1b56476d-14e9-445a-a3df-4e23de559ce5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2195-506/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00028-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.; (S) 2.12.1.3.; 2.12.1.4. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamasnusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : D. O. aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01: jis, nuo 2015-11-27 bÅ«damas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Å¡ias užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti Å¡iai įmonei bei priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydamas (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamas jos veiklai, taigi pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatÄ , kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimÄ , veikdamas aplaidžiai, Vilniaus mieste, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatÄ , kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, taip pat 6 str. 2 d. nuostatÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu“, be to, 12 str. 4 d. nuostatÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai galimybė tai padaryti“ ir 16 str. 1 d. nuostatÄ , kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 neorganizavo (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir registrų vedimo ir tvarkymo bei pats to nedarė, dėl ko buvo iÅ¡kraipyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) veiklÄ , pajamas bei turtÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01.

Kaltinamojo D. O. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojų D. Š. ir R. G. parodymais, specialisto išvadomis, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, savanoriško ir reikalaujamų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, teisinės pagalbos duomenimis. 2019-06-27 apklaustas kaip įtariamasis D. O. parodė, kad kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d., visiškai prisipažįsta, kadangi ne visi (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai buvo tvarkomi, ir jis, kaip įstaigos vadovas, neužtikrino, kad tai būtų padaryta tinkamai ir laiku.

Tai atsitiko dėl jo aplaidumo ir lengvabÅ«diÅ¡ko požiÅ«rio į buhalterijos tvarkymÄ . Jis pats netvarkė ir neužtikrino, kad kiti atsakingi asmenys tvarkytų įstaigos buhalterinę apskaitÄ . Tikslo apgaulingai tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ jis niekada neturėjo. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2015 m. pabaigoje, įmonės steigėjas ir direktorius visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį yra jis. Ä®staiga buvo įsteigta tikslu vykdyti automobilių prekybÄ , organizuoti su automobiliais susijusius įvairius sporto renginius, lenktynes ir kt..

Å ia veikla įstaiga ir užsiiminėjo visÄ laikÄ . Ä®staiga turėjo banko sÄ skaitas „Nordea“ ir „Šiaulių“ bankuose, Å¡ias sÄ skaitas ir jose esančius pinigus valdė jis. Iki 2017 m. pradžios (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį tvarkė (duomenys neskelbtini) darbuotojai (kas konkrečiai iÅ¡ buhalterių tvarkė pasakyti negali, nes nepamena). Jis nuolat bendraudavo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. (pavardės nepamena), kuriam teikdavo ir perduodavo savo vadovaujamos įstaigos pirminius apskaitos dokumentus.

Kiek apskaitos dokumentų turėdavo, tokius ir pateikdavo (duomenys neskelbtini), tokius Å¡i įmonė ir apskaitydavo (duomenys neskelbtini) buhalterijoje. Kadangi su visa įstaigos vykdoma veikla jis puikiai susitvarkydavo pats, jokių darbuotojų į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nepriiminėjo. Pagrinde buvo vykdoma automobilių prekybos veikla. Automobilius (duomenys neskelbtini) pirkdavo Lietuvoje iÅ¡ įvairių fizinių ir juridinių asmenų, o parduodavo juos į užsienį fiziniams asmenims – į Å vedijÄ , VokietijÄ ir kt.

Europos Å¡alis. Automobiliai buvo apynauji, įvairių modelių. Vidutinė jų kaina buvo apie 10000 Eur. Visi pirkėjai su jo vadovaujama įstaiga visada atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Tačiau Å¡ių automobilių pardavėjai Lietuvoje, juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaudavo atsiskaitymo grynais, dėl to iÅ¡ automobilių pirkėjų per bankus gautus pinigus jam tekdavo iÅ¡gryninti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitų, po ko sumokėdavo juos minėtiems automobilių pardavėjams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

Dėl automobilių pirkimo - pardavimo operacijų buvo įforminami atitinkami pirminiai pirkimo - pardavimo dokumentai (pirkimo pardavimo sutartys, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai, orderiai), tačiau tai bÅ«davo ne visada, nes kartais jis pamirÅ¡davo įforminti kai kuriuos apskaitos dokumentus. IÅ¡ pradžių - 2016 metais, visus turimus pirminius (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus jis pateikdavo Å¡ios įstaigos buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai (duomenys neskelbtini), tačiau po kurio laiko, maždaug nuo 2016 metų vidurio jis teikti buhalterei dokumentus pradėjo vis rečiau, kol galiausiai apie 2017 metų pradžiÄ iÅ¡ viso nustojo juos teikti, nes buvo užsiėmęs įmonės veikla bei kitais savo asmeniniais reikalais, taigi vis atidėdavo vėlesniam laikui vienokių ar kitokių turimų pirminių apskaitos dokumentų pateikimÄ (duomenys neskelbtini).

Jis į tai žiÅ«rėjo lengvabÅ«diÅ¡kai ir negalvojo, kad tuos dokumentus bÅ«tina laiku sutvarkyti ir apskaityti įstaigos buhalterinėje apskaitoje. (duomenys neskelbtini) direktorius jam vis primindavo pateikti trÅ«kstamus dokumentus, bet jis to nepadarydavo, nes pamirÅ¡davo arba neturėdavo laiko. Jokio tikslo tyčia neteikti (duomenys neskelbtini) pirminių dokumentų ir juos nuslėpti jis neturėjo. 2017 m. pradžioje susidarė situacija, kai jo vadovaujama įstaiga negalėjo atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) už Å¡ios teikiamas buhalterines paslaugas ir (duomenys neskelbtini) nustojo tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterijÄ .

Dėl to pas jį gulėjusių ankščiau (duomenys neskelbtini) nepateiktų jo įstaigos pirminių dokumentų jis taip jai ir nenuvežė, dėl ko pastarieji taip ir nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) apskaitÄ . Supranta, kad Å¡iuo atveju pasielgė aplaidžiai ir, kad dėl tokio jo elgesio buvo netinkamai tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse jis nesigydė, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose įraÅ¡ytas nebuvo, galvos traumų neturėjo.

Esant galimybei, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 134-137). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytas D. Å . parodė, kad nuo 2006 m. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pažįsta D. O., nes (duomenys neskelbtini) nuo 2016 metų balandžio mėnesio pradėjo tvarkyti pastarojo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Pats D. O., kiek prisimena, pasirodė (duomenys neskelbtini) ofise, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 metais vasarÄ ir paklausė, ar (duomenys neskelbtini) galės tvarkyti jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir jie susitarė buhalterinės apskaitos tvarkymo už 60 eurų per mėnesį.

Po jų susitikimo jis elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė D. O. raÅ¡ytinę sutartį tarp (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau D. O. pasiraÅ¡ytos sutarties jam taip ir neatsiuntė. Susitikdamas su D. O. (iÅ¡ visos susitikę jie buvo apie kokius 5 kartus), jis visada prašė, kad jis pasiraÅ¡ytų aukščiau minėtÄ sutartį, tačiau Å¡is taip jos ir nepasirašė. Nepaisant to, jų žodinis susitarimas dėl buhalterijos tvarkymo galiojo, D.

O. suteikė jam, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriui, įgaliojimÄ prisijungti prie banko (kiek prisimena, tai buvo Å iaulių bankas) sÄ skaitos, paimti iÅ¡raÅ¡us. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik apie pusę metų (maždaug iki 2017 metų pradžios), nes D. O. nustojo mokėti už buhalterinės apskaitos paslaugas, už jas jis apmokėjo tik vienÄ kartÄ , sumokėdamas bendrai 400 eurų. Å ie pinigai buvo sumokėti oficialiai banko pavedimu, tačiau tai buvo tik dalis pinigų, kuriuos pastarasis turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini).

D. O. nustojus mokėti už paslaugas, (duomenys neskelbtini) nustojo tvarkyti jo įmonės buhalterinę apskaitÄ , nors D. O. ir toliau apie porÄ kartų buvo atvežęs įmonės dokumentus. Suvesti (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenis į specialiÄ kompiuterinę apskaitos programÄ buvo pavesta (duomenys neskelbtini) darbuotojai – buhalterei R. G.. Å i jo pavedimu taip pat teikė (duomenys neskelbtini) GPM deklaracijas VMI ir praneÅ¡imus Sodrai. Tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ padėdavo ir kitos (duomenys neskelbtini) buhalterės. Kartais R.

G. pati bendraudavo su D. O., Å¡iam atvykus į (duomenys neskelbtini) ofisÄ . (duomenys neskelbtini) dokumentus į (duomenys neskelbtini) ofisÄ atveždavo ir ant stalo palikdavo visada pats D. O.. Tai buvo apie 5 kartus, kas 3-4 mėnesius, bet buvo ir pusės metų tarpas. Jie su R. G. peržiÅ«rėdavo pateiktus dokumentus, dėl kai kurių iÅ¡ jų kildavo nesutarimų, nes dalis dokumentų neatitikdavo buhalterinės apskaitos reikalavimų, keliamų sÄ skaitoms - faktÅ«roms. Tokie dokumentai į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukiami nebuvo, o buvo grÄ Å¾inami D.

O.. KÄ jis toliau darė su tais dokumentais, nežino. Visų kitų D. O. pateiktų dokumentų, atitikusių buhalterinės apskaitos reikalavimus, duomenys buvo įvedami į specialiÄ kompiuterinę buhalterinę programÄ , kurios pagalba yra vedama apskaita. Nuo to laiko, kai D. O. nustojo mokėti už (duomenys neskelbtini) paslaugas, pastarojo pateiktų dokumentų duomenys nebuvo įvedami į minėtÄ buhalterinę programÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo toliau vedama. Visi D. O. (duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, iÅ¡skyrus jo minėtus buhalterinės apskaitos reikalavimams neatitikusius dokumentus, grÄ Å¾intus D.

O., buvo likę gulėti (duomenys neskelbtini) ofise iki 2017 m. liepos mėn., kai (duomenys neskelbtini) patalpose apsilankė FNTT pareigÅ«nai, kurie ir pasiėmė visus minėtus dokumentus. Jis D. O. iki FNTT apsilankymo ne kartÄ sakė, kad jis atsiimtų savo įstaigos dokumentus, tačiau Å¡is to taip ir nepadarė. (duomenys neskelbtini) darbuotojai niekada neruošė ir neiÅ¡raÅ¡inėjo jokių pirminių (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų (t. 1, b. l. 78-81). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R.

G. parodė, kad nuo 2015 spalio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. Å i įmonė užsiima buhalterinių paslaugų teikimu kitiems Å«kio subjektams. Nuo jos įsidarbinimo iki Å¡iol Å¡ios įmonės direktorius yra D. Å .. Ä®monės ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. spalio - lapkričio mėn. direktoriaus pavedimu ji pradėjo tvarkyti jai iki tol nežinomos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Kiek žino, Å¡ios įstaigos buhalterinę apskaitÄ (duomenys neskelbtini) pradėjo tvarkyti ankščiau – maždaug nuo 2016 m. pavasario.

Su D. O. ji susipažino tik pradėjus tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Ä®monės veikla buvo susijusi su automobilių prekyba, sporto renginių organizavimu. Pagal įstaigos dokumentus buvo matyti, kad joje yra tik vienas darbuotojas, t. y. vadovas D. O.. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ji tvarkė tik kelis mėnesius, t. y. maždaug iki 2017 m. pavasario pradžios. Toliau, nors iÅ¡ D. O. ir buvo gaunami pirminiai (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, (duomenys neskelbtini) vadovo nurodymu ji Å¡ios įstaigos apskaitos netvarkė, nes iÅ¡ savo vadovo sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) nustojo atsiskaitinėti su (duomenys neskelbtini) už paslaugas.

Visi D. O. pateikti pirminiai (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai toliau liko gulėti (duomenys neskelbtini) ofise. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) vadovas ragino D. O. Å¡iuos dokumentus atsiimti, tačiau Å¡is jų taip ir neatsiėmė. Tuos dokumentus pasiėmė (duomenys neskelbtini) ofise 2017 m. liepos mėn. apsilankę FNTT pareigÅ«nai. Jos darbas tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ pasireiÅ¡kė tuo, kad ji jai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų duomenis suvesdavo į specialiÄ kompiuterizuotÄ buhalterinę programÄ â€žEuroskaita“.

Kadangi dalies pirminių dokumentų trÅ«ko, dalis jų neatitiko keliamų reikalavimų, ne visi apskaitos duomenys buvo įvedami į minėtÄ programÄ ir dėl to nebuvo galimybės sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentų ir visų mokestinių deklaracijų. Buvo sudaromos tik (duomenys neskelbtini) GPM deklaracijos, kurios buvo susijusios su darbo užmokesčiu bei tarÅ¡os mokesčio deklaracijos. Su (duomenys neskelbtini) pinigais ji niekada nedirbo. D. O. grynuosius pinigus apskaitydavo ir tvarkydavo pats.

Jokių (duomenys neskelbtini) bankinių pavedimų ji niekada neatlikdavo, nors D. O. buvo suteikęs jai ir (duomenys neskelbtini) vadovui prieigÄ prie (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos. Tačiau jie galėjo tik gauti Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris buvo reikalingas tvarkant buhalterinę apskaitÄ . BÅ«tent Å¡ių iÅ¡rašų pagalba ji paskui susiorientuodavo, ar dėl visų mokėjimų D. O. pateikia visus privalomus pirminius apskaitos dokumentus. Visus pirminius (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus (duomenys neskelbtini) visada pateikdavo D.

O.. Kartais jis dokumentus tiesiog palikdavo (duomenys neskelbtini) ofise, kartais pateikdavo tiesiogiai jai. Ar teikdavo jis kokius dokumentus (duomenys neskelbtini) vadovui, ji nežino. Dokumentus D. O. pateikdavo nereguliariai, dažnai jo pateikti dokumentai buvo netvarkingi, kai kurie iš jų neatitikdavo keliamų reikalavimų (neatitikdavo rekvizitai, forma ir pan.), kai kurių dokumentų, kurie turėjo būti, iš viso nepateikdavo arba pateikdavo pavėluotai. Ji D. O. nuolat perspėdavo dėl to, tačiau pastarasis nelabai kreipė dėmesį į jos perspėjimus ir toliau teikdavo netvarkingus dokumentus.

Pavyzdžiui, kai kuriuos pirminius apskaitos dokumentus už 2016 metus D. O. jai pateikė tik 2017 m. sausio mėn. IÅ¡ jos perspėjimų D. O. tikrai suprato ir žinojo, kad trÅ«ksta jo vadovaujamos įstaigos pajamas patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų, nesutampa kasos duomenys, t. y. dėl iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų jis nepateikė visų Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. Ar jis tokius dokumentus turėjo, ar ne - nežino. Pastarasis žadėjo juos pateikti, tačiau kažkodėl to nepadarė, taigi neturėdama visų pirminių apskaitos dokumentų ji negalėjo suvesti duomenų į minėtÄ specialiÄ buhalterinę programÄ ir paruoÅ¡ti visų finansinės atskaitomybės dokumentų.

IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matydama, jog (duomenys neskelbtini) turi pakankamai dideles nuolatines pajamas, ji perspėjo D. O., kad reikia spręsti dėl (duomenys neskelbtini) įregistravimo PVM mokėtoju (pajamos vienu momentu buvo pakankamos, kad registruoti įstaigÄ PVM mokėtoju), tačiau reikėjo atitinkamų pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių tų pajamų gavimo pagrindÄ . Kadangi D. O. dėl didelės dalies gautų pajamų jokių pirminių apskaitos dokumentų taip ir nepateikė, pastarasis klausimas liko neiÅ¡spręstas (t. 1, b. l. 84-87).

IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 04/10-2-2-3-6752 matyti, jog tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenimis, nuo 2015-12-02 iki 2017-04-01 iÅ¡ banko sÄ skaitų, esančių AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filiale ir Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, buvo iÅ¡imta grynais pinigais – 246 715 Eur (306 atv.). Tyrimui nebuvo pateikti piniginių lėšų apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01, todėl negalima nustatyti, ar visos grynųjų pinigų išėmimo operacijos buvo atvaizduotos (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.

Atsakant į klausimÄ , ar laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir jeigu ne, tai kokie pažeidimai buvo padaryti, ir ar dėl nustatytų pažeidimų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti Å¡ios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, teikiama iÅ¡vada, jog tyrimui nepateikti visi privalomi apskaitos registrai ir bendrovės dokumentai, patvirtinantys Å«kines finansines operacijas, kuriuose bÅ«tų užfiksuotos (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės operacijos, susijusios su Å¡ios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01.

Jeigu nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai nebuvo vedami, buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatų, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Jeigu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir registrai buvo sunaikinti ar kitaip neiÅ¡saugoti, buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1,2 d. nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis”. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtinta 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr.179) 16 p. reikalavimų, kad visos kasos operacijos turi bÅ«ti įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Dėl minėtų norminių aktų nesilaikymo negalima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01 (t. 1, b. l. 59-74). Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, bÅ«tinuoju nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiu yra padariniai – negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. O., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2015-12-01 iki 2017-04-01tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , į apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu, apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenis užregistruoti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai galimybė tai padaryti. Nevykdant Å¡ių teisės aktų reikalavimų pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl Å¡ios veikos padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, todėl D. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika finansų sistemai, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. O. anksčiau neteistas (93-94b. l., 9 t.), baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, paskutinį kartÄ baustas 2017-12-22 (t. 1, b. l. 95-101). D. O. dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Prokurorės siÅ«lomas bausmės dydis – 150 MGL (5649 euro) dydžio bauda, – Å¡iuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Esant BK 641 straipsnyje numatytiems pagrindams, D. O. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Su prokurorės siÅ«lomu baudos dydžiu kaltinamasis D. O. sutinka, tačiau praÅ¡o iÅ¡dėstyti baudos sumokėjimÄ 6 mėnesiams, kadangi turi mažametį vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini) ir jo pajamų neužteks sumokėti baudÄ iÅ¡kart (t. 1, b. l. 140).

Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : D. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 150 MGL (5649 euro) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D.

O. skirti 100 MGL (3766 euro) dydžio baudÄ . Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. KardomÄ ja priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. O. palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. D. O. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini), AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini),Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ (originalÄ ) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teismo priimamÄ jį skyrių). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis). D. O. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytu baudos dydžiu ir galės bÅ«ti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje.

Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Lilija Tarčevskaja