1b57e404-d7cb-4f33-91bb-92f3dbc8591c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2842-1033/2016Proceso Nr. 1-01-1-51414-2016Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.2.5.4; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2; 2.10.2.7. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Astai Dindaitei,dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui,kaltinamajam V. K.,gynėjui advokatui Jonui Jasiulevičiui,nukentėjusiajai J. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:1) 1979-04-19 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams,2) 1981-01-29 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams,3) 1984-08-13 pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams,4) 1987-12-16 pagal 1961 m. BK 212(1) str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu,5) 2012-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 mėnesiams,6) 2012-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,7) 2015-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams,8) 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

V. K. 2016 m. lapkričio 1 d. apie 12.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėdamas savo motinÄ J. K. necenzÅ«riniais žodžiais, sugriebęs už rankų stipriai jas suspaudė, taip pat stipriai pastÅ«mė J. K., dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .Å iais veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to, V. K., bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, 2016 m. lapkričio 1 d., apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus, grasino nužudyti savo motinÄ J.

K. sakydamas jai žodžius "aÅ¡ tave užmuÅ¡iu ir tik kelis metus kalėjimo gausiu, o butÄ pelenais paleisiu", dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Å iais veiksmais jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad grasino motinai iÅ¡ pykčio. BÅ«damas lauke sutiko draugÄ , kuris pavaiÅ¡ino alkoholiniais gėrimais. Jam grįžus pas mamÄ prasidėjo konfliktas, todėl išėjo iÅ¡ namų.

Lauke pamatė policijos pareigÅ«nus, kuriuos iÅ¡kvietė sesuo. Pas mamÄ buvo užėjęs tik kavos pagerti, tuose namuose nebÅ«na, nakvoja pas draugus. Gal ir paėmė motinai už rankos, bet užmuÅ¡ti ir padegti tokių minčių neturėjo. Taip pasakė, nes buvo neblaivus. Su juo pastoviai elgiamasi, kaip su Å¡uniu, sesuo raÅ¡o pareiÅ¡kimus policijai. Anksčiau buvo teistas laisvės atėmimu, bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose. Jo sveikata nekokia, bet neįgalumo grupės neturi, pajamų negauna.

Kokia mamos sveikata nežino, kuriais metais ji gimusi neprisimena. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje registruotas mamos vardu. Nuo alkoholizmo nesigydė, bet norėtų. Prašo griežtai nebausti, neskirti laisvės atėmimo ir duoti galimybę pasitaisyti. Daugiau motinos namuose nesilankys. Atsiprašo mamos ir sesers dėl savo poelgio.Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos sūnus. Ji gyvena su dukra V. D. ir sūnumi. 2016-11-01 būdama namuose išgirdo, kaip dukra, ruošdama valgį, pykstasi su sūnumi.

Dukra liepė jai kviesti policijÄ . SÅ«nus V. K. iÅ¡girdęs atbėgo ir griebė už ragelio. IÅ¡ pradžių ji nesuprato kas vyksta. SÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais pasakė, kad jÄ užmuÅ¡, nuÅ¡aus, telefono rageliu trenkė į galvÄ . V. dar sakė, kad sudegins butÄ , paliks tik pelenus. SÅ«nus namuose gėrė burnos skalavimo skystį, odekolonÄ , triukÅ¡mavo, jam užėjo baltoji karÅ¡tligė. Konflikto priežastis buvo alkoholis. PraÅ¡o nepalikti jos su tokiu sÅ«numi. Kai V. bÅ«na uždarytas, tada jis gali negerti ir nerÅ«kyti.

Kai sÅ«nus jÄ stumdė, ji juto fizinį skausmÄ , buvo nugriuvusi ant sofos, o grasinimÄ užmuÅ¡ti ji priėmė giliai į Å¡irdį. Tuo metu jis rankose neturėjo priemonių, kuo galėtų uždegti namus ar nužudyti. Nors tai buvo tik žodžiai, bet grasinimai buvo realÅ«s. Kai sÅ«nus ateina girtas, jis tikrai gali padaryti nusikaltimÄ . Ankščiau irgi tokius žodžius vartojo, daug metų geria. Jo psichinės sveikatos bÅ«klė bloga nuo gėrimo, sÅ«nus niekur nedirba. KonfliktÄ matė dukra.Liudytoja V.

D. teismo posėdyje parodė, kad ji turi neįgalumÄ , nedirba, gyvena su mama J. K.. Kaltinamasis V. K. yra jos brolis. 2016-11-01 ji gamino pietus, laukė dukterėčios, kad nuvežtų į kapines. Brolis žadėjo važiuoti kartu, bet nuo ryto buvo girtas, neÅ¡iojosi buteliukus skalavimo skysčio. Išėjo, vėl grįžo. Kilo konfliktas, mama pradėjo jį mokyti. Tada jis mamÄ patampė, pastÅ«mė. Kelis kartus kvietė policijÄ . Brolis gydytis nenori, niekas jam padėti negali. Kai tik grįžta į namus, pradeda rėkti, keiktis.

Su mama jis nesutaria, jo elgesys su motina siaubingas. Mama bijo net pasisukti. Å iukÅ¡lių kibire ji randa daug odekolono buteliukų. Vis tikėjo, kad brolis pasitaisys. Matė kaip brolis stumdė motinÄ , pastÅ«mė už pečių. SumuÅ¡imas galvoje buvo nuo smÅ«gio telefono rageliu. Girdėjo kaip V. grasino mamai. Tai bÅ«na nuolat. Jis grasino realiai, pasakė jeigu policijÄ iÅ¡kvies, tai užmuÅ¡ ir sudegins mamos butÄ . Brolis nepaiso jam teismo paskirto įpareigojimo gyventi skyrium. Jeigu mama neįsileidžia jo į namus, tai jis sulaužo rankenas, įeina.

Lapkričio 1 dienÄ Ä¯leido į namus, nes kitaip jis bÅ«tų langus iÅ¡daužęs. Jis nakvojo bute prieÅ¡ tai ir ryte gėrė. Policijos pareigÅ«nams sakė, bet kai policija atvažiuoja jis pabėga. Brolis nebuvo gydytas nuo alkoholizmo. Ji nežino iÅ¡ kur V. gauna lėšų. Maisto ir cigarečių nuperka ji su mama. V. gyvena bute visÄ laikÄ bet jame mažai bÅ«na, nes dažnai bÅ«na kalėjime. IÅ¡ J. K. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2016-11-01 apie 12.00 val. jos sÅ«nus V. K. bÅ«damas neblaivus grasino jÄ nužudyti, nuÅ¡auti, padegti butÄ , iÅ¡vadino necenzÅ«rinais žodžiais, tampė už rankų.

PraÅ¡o imtis veiksmų, nes labai bijo savo sÅ«naus (b.l. 3).IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 bÅ«rio vyriausios patrulės I. K. tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-11-01 apie 12.21 val., jai patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. A., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos neblaivus sÅ«nus grįžo į namus, daužo buto duris, grasina. Atvykę į vietÄ nustatė, jog policijÄ kvietė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus V.

K., bÅ«damas neblaivus grasino nuÅ¡auti, nužudyti, padegti butÄ , vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tampė už rankų, stumdė. Pranešėja buvo iÅ¡sigandusi, verkė, smurto požymių nesimatė. Pranešėjos teigimu, buvo smurtaujama ir anksčiau daug kartų. V. K. buvo pasiÅ¡alinęs, bet dirbant pagal požymius jis buvo sulaikytas, jam nustatytas neblaivumas. Sulaikytasis elgėsi ramiai. Ä®vykį matė ir paliudyti gali V. D. (b.l. 4-6).IÅ¡ įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2016-11-01 12.01 val.

J. K. telefonu pakartotinai pranešė, kad jos sūnus V. K., būdamas neblaivus, grįžo ir beldžia į duris, grasina. Laukia atvykstant pareigūnų (b.l. 9).Iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. T. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2016-11-01 apie 15.26 val. reaguojant į įvykį buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur buvo smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus durų niekas neatidarė.

Telefonu susisiekus su V. D. ji paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu su motina J. K. yra iÅ¡vykusios į kapines, užtruks 3-4 valandas. PapraÅ¡ius papasakoti kas atsitiko namuose, moteris paaiÅ¡kino, kad neblaivus V. K. grasino mamai, kad jÄ nužudys, stumdė tuo sukeldamas fizinį skausmÄ . Taip pat paminėjo, kad smurtas namuose kartojasi pastoviai, daug kartų kreipėsi į policijos komisariatÄ . Pačios susitvarkyti su V. K. negali (b.l. 8).PraneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje patvirtina, kad pagal surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo medžiagoje V.

K. 2016-11-01 apie 12.00 val. naudojo smurtÄ savo motinos J. K. atžvilgiu, grasino jÄ nužudyti, padegti butÄ (b.l. 10).Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad V. K. 2016-11-01 12.57 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 29).V. K. kaltė dėl nusikaltimų padarymo įrodyta nukentėjusios J. K. ir liudytojos V. D. parodymais, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, J. K. pareiÅ¡kimu policijai, įvykio registracijos kortelės duomenimis, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo V.

K. duotais parodymais.Nors kaltinamasis V. K. ir jo gynėjas posėdžio metu teigė, kad iÅ¡sakytų grasinimų dėl nužudymo, buto padegimo jis nebÅ«tų realiai įgyvendinęs, tokių ketinimų ir tyčios nebuvo, žala neatsirado, Å¡aunamojo ginklo ar kitų priemonių rankose neturėjo, konfliktÄ iÅ¡provokavo pati nukentėjusioji, norėdama atimti iÅ¡ jo buteliukus su burnos skalavimo skysčiu, todėl, nesurinkus kaltę pagrindžiančių įrodymų, gynėjas prašė V. K. iÅ¡teisinti.

Tačiau teismas mano, kad tokie gynybos argumentai nepagrįsti, byloje surinka pakankamai V. K. nusiklastamas veikas patvirtinančių įrodymų, kurie tarpusavyje susiję ir vieni kitus papildo. Vien tas faktas, kad konflikto metu V. K. buvo agresyvus, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ motinÄ (spaudė rankas, stumdė, trenkė telefono rageliu į galvÄ ), atsižvelgiant į tai, kad V. K. buvo neblaivus ir neadekvačios bÅ«senos, anksčiau ne kartÄ teistas už grasinimus nužudyti ir fizinio smurto prieÅ¡ motinÄ naudojimÄ , į nukentėjusios amžių (83 metai), patvirtina grasinimų realumÄ .

Nukenėjusioji J. K. nurodė, jog grasinimus suprato kaip realius, iÅ¡sigando, kelis kartus skambino bendrosios pagalbos telefonu ir kvietė policijÄ , verkė, todėl akivaizdu, kad ji jautė gresiantį pavojų tiek savo gyvybei, tiek sveikatai ar turtui. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimÄ nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011).Ä®vertinęs grasinimų pobÅ«dį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį esant neblaiviam, praeityje motinos atžvilgiu naudotÄ smurtÄ ir grasinimus, už kuriuos buvo nuteistas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji J.

K. turėjo pagrindo bijoti sÅ«naus V. K. iÅ¡sakytų grasinimų ir pagrįstai manė, jog, bÅ«damas neblaivus, jis realiai gali jÄ nužudyti ar sužaloti.V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Taip pat kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui (motinai).

Å iuo atveju yra ideali nusikaltimų sutaptis.Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, nes anksčiau buvo teistas už tyčinį nusikaltimÄ ir neiÅ¡nykus ar nepanaikintam teistumui, vėl padarė du naujus nusikaltimus (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p., BK 27 str. 1 d.).

Taip pat atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikaltimus padarė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kuri dėl senatvės ir ligos (turi judėjimo negaliÄ , vaikÅ¡to su lazdele, yra 83 metų amžiaus) buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir apsiginti nuo agresijos neturėjo galimybės (BK 60 str. 1 d. 6 p.).Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai), kaltės formÄ ir rūšį (veikė tyčia), asmenybę (8 kartus teistas, teistumas už paskutinius nusikaltimus neiÅ¡nykęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, tame tarpe 2016-08-12 pagal ATPK 174 str. už įžeidžiančius veiksmus ir grasinimus J.

K., turi galiojančių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu), turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, dėl neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tris sunkinančias aplinkybes, bei sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. sankcijose numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydį nustato didesnį nei tokios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 50 str. 2 d.).Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad padarytos kelios nusikalstamos veikos, kaltinamasis yra ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, savo elgesio nekeičia ir iÅ¡vadų nedaro, jo pavojingumas yra iÅ¡likęs, todėl taikyti V.

K. BK 75 str. nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nėra pagrindo, kadangi bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 str. 2 d.). TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad V. K. paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos vėl padarė dvi analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas - grasino nužudyti savo motinÄ ir prieÅ¡ jÄ smurtavo, jam yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. dėl 2016-07-17 galimai įvykdytų nusikaltimų, kas rodo jo nenorÄ paklusti įstatymams ir polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės už nusikaltimus, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bendrintinos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas, Å¡iuo nuosprendžiu kaltinamajam V.

K. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2016-11-01 12.57 val. iki 2016-11-03 12.50 val., tai yra dvi dienas (b.l. 17-18), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi bÅ«ti įskaitytas į paskirtÄ bausmę, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė V. K. nepaskirta, nauja neskirtina.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nutartimi kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33527-16 V.

K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo J. K. dviems mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos; taip pat V. K. įpareigotas minėtu laikotarpiu nebendrauti, neiÅ¡koti ryÅ¡ių su J. K. ir V. D. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu bei nesilankyti bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 40-41).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ V. K. 55,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio) (b.l. 79).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Å io straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 431 straipsnyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka. Å ia įstatymo nuostata teismas vadovavosi paskirdamas kaltinamajam gynėjÄ . Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, byloje turi bÅ«ti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016).

Å iuo atveju byloje garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė teismui duomenų apie V. K. turto ir pajamų lygį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimÄ teismas pripažįsta bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, iÅ¡laidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelginat į Å¡ias aplinkybes, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas bÅ«tinu ir kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ nemokamÄ teisinę pagalbÄ , antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nėra pagrindo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo teismas netenkina.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307, 432 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams.V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti V.

K. subendrintÄ 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2016-11-01 iki 2016-11-03 (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo V.

K. neskirti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam V. K., netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Rolandas Bužinskas