1b555df077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -2733/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-180-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. Č. dėl nutarimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Kauno AVPK) skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) komiteto 2012 m. vasario 15 d. protokolu Nr. 2 priimtą sprendimą (nutarimą) neduoti sutikimo skirti N. Č. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Kauno AVPK pareigūnę N. Č. žadama bausti už aktyvią profsąjunginę veiklą, taip pat nenurodo jokių motyvų, dėl ko neduoda sutikimo pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais, o statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešam interesui, tuo labiau, jog akivaizdžiai matyti, kad N. Č. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste profesinėje sąjungoje.

Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39-41) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad profesinės sąjungos komiteto nariai 2012 m. vasario 15 d. posėdyje konstatavo, kad pareigūnės N. Č. veiksmuose jie neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties, kaltės, tyčios ar kokių nors neigiamų pasekmių. Atsakovo manymu, pareigūnės atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad pareigūnė gali būti baudžiama vadovaujantis visai kitais, tarnybinio patikrinimo metu ir išvadoje neįvardintais motyvais, todėl nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 62-64) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Profesinės sąjungos komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdyje priimtą sprendimą (nutarimą) neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei N. Č.

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2012 m. vasario 10 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei N. Č. 2012 m. vasario 15 d. posėdyje Profesinės sąjungos komitetas konstatavo, kad pareigūnės veiksmuose neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties ir ją norima bausti tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodytais pagrindais. Šiuo pagrindu nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei.

Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba jų veiklos profesinėse sąjungose. Atkreipė dėmesį, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo) neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) analizuoti ir vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009 ir kt.). Pažymėjo, kad tuo atveju, jei profesinės sąjungos renkamasis organas nustato, jog vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas nori skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėse sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, šią nustatytą aplinkybę turi pagrįsti nutarime dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiais įrodymais bei turimais įrodymais pagrįstais motyvais, o ne prielaidomis ar įtarimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).

Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas N. Č. yra susijęs su šios pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei pareiškėjui kliudo vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti.

III. Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 67-69), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą.

Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsiliepime paminėtus bei teismo posėdyje išdėstytus argumentus, priimtu sprendimu faktiškai eliminuoja profesinei sąjungai suteiktą įstatyminę teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir vykdymo kontrolę ir leidžia tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti nesilaikant nustatytos tvarkos bei imperatyvių įstatyminių reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigūnės atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo šališkas ir neobjektyvus, dėl ko atsakovas ir nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei.

Pareiškėjas Kauno AVPK atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 72-73) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes atsižvelgiant į administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose suformuotą praktiką, teismas pagrįstai panaikino sprendimą (nutarimą) neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei N. Č., atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad pareigūnę žadama bausti dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam valstybės tarnautojui – Profesinės sąjungos nariui– pagrįstumo bei teisėtumo.

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikus tarnybinį patikrinimą, 2012-02-10 išvadoje buvo nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno m. Centro PK VPS Centro PN vyr. tyrėja N. Č. pažeidė LR ATPK, Policijos veiklos įstatymą bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą ir pasiūlyta pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi pareigūnė yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narė, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, dėl sutikimo skirti tokią nuobaudą buvo kreiptasi į profesinę sąjungą. Profesinė sąjunga 2012 m. vasario 15 d. posėdyje atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą N. Č. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino minėtą atsakovo atsisakymą, motyvuodamas tuo, jog Profesinė sąjunga jį grindė prielaidomis apie atlikto tarnybinio patikrinimo šališkumą, netinkamu padaryto tarnybinio pažeidimo vertinimu (tarnybinio pažeidimo sudėties nustatymu), tačiau jokių įrodymų, kad pareigūnę siekiama nubausti dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas, sprendžiant vidaus tarnybos įstaigos vadovo, turinčio įgalinimus skirti tarnybines nuobaudas, kreipimąsi sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, apibrėžia Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis. Profesinė sąjunga, spręsdama ar sutikti, kad pareigūnui už tarnybinį nusižengimą būtų paskirta tarnybinė nuobauda, turi patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi nagrinėti tarnybinio nusižengimo sudėties ir tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo klausimų ir jais grįsti savo nesutikimą, nes skirti tarnybines nuobaudas yra įstatymu nustatyta vidaus tarnybos įstaigos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008). Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą, skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009).

Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepagrindė, kodėl tarnybinę nuobaudą ruošiamasi skirti dėl N. Č. veiklos, narystės profesinėje sąjungoje ar atstovavimo profesinės sąjungos nariams, o rėmėsi ta aplinkybe, jog šios pareigūnės atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo šališkas ir neobjektyvus, primenantis atvejį, kai buvo siekta nubausti kitą komisariato pareigūnę, aktyvią Profesinės sąjungos narę, bei tuo , jog atsakovas pareigūnės veiksmuose neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties. Tokiu būdu, Profesinė sąjunga rėmėsi tik prielaidomis ir įtarimais, tačiau savo teiginių ir minėtų prielaidų nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, spręsdamas, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ėmėsi svarstyti ne jo kompetencijai priskirtus klausimus: dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, jo kvalifikavimo, pareigūnės kaltės ir pan.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Profesinė sąjunga nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas N. Č. yra susijęs su šios pareigūnės naryste profesinėje sąjungoje, o atsakovo atsisakymas duoti sutikimą pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą kliudo pareiškėjui vykdyti įstatymais paskirtas funkcijas, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog spręsdamas šį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atlikto tarnybinio patikrinimo atitikimu nustatytiems reikalavimams, tarnybinio pažeidimo sudėties nustatymu bei padaryto pažeidimo vertinimu.

Atskirai pažymėtina, kad jei, pareigūno nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta pažeidžiant materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisme (Statuto 26 straipsnio 11 dalis, ABTĮ 15 straipsnis). Tokių ginčų nagrinėjimo procedūroje profesinė sąjunga gali dalyvauti kaip pareigūno – profesinės sąjungos nario – atstovas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008).

Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu yra eliminuojama Profesinei sąjungai suteikta teisė vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir vykdymo kontrolę. Darbo kodekso 33 straipsnyje nustatyta nevalstybinė darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė profesinei sąjungai suteikia teisę kreiptis į darbdavį panaikinti sprendimus, kurie pažeidžia įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises, dalyvauti sprendžiant individualius ir kolektyvinius darbo ginčus. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas susijęs ne su Darbo kodekso 33 straipsnio (kurio nuostatos perkeltos ir į Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnį) taikymu, o su profesinės sąjungos renkamojo organo kompetencijos klausimais Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio (numatančio, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo), aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovas nepagrįstai ėmėsi spręsti tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimus, nesusijusius su Statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių patikrinimu, ar trečiajam suinteresuotajam asmeniui skiriama tarnybinė nuobauda nėra susijusi su jos naryste, atstovavimu profesinės sąjungos nariams ar veikla profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei N. Č. panaikino pagrįstai. Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius