1b5687eb-d5ab-423d-9ce6-64daeafbbd5d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. PK-1324-870/2015                                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00070-2015-3                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7. (S)                                                                                                                                                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. balandžio 3 d.Vilnius                    Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi pareiškėjo R.

K. skundo, kuriuo jis kaltina A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, E. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimÄ ,- n u s ta t ė:              Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. K. skundas, kuriuo praÅ¡oma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. K. ir E. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2014-12-25 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Patriotai“ pasakė, kad jis buvo įsilaužęs į namus, teigė, kad apvogė savo motinÄ ir už pavogtus pinigus gėrė alkoholinius gėrimus, kad girdė nepilnametę.

Taip pat E. K. pavadino jį klounu (pareiÅ¡kėjas nurodė bÅ«tent kokie žodžiai buvo pasakyti). A. K. tvirtino, kad naudojo prieÅ¡ jÄ fizinę jėgÄ .Pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ atsisakytina.             PareiÅ¡kėjo R. K. privataus kaltinimo skundas dėl tų pačių asmenų, jo vertinimu, padarytų nuskalstamų veikų 2014-12-25 laidoje „Patriotai“ gautas antrÄ kartÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. 2015 m. vasario 13 d. atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ prieÅ¡ skunde įvardintus asmenis.

Priimant Å¡iÄ nutartį teisėja vertino ir analizavo 2014-12-25 Lietuvos ryto televizijos laidos „Patriotai“ vaizdo įraÅ¡Ä , skunde nurodytų asmenų pasisakymus, vertino veikos kvalifikavimo ir kaltinamų asmenų kaltės klausimÄ bei pasisakė, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ ar jį įžeisti. PareiÅ¡kėjas teismo priimtos nutarties neskundė, o padavė naujÄ skundÄ , detalizuodamas, jo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 4121 str. 1 d. nuostatomis, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ , Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , ir sÄ moningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008). Privataus kaltinimo skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių analizė bei pateiktas vaizdo įraÅ¡as rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įžeidimÄ , t. y. vieÅ¡Ä užgaulų kito žmogaus pažeminimÄ , padarytÄ veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Teismo vertinimu, atsižvelgiant susiklosčiusius nedraugiškus santykius, vykstančius konfliktus tarp kaltinamų asmenų ir pareiškėjo, įvardinti jį įžeidę žodžiai duotoje (nagrinėjamoje) situacijoje negali būti laikomi įžeidžiančiais BK 155 straipsnio prasme.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais.

Be to, bÅ«tina įvertinti tai, kad padaryta nusikalstama veika turi bÅ«ti pavojinga. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės, iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atstatyti tuomet svarstyti galimybę kovoti taikant baudžiamojo poveikio priemones.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 4121 str. teismas,- nutaria: Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , pagal R.

K. skundÄ privataus kaltinimo tvarka prieÅ¡ A. K. ir E. K., nustačius jog nepadaryta veika, numatyta BK 154 straipsnyje 1 d., 155 straipsnyje.      Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                           Virginija Liudvinavičienė