1b52cf4e-08a1-4f2a-a010-df653565dac9 · Panevėžio apygardos teismas

Adm                                                                                                  Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-110-185/2015                                                                            Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00002-2015-2                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1.                                           (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Panevėžys          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :             Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutarimu V. Ž. pripažintas kaltu padaręs pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams. V.

Ž. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, 2014-12-29 apie 07.05 val. Utenoje, (duomenys neskelbtini) g. vairavo VÄ® (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ transporto priemonę - automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,68 promilės girtumas (su alkotesterio paklaida), t. y. lengvas neblaivumo laipsnis) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d.

Teismas nutarime konstatavo, kad V. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniu praneÅ¡imu, asmens duomenimis. Apylinkės teismas, skirdamas V. Ž. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, V. Ž. asmenybę (neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai), į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimÄ ir dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Taip pat apylinkės teismas nenustatė pagrindo V. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali.           Apeliaciniu skundu V. Ž. praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimo dalį, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, kitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu sutinka tik iÅ¡ dalies.

Apelianto teigimu, jis sutinka su tuo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. apie 7 val. ryto vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors tuo metu jautėsi gerai ir net nepagalvojo, kad nuo vakare vartoto alkoholio jo organizme dar gali būti likęs didesnis nei leistinas alkoholio kiekis. Dėl tokių neapgalvotų savo veiksmų labai gailisi ir padarė išvadas. Pirmosios instancijos teismo prašė jam taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas nutarime nurodė, jog teigiami pažeidėjo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys ir tai, kad jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, kad nustatytas girtumas nežymiai virÅ¡ija vairuotojui leistinÄ alkoholio kiekį organizme, nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bÅ«tų laikomas pernelyg griežta nuobauda ar prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Tačiau apeliantas mano, jog teismas nutarime nepagrįstai konstatavo, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymi, kad ATPK 301 str. 1 d. nėra nurodyta, kad organas ar pareigūnas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik kai yra išskirtinės aplinkybės. Straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad organas (pareigūnas) turi atsižvelgti į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).              Nurodo, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Alkoholinius gėrimus vartojo iÅ¡vakarėse, poilsio dienÄ . Naktį gerai iÅ¡simiegojo ir 2014 m. gruodžio 29 d. atsikėlęs ryte gerai jautėsi. Kadangi meteorologinės oro sÄ lygos buvo sudėtingos, nutarė į darbÄ (VÄ® (duomenys neskelbtini)) atvykti anksčiau, t. y. apie 6 val. ryto, kad galėtų organizuoti tinkamÄ kelių priežiÅ«ros tarnybos darbÄ . Oficialiai darbas įstaigoje prasideda 8.00 val.

Kaip visada į darbÄ Â atėjo pėsčiomis. Vairavimas tÄ rytÄ buvo susijęs su tarnybiniu bÅ«tinumu, nes reikėjo patikrinti kelio Utena - Kaunas bÅ«klę. Be to, jam nustatytas girtumas tik nežymiai virÅ¡ijo minimaliÄ ribÄ , o jis jautėsi visiÅ¡kai blaivus. Vairuodamas nesukėlė eismo įvykio ir nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus. Ä®staigos vadovo yra charakterizuojamas teigiamai, o jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu.

Jam teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti ne tik darbo praradimÄ , bet kartu ir pagrindinio Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinio netekimÄ . Todėl teismo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukeltų ypatingai sunkių padarinių, bÅ«tų per griežta bei neproporcinga jo atžvilgiu ir prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.        Apeliantas mano, kad teismo skirta už administracinį teisės pažeidimÄ administracinė nuobauda – 289 Eur bauda ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jį jau nubaudė bei sukėlė neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad teismo paskirtÄ 289 Eur baudÄ 2015 m. sausio 14 d. sumokėjo.         Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pažeidėjas skundÄ grindžia asmeninio pobÅ«džio aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kurias pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nepakankamas Å¡velnesnei nuobaudai skirti. Teigia, jog V.

Ž. padarė pažeidimÄ , priskiriamÄ prie sunkių. Mano, kad V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡nagrinėta teisingai, atsižvelgus ir įvertinus visas administracinėje byloje esančias aplinkybes.           Apeliacinis skundas tenkinamas.          Kaip minėta, skundžiamu nutarimu V. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 str. 1 d., kurio sankcija užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi už minėto pažeidimo padarymÄ yra numatyta pagrindinė administracinė nuobauda – bauda, su kuria privalomai skiriama papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Aptariamu atveju V. Ž. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (vieniems metams). Ginčo dėl Å¡io pažeidimo nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtÄ pažeidimÄ .

Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas praÅ¡o taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Neabejotina tuo, kad V. Ž. padarytas teisės pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos ir teisės pažeidimÄ padariusio asmens pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tokiai teismų praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal nustatytÄ kompetencijÄ nagrinėja apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtas bylas ir keičia teismų sprendimus tik esant esminiams materialinės ir procesinės teisės pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-3-2011).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ATPK 301 str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 301 str. numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Å i iÅ¡imtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 301 str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailintis, atlyginus padarytÄ Å¾alÄ bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibÅ«dinančias aplinkybes.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, V. Ž., taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali, o tiksliau, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtus duomenis, paties pažeidėjo, dalyvavusio bylos nagrinėjime, paaiÅ¡kinimus, apylinkės teismas nenustatė pagrindo V. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali.

Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik V. Ž. paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumo.          Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Ž. kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo prisipažino visiÅ¡kai bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimÄ , ir Å¡ias aplinkybes pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p. V.

Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas atsakomybės nevengė, Å¡iuo metu jau yra sumokėjęs apylinkės teismo nutarimu jam paskirtÄ baudÄ . Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. Ž. nėra linkęs pažeidinėti KET, nėra piktybinis pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ Â padarė pirmÄ kartÄ , kas rodo, jog toks pažeidimas jam nėra bÅ«dingas.

Be to, teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad V. Ž. piktnaudžiautų alkoholiu. Pažymėtina ir tai, kad V. Ž. nustatytas neblaivumas – 0,68 promilės nežymiai virÅ¡ija vairuotojui leistinÄ alkoholio kiekį organizme (atsakomybė numatyta nuo 0,40 promilės). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad apeliantui vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, apelianto padarytas pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė.

V. Ž. dirba, ir byloje yra duomenų, kad jo ir kartu jo Å¡eimos narių pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis yra susijęs bÅ«tent su apelianto teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. IÅ¡ byloje esančios darbdavio charakteristikos matyti, kad apeliantas charakterizuojamas tik teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad V. Ž. pasižymi darbÅ¡tumu, profesionalumu, yra pareigingas, atsakingas, nuoÅ¡irdus, sÄ Å¾iningas, gerbiamas ir mėgstamas kolektyve.           Taigi atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį, nebÅ«tų proporcinga ir sÄ Å¾ininga priemonė.

Be to, kaip minėta, įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas V. Ž. Å¡iuo atveju neatitiktų ir jo padaryto teisės pažeidimo bei asmenybės pavojingumo. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) Å¡iuo atveju V. Ž. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, t. y. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant apeliantui Å¡velnesnę nuobaudÄ nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas.            Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p., n u t a r i a :             Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d nutarimÄ â€“ panaikinti V. Ž. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieniems metams.   KitÄ nutarimo dali palikti nepakeistÄ .  Ši nutartis neskundžiama.              Teisėjas                                                                                                     Pranas Šimkus