2022-11-30 Nr. AB-29110-3-61-3-01633-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3938-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01633-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 22S24239 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, kad veikla, kuria jis ketino užsiimti, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y. neturi raštiško patvirtinimo kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir, kad užsiimti šia veikla, jis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, taip pat, kad pareiškėjo, numatomos įsteigti įmonės dalyvio, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Atsakovas nurodė ir tai, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Tačiau atsakovas formaliai įvertino viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ (toliau – ir Versli Lietuva) pateiktus argumentus, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų, kodėl Sprendimas yra keičiamas, nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus paaiškinimus arba pakeisti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindą.

2.2. Nors atsakovas Sprendime nurodė, jog vertino pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau vertinimas buvo tik formalaus pobūdžio, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo kurtą produktą dar iki Sprendimo priėmimo dienos ar kitą darbą, kurį pareiškėjas atliko, siekdamas įdiegti reikšmingas naujoves Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai.

2.3. Pareiškėjo kuriamas produktas susilaukė susidomėjimo iš investuotojų, todėl pareiškėjas turėjo ne vieną susitarimą dėl produkto bandomosios versijos naudojimo. Pareiškėjas komunikavo ir vykdė visus reikalingus veiksmus, siekė atidaryti banko sąskaitą pareiškėjo įsteigtos įmonės vardu, tam, kad galėtų priimti mokėjimus už suteiktas licencijas naudotis pareiškėjo sukurtu produktu. Šios aplinkybės nebuvo vertintos, o ir negalėjo būti tinkamai įvertintos, kadangi atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad yra pajėgus atlikti investiciją Lietuvos Respublikoje, kurios pagrindu galėtų teikti prašymą išduoti nacionalinę vizą / leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jei pareiškėjui būtų buvę žinoma apie tai, jog jo pateikti dokumentai, susiję su vykdoma veikla, buvo netinkami, tačiau pareiškėjas tokios galimybės neturėjo.

2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant Įstatyme nustatyto termino. Patvirtino, kad Versli Lietuva priimto pareiškėjo atžvilgiu sprendimo pareiškėjas neskundė.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija (toliau – ir Įstaiga) 2022 m. kovo 2 d. raštu nusprendė panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei aiškiai nurodė, jog nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka paminėtos Įstatymo nuostatos reikalavimus. Įstaigos priimtų sprendimų Departamentas nekvestionuoja, taigi, pareiškėjui negali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte įtvirtintu pagrindu. Departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su siūlymu teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, juolab nebuvo duomenų, kad pareiškėjui galėjo būti išduodamas leidimas laikinai gyventi kokiu nors kitu Įstatyme įtvirtintu pagrindu.

4.2. Nors pareiškėjas teigė, kad jo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika atsakovas vertino formaliai, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs, nes Departamentas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hexfa Telecommunication“, o nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo įdarbintas minėtoje bendrovėje, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis yra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Viešai apie įmonę skelbiami duomenys patvirtino, kad šioje įmonėje yra įdarbintas tik vienas asmuo – pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nelaikytini reikšmingais ir ilgalaikio pobūdžio.

4.3. Pareiškėjo noras ir iniciatyva vystyti verslą Lietuvos Respublikoje nėra pakankama sąlyga, kad jam galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Pats pareiškėjas pasirinko, kokiu pagrindu reikšti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Departamentas išnagrinėjo šį prašymą ir nėra atsakingas už pareiškėjo laisva valia priimamus sprendimus bei jo galimybes investuoti ar vystyti savo veiklą. Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam neuždrausta atvykti, todėl teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais pareiškėjas ateityje gali kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo.

4.4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad Departamentas objektyviai negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo per Įstatyme nustatytą terminą, nes nebuvo gavęs VšĮ Versli Lietuva sprendimo. Pareiškėjo prašymo išnagrinėjimas ne per Įstatyme nustatytą terminą niekaip neapribojo pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis ketina Lietuvos Respublikoje steigti įmonę ir vykdyti veiklą pagal Įstatymo 451 straipsnio nuostatas. Prie prašymo pridėjo galiojantį kelionės dokumentą, dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą bei sprendimą, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti, susijusi su naujų technologijų ar kitų ūkiui ir plėtrai reikšmingų naujovių diegimu – 2021 m. lapkričio 18 d. Versli Lietuva sprendimas, patvirtinantis, kad pareiškėjo veikla atitinka Įstatymo nuostatas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje išduoti.

6.2. Pareiškėjas turėjo nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. vasario 9 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. vasario 9 d iki 2022 m. vasario 9 d galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu – nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Hexfa Telecommunication“ dalyviu, tačiau perleidęs visas turėtas šios bendrovės akcijas, dėl naujo leidimo laikinai išdavimo kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 13 d., ir turi nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. galiojančią nacionalinę vizą. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Technology Hex“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis yra.

6.3. Remiantis 2022 m. kovo 3 d. Versli Lietuva raštu Nr. VL22-66, konstatuota, kad Įstaiga, atlikusi papildomą pareiškėjo paraiškos dėl dalyvavimo „Startup Visa Lithuania“ programoje vertinimą, mano, jog startuolio uždarosios akcinės bendrovės „Tell Hex” bendraįkūrėjai, įskaitant pareiškėją, ir jų veikla neatitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl panaikino 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus ir nepatvirtino, kad pareiškėjas ir jo veikla atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėto sprendimo pagrindu Departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą ir Departamento Imigracijos skyrius 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktais, konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

8. Teismas nurodė, kad vertinimą, ar užsienietis atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, atlieka Įstaiga. Šiuo atveju Įstaiga 2022 m. kovo 2 d. raštu nusprendė panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei aiškiai nurodė, jog nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka paminėtos Įstatymo nuostatos reikalavimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų sąlygų, kad jam galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte įtvirtintu pagrindu. Atitinkamai teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog šis privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Be to, atsakovas pareiškėjui pateikė patikslinančius klausimus apie pareiškėjo vykdytiną veiklą, į kuriuos pareiškėjas atsakė 2022 m. sausio 18 d. raštu, tačiau pareiškėjo teiginiai objektyviais įrodymais nebuvo pagrįsti, atsakant į klausimus pareiškėjas rėmėsi prielaidomis dėl jo vykdomos veiklos, tačiau jokių įrodymų apie veiklos tęstinumą ir lūkesčių pagrįstumą nepateikė.

9. Dėl pareiškėjo ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika teismas pabrėžė, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo įdarbintas UAB „Hexfa Telecommunication“, o nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo įdarbintas UAB „Technology Hex“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku yra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Viešai apie įmonę skelbiami duomenys patvirtino, kad šioje įmonėje įdarbintas tik vienas asmuo (pareiškėjas), todėl, atsižvelgdamas į tai, Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nelaikytini reikšmingais ir ilgalaikio pobūdžio. Be to, Versli Lietuva 2021 m. gruodžio 20 d. pranešime nurodyta, jog pareiškėjo startuolio bendraįkūrėjas galbūt piktnaudžiauja „Startup Visa Lithuania“ programa, nes neteisėtai siūlo paslaugą už piniginę kompensaciją įtraukti narius į paraišką minėtai programai, tačiau nei Departamentui, nei teismui pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, paneigiančių minėto pareiškimo turinį, nepateikė.

10. Teismo manymu, pareiškėjo noras ir iniciatyva vystyti verslą Lietuvos Respublikoje nėra pakankama sąlyga, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad Departamentas, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą buvo sustabdęs iki reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. sausio 7 d. raštu. Departamentas, gavęs reikiamus dokumentus (dokumentai išsiųsti 2022 m. kovo 3 d.), priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi, ilgesnį, nei Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 341 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas, nagrinėjimą lėmė objektyvios priežastys ir tai nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Pareiškėjas yra aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas. Vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunkčiu, Departamentas privalėjo priimti Sprendimą iki 2022 m. sausio 10 d. imtinai. Apelianto įsitikinimu, Departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė imperatyvius terminus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo priimti. Pareiškėjas šią aplinkybę akcentavo administracinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tačiau teismas aptartų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino. Be to, teismo išvada, kad Sprendimo priėmimo vėlavimą lėmė „objektyvios priežastys“ neparemta jokiais įrodymais, o šios priežastys net nėra konkretizuotos. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad už jo pareiškimo išnagrinėjimą skubos tvarka jis sumokėjo padidintą 240 Eur įmoką vietoje 120 Eur, o Sprendimas buvo priimtas pavėlavus 1,5 mėnesio ir net nenurodant objektyvių tokio uždelsimo priežasčių. Atsižvelgiant į imperatyvų Įstatymo 33 straipsnio 4 dalies teisinį reguliavimą, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (ne) išdavimo apeliantui atsinaujino 2022 m. sausio 19 d., todėl ir pats sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (ne)išdavimo turėjo būti išduotas iki 2022 m. sausio 23 d. imtinai. Tačiau tik 2022 m. sausio 26 d. atsakovas surašė pranešimą, jog sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje (ne) išdavimo bus priimtas tik 2022 m. vasario 25 d. Šiame pranešime nebuvo nurodyta, kad Departamentas papildomai kreipsis į trečiuosius asmenis ar į apeliantą dėl papildomos informacijos, reikšmingos pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, gavimo. Toks savavališkas aptariamo prašymo neišnagrinėjimas laiku laikytinas neteisėtu. Griežtas teisės aktuose nustatytų sprendimų priėmimo terminų ir jų pratęsimo tvarkos laikymasis yra itin svarbus viešojo administravimo subjekto veikloje.

12.2. Departamentas negalėjo remtis dokumentais, gautais po sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimo termino pabaigos. Pareiškėjas Departamentui su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė teigiamą Įstaigos sprendimą, o Departamentas turėjo pareigą per Įstatymo nustatytus imperatyvius terminus šį pareiškėjo prašymą išnagrinėti, remdamasis tuo metu išduotais ir galiojančiais dokumentais. Tuo tarpu Sprendimas, priimtas po beveik 1,5 mėnesio po to, kai pasibaigė pareiškėjo Departamentui pateikto prašymo išnagrinėjimo terminas, negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu pareiškėjo teisėti lūkesčiai į jo pareiškimo išnagrinėjimą per įstatymo nustatytą terminą buvo iš esmės pažeisti, pareiškėjas per pažeistą terminą prarado galimybę pasinaudoti kitais pateiktais pasiūlymais dėl darbo ir veiklos Lietuvoje, taigi, prarado laiką ir pajamas, o, galiausiai, Departamentas priėmė nepalankų sprendimą. Jeigu Departamentas būtų per įstatymo nustatytą terminą išdavęs pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, sprendžiant jo galiojimo klausimą, turėjo būti taikoma visiškai kitokia administracinė procedūra, nei buvo taikoma nurodytu atveju.

12.3. Įstaiga 2022 m. kovo 2 d. sprendime nepatikslina, kuriuo iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnyje nurodytų pagrindų vadovaudamasi priėmė sprendimą panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą. Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, jog 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas būtų pripažintas neteisėtu administraciniu sprendimu. Taip pat 2022 m. kovo 2 d. sprendime nėra nurodoma, jog ankstesnio sprendimo panaikinimą expresis verbis leistų kiti teisės aktai. Atsižvelgiant į 2022 m. kovo 2 d. sprendimo preambulėje paminėtą Įstatymo 451 straipsnio 1 dalį, tikėtina, jog Įstaiga minėtą sprendimą priėmė vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisėto administracinio sprendimo panaikinimo sąlyga, kai per nustatytą laikotarpį asmuo neįvykdo sąlyginio administracinio sprendimo sąlygų.

Tačiau prieš Įstaigai priimant 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą, pareiškėjas įvykdė visas Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas. Įstaigos poziciją priimti 2022 m. kovo 2 d. sprendimą, kuriuo panaikintas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, nulėmė iš pareiškėjui nežinomo šaltinio Įstaigoje gauta informacija apie tariamą pareiškėjo piktnaudžiavimą „Startup Visa Lithuania“ programa, užfiksuota balso įraše. Pati Įstaiga kitame 2022 m. kovo 2 d. Departamentui adresuotame rašte nurodė, jog Įstaiga negali nustatyti, ar minėtame garso įraše girdimas pareiškėjo balsas.

Tačiau Įstaigai vis tiek šio garso įrašo pakako, kad Įstaiga savo iniciatyva pakartotinai įvertintų pareiškėjo paraišką ir šį kartą jau priimtų neigiamą sprendimą dėl šios paraiškos vertinimo ir kartu paties pareiškėjo bei jo planuojamos užsiimti veiklos atitikties Įstatymo 451 straipsnio 1 daliai. Įstaiga, atlikdama pakartotinį pareiškėjo paraiškos vertinimą, į pareiškėją papildomai nesikreipė, neprašė jokių papildomų duomenų, dokumentų, paaiškinimų. Taigi, Įstaiga iš esmės atliko jau priimto 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo monitoringą ir nusprendė, jog dėl tariamo pareiškėjo ir (ar) startuolio bendraįkūrėjo piktnaudžiavimo, pareiškėjas nepagrindė, jos jis ir jo planuojama vykdyti veikla atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiškėjas buvo apkaltinas piktnaudžiavimu ir neteisėtais veiksmais, tokių veiksmų pagrindu buvo panaikintas pareiškėjui teisinę reikšmę turintis dokumentas, nors pareiškėjas neturėjo teisės pasisakyti dėl minėtų veiksmų, administracinėje byloje taip pat nebuvo tirti pirminiai šiuos tariamai neteisėtus veiksmus pagrindžiantys duomenys. Įstaigos nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad ji šiuo metu tęsia komunikaciją su pareiškėju dėl naujų projektų ir nelaiko jo nepatikimu asmeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 2 d. Įstaigos sprendimas yra neteisėtas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybės, turėjo išeiti už skundo ribų ir panaikinti minėtą sprendimą.

12.4. Pareiškėjas turi stiprių ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir pakankamai galimybių greitai integruotis į Lietuvos darbo rinką bei kurti jai pridėtinę vertę. Jis ne tik yra įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Technology Hex“ pagal darbo sutartį, bet yra naujai įsteigtos mažosios bendrijos „Techno Hex“ vadovas bei steigėjas. Be to, pareiškėjas nuolat turėjo ir šiuo metu turi bent keletą darbo pasiūlymų dirbti Lietuvoje, taip pat kreipėsi dėl e-rezidento statuso gavimo. Apeliantas nepertraukiamai nuomojasi Lietuvoje gyvenamąjį būstą, taigi, būtent Lietuvoje šiuo metu yra jo ekonominių ir socialinių interesų centras. Taip pat priešingai, nei nurodoma skundžiamame teismo sprendime, jeigu pareiškėjas išvyks iš Lietuvos Respublikos, vėl gauti vizą ir atvykti į Europos Sąjungą jam bus beveik neįmanoma (turint omenyje, kokios valstybės pilietis jis yra), tad visas jo per 2 metus Lietuvos Respublikoje kurtas indėlis neteks prasmės.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

14.1. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą buvo sustabdęs iki reikiamų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. sausio 7 d. raštu. Departamentas, gavęs reikiamus dokumentus (dokumentai išsiųsti 2022 m. kovo 3 d.) iš Versli Lietuva, priėmė Sprendimą. Taigi, ilgesnį, nei Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 341 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas, nagrinėjimą lėmė objektyvios priežastys ir tai nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Be to, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad Sprendimas yra neobjektyvus ir (ar) kad pareiškėjui būtų kilusi žala.

14.2. Versli Lietuva sprendimas nebuvo ginčo dalykas šioje byloje, t. y., pareiškėjas ginčijo ne paminėtos įstaigos, o Departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įstaiga 2022 m. kovo 2 d. raštu nusprendė panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą patvirtinti, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei aiškiai nurodė, jog nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka paminėtos Įstatymo nuostatos reikalavimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų sąlygų, kad jam galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte įtvirtintu pagrindu. Be to, Departamentas pareiškėjui pateikė patikslinančius klausimus apie pareiškėjo vykdytiną veiklą, į kuriuos pareiškėjas atsakė 2022 m. sausio 18 d. raštu, tačiau pareiškėjo teiginiai objektyviais įrodymais nėra pagrįsti, atsakant į klausimus, pareiškėjas remiasi prielaidomis dėl jo vykdomos veiklos, tačiau jokių įrodymų apie veiklos tęstinumą ir lūkesčių pagrįstumą nepateikia.

14.3. Departamentas vertino realius pareiškėjo ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nelaikytini reikšmingais ir ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėjo noras ir iniciatyva vystyti verslą Lietuvos Respublikoje nėra pakankama sąlyga, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Be to, užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, be kita ko, konstatavęs, kad Įstaiga (Versli Lietuva) priėmė sprendimą, kuriuo nepatvirtino, jog pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad buvo praleistas terminas skundžiamam Sprendimui priimti, Departamentas nepagrįstai rėmėsi po sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimo termino pabaigos gautais dokumentais, Įstaigos sprendimas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo jį panaikinti savo iniciatyva.

18. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

19. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad:

19.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 9 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (Nr. (duomenys neskelbtini)) tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Departamentas 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. 22SD3799 informavo pareiškėją, kad jo pateiktų duomenų ir dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nepakanka, todėl paprašė pateikti papildomus dokumentus ir atsakyti į rašte suformuluotus klausimus iki 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjas paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 18 d. Departamentas 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. 22SD4239 informavo pareiškėją apie prašymo išduoti leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo eigą ir informavo pareiškėją apie galimybę kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo. Įstaiga (Versli Lietuva) 2022 m. kovo 2 d. raštu Nr. VL22-66 informavo Departamentą, kad pareiškėjas ir jo planuojama vykdyti veikla neatitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl įstaiga priėmė sprendimą panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimus ir priimti naujus sprendimus, kuriais įstaiga nepatvirtino, kad asmenys, tarp kurių ir pareiškėjas ir veikla, kuria jie ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

19.2. Byloje pateiktas Įstaigos 2022 m. kovo 2 d. sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio ir Įstatymo 451 straipsnio 1 dalimi bei Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-56 (toliau – ir Aprašas) 16.1 papunkčiu, Įstaiga nusprendė: 1) panaikinti Įstaigos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą patvirtinti, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) nepatvirtinti, kad pareiškėjas ir su naujomis technologijomis ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu susijusi veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

19.3. 2022 m. balandžio 6 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes, Departamento teigimu, pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 451 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendime, įvertinus Įstaigos pateiktą informaciją ir jos 2022 m. kovo 2 d. sprendimą, nurodyta, kad pareiškėjas ir veikla, kuria jis ketina užsiimti, atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y. pareiškėjas neturi raštiško Įstaigos patvirtinimo, kad teisėta veikla, kuria jis ketina užsiimti, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla jis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, ir kad jo, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Taip pat, Departamento duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. vasario 9 d. turėjo galiojančią nacionalinę vizą, nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 9 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto pagrindu (pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo UAB „Hexfa Telecomunnication“ dalyviu, tačiau, nutraukęs veiklą, t. y. perleidęs visas turėtas šios bendrovės akcijas, dėl naujo leidimo išdavimo kreipėsi tik po beveik 4 mėn., 2021 m. gruodžio 13 d.) ir turi nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. galiojančią nacionalinę vizą. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo įdarbintas UAB „Hexfa Telecomunnication“, o nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. yra įdarbintas UAB „Technology Hex“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis yra. Atsakovo vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Atsakovas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje Departamento registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.

20. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

21. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio Įstatymo 451 straipsnio nuostatas.

22. Pagal Įstatymo 451 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. Pažymėtina, kad vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru (Įstatymo 451 str. 2 d.). Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 451 str. 5 d.).

23. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-770 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 451 straipsnio įgyvendinimo“ (ginčui aktuali redakcija), vadovaujantis Įstatymo 451 straipsnio 1 ir 3 dalimis Įstaiga (Versli Lietuva) įgaliota atlikti Įstatyme nurodytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro (dabar – ekonomikos ir inovacijų ministro) įgaliotos institucijos funkcijas.

24. Aprašo (ginčui aktualios redakcijos) 1 punkte išaiškinta, kad Aprašas nustato leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekiančio gauti užsieniečio, ketinančio Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu susijusia veikla, planuojamos vykdyti veiklos, jo kvalifikacijos, veiklos finansavimo galimybių ir verslo plano vertinimo procedūrą. Šio Aprašo 2.1 punkte reglamentuota, kad Įgaliotoji institucija – institucija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu įgaliota atlikti Įstatymo 451 straipsnyje ir Apraše nustatytas funkcijas. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio ar nuo Aprašo 8 punkte nurodytu atveju papildytos paraiškos pateikimo elektroniniu paštu Departamentui pateikia paraiškoje nurodytą informaciją apie pareiškėją ir kitus kartu su pareiškėju steigti įmonę Lietuvoje ketinančius asmenis. Departamentas per 2 darbo dienas nuo institucijos informacijos gavimo elektroniniu paštu pateikia Institucijai atsakymą – turi ar neturi reikšmingos informacijos, galinčios daryti įtaką pareiškėjo ir (ar) pareiškėjo komandos narių ir (ar) jų veiklos vertinimui, ir kartu pateikia nustatytus faktus, patvirtinančius reikšmingą informaciją. Departamentui nepateikus informacijos institucijai per nustatytą terminą, laikoma, kad Departamentas reikšmingos informacijos neturi. Institucija, gavusi iš Departamento reikšmingos informacijos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda paraiškos vertinimą kartu su gauta reikšminga informacija paraiškų vertinimo komisijai (toliau – Komisija). Aprašo 23 punkte nurodyta, kad Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 5 punktu, institucija Departamentui teikia informaciją. Departamento prašymu institucija teikia savo motyvuotą nuomonę, ar užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkto nuostatas, ir įmonė tebeatitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vertinti, ar užsieniečio veikla atitinka Įstatymo 451 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ginčo metu teisės aktais buvo pavesta būtent Įstaigai (Versli Lietuva).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip skundžiamame Sprendime nurodė Departamentas, pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 451 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. neturėjo patvirtinimo, kad teisėta veikla, kuria jis ketino užsiimti, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, kadangi Įstaiga 2022 m. kovo 2 d. sprendimu, be kita ko, to nepatvirtino. Šis Įstaigos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, todėl, ginčo metu, buvo teisėtas ir galiojantis.

27. Aplinkybės, kad Įstaigos 2022 m. kovo 2 d. sprendimas nebuvo apskųstas, iš esmės, neneigia ir pareiškėjas, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir panaikinti minėtą sprendimą, kadangi pareiškėjas yra užsienietis, nemokantis valstybinės kalbos, kuriam nebuvo išaiškinta galimybė skųsti neteisėtą Įstaigos sprendimą.

28. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

29. Teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia jo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-338-552/2017). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.).

30. Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes vertintina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neparžengė pareiškėjo suformuluoto skundo ribų, negali būti vertinama kaip ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas byloje turėjo atstovą, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės savarankiškai ginčyti Įstaigos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo (šis sprendimas buvo pridėtas prie pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui), sprendimas buvo surašytas lietuvių ir anglų kalbomis, sprendime taip pat buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų apribota teisė tikslinti skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas pasirinko atitinkamą teisinės gynybos strategiją, negali būti laikoma jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu per se. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo peržengti pareiškėjo skundo reikalavimų ribų, šios išvados pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė. Atitinkamai teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, pagrįstai neišėjus už byloje priimto nagrinėti skundo ribų, argumentai, susiję su Įstaigos sprendimo neteisėtumu (be kita ko, nurodyti ir apeliaciniame skunde), o taip pat ir sprendime nurodytos aplinkybes negali būti papildomai vertintinos. Atitinkamai, esant nenuginčytam Įstaigos 2022 m. kovo 2 d. sprendimui, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę juo vadovautis.

31. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas praleido terminą skundžiamam Sprendimui priimti. Pažymėtina, kad Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunktyje nurodyta, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipėsi 2021 m. gruodžio 7 d., o byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tik 2022 m. balandžio 9 d., vertintina, kad aptariamas terminas sprendimui priimti buvo praleistas.

Tačiau, net ir nustačius, kad sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procedūriniai sprendimo priėmimo terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

32. Nagrinėjamu atveju, kaip, iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui ir nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą su sąlyga, jeigu nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad termino praleidimą sąlygojo objektyvios aplinkybės – Departamentas buvo kreipęsis į pareiškėją dėl papildomų įrodymų gavimo / aplinkybių nustatymo, taip pat buvo kreipęsis į Įstaigą bei laukė jos atsakymo.

33. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai arba nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų (pvz., dėl pareiškėjo sumokėtos įmokos už jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo nagrinėjimo skubos tvarka), arba yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai arba juos, kaip nepagrįstus, jau yra teisėtai atmetęs pirmosios instancijos teismas (dėl pareiškėjo interesų Lietuvoje), o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė