1b4eceac-7bfe-4b55-ade1-7beb04fccf0e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-648-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10547-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 1.3.7.8; 2.6.10.2; 3.1.1.2.14; 3.1.1.2.21; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

R. (apelianto) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Dravera“ ieÅ¡kinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo J. R. 867,00 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Å¡alys 2013 m. liepos 2 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Darbdavys įsipareigojo mokėti 376,79 Eur (1 301,00 Lt) mėnesinį darbo užmokestį ir dienpinigius. Atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas, elgėsi neatsargiai, nerÅ«pestingai ir apgadino patikėtÄ pervežti krovinį:

1) automobilį „Opel Corsa“, vin Nr. WOLOSDL68E4175301;

2) automobilį „Opel Corsa“, vin Nr. WOLOSDL68E4174975. Padaryta 867,00 Eur žala. Nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau 2014 m. balandžio 28 d. atsakovas pasirašė sutikimus atlyginti savo noru padarytÄ 585,00 Eur ir 282,00 Eur žalÄ . 2014 m. liepos 1 d. atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo. Iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡kovė dėl atsakovo padarytos žalos atliko 346,95 Eur (92,00 Eur dienpinigiai, 254,95 Eur už nepanaudotas atostogas) iÅ¡skaitas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-357-524/2016 nusprendė, kad iÅ¡skaitos už žalÄ iÅ¡ dienpinigių ir atlyginimo už nepanaudotas atostogas yra negalimos, todėl J.

R. priteisė 346,95 Eur (92,00 Eur dienpinigių, 254,95 Eur už nepanaudotas atostogas). Taip pat Å¡is teismas nustatė prejudicinį faktÄ : ,,Yra įrodyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryti ir atsakovo pasiraÅ¡yti (t. 1, b. l. 8, Darbo ginčų komisijos medžiaga) raÅ¡ytiniai susitarimai dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio, tačiau jie buvo sudaryti 2014 m. balandžio 28 d., t. y. prieÅ¡ atleidimÄ iÅ¡ darbo.“ Yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei 867,00 Eur dydžio žalÄ , padarytÄ dėl jo neteisėtų veiksmų, esant jo kaltei.

Ši prašoma atlyginti žalos suma neviršija trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai: Nors atsakovas nurodė, kad žalos nebuvo, nes automobiliai jau buvo apgadinti prieš pakraunat ir apie tai jis informavo UAB „Dravera“ įmonės direktorių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes.

Atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios Å¡alintų jo atsakomybę, ir neįrodė, kad buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas. Kad atsakovas kaltas dėl savo veiksmų, patvirtina ir jo pasiraÅ¡yti defektacijos aktai bei 2014 m. balandžio 28 d. pasiraÅ¡yti praÅ¡ymai, kuriais atsakovas įsipareigojo atlyginti 585,00 Eur ir 282,00 Eur žalÄ . Atsakovas nurodė, kad ant praÅ¡ymų jo paraÅ¡ai yra suklastoti, tačiau Å¡ie argumentai paneigti remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raÅ¡tu, iÅ¡ kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 dėl dokumento klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį pagal pareiÅ¡kėjo J.

R. 2015 m. spalio 22 d. skundÄ nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Atsakovas J. R. nepagrindė savo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo pasiraÅ¡yti 2014 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymų, nes buvo komandiruotėje. Teismui pateiktas „DFDS Seaways“ bilietas patvirtina, kad jis 2014 m. gegužės 27 d. iÅ¡ Kylio grįžo į KlaipėdÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiam laikotarpiui atsakovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę ir kada jis iÅ¡ Klaipėdos iÅ¡vyko.TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalis).

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas J. R. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ ir prašė sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Skundo motyvai:4.1. Teismas priteisė žalos atlyginimÄ remdamasis tik 2014 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymais „Dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo“ ir neatsižvelgė į aplinkybes:                          4.1.1.

Teismas nurodė, kad jis nepateikė duomenų, kad buvo komandiruotėje, t. y. įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė jam. Jis yra silpnesnioji Å¡alis ir teismas turėjo gindamas jo teises įpareigoti darbdavį teismui pateikti įsakymus dėl komandiruočių, žiniaraščių apie iÅ¡mokamus dienpinigius ar kitas iÅ¡laidas tiriamu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.                          4.1.2. Teismas aiÅ¡kindamasis aplinkybes dėl parašų klastojimo neiÅ¡sireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos ir, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dėl UAB „Dravera“ vadovo, dokumento, sukeliančio teisines pasekmes atsakovui, kilmė taip ir liko nenustatyta bei neiÅ¡aiÅ¡kinta.4.2.

Teismas nepagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-357- 524/2016 motyvuojamojoje dalyje, dėstomais Darbo ginčų komisijos medžiagos teiginiais apie raÅ¡ytinius susitarimus (jiems tariamai buvus) dėl iÅ¡skaitos iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio.4.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ darbuotojo. Darbo teisiniams santykiams nutrÅ«kus, bet kokios žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo negalimas.

Ä®statymas aiÅ¡kiai numato atvejus, kai darbuotojai privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ .4.4. Teismas nevertino raÅ¡ytinių įrodymų: 2014 m. balandžio 11 d. krovinio gabenimo dokumento, automobilių „Opel Corsa“ apgadinimo aktų, kuriuose aiÅ¡kiai buvo nurodyta, jog krovinys apgadintas ne dėl jo veiksmų. Jis tÄ pačiÄ dienÄ informavo darbdavį.4.5. Teismas priteisė žalos atlyginimÄ neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar darbdavys negavo dvigubos naudos, nes krovinys buvo apdraustas. Å ios aplinkybės netirtos. 4.6.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1568-323/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-357-524/2016 nagrinėta situacija dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo bei galutinio atsiskaitymo apima Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ , dėl ko nepagrįstai pradėta civilinė byla Nr. e2-l3100-642/2016 turėjo bÅ«ti nutraukta.Atsakovas skunde pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė UAB „Dravera“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti netenkintas.

Atsiliepimo motyvai. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nurodydamas žalos dydį rėmėsi tik jo paties suraÅ¡ytais praÅ¡ymais. Byloje žalos faktas ir jos dydis buvo įrodinėjamas CMR važtaraščiu, atsakovo pasiraÅ¡ytu defektacijos aktu, pretenzija atlyginti Å¾Ä lÄ , 2014 m. balandžio 14 d. kalkuliacija Nr. 0058RXX2, elektroniniais susiraÅ¡inėjamais ir praneÅ¡imais dėl iÅ¡skaitos. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2014 m. balandžio 28 d. jo praÅ¡ymai buvo suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nebuvo nustatytas paraÅ¡o klastojimo faktas.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti papildomÄ ekspertizę. Atsakovo argumentas, kad jis negalėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymų, nes buvo komandiruotėje, nepagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žala buvo padaryta ir atsakovas sutiko atlyginti žalÄ , kuri buvo patirta dėl jo veiksmų. Atsakovo argumentas, kad nutrÅ«kus darbo teisiniams santykiams, žalos atlyginimas yra negalimas, nepagrįstas. Darbo kodekso normos ir kasacinio teismo praktika nesieja pareigos atlyginti žalÄ panaikinimo su darbo santykių pabaiga.

Žala atsirado esant darbo santykiams, todėl žalos atlyginimas gali būti priteisiamas ir po darbo santykių nutraukimo. Civilinė atsakomybė gali būti ribojama tik darbo užmokesčio dydžiu. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovė negavo dvigubos naudos, nes krovinys buvo apdraustas. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė draudimo išmokos negavo, nes žalos dydis neviršijo 1500,00 Eur draudimo sutartyje numatytos draudimo išskaitos. Šios aplinkybės buvo aiškintos Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1568-323/2015.

Prašė pridėti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. ERGO Insurance SE iÅ¡duotÄ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimÄ Nr. 710-932-0251036. Å io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik apeliacinės instancijos teisme, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas Å¡io klausimo nekėlė. Pateiktas įrodymas paneigia atsakovo apeliacinio skundÄ argumentÄ .IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Å io savo praÅ¡ymo apeliantas nemotyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, atsakovas pirmosios instancijos teisme dalyvavo, jis buvo iÅ¡klausytas, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teisme byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, – priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti įvertintas bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                                       Nr. 3K-3-371/2005, 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pridėti naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y.

ERGO Insurance SE iÅ¡duotÄ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijimÄ Nr. 710-932-0251036. Nurodė, kad Å¡is įrodymas paneigia apelianto skundo argumentÄ , kuris nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktÄ Ä¯rodymÄ , nustatė, jog Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik gavus apeliacinį skundÄ ir jis yra teikiamas siekiant paneigti apeliacinio skundo argumentÄ . Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡io įrodymo pridėjimo bÅ«tinybė atsirado apeliacinės instancijos teisme, tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl praÅ¡ymas dėl papildomo įrodymo pridėjimo prie bylos tenkintinas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva iÅ¡sireikalavo iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos informacijÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos, siekdamas teisingai iÅ¡nagrinėti atsakovo pateiktÄ apeliacinį skundÄ (CPK 319 straipsnio 2 dalis). Faktinės bylos aplinkybės Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 2 d. tarp UAB „Dravera“ ir J. R. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ J. R. buvo priimtas dirbti įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. 2014 m. balandžio 7 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 0003329 patvirtina, kad atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, pervežė iÅ¡ Zaragozos (Ispanija) į GyorÄ (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975.

Byloje esančios fotonuotraukos, 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimo dokumentai, krovinio apgadinimo defektacijos aktai patvirtina, jog automobiliai „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo apgadinti. Iš UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susirašinėjimo dokumentų matyti, kad nuskaičiuotos sumos dėl padarytos žalos – 594,51 Eur ir 337,50 Eur. 2014 m. balandžio 28 d.

J. R. pasirašė du praÅ¡ymus dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriais prašė jo padarytus 585,00 Eur ir 282,00 Eur nuostolius iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jo darbo užmokesčio bei kitų pajamų. 2014 m. liepos 1 d. UAB „Dravera“ direktoriaus R. R. įsakymu J. R. buvo atleistas iÅ¡ vairuotojo ekspeditoriaus pareigų nuo 2014 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ .Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė 867,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliantas su tokiu teismo sprendimo nesutiko ir nurodė, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė jam. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (CPK 270 straipsnis 4 dalis).Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir jų visumos pagrindu padarė iÅ¡vadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos.

Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, pakankamumo ir iÅ¡vadas padarė iÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei pageidauja apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žalos, kuriÄ jis padarė vykdydamas savo darbo funkcijas, atlyginimÄ .

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 7 d. atsakovas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, pervežė iÅ¡ Zaragozos (Ispanija) į GyorÄ (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975 (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 0003329).

Byloje esančios fotonuotraukos, 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimo dokumentai, krovinio apgadinimo defektacijos aktai patvirtina, jog automobiliai „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo apgadinti. Apeliantas šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis), tačiau nurodė, kad automobilių defektai buvo jau iki jų gabenimo ir tai patvirtina 2014 m. balandžio 11 d. krovinio gabenimo dokumentas, automobilių „Opel Corsa“ apgadinimo aktas.

Susipažinus su Å¡iais dokumentais matyti, kad ant jų yra pažymėta „Fabrik žala“. Ginčo nėra, jog žymas dokumentuose padarė pats atsakovas. Tačiau iÅ¡ 2014 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovės ir užsakovės elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, jog vairuotojas tik pažymėjo, kad yra žala, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas informavo darbdavį ar užsakovę apie automobilių apgadinimÄ prieÅ¡ krovinio gabenimÄ , apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniais).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma atlyginti žala atsirado bÅ«tent J. R. atliekant darbo funkcijas, t. y. pervežant iÅ¡ Zaragozos (Ispanija) į GyorÄ (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975. Atsakovas J. R. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Dravera“ vairuotoju ekspeditoriumi ir turėjo dirbti dorai, sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ (DK 228 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog jis 2014 m. balandžio 7 d. perveždamas autovežiu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valstybinis Nr. DM638, iÅ¡ Zaragozos (Ispanija) į GyorÄ (Vengrija) transporto priemones „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4175301, ir „Opel Corsa“, vin Nr. VVOLOSDL68E4174975, buvo atsakingas už tinkamÄ krovinio pakrovimÄ , pritvirtinimÄ , tinkamÄ pervežimÄ . Nustatęs, kad po Å¡io vežimo atsirado žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog J.

R. elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, bÅ«tent dėl jo kaltų veiksmų atsirado žala.Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiÅ¡kos, sÄ lygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi bÅ«ti padaręs savo neteisėta veika realiÄ materialinę žalÄ . Ä®statymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, Å¡iam darbuotojui gali atsirasti pareiga tÄ Å¾alÄ atlyginti.

Pagal proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimÄ remdamasis tik 2014 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymais „Dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo“ ir neatsižlėgė į aplinkybę, jog paraÅ¡ai ant Å¡ių dokumentų suklastoti. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu.Pirmosios instancijos teismas paneigė paraÅ¡o klastojimo argumentÄ remdamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00328-14 dėl dokumento klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį pagal pareiÅ¡kėjo J.

R. 2015 m. spalio 22 d. skundÄ nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties, t. y. nenustačius paraÅ¡o klastojimo fakto. Apeliantas nurodė, kad teismas, aiÅ¡kindamasis aplinkybes dėl parašų klastojimo, neiÅ¡sireikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos ir, nutraukus ikiteisminį tyrimÄ UAB „Dravera“ vadovui, dokumento, sukeliančio teisines pasekmes atsakovui, kilmė taip ir liko nenustatyta bei neiÅ¡aiÅ¡kinta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sireikalavo pačios ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 medžiagos, tačiau padarytos iÅ¡vados dėl paraÅ¡o neklastojimo fakto pagrįstos.

Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalauta papildoma medžiaga (CPK 319 straipsnio 2 dalis). 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-as skyrius pateikė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2015 m. spalio 22 d. nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00328-14 nutraukimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti, ar ant 2014 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymų pasirašė atsakovas.

IÅ¡ 2015 m. vasario 3 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-6(15) matyti, jog tirti pateiktame 2014 m. balandžio 28 d. J. R. praÅ¡yme dėl padarytos žalos nuostolių atlyginimo skiltyje „Vairuotojas-ekspeditorius“ J. R. vardu pasirašė J. R.. Atsakovas Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadų neginčijo. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2014 m. balandžio 28 d. praÅ¡ymus dėl žalos atlyginimo pasirašė pats apeliantas. Apeliantas skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam nurodydamas, kad jis nepateikė duomenų, jog buvo komandiruotėje.

Jis yra silpnesnioji Å¡alis ir teismas turėjo gindamas jo teises įpareigoti darbdavį teismui pateikti įsakymus dėl komandiruočių, žiniaraščius apie iÅ¡mokamus dienpinigius ar kitas iÅ¡laidas tiriamu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas įrodinėjo, kad jis negalėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymų, nes tuo metu buvo komandiruotėje, ir pateikė „DFDS Seaways“ bilietÄ .

Vertindamas šį įrodymÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktas kelto bilietas patvirtina tik aplinkybę, jog apeliantas 2014 m. gegužės 27 d. iÅ¡ Kylio grįžo į KlaipėdÄ . Kitokių duomenų apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Å ioje byloje nustatyta, kad paraÅ¡ai ant Å¡ių praÅ¡ymų yra atsakovo ir žala atsirado bÅ«tent dėl jo veiksmų. Todėl teismas, byloje nekonstatavęs prieÅ¡taravimų, netikslumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina savo iniciatyva rinkti įrodymus siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , neturėjo pareigos naudotis CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (savo iniciatyva rinkti įrodymus).

Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl teismo aktyvumo ginant jo kaip silpnesniosios šalies interesus pripažintini neįrodančiais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog atsakovas yra silpnesnioji proceso šalis, neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos, be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 20 d. siūlė atsakovui pasirūpinti teisine pagalba, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis, 161 straipsnis).Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos dydis buvo nustatytas remiantis ne tik 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo prašymais, bet ir 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. balandžio 22 d. remonto apskaičiavimais, defektacijos aktais bei UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susirašinėjimo dėl padarytos žalos išskaitų dokumentais.

IÅ¡ UAB „Dravera“ ir Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L.U. 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. spalio 10 d. susiraÅ¡inėjimo dokumentų matyti, kad nuskaičiuotos sumos dėl padarytos žalos – 594,51 Eur ir 337,50 Eur. Apeliantas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti minėtų dokumentų tikrumu (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ darbuotojo.

Darbo teisiniams santykiams nutrÅ«kus, bet kokios žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo negalimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas žalÄ ieÅ¡kovei UAB „Dravera“ padarė 2014 m. balandžio 7 d. perveždamas krovinį, iÅ¡ darbo jis atleistas 2014 m. liepos 1 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala atsirado tuomet, kai Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nėra numatyto apribojimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ , jei jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų (CK 6.252 straipsnio 1, 2 dalys).

Apribojimai taikomi tik nustatant materialinės atsakomybės ribas (DK 256 straipsnis). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje                                   Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, pagrįstai pripažino, kad yra visos darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas J. R. pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 350,00 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (100,00 Eur už konsultacijas ir pasiruoÅ¡imÄ apeliacinio skundo suruoÅ¡imui, 250,00 Eur už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ).IeÅ¡kovė UAB „Dravera“ teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 400,00 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo J. R..             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovo J. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Dravera“ iÅ¡ atsakovo J. R. 400,00 Eur (keturis Å¡imtus Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                    Marius Dobrovolskis                                                                                             Kristina Domarkienė                                                                                                          Alona Romanovienė