1b59ff06-08e1-4e51-b91a-be22102bff9a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-588-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13934-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.29.1; 2.6.29.3 Kauno apygardos teismas n u t a r t i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. J., G. M., V. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretieji asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, R. M., dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarkÄ : ieÅ¡kovei M.

B. skirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu B (1162 m2 ploto), Lietuvos Respublikai skirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais C1 (496 m2 ploto) ir C2 (177 m2 ploto), Å¡iÄ sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise perduodant valdyti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu A (420 m2 ploto) skirti bendram ieÅ¡kovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.8S-473-(14.8.3.) M. B. atkurta nuosavybės teisė į 1308/2255 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris(duomenys neskelbtini). Likusi dalis šio žemės sklypo, o būtent 947/2255 dalys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdoma atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Paminėtame žemės sklype stovi daugiabutis namas, kuriame yra atsakovų nuosavybės teise valdomas turtas, o būtent atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausančios 26/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini), 26/100 dalys ūkinio pastato unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)ir 26/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini). A. G. M. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini), atsakovei V.

B. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu 1993-2040-3014 ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo į Kauno apylinkės teismÄ , buvo pradėta civilinė byla Nr.2-25603-454/2017 (Nr.2-1889-454/2018). Byloje Å¡alys sudarė taikos sutartį, kuriÄ Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino. Nekvestionuodama įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų, praėjus daugiau nei vieneriems metams, ieÅ¡kovė kreipėsi į individualiÄ veiklÄ vykdantį A.

G. dėl žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano patikslinimo, o bÅ«tent dėl sumažinimo žemės sklypo dalies, skirtos bendram ieÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, dėl ko žemės sklypo dalis, esanti po ieÅ¡kovės langais, bÅ«tų paskirta ne bendram ieÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, o ieÅ¡kovės naudojimuisi. IndividualiÄ veiklÄ vykdantis A. G. parengė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo naujÄ planÄ , pagal kurį Å¡alims priskiriamos dalys yra visiÅ¡kai identiÅ¡kos toms, kurios buvo patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1889-454/2018.

Tačiau sumažinus nuo 652 m2 ploto iki 420 m2 ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu A, kuri skirtÄ bendram ieÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos naudojimui, Å¡ia žemės sklypo dalimi, esančia po ieÅ¡kovės langais, padidinama ieÅ¡kovei naudojimuisi priskirta žemės sklypo dalis nuo 930 m2 (40 m2 + 890 m2) iki 1162 m2. IndividualiÄ veiklÄ vykdantis A. G. pranešė apie parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ atsakovams, nurodydamas, kad jie gali atvykti susipažinti su Å¡iuo planu bei pateikti dėl Å¡io plano pastabas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. „PrieÅ¡taravimais dėl parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano“ atsakovės V. B. ir G. M., o 2019 m. gegužės 10 d. PaaiÅ¡kinimu - nesutikimu ir atsakovas S. J. nesutiko su individualiÄ veiklÄ vykdančio A. G. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu. IeÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka bÅ«tų itin patogi bendraturčiams, atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, nes paskyrus ieÅ¡kovės naudojimuisi žemės sklypo dalį, esančiÄ po jos langais, bÅ«tų maksimaliai iÅ¡vengta bet kokių galimų konfliktinių situacijų, į kÄ taip pat bÅ«tina atsižvelgti.

Ieškovė nurodė, kad pagrindinis nuotekų šulinys yra pažymėtas kvadratuku su indeksu C ir yra teritorijoje, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtoje indeksu A (geltona spalva). Taigi, visi bendrasavininkai turi vienodas galimybes prie jo prieiti. Prie pat ieškovės įėjimo durų yra tik du papildomi kanalizacijos šuliniai, kuriais pati ieškovė ir pasirūpina. Ieškovė gyvena namo pirmame aukšte ir visuomet užsikimšus nuotekų šuliniui ji pirma patiria visas su tuo susijusias pasekmes bei pasirūpina nuotekų šulinio išvalymu.

Be to, nei pati ieškovė, nei atsakovai, patys niekada nėra valę kanalizacijos šulinių, nes tiesiog nėra kompetentingi atlikti tokius darbus. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka nesudaro jokių kliūčių šiame žemės sklype esančių nuotekų šulinių kompetentingai priežiūrai, tame tarpe ir jų išvalymui, nuotekų išsiurbimui.

3. A. S. J., G. M., V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime, triplike nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino tarp atsakovių G. M., V. M. (B.), S. J. ir ieÅ¡kovės sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovai S. J., V. M. (B.) ir G. M. sutiko su ieÅ¡kovės pateiktu 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kartu su dubliku pateiktame plane (kaip ir pradiniame plane) numatyta, kad ieÅ¡kovė naudosis 1162 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ,.B“, o taip pat bendrai naudosis 420 kv. m sklypo dalimi „A“, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovei tenka 146 kv. m. Palyginus šį planÄ su taikos sutartimi sutartos naudojimosi tvarkos planu, matyti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu turi tikslÄ neteisėtu bÅ«du pasigerinti savo sÄ lygas atsakovų sÄ skaita - ieÅ¡kovė siekia padidinti jos asmeniniam naudojimui tenkantį sklypo plotÄ 232 kvadratiniais metrais (nuo 930 kv. m (40+890) iki 1162 kv. m), o taip pat siekia 232 kvadratiniais metrais sumažinti bendram naudojimui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį „A“ (nuo 652 kv. iki 420 kv. m).

IeÅ¡kovė dublike pripažino, jog Å¡iuo metu į žemės sklypÄ yra suformuotas tik vienas įvažiavimas, tačiau nurodė, kad vienu įvažiavimu buvo apsiribota tariamai dėl tos priežasties, kad žemės sklypas priklausė vienam savininkui - ieÅ¡kovės tėvui. Å is ieÅ¡kovės teiginys neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė, bÅ«dama žemės sklype esančių pastatų bendraturte, pati nepageidavo kito įvažiavimo, nes pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu buvo nustatyta tvarka, numatanti vienÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ .

Ieškovė dublike pripažino, jog siekia, kad žemės sklypo dalis, esanti po ieškovės langais, būtų paskirta ne bendram, o ieškovės naudojimui, kas leistų maksimaliai išvengti bet kokių tariamų konfliktinių situacijų. Atsakovai pareiškia, jog jie niekada neiniciavo jokių konfliktų, ir to neketina daryti ateityje. Ieškovės nurodytoje vietoje yra minkštas gruntas, ant jo auga žolė, ten niekada nebuvo ir šiuo metu negali būti jokio įvažiavimo. Žemės sklype nėra jokio atsakovų pastatyto nelegalaus priestato.

Ä®važiavimas toje vietoje negalėtų bÅ«ti įrengtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Naujo įvažiavimo iÅ¡ J. S. g. į Å¡iaurinę sklypo dalį nėra galimybės įrengti, kadangi nuo Å¡iaurinės Å¡io sklypo ribos iki sklype esamų pastatų siauriausioje vietoje plotis nesiekia 3 m (plotis yra apie 2,70 m), o naujo įvažiavimo suformavimui plotis, gavus gretimo sklypo savininko sutikimÄ , turi bÅ«ti ne siauresnis kaip 3,5 m, o negavus gretimo sklypo savininko sutikimo - 4,5 m plotis.

IeÅ¡kovė savavaliÅ¡kai padarė metalinius vartus, taip pat pusę sklypo iÅ¡ gatvės pusės (sau po langais) aptvėrė metaline tvora. IeÅ¡kovė bendro naudojimo plote savavaliÅ¡kai nukasė juodos žemės gruntÄ ir supylė į Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės naudojimui priskirtÄ sklypo dalį. IeÅ¡kovė bendro naudojimo kieme savavaliÅ¡kai įsirengė sau automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Kanalizacijos Å¡uliniai, kuriuos ieÅ¡kovė vadina „papildomais“, yra sudėtinė kanalizacijos sistemos dalis, jie yra gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s visiems bendraturčiams, be jų tinkamos priežiÅ«ros kanalizacija negali funkcionuoti, todėl visi bendraturčiai privalo turėti prie jų priėmimÄ .

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, Å¡iuos Å¡ulinius dažniausiai prižiÅ«rėjo, valė arba pasirÅ«pindavo jų valymu atsakovas S. J., kartu su sÅ«numi. A. S. J. 15 metų dirba įmonėse, kurios projektuoja ir renovuoja nuotekų tinklus, ir turi reikiamÄ kvalifikacijÄ tokiems darbams atlikti. IeÅ¡kovė daug metų gyveno užsienyje ir Å¡ių Å¡ulinių priežiÅ«ra nesirÅ«pino. VienÄ kartÄ (2018 metais) užsikimÅ¡us kanalizacijai, jos atkimÅ¡imui reikalingo kvalifikuoto asmens suradimu pasirÅ«pino ieÅ¡kovės dukra, tačiau visas iÅ¡laidas atsakovai ir ieÅ¡kovė padengė lygiomis dalimis.

4. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus, nes ieškovė nereiškia atsakovei jokių materialinio pobūdžio reikalavimų. Teismų praktikoje analogiškose bylose Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukiama kaip trečiasis asmuo, o ne atsakovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad siekiant įvertinti ieÅ¡kovės siÅ«lymo atsakovams suformuoti naujÄ Ä¯važiavimÄ pagrįstumÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog nekyla ginčo, kad esamas įvažiavimas Å¡iuo metu yra vienintelis ir visų namo gyventojų naudojamas daugelį metų. Pvz., atsakovė G. M. Å¡ioje namų valdoje, esančioje(duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi nuo 1975 m. spalio 24 d., atsakovė V. B. Å¡iame name gyveno nuo gimimo 1976 m. Esamas įvažiavimas kaip vienintelis yra nurodytas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje Å¡alių sudarytoje taikos sutartyje.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu, įvardindama priežastis, dėl kurių ji norėtų, kad esama naudojimosi tvarka bÅ«tų pakeista, ir Å¡is žemės plotas, kuris naudojamas kaip įvažiavimas į namų valdÄ (plano B dalis, t. 1, b. l. 153), bÅ«tų priskiriamas tik jos naudojimui, ieÅ¡kovė nurodė, kad jos langai yra į Å¡iÄ pusę (plano G dalis, t. 1, b. l. 153) ir dėl to jai kyla dulkės nuo pravažiuojančių automobilių. Tačiau į teismo klausimÄ , ar po įvažiavimo iÅ¡klojimo trinkelėmis, kurį ji pati atliko, vis dar kyla dulkės, ieÅ¡kovė atsakyti negalėjo.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ nurodytoje įvažiavimui skirtoje vietoje (plano C2 dalis, t. 1, b. l. 153) yra minkÅ¡tas gruntas, ant jo auga žolė. Teismo vertinimu, Å¡ioje vietoje yra jau sutvarkytas gerbÅ«vis, todėl naujo įvažiavimo formavimas Å¡ioje vietoje ne tik pažeistų šį gerbÅ«vį, bet ir reikalautų iÅ¡ atsakovų nepagrįstai didelių investicijų naujo kelio suformavimui esamo minkÅ¡to grunto ir žolės vietoje.

Be to, vertindamas ieÅ¡kovės siÅ«lomos nustatyti naudojimosi tvarkos pagrįstumÄ , teismas atsižvelgė ir į naujam keliui skirtÄ mažesnį už jau esamo įvažiavimo plotÄ bei siauresnį plotį. Teismas nurodė, kad iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, kad naujo įvažiavimo iÅ¡ J. S. g. į Å¡iaurinę sklypo dalį plotis siauriausioje vietoje nuo Å¡iaurinės Å¡io sklypo ribos iki sklype esamų pastatų plotis nesiekia 3 m. Dalyvaujant Å¡alims ir atsakovų atstovui iÅ¡matuojant siÅ«lomo įvažiavimo plotÄ tarp Å¡alių gyvenamojo pastato adresu(duomenys neskelbtini), ir gretimo sklypo tvoros, pagal atsakovų atstovo iÅ¡matavimus Å¡is plotis nuo gretimo sklypo tvoros iki namo yra 3,42 m., be to, gretimo sklypo riboženklis yra nutolęs dar apie 65 cm. nuo tvoros į ginčo sklypo pusę, o tai reiÅ¡kia, kad siÅ«lomo įvažiavimo plotis siauriausioje vietoje yra apie 2,77 m.

Teismas pripažino, kad tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta ieÅ¡kiniu siÅ«loma naudojimosi tvarka, nebÅ«tų iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, nes ieÅ¡kovei bÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai pagerintos naudojimosi žemės sklypu sÄ lygos, o atsakovams Å¡ios sÄ lygos bÅ«tų iÅ¡ esmės pablogintos dėl esamo gerbÅ«vio pažeidimo ir nepagrįstai didelių investicijų naujo kelio suformavimui.

7. Teismas nurodė, kad iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog įgyvendinus ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , į ieÅ¡kovės naudojamÄ dalį patektų su visu namu funkcinį ryšį turintys du kanalizacijos Å¡uliniai. Å ie du kanalizacijos Å¡uliniai, kurie yra prie pat ieÅ¡kovės įėjimo durų (plano B dalis, t. 1, b.l. 153), yra sudėtinė kanalizacijos sistemos dalis ir todėl yra svarbÅ«s visiems bendraturčiams, o be jų tinkamos priežiÅ«ros kanalizacija negali funkcionuoti, todėl visi bendraturčiai privalo turėti prie jų priėjimÄ .

Teismas sprendė, kad Å¡ios sklypo dalies priskyrimas ieÅ¡kovės naudojimuisi neatitiktų kasacinio teismo praktikos, pagal kuriÄ teismas turi siekti nustatyti tokiÄ naudojimosi daiktu tvarkÄ , pagal kuriÄ kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms, nes atsakovų galimybė tinkamai naudotis kanalizacijos sistema priklausytų nuo galimybės patekti į ieÅ¡kovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį bei nuo ieÅ¡kovės valios.

8. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė nurodė santykius tarp Å¡alių esant itin konfliktiÅ¡kais, tačiau teismo posėdžio metu apklausti atsakovai paneigė Å¡ias aplinkybes, nurodydami, kad tik ieÅ¡kovės ar jos dukters iniciatyva kartais kyla nesutarimai tarp jų bei vienos iÅ¡ atsakovių G. M.. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai P. J., A. J., U. P.. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė esant tarp bendraturčių itin konfliktiniams santykiams, kurie užkerta galimybę bendraturčiams naudotis nuosavybe pagal esamÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje Å¡alių sudarytoje taikos sutartyje Å¡alys jau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimÄ patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų bÅ«ti keičiama. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nenurodė, dėl kokių aplinkybių esama naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia jos teises ar suteikia nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1 Teismas konstatavo akivaizdžiai neatitinkančiÄ tikrovės faktinę aplinkybę, jog visi atsakovai neva gyvena adresu(duomenys neskelbtini), bei dėl to neva jie visi naudojasi žemės sklypu Å¡iuo adresu.

A. S. J. pats nurodo, kad jis gyvena visiÅ¡kai kitu adresu. A. V. B. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ir ji adresu(duomenys neskelbtini), negyvena, tik lanko savo mamÄ G. M.. Vienintelė Å¡iuo adresu gyvenanti atsakovė G. M. nedalyvavo nė viename teismo posėdyje ir 2020 m. rugsėjo 15 d. iÅ¡važiuojamame teismo posėdyje, kuris vyko jos gyvenamojo namo kieme, akivaizdžiai parodė, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas jai yra visiÅ¡kai neįdomus ir jos neliečia. 10.2.Teismui ieÅ¡kovė pateikė duomenis, kad tarp kaimynų vyksta pastovÅ«s konfliktai ir Å¡ie duomenys pagrindžia ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kinį ji pareiÅ¡kė tuo tikslu, jog ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta tokių konfliktinių situacijų.

Teismas neištyrė ir neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovų naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus iš esmės pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. 10.3. Skundžiamame sprendime yra nuosekliai ir daug kartų kartojama, kad būtina atsižvelgti į nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus). Akivaizdu, kad būtent šiuo atveju turi būti vertinama faktinė nusistovėjusi naudojimosi kaimyniniais žemės sklypais tvarka. 10.4.Atsakovų tariamas rūpestis nuotekomis yra tik deklaruojamas.

Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė nuosekliai įrodinėjo, jog jeigu kuris nors kanalizacijos Å¡ulinys ir užsikemÅ¡a, bÅ«tent pirmame aukÅ¡te gyvenanti ieÅ¡kovė ir jos duktė pirmosios tai pajunta ir dėl to bÅ«tent jos, o ne kuris nors iÅ¡ atsakovų, nuolat Å¡iuos Å¡ulinius prižiÅ«ri. 10.5. Teismas tendencingai (iÅ¡skirtinai atsakovų naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, nes siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje nėra iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, dėl ko atsakovų teisės nebÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su ieÅ¡kovės, apribotos.

Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , CPK 13 straipsnyje įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ , CPK 6 straipsnyje įtvirtintÄ asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , bei buvo Å¡aliÅ¡kas Å¡ioje byloje, nes pastatė apeliantę (ieÅ¡kovę) į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentais - atsakovais, o taip pat neleistinai tendencingai (iÅ¡skirtinai atsakovų naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. 10.6.Atsakovai viso proceso pirmosios instancijos teisme metu taip ir nenurodė nė vieno argumento, suponuojančio iÅ¡vadÄ , jog patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jai bÅ«tų paskirta naudotis žemės sklypo dalis, neatitinkanti idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, ar kad ieÅ¡kovės naudojimuisi bÅ«tų paskirta pagal savo naudingÄ sias savybes didesnio vertingumo žemės sklypo dalis.

IeÅ¡kovės siekis pakeisti nusistovėjusiÄ Ä¯važiavimo į žemės sklypÄ tvarkÄ neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsnio nuostatoms. Tuo tarpu darydamas kitokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas pats pažeidė ir CK 4.75 straipsnio nuostatas, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotÄ teismų praktikÄ dėl CK 4.75 straipsnio nuostatų taikymo.

11. A. S. J., G. M., V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti prie bylos mokėjimo dokumentus už 2020 m. lapkričio 28 d. Å¡ulinių valymÄ ir susiraÅ¡inėjimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1 Atsakovai iki Å¡iol yra gyvenamojo namo bendraturčiai, niekada nebuvo iÅ¡ namo iÅ¡sikraustę, jame yra atsakovų asmeniniai daiktai. Be to, atsakovų kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu kyla iÅ¡ atsakovams priklausančių nuosavybės teisių, o ne iÅ¡ gyvenimo konkrečiu adresu fakto.

A. G. M. teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl savo sveikatos bÅ«klės. Å ios bylos baigtis jai yra labai svarbi, todėl atsakovė kartu su kitais atsakovais sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme. 11.2.Teismas skundžiamame sprendime, remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų P. J., A. J. ir U. P. parodymais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tik apeliantės ar jos dukters iniciatyva kartais kyla nesutarimai taip jų bei vienos iÅ¡ atsakovių. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė esant tarp bendraturčių itin konfliktiniams santykiams, kurie užkerta galimybę bendraturčiams naudotis nuosavybe pagal esamÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . 11.3.Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia teismo sprendime nustatytų aplinkybių, jog įgyvendinus apeliantės siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , į apeliantės naudojamÄ dalį patektų su visu namu funkcinį ryšį turintys du kanalizacijos Å¡uliniai, o taip pat neneigia fakto, jog Å¡ie du kanalizacijos Å¡uliniai yra svarbÅ«s visiems bendraturčiams ir be jų tinkamos priežiÅ«ros kanalizacija negali funkcionuoti. 11.4.

Teismas sprendime pagristai atsižvelgė į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintoje Å¡alių sudarytoje taikos sutartyje Å¡alys jau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kad apeliantė nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimÄ patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų bÅ«ti keičiama nenurodė, dėl kokių aplinkybių esama naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia jos teises ar suteikia nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovams.

12. A. N. žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai vertino, ar pateiktas naudojimosi tvarkos projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir pan. Teismas nustatęs, kad naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarka neatitinka proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, nes siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje nėra iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

13. Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-203-920/2020 nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliantė praÅ¡o prie bylos prijungti naujus įrodymus: 2020 m. lapkričio 28 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EG Nr.008 ir 2020 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija EG Nr.008, pagal kuriuos ieÅ¡kovės dukrai A. P. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už kanalizacijos vamzdyno atkimÅ¡imÄ 2020 m. lapkričio 28 d. ir A. P. sumokėjo pagal sÄ skaitÄ . Apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovės teikiami įrodymai - 2020 m. lapkričio 28 d. sÄ skaita faktÅ«ra serija EG Nr.008 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas už suteiktas paslaugas - „kanalizacijos vamzdyno atkimÅ¡imÄ â€œ dar neegzistavo, jie yra susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, o pateikti Å¡ių įrodymų anksčiau ieÅ¡kovė neturėjo jokių galimybių, nes jie yra suraÅ¡yti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

16. Atsakovai praÅ¡o prijungti prie bylos mokėjimo dokumentus už 2020 m. lapkričio 28 d. Å¡ulinių valymÄ , kuriais kompensavo A. P. jos sumokėtų lėšų dalį ir susiraÅ¡inėjimÄ su A. P. dėl mokėjimų (AB SEB bankas, mokėjimo nurodymai Nr. 267, Nr.455).

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Teismas sprendžia, kad naujai teikiami tiek apeliantės, tiek atsakovų įrodymai apie iÅ¡laidas bendroms komunikacijoms tvarkyti yra nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Todėl įrodymai nepriimami.

19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nustatytos naudojimosi bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos pakeitimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtinta Å¡alių kaip žemės sklypo bendraturčių sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ apeliantei M. B. buvo paskirta naudotis 930 kv. m. sklypo, Lietuvos Respublikai 673 kv. m., o bendrajam naudojimui - 652 kv. m. sklypo. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl yra privaloma tiek Å¡alims, tiek jų teisių perėmėjams. Å ioje byloje apeliantė siekė pakeisti nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , praÅ¡ydama paskirti jai naudoti 1162 kv. m., atitinkamai bendro naudojimo plotÄ mažinant iki 420 kv. m.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkos nustatymÄ , yra viena iÅ¡ teisės normų, pagal kuriÄ bendraturčių susitarimai dėl bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos gali bÅ«ti keičiami. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti. Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarkÄ tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus, pvz., kai pasikeičia bendrai valdomo daikto dydis, atsiranda nauji daiktai ir kt.

Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumÄ , kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebÅ«tų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti jÄ pakeisti CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

22. Taigi, jau esant bendraturčių susitarimui, Å¡ioje byloje esminė aplinkybė buvo nustatyti, ar atsirado pagrįstas pagrindas pakeisti tÄ susitarimÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) nepateikė jokių esminį aplinkybių pasikeitimÄ patvirtinančių įrodymų, dėl kurių nurodyta naudojimosi tvarka turėtų bÅ«ti keičiama. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.

23. Apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė tokias priežastis keisti jau nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ :

1) atsakovai ginčo valdoje negyvena, 2) atsakovai yra konfliktiški, 3) nuotekų šuliniais rūpinasi tik ieškovė, 4) faktinis naudojimasis ginčo sklypu yra kitoks.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių faktinis gyvenimas ar negyvenimas savo nuosavybėje neturi reikÅ¡mės nei naudojimosi tvarkos nustatymui nei jos keitimui. Atsakovų konfliktiÅ¡kumas ar nekonfliktiÅ¡kumas taip pat nėra aplinkybė, kuri bÅ«tų pagrindas keisti jau nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , nes, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo, esminiai pasikeitimai turi bÅ«ti susiję su naudojamo bendro daikto pasikeitimais, o ne bendraturčių bÅ«do ypatybėmis. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl nuotekų Å¡ulinių priklausomybės ir tvarkymo patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, kad nuotekų Å¡uliniai, kurie laikytini bendro nuotekų tinklo dalimi, yra Å¡iuo metu bendram naudojimui priskirtoje dalyje, todėl tiek visiems bendraturčiams, tiek ir avarinėms tarnyboms priėjimas prie tinklų (Å¡ulinių) turi bÅ«ti vienodas (bendras).

25. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pateiktus įrodymus apie faktinį ginčo sklypo naudojimÄ , surengė iÅ¡važiuojamÄ jį teismo posėdį 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo poreikio priskirti tik jos naudojimui daugelį metų Å¡alių bendrai naudojamÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ namų valdÄ , taip pat ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinybės vietoje esamo įvažiavimo suformuoti naujÄ Ä¯važiavimÄ atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Sutiktina ir su teismo iÅ¡vada, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal apeliantės teikiamÄ planÄ , nebÅ«tų iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, atsakovų sÄ lygos bÅ«tų iÅ¡ esmės pablogintos dėl esamo gerbÅ«vio pažeidimo ir nepagrįstai didelių investicijų naujo įvažiavimo suformavimui.

26. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos nustatymÄ ir keitimÄ (CK 4.75 straipsnis), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 str.), nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

27. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovams iÅ¡ apeliantės priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ : po 400 Eur S. J. ir V. B.. Valstybės iÅ¡laidos už procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ yra mažesnės, negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų), atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė