Legislator Case Law & Legislation
2013-05-23 Nr. AB-1978-3-61-3-01440-2012-7 AI generated

2013-05-23 Nr. AB-1978-3-61-3-01440-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-05-23 Nr. AB-1978-3-61-3-01440-2012-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-05-23 Nr. AB-1978-3-61-3-01440-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-520/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

atsakovo atstovei J. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Gudauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 1P-349 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. A. ir jos atleidimo iš pareigų (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-349); 2) gražinti pareiškėją į pareigas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų (2012 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja nurodė, kad ji iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje buvo atleista nepagrįstai. Nesutinka, kad atliko veiksmus, kurie galėjo sudaryti tarnybinio pažeidimo sudėtį bei pabrėžė, kad tiek Įsakymo Nr. 1P-349, tiek tarnybinio patikrinimo išvados turinys nėra visiškai nuoseklus, juose nurodyti duomenys neatitinka realių ir faktinių aplinkybių, be to, pareiškėjos įsitikinimu, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka ir principai. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad pareiškėja vis dėlto atliko neteisėtus veiksmus, sudariusius tarnybinio nusižengimo sudėtį, jai negalėjo būti taikoma tokia griežta atsakomybė, kaip atleidimas iš tarnybos.

Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. kovo 7 d. turėjo atlikti detalų trijų transporto priemonių (automobilių „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) muitinį tikrinimą. Pasak pareiškėjos, pavedimas atlikti vizualų patikrinimą nebuvo suformuotas. Atkreipė dėmesį, kad nei Įsakyme Nr. 1P-349, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra detalizuojama, kuo konkrečiai pasireiškė jos veiksmų neatitikimas vizualaus patikrinimo reikalavimams, nenurodoma, kokius vizualaus patikrinimo veiksmus ji turėjo atlikti. Pažymėjo, kad Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio patikrinimo taisyklių, (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1B-868, 30 punkte išvardinti veiksmai nebūtinai reiškia, kad jie visais atvejais turi būti atliekami. Pareiškėjos teigimu, ji visų automobilių patikrinimą atliko sąžiningai, atidžiai, laikydamasi visų nustatytų taisyklių. Pažymėjo, jog tikrindama automobilius naudojo žibintuvėlį, atsuktuvą, raktų komplektą, patikrino bendrą transporto priemonės išvaizdą, automobilio stogą žibintus, bamperį, posparnius, duris, apžiūrėjo bagažinę, atsarginio rato laikymo vietą, praardė plastmasinėmis detalėmis uždengtas bagažinės ertmes. Anot pareiškėjos, šie veiksmai buvo pakankami detaliam muitiniam patikrinimui atlikti.

Paaiškino, kad detalaus muitinio patikrinimo metu, atlikdama tam reikalingus veiksmus, prekių, kurias vėliau aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnai, nerado, kadangi jų ten nebuvo. Pažymėjo, kad nei Įsakyme Nr. 1P-349, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių ir įtikinamų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog VSAT už pasienio kontrolės posto (toliau – ir PKP) rastos prekės buvo gabentos būtent per postą, kuriame dirbo pareiškėja, ir kad būtent šios prekės buvo automobilyje tuo metu, kai ji jį tikrino. Pasak pareiškėjos, tai, kad VSAT pareigūnai jau po automobilio išvykimo iš posto (už 700 metrų) 6.50 val. rado daugiau šiame automobilyje gabenamų prekių nei surado ji, nereiškia, kad ji netinkamai atliko savo pareigas.

Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodyta, jog aptariamas automobilis iš posto išvyko 6.36 val., nors iš tikrųjų šis automobilis iš posto išvyko 6.39 val. Be to, minėtas automobilis už posto, buvo sulaikytas ne 6.40 val., o 6.50 val. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai minimas automobilis išvyko iš posto, iki momento, kai jį sustabdė VSAT pareigūnai ir patikrino praėjo 10 min. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės bei tai, jog VSAT pareigūnai pakartotinį patikrinimą atliko net už 700 metrų už posto, leidžia abejoti atsakovo teiginiu, kad VSAT pareigūnų papildomai rastos prekės buvo automobilyje ir pareiškėjos atliekamo tikrinimo metu. Pareiškėjos teigimu, kritiškai vertintini tiek R. Š., kuri vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, tiek VSAT pareigūnų paaiškinimai, kad visos rekontrolės metu aptiktos prekės buvo jame ir muitinio tikrinimo poste metu, nes R. Š. nebuvo nuosekli duodama paaiškinimus, o VSAT pareigūnų teiginiai, kad jie automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebėjo nepertraukiamai nuo išvažiavimo iš posto iki pat sulaikymo, nėra patvirtinti jokiais tyrimo metu surinktais įrodymais.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymo Nr. 1P-349 pagrįstumu ir teisėtumu leidžia abejoti ir tarnybinio patikrinimo išvados turinio trūkumai – netiksliai nurodytas įvykių laikas, todėl, pareiškėjos nuomone, priimant ginčijamą įsakymą buvo remiamasi prieštaringais duomenimis, paviršutiniškai atliktu tarnybiniu tyrimu, neįsigilinta į faktines aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad dėl kitų neva padarytų pažeidimų (automobilių „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo muitinio tikrinimo) atveju jokių pasekmių atsakovas nenustatė. Anot pareiškėjos, taip pat buvo padarytas ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, nes ji buvo supažindinta tik su pačia tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau ne su tyrimo medžiaga. Pareiškėjos teigimu, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas yra svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, todėl užkertant kelią asmeniui pateikti visapusišką ir išsamų pasiaiškinimą dėl tyrimo išvadų, kartu sudaromos sąlygos priimti neobjektyvų ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą administracinį sprendimą iš esmės keičiantį atitinkamo pareigūno teisinę padėtį.

Pareiškėjos nuomone, atsakovo nurodomos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padarytas būtent šiurkštus tarnybinis pažeidimas. Pažymėjo, kad atsakovas nenustatė sunkių teisinių pasekmių, t. y. didelių nuostolių valstybei, be to, pareiškėjos neva padaryti pažeidimai nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatytą šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą. Taip pat pažymėjo, kad tai, jog buvo nustatyta, kad pareiškėja tariamą tarnybinį pažeidimą padarė dėl aplaidumo, rodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, todėl negalėjo būti paskirta pati griežčiausia nuobauda. Pareiškėjos nuomone, atsakovo nustatytos dėl tariamo tarnybinio pažeidimo atsiradusios pasekmės, nebuvo reikšmingos pavojingumo požiūriu, todėl taip pat negalėjo lemti tokios griežtos nuobaudos paskyrimo, o tai, kad ankstesnė galiojanti tarnybinė nuobauda buvo paskirta už analogišką tarnybinį nusižengimą, šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, todėl pareiškėjos atsakomybės negalėjo pasunkinti tiek, kad būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Taigi, pasak pareiškėjos, atsakovas pritaikė akivaizdžiai neproporcingą, neadekvačią ir neprotingą sankciją už tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Nurodė, kad ankstesnė tarnybinė nuobauda taip pat buvo paskirta nesilaikant proporcingumo reikalavimų, bei atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžė, kad atsakovas paskyrė jai ankstesnę tarnybinę nuobaudą neįvertinęs aplinkybių, kurios šalina pareiškėjos kaltę. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ankstesnė tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, buvo paskirta už pažeidimą, kurio atžvilgiu buvo nustatytos sunkesnės pasekmės nei paskiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 30-34) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus rašytinius įrodymus, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija pagrįstai konstatavo, kad VSAT pareigūnų aptiktos prekės, viršijančios leistiną neapmokestinamą prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką normą, buvo automobilio salone muitinio tikrinimo metu. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos atsakomybės, pagrįstai įvertinta ir ta aplinkybė, kad prekės minėto automobilio salone gulėjo sudėtos maišuose, ko nepastebėti tikrinant automobilio saloną būtų neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2012 m. kovo 30 d. paaiškinime teigė, kad automobilyje prekių nebuvo daugiau, negu leistina, iš ko darytina išvada, kad pareiškėja matė, jog automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinio patikrinimo metu yra akcizais apmokestinamų prekių, kurių įvežimo į Lietuvos Respubliką neapmokestinamas kiekis ribojamas teisės aktais, tačiau apskaičiuodama leistiną įvežimo normą, nepagrįstai nesivadovavo tai reglamentuojančiomis taisyklėmis. Atkreipė dėmesį, jog automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiai R. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 str. 3 d. (kontrabanda), šio protokolo pagrindu buvo priimtas nutarimas, kuriuo jai paskirta bauda. Pabrėžė, kad R. Š. pažeidimas yra įrodytas, jai paskirta administracinė nuobauda įvykdyta, su R. Š. padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusios aplinkybės, įskaitant prekių buvimą automobilio salone jo muitinio tikrinimo metu, yra visiškai įrodytos rašytiniais įrodymais.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja buvo statutinė muitinės pareigūnė, įgaliota vykdyti Lietuvos muitinei įstatymu priskirtas funkcijas. Viena iš pagrindinių muitinės pareigūno pareigų yra vykdyti kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, ši pareiga buvo nustatyta ir pareiškėjos pareigybės aprašyme, todėl pareiškėja 2012 m. kovo 7 d., praleisdama automobilyje matomoje vietoje buvusias kontrabandos būdu gabenamas prekes, už kurių teisėto judėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrolę tiesiogiai atsakinga muitinė, dėl nepateisinamų priežasčių neužkirto kelio akivaizdžiai daromam pažeidimui, nors, kaip statutinė muitinės pareigūnė, turėjo tiesioginę pareigą tai padaryti. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos tarnybinį nusižengimą sudarė ne tik kontrabandos būdu gabenamų prekių praleidimas per muitinės postą, bet ir pareiškėjos veiksmai, atliekant trijų automobilių detalų muitinį tikrinimą, pareiškėja, atlikdama šių transporto priemonių detalų muitinį tikrinimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama Tikrinimo taisyklių 30 ir 32 punktų, t. y. neatliko visų šiuose punktuose nurodomų veiksmų. Pasak atsakovo, tai patvirtina ta aplinkybė, kad visų trijų automobilių muitinis tikrinimas buvo atliekamas tik 2 min. 9 sek. Per šį laiką fiziškai neįmanoma tinkamai detaliai patikrinti trijų transporto priemonių taip, kaip to reikalauja muitinį tikrinimą reglamentuojantys teisės aktai.

Muitinės departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad pavedimas atlikti vizualų muitinį tikrinimą jai nebuvo suformuotas, dėl ko atlikti jo ji neprivalėjo. Paaiškino, kad ši pareiga pareiškėjai buvo nustatyta jos pareigybės aprašyme (34.1 p.), be to, bendri reikalavimai automobilio detalaus muitinio tikrinimo veiksmams nustatyti Tikrinimo taisyklėse, kurių 32 p. įtvirtinta, kad detalus kelių transporto priemonės tikrinimas atliekamas po to, kai atliktas jos vizualus tikrinimas, įskaitant atvejus, kai iš karto nusprendžiama atlikti detalų tikrinimą. Anot atsakovo, pareiškėja, būdama muitinės pareigūnė, žinojo šias bendrąsias muitinį tikrinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurių vykdymui atskiro pavedimo nereikalaujama, ir privalėjo jomis vadovautis, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiukščiam tarnybiniam nusižengimui konstatuoti būtinos sunkios pasekmės, t. y. dideli nuostoliai valstybei. Pabrėžė, kad tarnybinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra prilyginamas nusikalstamai veikai ir vien didelių nuostolių valstybei nebuvimas nesumenkina padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas VTĮ 29 str. 6 d. nustatytas šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas nėra baigtinis ir į jį patenka visi tarnybiniai nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Muitinės pareigūnas visuomet privalo tinkamai atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą, nes objektyviai negalima eliminuoti rizikos dėl draudžiamų ar kontrabandinių prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja to nepadarė, o pareiškėjos veiksmai, pasireiškę akivaizdaus pažeidimo neužkardymu, pažeidžia pagrindinius muitinės pareigūnų tarnybos principus, prieštarauja pačios muitinės paskirčiai ir akivaizdžiai kenkia muitinės autoritetui visuomenės akyse, todėl atsakovas pagrįstai ir tinkamai įvertino visų pareiškėjos atliktų veiksmų visumą kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis vaizdo įrašo duomenimis (rodomu vaizdo kameros laiku), objektyviai konstatuota, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 val. 36 min. išvažiuoja iš muitinio tikrinimo vietos, o 6 val. 37 min. išvyksta iš muitinės posto teritorijos. Pabrėžė, kad pareiškėja skunde nenurodo, kuo grindžia jos nurodytą automobilio judėjimo poste ir išvažiavimo iš jo laiką. Pabrėžė, kad šie duomenys neturi jokios reikšmės pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui ir jo nepaneigia.

Paaiškino, kad parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, buvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kuris jai buvo skirtas taip pat už muitinį tikrinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Ši nuobauda pareiškėjai buvo paskirta, atsižvelgus į tai, kad 2011 m. spalio 10 d., tarnybinio nusižengimo padarymo metu, pareiškėja taip pat turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, skirtą už tai, kad dėl pareiškėjos neatliktų veiksmų į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos kontrabandinės prekės. Atsižvelgiant į šiuos kartotinius, savo esme analogiškus tarnybinius nusižengimus, į tai, kad pareiškėja nepadarė išvadų ir toliau aplaidžiai vykdė savo tiesiogines pareigas, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai pagrįstai už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinę nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos jai palankios sąlygos susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 141) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 44-51) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja ir ėjo Kauno teritorinės muitinės posto inspektorės pareigas. Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Saudargo) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėja buvo susipažinusi, posto inspektorius, be kita ko, privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais (34.1 p.); vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (34.4 p.); laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (34.12 p.); vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją (34.26 p.). Pagal Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksą pareigūnas, be kita ko, privalo: atlikdamas savo pareigas vadovautis muitinės įstaigų ar jų vadovų suformuotais tikslais ir kryptimis (7.1.2 p.); atlikdamas pareigas veikti pagal suteiktus įgaliojimus (7.2.3 p.); laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1 p.); naudotis jam suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo galimų pažeidimų (7.4.5 p.); savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (7.8.2 p.).

Kelių transporto priemonių, jomis gabenamų prekių bei vykstančių asmenų (vairuotojų, keleivių), gabenamų daiktų (prekių) tikrinimo tvarką reglamentuoja Tikrinimo taisyklės, (b. l. 123–131). Pagal šių taisyklių 11 p. transporto priemonių ir jų gabenamų prekių muitinis tikrinimas pradedamas atsakingam muitinės pareigūnui raštu nurodžius prekių tikrinimo būdą muitinės deklaracijoje ir surašius pavedimą patikrinti prekes ir (arba) transporto priemonę. Tuščių kelių transporto priemonių muitinis tikrinamas atliekamas siekiant įsitikinti, ar negabenamos paslėptos prekės, pasislėpę asmenys, ar nematyti įrengtų slėptuvių požymių (27 p.). Tikrinimo taisyklių 29 p. nustatyta, kad kelių transporto priemonės gali būti tikrinamos vizualiai arba detaliai, priklausomai nuo rizikos lygmens (žemas, vidutinis ar aukštas). Transporto priemonės tikrinimo detalumą pasirenka pats ją tikrinantis muitinės pareigūnas, įvertindamas atliekamo tikrinimo tikslą ir atsižvelgdamas į gautus nurodymus (pvz., tikrinimo būdas nurodytas Centriniame rizikos profilyje, ASYCUDA sistemos atrankos kriterijuose, gauta Muitinės kriminalinė tarnybos informacija). Tikrinimo taisyklių 31 p. įtvirtinta, kad tais atvejais, jeigu vizualaus transporto priemonės tikrinimo metu kyla įtarimų, kad daromas pažeidimas, muitinės pareigūnas, atlikęs minėtą tikrinimą, sprendimą dėl detalaus transporto priemonės tikrinimo priima su posto pamainos viršininku (ar kitu įgaliotu muitinės pareigūnu). Pagal Tikrinimo taisyklių 32 p. detalus kelių transporto priemonės tikrinimas atliekamas po to, kai atliktas jos vizualus tikrinimas (įskaitant atvejus, kai iš karto nusprendžiama atlikti detalų tikrinimą). Atliekant detalų kelių transporto priemonės tikrinimą, transporto priemonės skyriai ir atskiros jos vietos tikrinamos naudojant technines kontrolės priemones (atidarant ar išardant sudėtines transporto priemonės dalis, pvz., išardant ratus, detaliai matuojant ir praardant grindis, sienas ir pan.).

Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklėse, patvirtintose Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29, taip pat nurodyta, kad automobilių detalaus tikrinimo vietoje dirbantys pareigūnai pagal pavedimą atleika detalų automobilio tikrinimą, atitinkamai įformina tikrinimo rezultatus ir kt.

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių 2012 m. kovo 7 d. patikrinimo aktų Nr. 12LTKM0000TS0483756, Nr. 12LTKM0000TS0483763 ir Nr. 12LTKM0000TS0483759, inspektoriui, kurio kodas (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjai, buvo pavesta detaliai patikrinti transporto priemones, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėtuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinimas atliktas, jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti.

Byloje pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip pareiškėja tikrina minėtas transporto priemones (priedas su skaitmenine laikmena, CD 1, CD2). Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėja tris minėtus automobilius tikrino nuo 6 val. 32 min. 55 s iki 6 val. 35 min. 25 s, taigi iš viso tikrindama automobilius užtruko 2 min. 30 s. Tikrindama automobilį „Audi 100 Avant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)“ pareiškėja pro galines dureles buvo pusiau įlindusi į automobilį. Automobilis „Audi 100 Avant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) iš posto išvažiavo 6 val. 36 min. 8 s.

VSAT Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 103) nurodyta, kad 2012 m. kovo 7 d. pasienio ruože, Ramoniškių kaime, Sudargo sen., Šakių rajone, kelyje „Ramoniškiai–Kiduliai“, apie 500 m nuo Ramoniškių PKP, vykdydami pasienio teisinio režimo kontrolę, gavus operatyvinės informacijos, kad per Ramoniškių PKP netrukus automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti gabenama kontrabanda, maždaug apie 6 val. 40 min. pastebėję kaip iš Ramoniškių PKP pajudėjo automobilių kolona, nusprendė atlikti šių automobilių patikrinimą po muitinio tikrinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja R. Š. Atlikus detalų transporto priemonės ir vairuotojos patikrinimą užkardos tarnybinėse patalpose, po vairuotojos R. Š. viršutiniais rūbais buvo rasta paslėpta cigarečių „Premjer 7“ (18 pakelių) ir „Compliment Super Slims 3“(10 pakelių) su Rusijos Federacijos banderolėmis. Automobilio salone ant galinės sėdynės esančiuose krepšiuose buvo rasta neslėpta: 2 pakeliai cigarečių „Saint George 7“, 10 butelių vyno „Portvein 72“ (1,5 1 talpos 18 proc. stiprumo), 2 buteliai degtinės „Starorusskaya vodka“ (0,5 1 talpos 40 proc. stiprumo) su Rusijos Federacijos banderolėmis, 1 butelis degtinės „Lithuanian vodka – Auksinė“ (0,7 1 talpos 40 proc. stiprumo) be banderolių.

Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 123-045-12 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu R. Š. dėl minėtos veikos buvo pripažinta padariusia administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 210 str. 3 d. ir jai buvo paskirta 500 Lt bauda su nurodytų prekių konfiskavimu. R. Š. šio nutarimo neskundė ir jai paskirtą baudą sumokėjo.

Įvertinus minėtas aplinkybes 2012 m. kovo 26 d. buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos veiklos tarnybinį patikrinimą.2012 m. kovo 30 d. pareiškėja buvo supažindinta su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašant 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-403, su kuria pareiškėja supažindinta 2012 m. balandžio 19 d.

Muitinės departamento generalinis direktorius 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-349, remdamasis 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-403, atsižvelgdamas į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į tai, jog nusižengimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą), jos kaltę dėl pažeidimo padarymo (aplaidumas), pažeidimo padarymo aplinkybes ir pasekmes bei į tai, jog L. A. anksčiau skirta galiojanti tarnybinė nuobauda buvo skirta už analogišką tarnybinį nusižengimą, pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir atleido pareiškėją nuo 2012 m. balandžio 24 d.

Kaip matyti iš patikrinimo išvados, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. 1P-349, pastarojoje nurodytos minėtų 2012 m. kovo 7 d. įvykių tikrinant automobilius, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), aplinkybės, aptarta VSAT pateikta medžiaga, vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai, pareiškėjos paaiškinimas. Patikrinimo išvadoje pažymėta, kad pareiškėja nevykdė Tikrinimo taisyklių 30 ir 32 p., Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1B-625, 9 p., pagal kurį muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų, atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų, nurodytus tikrinimus, reikalavimų, neatliko Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklėse, patvirtintose Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29, nustatytų detalaus tikrinimo vietoje (darbo vieta Nr.

10) dirbančio pareigūno funkcijų, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.2, 7.2.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.2 p. reikalavimų ir atitinkamai pažeidė Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2005 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3B-373, 34.1, 34.4, 34.12, 34.26 p. nuostatas. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad buvo įvertinta ir tai, jog kontrabandos būdu R.

Š. gabentos prekės muitinio tikrinimo metu gulėjo automobilio salone neslėptos matomoje vietoje, suteikiant galimybę įvertinti R. Š. veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka, bei į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta kliūčių, trukdžiusių pareiškėjai atlikti detalų transporto priemonių muitinį tikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, nesilaikydama aukščiau išvardytų teisės aktų reikalavimų, aplaidžiai vykdė jai nustatytas pareigas, šiurkščiai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių muitinį tikrinimą ir muitinės pareigūnų darbą, reikalavimus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

L. A. padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – neužkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką. Iš Išvados matyti, kad buvo vertinta ir pareiškėjos tarnyba iki nusižengimo padarymo – L. A. padaryti nusižengimai, veiklos įvertinimai. Išvadoje pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-403 atitinka Taisyklių 21 p. reikalavimus, joje yra aiškiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, aiškiai nurodytas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyti konkretūs pareiškėjos pareigybės aprašymo bei kitų teisės aktų punktai, kurių reikalavimus nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėja, nurodytos tarnybinio nusižengimo pasekmės (neužkirto kelio kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką), kaltės forma (aplaidumas), pateiktas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taip pat buvo įvertintas ir pareiškėjos atsakovui pateiktas paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, nes, kaip minėta, atsakovas papildomai kreipėsi į VSAT, o VSAT pareigūnų paaiškinimai patvirtina, jog VSAT pareigūnai galėjo nepertraukiamai stebėti atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių judėjimą. Be to, jokių duomenų, kad automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos akcizinės prekės galėjo patekti į R. Š. vairuojamą automobilį jau po pareiškėjos atlikto muitinio patikrinimo, teismas neturi, tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja, o tik nurodė galimas prielaidas, tačiau pareiškėjos nurodytą galimą įvykio eigą, teismo vertinimu, paneigia taip pat ir ta aplinkybė, jog R. Š. pripažino jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, išsamiai nurodydama pažeidimo padarymo aplinkybes, jų neginčijo, o jos sutampa su atsakovo nurodytomis. Tokiu būdu pareiškėjos teiginius, kad automobilyje rastos prekės buvo įdėtos jau po jos atlikto patikrinimo, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti tarnybinės atsakomybės.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog patikrinimo išvadoje ne visai tiksliai nurodomas aptariamų įvykių laikas, nepaneigia fakto, kad pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas, tikrindama automobilius, tuo labiau, kad nurodomas laikas skiriasi tik keliomis minutėmis ar sekundėmis. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog per nepilnas 3 minutes neįmanoma detaliai patikrinti 3 automobilių, ką patvirtina ir tas faktas, kad atlikus automobilio „Audi 100 Avant“ rekontrolę, jame buvo rasta prekių, kurios viršija leidžiamą normą. Įvertinęs, tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja netinkamai atliko per postą gabenamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, nevykdė kontrabandos prevencijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t. y. nekompetentingai atliko savo pareigas, taip neapgynė visuomenės interesų nuo galimų pažeidimų ir tokiu būdu padarė patikrinimo išvadoje nurodytus savo pareigybės aprašymo bei kitų nurodytų teisės aktų pažeidimus.

Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nebuvo pavesta atlikti vizualaus patikrinimo teismas pažymėjo, kad Tikrinimo taisyklių analizė leidžia teigti, jog detalus patikrinimas, kurį atlikti buvo pavesta pareiškėjai, apima ir vizualų muitinį patikrinimą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad jos veika negalėjo būti įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant pažeidimo šiurkštumą, atsižvelgiama į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl tai, kad pažeidimas padarytas aplaidžiai, o ne tyčia, nereiškia, kad pareiškėjos veika negali būti įvertinta kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Teismas pabrėžė, kad patikrinimo išvadoje buvo detaliai aptarta ir ankstesnė pareiškėjos veikla bei nustatyta, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą netinkamai atlieka savo pareigas, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, į kokią pareiškėjos veiklą iki nusižengimo padarymo buvo atsižvelgta.

Teismas nurodė, jog remiantis bylos medžiaga, 2010 m. spalio 12 d. Kauno teritorinės muitinės viršininkas įsakymu Nr. 1P-564K skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad pareiškėja netinkamai atliko per postą gabenamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinio tikrinimą, nevykdė kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir tuo sudarė sąlygas įvežti į Lietuvos Respubliką 46 pakelius neapmokestintų cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis. Dar viena tarnybinė nuobauda, kuri galiojo ir ginčijamos nuobaudos paskyrimo metu, – griežtas papeikimas – pareiškėjai buvo skirta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1P-36 už tai, kad pareiškėja tinkamai neatliko automobilio detalaus tikrinimo.

Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė savo pareigybės aprašymo 34.1, 34.4, 34.12, 34.26 p. nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.2, 7.2.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.2 p. reikalavimų, bei detalaus tikrinimo metu nesurado prekių, kurios, pabrėžtina, net nebuvo slepiamos, be to, pareiškėja jau ne pirmą kartą netinkamai atlieka muitinį patikrinimą, pareiškėjos padarytas nusižengimas atsakovo pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus.

Dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos proporcingumo pažymėjo, kad pagal Statuto 37 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama, be kita ko, už tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 34 str. 1 d. 3 ir 4 p. (griežtą papeikimą, perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas) taip pat už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Kaip matyti iš Įsakymo Nr. 1P-349, atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, atsakovas vadovavosi būtent šiais dviem punktais, nes pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ne tik turėdama galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bei jos padarytas pažeidimas taip pat buvo pripažintas šiurkščiu. Todėl nurodė, kad teismo vertinimu, esant net dviem pagrindams, kuriais remiantis asmeniui gali būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo teise skirti pareiškėjai būtent šią tarnybinę nuobaudą.

Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja pareiškėjos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl skirtingo nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos teisinių santykių pobūdžio bei jo reguliavimo, be to, kaip jau minėta, pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – buvo paskirta ne tik todėl, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą turėdama galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bet ir įvertinus tai, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo pripažintas šiurkščiu, o tai yra atskiras pagrindas asmeniui pritaikyti pačią griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą. Nurodė, kad be kita ko, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos jai palankios sąlygos susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais duomenimis, nes atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo kitoje vietovėje, prieš teikiant papildomą paaiškinimą, kuris turėjo būti pateiktas 2012 m. balandžio 20 d. (penktadienį), 2012 m. balandžio 21 d. (šeštadienį) jai Muitinės departamente buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga įskaitant ir vaizdo įrašą, ir leista pateikti paaiškinimą būtent po susipažinimo su šia medžiaga, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga yra nepagrįsti.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo Įsakymas Nr. 1P-349 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai ir jos atleidimo iš pareigų yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Pareiškėja L. A. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-5), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti, o į teismo posėdį liudytoja iškviesti R. Š.. Iš esmės pakartojo skunde išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialinės teisės normas. Netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl liudytojos R. Š. iškvietimo ir apklausos teismo posėdžio metu, teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį ir apeliantės teisę teikti į bylą duomenis, pagrindžiančius jos reikalavimus. Neapklausus R. Š. apie tuo metu vykusius įvykius negalima teigti, jog teismas surinko visus bylai reikšmingus įrodymus ir atskleidė bylos esmę. R. Š. turėjo būti iškviesta į teismo posėdį vien dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo įspėta dėl žinomai melagingų parodymų davimo, todėl jos paaiškinimui įtakos galimai turėjo kitos, apeliaciniame skunde nenurodomos aplinkybės, o teismo posėdžio metu pastaroji būtų prisiekusi, kad duos teisingus parodymus. Be to, nebuvo suteikta galimybė apklausti VSAT pareigūnų, sustabdžiusių R. Š. vairuojamą automobilį.

2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos teiginius, kad automobilyje rastos prekės buvo įdėtos jau po jos atlikto patikrinimo dėl neaiškių priežasčių vertino kritiškai. Tačiau niekur nėra užfiksuota ir nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. Š. savo automobiliu Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvežė į Lietuvos Respubliką didesnį nei leidžia teisės aktai akcizais apmokestinamų prekių kiekį. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantė pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste atliko netinkamai ir dėl to nebuvo užkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką.

3. Apeliantės atlikti veiksmai detaliai tikrinant automobilius atitinka visus reikalavimus, keliamus tokiam tikrinimui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neatliko detalaus transporto priemonių muitinio tikrinimo, yra nepagrįsta. Kadangi apeliantė tinkamai atliko savo pareigas, todėl tarnybinis nusižengimas jai inkriminuotas neteisėtai. Nesant pažeidimo padarymo fakto, negali būti konstatuojama ir tarnybinio nusižengimo sudėtis, kas lemia ir skundžiamo Įsakymo dėl atleidimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, jog tarp pareiškėjos veiksmų ir pasekmių buvo priežastinis ryšys. Pats faktas, kad vėliau VSAT pareigūnų sustabdytame automobilyje buvo rasta daugiau akcizinių prekių, nei patikrinimo akte nurodė apeliantė, nereiškia, kad jos veiksmai tiesiogiai lėmė, jog nebuvo užkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką Prekės automobilio Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti ir po muitinio patikrinimo.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai teigia, jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo teise skirti apeliantei pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. Pabrėžia, kad byloje nėra tinkamų ir pakankamų įrodymų pagrindžiančių, jog egzistuoja visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Atkreipia dėmesį, kad muitinio patikrinimo metu prekių, viršijančio teisės aktais nustatyto kiekio, automobilio salone ant galinės sėdynės nebuvo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantės padarytas nusižengimas vertintinas kaip šiurkštus.

5. Nesutinka, jog vienintelė nuobauda, kurią atsakovas šiuo atveju galėjo paskirti yra atleidimas iš pareigų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą tik formaliai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę skirti tokią bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007 ir kt.) ir nesiėmė visų priemonių įvertinti paskirtos nuobaudos proporcingumo neva padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 12-14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus.

Nesutikimas grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi į teismo posėdį nebuvo iškviesta R. Š. Pažymi, kad apeliantė nenurodė, kokias papildomas, byloje nesančias ir reikšmingas aplinkybes galėtų nurodyti pil. R. Š., kadangi ji 2012 m. kovo 7 d. pateikė rašytinį paaiškinimą. Dėl apeliantės teiginių, kad R. Š. paaiškinimai, kadangi ji nebuvo prisiekusi, galėjo būti melagingi, pabrėžia, kad tokios apeliantės išvados neturi jokio pagrindo ir yra neįrodytos. Atkreipia dėmesį, kad R. Š. paaiškinime pasirašė, savo ranka padarydama prierašą „Perskaičiau, surašyta teisingai“, nurodydama savo vardą ir pavardę.

2. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog kadangi teismas neapklausė VSAT pareigūnų, sustabdžiusių R. Š. vairuojamą automobilį, todėl teismas nesurinkto visų bylai reikšmingų įrodymų. Byloje yra VSAT pareigūnų S. D. ir M. S., sustabdžiusių R. Š. po įvažiavimo į Lietuvos Respublikos teritoriją rašytiniai paaiškinimai, kuriuose aiškiai ir išsamiai nurodomos visos su R. Š. vairuojamo automobilio sustabdymu susijusios aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

3. Apeliantės tarnybinį nusižengimą sudarė ne tik kontrabandos būdu gabenamų prekių praleidimas per muitinės postą bet ir jos veiksmai, atliekant trijų automobilių - Audi 100 Avant (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - detalų muitinį tikrinimą. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis vaizdo įrašas paneigia apeliantės skundo teiginius, kad ji tinkamai atlikto detalų automobilių muitinį tikrinimą ir patvirtina, kad apeliantė savo pareigas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisyklių 30 ir 32 punktų. Apeliantė neatliko šiuose punktuose nurodomų veiksmų, kuriais pasireiškia transporto priemonių vizualus ir detalus muitinis tikrinimas. Tai įrodo ir papildoma aplinkybė, kad visų trijų automobilių muitinis tikrinimas buvo atliekamas tik 2 min. 9 sek. Detalus transporto priemonės muitinis tikrinimas yra reglamentuotas procesas, atliekamas aukščiau nurodyto teisės akto nustatyta tvarka, todėl apeliantės pozicija dėl to, kokie veiksmai, jos nuomone, galėtų būti pakankami muitinio tikrinimo atlikimui, yra visiškai nepagrįsta.

4. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad akcizinės prekės R. Š. automobilyje galėjo atsirasti ir po muitinio tikrinimo. Muitinės posto teritorija yra prižiūrima muitinės pareigūnų, todėl toks argumentas neturi pagrindo ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (R. Š. 2012 m. kovo 7 d. paaiškinimui, 2012 m. balandžio 16 d. nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 123-045-12, VSAT pareigūnų S. D. ir M. S. paaiškinimams) bei pačios apeliantės 2012 m. balandžio 23 d. pateiktam paaiškinimui, kuriame pastaroji nurodė, kad pati matė, kaip R. Š. automobilis išvažiavo iš posto ir buvo sustabdytas VSAT pareigūnų.

5. Apeliantei paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, kadangi padarytas tarnybinis nusižengimas susideda iš kelių pažeidimų, kuriuos galima būtų įvertinti kaip savarankiškus tarnybinius nusižengimus (netinkamas 3 transporto priemonių muitinio tikrinimo atlikimas ir akivaizdžios kontrabandos neužkardymas), padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, be to padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą už analogišką tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda paskirta, tinkamai įvertinus apeliantės veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus bei palaikė atsakovo Muitinės departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Muitinės departamento direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-349, kuriuo pareiškėjai L. A. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 13-22), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš Išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad L. A. 2012 m. kovo 7 d. nuo 6 val. iki 9 val., dirbdama Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) poste, iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atvykus į postą automobiliui „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotam R. Š.), bei automobiliams VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš riziką poste valdančio pareigūno gavusi pavedimus atlikti šių automobilių detalųjį muitinį patikrinimą, jo tinkamai neatliko, o vizualiai vertindama automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamų neslėptų prekių kiekį, nesivadovavo Tikrinimo taisyklėmis ir tokiais savo veiksmais neužkirto kelio R. Š. kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką. Tuo, atsakovo nuomone, pareiškėja pažeidė savo pareigybės aprašymo 34.1, 34.4, 34.12 ir 34.26 punktų reikalavimus, nesilaikė Muitinės pareigūnų etikos kodekso, Tikrinimo taisyklių 30 ir 32 p. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, argumentuodamas iš esmės tuo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos tarnybinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės , pareiškėjos kaltė, asmeninės savybės bei jos tarnybinė veikla iki nusižengimo padarymo, todėl ir Įsakymą laikė teisėtu bei pagrįstu.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad teismas pažeidė jos teises, atsisakęs teismo posėdyje apklausti liudytojus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatkreipė tinkamo dėmesio į padarytus pažeidimus tarnybinio patikrinimo procedūros metu, nevertino anksčiau paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja L. A. iki atleidimo užėmė Kauno teritorinės muitinės posto inspektorės – statutinės valstybės tarnautojos pareigas, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statute įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Įvertinus atliktą tarnybinį patikrinimą dėl L. A. padaryto tarnybinio nusižengimo, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jis atitiko tokiai procedūrai norminių aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėja buvo informuota apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, jai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą, vėliau susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir pateikti papildomą paaiškinimą. Pati L. A. pripažino, kad jai papildomai buvo pateiktas ir vaizdo įrašas, kuriuo remiamasi tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tai įrodo, kad pareiškėjos teisės, numatytos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse, buvo tinkamai užtikrintos. Teisės aktai nenumato pareigos tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui supažindinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamą asmenį su visą tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pareiškėjos nurodyti muitinio tikrinimo ir tarnybinio nusižengimo padarymo laiko, nurodyto tarnybinio patikrinimo išvadoje, galimas neatitikimas realiam laikui, nelaikytinas pažeidimu, turėjusiu esminę įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, nes remtasi muitinės posto vaizdo kamerų fiksuotu laiku. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad L. A. netinkamai atliko savo pareigas ne 6.33 - 6.35 val., o keletų minučių vėliau, nepaneigtų paties nusižengimo fakto.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi L. A. padaryto nusižengimo sudėties elementai – dėl pareiškėjos aplaidumo atliekant vizualųjį ir detalųjį muitinį tikrinimą padaryti pažeidimai, vienas kurių tiesiogiai sukėlė pasekmes – kontrabandos įvežimą į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tarnybinį patikrinimą atliktą išsamiai ir tinkamai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus bei Tikrinimo taisyklėse keliamus reikalavimus vizualiam ir detaliam transporto priemonių patikrinimui, pripažįsta, kad per tokį trumpą laiką, per kokį trijų transporto priemonių patikrinimą atliko pareiškėja, objektyviai fiziškai neįmanoma to tinkamai padaryti.

Apeliaciniame skunde nurodyti galimi procesiniai pažeidimai pirmosios instancijos teisme buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kurio posėdyje buvo apklausti liudytojai R. Š. ir N. L. bei suteikta pareiškėjai galimybė dalyvauti apklausiant liudytojus, duodančius jai nepalankius parodymus.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimybe įdėti kontrabandines prekes į R. Š. vairuotą automobilį po muitinio patikrinimo, laikytini nepagrįstais ir atspindinčiais tik pareiškėjos gynybinę poziciją, nes juos paneigia tiek muitinės posto vaizdo kamerų įrašo turinys, tiek ir liudytojos R. Š. parodymai apie tai, kad visos Rusijos Federacijoje pirktos ir vėliau VSAT pareigūnų rastos kontrabandinės prekės buvo jos automobilyje ir muitinio tikrinimo metu. Apeliantė teigia, kad VSAT pareigūnai negalėjo stebėti R. Š. automobilio nuo muitinės posto iki sustabdymo vietos, tačiau pati L. A. pripažino mačiusi automobilių sustabdymą už kelių šimtų metrų nuo posto, liudytojai R. Š. ir N. L. taip pat tvirtino, kad iš muitinės posto buvo galima matyti sustabdytus automobilius. Šios aplinkybės nepaneigia ir apeliantės pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas 2012 m. kovo 7 d.

Nors apeliantė teigė, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padarytam nusižengimui, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka - atsižvelgiant į ankstesnes pareiškėjos tarnybines nuobaudas, galiojantį griežtą papeikimą, šiurkštų pastarąjį nusižengimą bei Muitinės statute įtvirtintą vadovo diskreciją nuobaudos parinkimui, aiškaus proporcingumo principo pažeidimo nenustatyta. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra aktualus ankstesnių tarnybinių nuobaudų teisėtumo bei pagrįstumo detalus tyrimas, nes L. A. nagrinėjamu padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kurio vieno paties užtektų taikyti tarnybinei nuobaudai – atleidimui iš tarnybos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius