įstaigai taikant konkretų teisės aktą, kuris, pareiškėjo nuomone, galimai pažeidžia jo teises. Vien ta aplinkybė, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį ribojama asmenų teisė į pasimatymus, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

16. Teismas byloje nenustatė Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Nenustačius būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų negalima nustatyti tikslaus laikotarpio, dėl kurio pareiškėjas inicijuoja bylą. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų, kada jis kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, bei nesant tikslių duomenų dėl to, kokiu laikotarpiu pareiškėjui galimai buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai, nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino taikymo.

III. 18. Pareiškėjas I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas teigia, jog teismas klaidingai nurodė, kad vadovaujantis BVK 94 straipsniu jam priklausė ilgalaikiai pasimatymai. Jis atlieka bausmę kalėjimo režimu ir jam taikomas BVK 85 straipsnis, kur nėra numatyti ilgalaikiai pasimatymai.

20. Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis nenurodė, su kokiu asmeniu jis nori pasimatyti, neturi reikšmės, kadangi pareiškėjas kelia klausimą dėl paties įstatymo, kur nėra numatyti ilgalaikiai pasimatymai.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Teisingumo ministerija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, jog jam, dėl to, kad jis kalinamas kalėjimo rėžimu, skirtingai nei kitiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie nėra kalinami kalėjimo rėžimu, nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai.

26. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, todėl teisėjų kolegija nekartoja teisės aktų nuostatų.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą ribojimo klausimas. Teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2784-415/2020).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų, kaip ir suimtųjų, teisės į pasimatymą realizavimą sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

31. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų ir asmenų, su kuriais jis siekė turėti ilgalaikius pasimatymus. Iš pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog šioje byloje ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neteikė konkrečių prašymų įkalinimo įstaigos administracijai suteikti jam ilgalaikius pasimatymus. Taigi, atsižvelgus į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo išreiškęs savo valios dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ginčo atveju buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis.

32. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Nesant duomenų, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus konkrečiu atveju buvo kaip nors suvaržyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, taigi nėra ir sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1 d.).

34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė