2025-08-27 Nr. AB-13140-3-65-3-00662-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-986-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00662-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko pavaduotojos 2025 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-496/02-2025) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nutarta pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 2 atsisakyti priimti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas, tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), atitinka: (i) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalis; (ii) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1, 2 dalis, 1751 straipsnio 1, 3, 6 dalis; (iii) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“; 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojat pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“; (iv) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė, naudodamiesi Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema (E. pristatymo sistema). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones <...>. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP. Pagal Aprašo 3 punktą, procesiniai dokumentai, naudojantis Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema (E. pristatymo sistema), gali būti pateikiami tik konkrečioje jau iškeltoje byloje, tačiau ne bylos nagrinėjimo inicijavimo stadijoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai, norėdami realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, turi tai daryti Apraše nustatyta tvarka – naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (EPP).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skundu iš esmės siekia, jog būtų ištirtas Aprašo 3 punkto, tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), teisėtumas. Su šiuo reikalavimu pareiškėjai kreipėsi ir į Komisiją, kuri Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti minėtą reikalavimą. Komisija konstatavo, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, tačiau Komisijai nepriskirtina nagrinėti tokio pobūdžio ginčus.

Teismas, vertindamas, ar Aprašas yra norminis teisės aktas, nustatė, jog Aprašą priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas, Aprašas nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, todėl jis yra skirtas ir privalomas neapibrėžtam besikreipiančių į teismą asmenų ratui, šiuo Aprašu sukuriamos elgesio taisyklės asmenims, besikreipiantiems į teismą, Aprašas paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, todėl Aprašas atitinka visus nurodytus norminio teisės akto požymius.

Teismas akcentavo, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika, be kita ko, pasireiškia tuo, jog ne bet kuris suinteresuotas asmuo, o tik įstatyme nurodyti subjektai (asmenys) gali inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą administraciniame teisme, t. y. kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai nepriskirtini ABTĮ 112 ir 113 straipsniuose nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, kategorijai, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nepriskirtini subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, kategorijai, nėra tikslinga nustatyti termino kitiems skundo trūkumams pašalinti (skundas pateiktas netinkamu būdu, nesumokėtas žyminis mokestis), nes, pašalinus skundo trūkumus, vis tiek egzistuotų pagrindas atsisakyti priimti skundą. Teismo vertinimu, toks veikimo būdas prieštarautų teismo proceso efektyvumo ir operatyvumo principams.

III. Pareiškėjai S. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Aprašo 3 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. balandžio 12 d.) tiek, kiek jame nenustatyta galimybė, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1, 2 dalis, 1751 straipsnio 1, 3, 6 dalis, Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintus: 1. „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatus“; 2. „Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles“; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnis 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 ir 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentu, kad jie, siekdami realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, turi tai daryti Apraše nustatyta tvarka – naudojantis EPP. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu patvirtino norminį teisės aktą, kuriuo įtvirtino asmenims nelygias galimybes ir teises, nes tiesiogiai uždraudė asmenims teismui per E. pristatymo sistemą pateikti skundą ar ieškinį. Pritaikius tokią teisės normą, atsiranda faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas. Dėl įstatymams prieštaraujančio Aprašo 3 punkte nustatyto draudimo asmenys praranda teisę pateikti teismui per E. pristatymo sistemą skundą ar ieškinį, nes teismas, vadovaudamasis tik Aprašo 3 punktu, atsisako juos priimti. Pareiškėjų vertinimu, patvirtinto norminio teisės akto dalis, kuri imperatyviai nustato skirtingus dokumentų pateikimo teismui būdus ir kuria tiesiogiai uždrausta asmenims teismui per E. pristatymo sistemą pateikti skundą ar ieškinį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teismų įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams bei diskriminuoja asmenis.

Pareiškėjai pateikia teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. vasario 10 d. nutartį Nr. DOK-367, kuri, pareiškėjų teigimu, parodo, kokias pasekmes realiai sukuria Aprašo 3 punkto taikymas – kokią sisteminę ir realiai neištaisomą klaidą teisėjai sukūrė ir kokias neigiamas teisines pasekmes ši teisėjų klaida sukuria asmenims.

Pareiškėjai pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10–445/2006 pateiktą išaiškinimą, pareiškėjui nepateikus žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymų, teismas nutartimi nepagrįstai pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu.

Pareiškėjai nurodo, kad teisę kreiptis į administracinį teismą, prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (ABTĮ 112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui nenustatyta jokių apribojimų ir sąlygų, todėl teismas savo iniciatyva, pats tiesiogiai, turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu dėl norminio akto patikrinimo.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas, atsisakęs priimti jų skundą, nenurodė, į kokią instituciją jie turėtų kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jų atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą minėtos teisės normos pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjai, ginčydami Komisijos Sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Teisingumo ministrą atlikti Aprašo 3 punkto nuostatų pakeitimus, siekia inicijuoti norminę administracinę bylą dėl Aprašo 3 punkto teisėtumo tyrimo, nors jie (pareiškėjai) nepriskirtini ABTĮ 112 ir 113 straipsniuose nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, kategorijai.

Pareiškėjai atskirajame skunde kvestionuoja Aprašo 3 punkto teisėtumą, teigia, kad pats teismas savo iniciatyva turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo. Pareiškėjai prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti Aprašo 3 punkto nuostatų teisėtumą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti Komisijos Sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą dėl Teisingumo ministro įpareigojimo atlikti Aprašo 3 punkto nuostatų pakeitimus, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, taip pat pareiškėjai prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti Aprašo 3 punkto nuostatų teisėtumą.

ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

Aiškinant šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; kt.).

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos Sprendimo dalis, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų reikalavimą, o reikalavimas įvertinti Aprašo 3 punkto nuostatų teisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Aprašas, dėl kurio 3 punkto nuostatų teisėtumo pareiškėjai kreipėsi tiek į Komisiją, tiek į teismą, yra norminis teisės aktas.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kreipdamiesi į administracinį teismą dėl Komisijos Sprendimo dalies, kuria atsisakyta priimti jų reikalavimą dėl Teisingumo ministro įpareigojimo atlikti Aprašo 3 punkto nuostatų pakeitimu, panaikinimo ir prašydami kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti Aprašo 3 punkto nuostatų teisėtumą, siekia inicijuoti bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) tyrimo.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė inicijuoti norminių administracinių aktų tyrimą administraciniame teisme įstatymų leidėjo yra apribota. Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja ABTĮ II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 straipsnis) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali, todėl tokio pobūdžio jų prašymus teismas atsisako priimti, tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jeigu atitinkama kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo.

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Kaip matyti iš ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurios nagrinėjimo metu iškilo abejonės dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Konstatavus, kad pareiškėjai nepriskirtini ABTĮ 112 ir 113 straipsniuose nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, kategorijai, netenkintinas jų prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iškelti norminę administracinę bylą dėl Aprašo 3 punkto nuostatų teisėtumo tyrimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė